- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-19
- Bylos Nr.
- I-1926-406/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-00104-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Čekanauskas, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- G. D.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pranešėjas ir pirmininkas) Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. D. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo prašo panaikinti Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2017 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. 68-1768 dėl nuteistojo G. D. nubaudimo, kuriuo jam skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 7 paroms ir panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 7182 (b. l. 7-9).
Pareiškėjo atstovas nurodo, kad pareiškėjui Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2017 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 68-1768 buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 7 paroms. Nurodo, kad pareiškėjas nusižengimo nepadarė, todėl su paskirtąja nuobauda nesutinka, teigia, kad ji paskirta formaliai ir nepagrįstai, pažeidžiant pareiškėjo teises, nevertinus visų faktinių aplinkybių. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas turi vidurinį išsilavinimą, todėl neprivalėdamas lankyti bendrojo lavinimo pamokų, neturėjo pareigos būti mokymo įstaigoje tuo metu, kai pataisos įstaigos pareigūnai atliko besimokančių nuteistųjų tikrinimą. Mano, kad tai patvirtina mokymosi įstaigos 2017 m. spalio 27 d. raštas atsakovui dėl G. D. pamokų tvarkaraščio, kuriame nenurodytos bendrojo lavinimo pamokos. Tai, kad šis raštas atsakovui buvo išsiųstas tik po nuobaudos paskyrimo, negali būti laikoma nuteistojo atsakomybe, kuri sunkintų jo teisinę padėtį, suvaržytų jo teises.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą su skundu nesutinka (b. l. 65 – 69). Teigia, jog pareiškėjo skundas nepagrįstas ir atmestinas. Nurodo, kad pareiškėjui nuobauda skirta pagrįstai ir teisėtai, jam pažeidus nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimus.
Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą (b. l. 92 – 93) nurodo, kad su pateiktu pareiškėjo skundu nesutinka. Mano, kad nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas pagrįstas ir tenkintinas.
Byloje ginčas kilęs dėl nutarimo, kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda, pagrįstumo ir teisėtumo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui pagal 2017 m. rugsėjo 25 d. Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymą Nr. 2-1295 „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atvirosios kolonijos sąlygomis, išvykos į mokymo įstaigą“ buvo suteikta teisė nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. vasario 1 d. darbo dienomis nuo 6⁵⁰ iki 16⁵⁰ val. išvykti į Kaišiadorių technologijos ir verslo mokyklą pagal mokyklos pateiktą pamokų tvarkaraštį. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad nuobauda pareiškėjui skirta už tai, kad pagal nustatytą pamokų grafiką jis 2017 m. spalio 25 d. apie 10.45 val., kai buvo atliekamas besimokančių nuteistųjų tikrinimas, nebuvo Kaišiadorių technologijų ir verslo mokykloje ir apie 12 val. 45 min. sugrįžo iš šios mokymosi įstaigos į pataisos įstaigą, neinformavęs pataisos įstaigos administracijos telefonu, kodėl iš mokyklos išvyko anksčiau laiko ir dėl kokių priežasčių negali būti direktoriaus įsakyme nurodytu adresu. Atsakovas konstatavo, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 str. 1 d. 1 p., 2017 m. rugsėjo 25 d. Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymo Nr. 2-1295 „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atvirosios kolonijos sąlygomis, išvykos į mokymo įstaigą“ 1.1 punkto reikalavimus bei Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2017 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-137 „Dėl nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti už pataisos įstaigos ribų, elgesio patvirtinimo“ 4.2, 5.1 ir 5.2 punktų reikalavimus bei 2016 m. liepos 8 d. rašytinį pasižadėjimą Nr. 42-8559, kuriuo jis pasižadėjo nepažeisti viešosios tvarkos ir trumpalaikės išvykos metu laikyti pataisos administracijos nustatytų elgesio taisyklių reikalavimus.
Šį atsakovo nutarimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriui, kuris 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 7182 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ konstatavo nesant pagrindo panaikinti paskirtąją nuobaudą.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 str. įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 str., o BVK 12 straipsnyje nustatytos bendrosios nuteistųjų pareigos, t. y. pareiga vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (1 d.). Specialiąsias nuteistųjų teises nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys šio Kodekso skyriai (BVK 12 str. 2 d.). BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos (1 d.) ir draudimai (2 d.) Nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 110 str. 3 d.).
Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis - drausminėmis nuobaudomis, kurių rūšis ir skyrimo tvarką taip pat nustato BVK (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-589/2010; 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1262/2013). Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų nesilaikymą nuteistiesiems gali būti skiriamos įstatymu numatytos nuobaudos (BVK 142, 143 str.). Pabrėžtina, kad nuobaudos reikšmingos kaip įstatymams paklusnų elgesį stimuliuojančios priemonės nuteistiesiems atliekant bausmes. Pažeidus nustatytą bausmės atlikimo tvarką, režimą, yra taikomos negatyvios pasekmės. Tokiu būdu yra sukuriama nuteistųjų laikymo sąlygų ir jų teisinės padėties kitimo sistema, kuri leidžia valdyti nuteistųjų laisvės atėmimu elgesį, nukreipti jį į teisės aktams paklusnaus elgesio pusę.
Nuteistiesiems apskundus nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką, be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas. Taigi taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y. kad atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma nustačius teisės pažeidimo sudėtį. Toks reikalavimas iš esmės įtvirtintas Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje, kuris nustato, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui (BVK 143 str. 3 d.). Nutarimas skirti vieną iš Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame įgaliojimus skirti nuobaudas turintis pareigūnas pateikia nuteistajam kaltinimą dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo (BVK 143 str.1 d.). Taigi, nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas arba kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu (žr., 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013). Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013 pažymėta, kad BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (2013 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013; taip pat žr. 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).
Iš Kaišiadorių technologijų ir verslo mokyklos 2017 m. spalio 26 d. pažymos Nr. SR-420 matyti, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 25 d. į mokyklą atvyko 8.00 val. ir išvyko 10.30 val. (b. l. 21). Pareiškėjas šioje byloje taip pat neneigia, kad jis iš Kaišiadorių technologijų ir verslo mokyklos išvyko anksčiau nustatyto laiko, tačiau teigia, kad bendrojo lavinimo pamokų lankyti neprivalėjo, nes turi vidurinį išsilavinimą ir į mokyklą buvo atvykęs pagal susitarimą su maisto ruošimo įrenginių mokytoju A. B. dėl papildomų užduočių gavimo. Aplinkybę, kad pareiškėjas yra įgijęs vidurinį išsilavinimą patvirtina į bylą pateiktas brandos atestatas (b. l. 15) ir Kaišiadorių technologijų ir verslo mokyklos 2017 m. spalio 26 d. pažyma Nr. SR-419 (b. l. 16), kurioje, be kita ko, pažymėta, kad pareiškėjui bendrojo ugdymo pamokų lankyti nereikia. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. B. iš esmės patvirtino pareiškėjo teiginius, paaiškindamas, jog 2017 m. spalio 25 d. pareiškėjui buvo duotas maisto ruošimo testas, kurį jis savarankiškai turėjo išspręsti, taip pat paaiškino, kad pareiškėjas neprivalėjo lankyti bendrojo lavinimo pamokų. Darytina išvada, kad, priešingai nei nurodyta nutarime dėl nuteistojo nubaudimo, pareiškėjui nekilo pareiga tikrinimo metu (apie 10.45 val.) būti Kaišiadorių technologijų ir verslo mokykloje. Įvertinus bylos aplinkybes nėra pagrindo ir išvadai, kad pareiškėjas mokymosi vietą paliko savavališkai. Pabrėžtina, kad išvykęs iš mokymosi įstaigos 10.30 val. pareiškėjas iš karto vyko į pataisos įstaigą. Pareiškėjas 2016 m. liepos 8 d. yra pasirašęs pasižadėjimą sugrįžti nustatytu laiku į pataisos įstaigą Nr. 42- 8559, kuriuo įsipareigojęs nustatytu laiku sugrįžti į laisvės atėmimo vietą (b. l. 13). Teismo vertinimu, šios pareigos, sugrįždamas į pataisos įstaigą dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių 12.45 val., t. y. anksčiau, nei nustatyta įstaigos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 25 d. įsakyme Nr. 2-1295, pareiškėjas nepažeidė.
Lietuvos Vyriausias administracinis teismas 2003 m. birželio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-557/2003 pabrėžė, jog tam, kad įsitikinti egzistuojant vieną ar kitą faktą, teismas privalo patikrinti įrodymų liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą ir tarpusavio ryšį, laikantis lygiateisiškumo principo, bet neprivalo, vertindamas vieną ar kitą įrodymą, besąlygiškai vadovautis vienos iš šalių akcentuotu įrodymo pranašumu ir būtinybe vertinti šį įrodymą būtent tokiu aspektu ( Administracinių bylų praktika Nr. 4). Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas, o nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011. LVAT biuletenis Nr. 22, p. 213-214, 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-95/2012 ). ABTĮ 57 str. 6 d. nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat protingumo ir teisingumo kriterijumi.
BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte, už kurio pažeidimą pareiškėjui skirta nuobauda, nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. 2017 m. rugsėjo 25 d. Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu Nr. 2-1295 „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atvirosios kolonijos sąlygomis, išvykos į mokymo įstaigą“ pareiškėjui leista išvykti mokytis į Kaišiadorių technologijų ir verslo mokyklą nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. vasario 1 d. pagal nuteistajam galiojantį pamokų tvarkaraštį (b. l. 12). Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2017 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-137 „Dėl nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti už pataisos įstaigos ribų, elgesio patvirtinimo“ patvirtintų Nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti už pataisos įstaigos ribų, elgesio taisyklių nustatyta, kad nuteistieji, kuriems suteikta teisė išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, privalo nedelsiant pranešti telefonu įstaigos administracijai, jeigu dėl ligos, meteorologinių arba kitų svarbių priežasčių negali nustatytu laiku sugrįžti į pataisos įstaigą ar negali būti direktoriaus įsakyme nustatytu adresu (4.2 punktas). Šių Taisyklių 5.1 punkte nustatyta, kad tokiems nuteistiesiems draudžiama keisti išvykimo adresą ir sugrįžimo į pataisos įstaigą laiką, savavališkai pasišalinti iš darbo, užsiėmimo individualia darbine, kūrybine ir kitokia veikla ar mokymosi vietos be leidimo (5.2 punktas) (b. l. 75, 76). Būtent už šiuose aktuose nurodytus pažeidimus nubaustas pareiškėjas.
Administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nustatytas ABTĮ 56 str. Šioje teisės normoje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.). Šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinus bylos įrodymus, darytina išvada, jog skundžiamame pataisos įstaigos direktoriaus nutarime nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas 2016 m. spalio 25 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, nevykdydamas skundžiamame nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad atsakovas, skirdamas nuobaudą pareiškėjui, su mokymosi įstaiga nesusisiekė, pareiškėjo paaiškinime nurodomų reikšmingų faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės jo kaltės konstatavimui, nenustatinėjo ir visiškai nevertino, šiuo aspektu turėjusių kilti pagrįstų abejonių nepašalino. Nepaneigtas pareiškėjo teiginys, kad jam buvo įteiktas pamokų tvarkaraštis, kuriame nebuvo nurodytos bendrojo lavinimo pamokos. Kaip teisingai nurodė pareiškėjo atstovas, tai, kad naujasis pamokų tvarkaraštis atsakovui buvo išsiųstas tik po nuobaudos paskyrimo, t. y. 2017 m. spalio 27 d., negali būti laikoma nuteistojo atsakomybe, kuri sunkintų jo teisinę padėtį, suvaržytų jo teises. Nurodytos reikšmingos aplinkybės leidžia manyti, kad nutarime dėl pareiškėjo nubaudimo nurodytas kaltinimas tik formalus, neatitinka faktinių aplinkybių ir nuobauda jam skirta neatlikus nešališko visų reikšmingų aplinkybių teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius G. D. veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės).
Teisėjų kolegijos vertinimu, objektyvaus ir nešališko vertinimo, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl nutarimu skirtos nuobaudos, neatliko ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos.
Teismas pažymi, kad įstatymo viršenybės principas ir jo suponuojamas reikalavimas viešojo administravimo institucijai veikti tik jai suteiktų įgalinimų ribose išskirtinę reikšmę įgyja, kai viešojo administravimo institucija atlieka tyrimą ir priima sprendimą, kad asmuo pažeidė jam taikomus teisės aktų reikalavimus. Viešojo administravimo institucijos sprendimas, pripažįstantis, kad asmuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, paprastai asmeniui sukelia ne tik konkrečias neigiamas teisines pasekmes (teisių suvaržymą ar atėmimą, pareigų atsiradimą ar pasikeitimą, ar pan.), bet ir kitas neigiamas pasekmes (geros reputacijos praradimą ar pablogėjimą, dvasinius išgyvenimus, ar pan.). Todėl tirti įtariamus teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir priimti sprendimą, konstatuojantį, kad jie buvo pažeisti, viešojo administravimo institucija gali tik dėl kaltinimo apimties, tada, kai pažeidimas yra įrodytas aiškiai ir nedviprasmiškai, o visos abejonės tokiais atvejais turi būti vertinamos asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, naudai. Priešingu atveju būtų nepaisoma pagrindinių šiuolaikinės demokratinės ir teisinės valstybės principų.
Pagal nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes neginčijamų bei pakankamų įrodymų, objektyviai bei vienareikšmiai paneigiančių pareiškėjo argumentus bei patvirtinančių, kad pareiškėjas savavališkai pasišalino iš mokymo įstaigos ir tokiu būdu padarė nusižengimą, nėra. Kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu. Esant minėtoms aplinkybėms nuobaudos skyrimas pareiškėjui negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas tenkintinas, skundžiami aktai naikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Skundą tenkinti.
Panaikinti Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2017 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. 68-1768 dėl nuteistojo G. D. nubaudimo, kuriuo jam skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 7 paroms ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 7182 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.