Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2014-06-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-45-849/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-09
Bylos Nr.
1-45-849/2014
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00720-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Diana Atajeva
Kaltinamasis
V. T.
Nukentėjusysis
A. K., A. R.
Advokatai
Jolanta Vienažindytė
Baudžiamoji byla Nr. 1-45-849/2014Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00720-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.7; 1.1.8.10.3;1.1.8.10.5; 1.2.14.5.2;1.2.18.1; 2.1.15.3..3; 2.1.16.1.2; 2.3.6.4.5
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 9 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva,sekretoriaujant Simonai Baranauskaitei, Neringai Čėsnaitei ir Danguolei Sabaitienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Štreimikytei,kaltinamosios V. T. gynėjai advokatei Jolantai Vienažindytei,nukentėjusiesiems A. K. ir A. R., jo atstovei advokatei Ž. K.,

viešame teismo teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, registruota darbo biržoje, našlė, gyv. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), teista:

1. 2009-06-29 pagal LR BK 182 str. 1 d. 1300 litų bauda, 2011-03-16 Trakų r. apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 5 parų arešto bausmę,

2. 2011-11-02 pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. 2600 litų bauda,3. 2011-12-14 pagal LR BK 182 str. 1 d. 50 parų arešto,

4. 2013-10-24 pagal LR BK 182 str. 2 d.(2 epizodai) ir 182 str. 1 d.(4 epizodai) laisvės atėmimu 3 m. 5 mėn.,

5. 2014-02-04 pagal BK 182 str. 1 d. pritaikius BK 61-1 str., 63 str. 1 ir 4 d., terminuotu laisvės atėmimu 4 metams,

6. 2014-02-26 pagal BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., pritaikius BK 64-1 str., 63 str. 1,4 ir 9 d. terminuotu laisvės atėmimu 4 m. 6 mėn., šiuo metu atliekanti bausmę pagal šį nuosprendį,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 213 str. 1 d. ir 182 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji V. T. 2013 m. birželio 29 d., tiksliau nenustatytu laiku, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą-automobilį, telefonu susisiekė su A. K., laikraštyje “Alio Alytus” paskelbusiu apie ketinimą parduoti automobilį „Renault Thalia”, ir melagingai išreiškusi norą jį pirkti, atvyko A. K. nurodytu adresu į Alytų, Gardino g., prie namo Nr. 28, kur užpildė pasiruoštą atsispausdintą paprastojo vekselio blanką neegzistuojančio asmens - N. S. vardu ir anketiniais duomenimis ir pasirašė savo pačios išgalvotu parašu, tokiu būdu pagamino, sukurdama visiškai naują, netikrą vertybinį popierių – paprastąjį vekselį, suteikiantį A. K. teisę gauti 36 000 litų už automobilį „Renault Thalia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tokiu būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą - 36 000 litų vertės automobilį „Renault Thalia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarydama nukentėjusiajam A. K. 36 000 litų turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 1 d. ir 182 str. 2 d.

Apklausta kaltinamąja teisiamojo posėdžio metu V. T. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad ji rado skelbimą laikraštyje „Alio Alytus“, jog parduodamas automobilis Renault Thalia“. Ji paskambino automobilio pardavėjui A. K. ir susitarė pas jį atvažiuoti. Pas A. K. į Alytų ji nuvažiavo su draugais B. K., D. B. ir K. J., kurie nežinojo, kad ji ketina pirkti automobilį. Atvažiavusi ji su K. J. nuėjo apžiūrėti automobilio, kuris buvo naujas, sidabrinis. A. K. sutiko parduoti automobilį išsimokėtinai ir jos prašymu pinigų palaukti iki liepos mėnesio. Iš anksto žinodama, kad neatsiskaitys už perkamą automobilį, ji ant paprasto popieriaus lapo, suprasdama, kad klastoja, surašė vekselį, patvirtinantį, kad A. K. skolinga sutartą už automobilį pinigų sumą, taip pat pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriuos A. K. jai perleido savo automobilį. Įgytą automobilį į Kauną parvarė D. ir paliko prie jos namų. A. K. jai vis skambindavo, kada jam bus sumokėta už automobilį, ir ji vis žadėdavo jam atiduoti. Apgaulės būdu įgytą automobilį po kelių dienų ji pardavė E.

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę patvirtina ir kitų teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad loterijoje jis išlošė automobilį „Renault Thalia“, kurį vėliau sugalvojo parduoti, todėl įdėjo skelbimą į laikraštį. Pagal skelbimą jam paskambino kaltinamoji ir sutarė, kad netrukus atvažiuos apžiūrėti automobilio. Valandos bėgyje kaltinamoji atvažiavo su keliais vyrais ir, su vienu iš jų išlipus iš mašinos, atėjo pas jį į kiemą apžiūrėti perkamo automobilio. Jis su kaltinamąja susitarė dėl automobilio kainos- 36000 Lt. ir kad už automobilį ji sumokės dalimi. Kaltinamoji surašė vekselį, kad ji šią sumą sumokės per 2 kartus 3 mėnesių laikotarpyje, nurodydama ir savo telefono numerį, ir pagal šį dokumentą jis kaltinamajai atidavė automobilį su visais dokumentais. Kaip bus sumokėti šie pinigai - ar juos atveš kaltinamoji, ar jam pačiam teks važiuoti pasiimti, ar bus pervesti per sąskaitą, jie nesitarė. Kaltinamoji po automobilio paėmimo pradėjo dažnai skambinti vis žadėdama atvažiuoti, bet neatvažiuodavo. Tada jis pats važiavo jos ieškoti į Prienus jos nurodytu dokumentuose adresu (duomenys neskelbtini). Nuvažiavęs jis sužinojo, kad tokio adreso išvis nėra. Supratęs esąs apgautas, jis kreipėsi į policiją.

Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir kreipdamasis į policijos pareigūnus, savo protokole – pareiškime nurodydamas, kad 2013-06-29 buvo surašytas paprastas vekselis tarp ir jo ir N. S., gyv. (duomenys neskelbtini), pagal kurį už automobilį Renault Thalia iki 2013-07-10 A. K. turėjo būti išmokėta 36000 Lt., tačiau nei pinigų, nei automobilio neatgauna, o N. S. duomenys yra neteisingi (t.1., b.l. 2,3).

Apklausti teismo posėdyje liudytojai B. K., D. B. ir K. J. patvirtino tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusiojo nurodomas automobilio pirkimo aplinkybes.

Liudytoja B. K. parodė, kad kaltinamoji jos prašė pavežti į Alytų pirkti automobilio. Ji paėmė D. B., kuris vairavo automobilį ir kartu su kaltinamąja ir K. J. nuvažiavo. Atvažiavę pas pardavėją, ji su D. B. liko laukti mašinoje, o kaltinamoji su K. J. nuėjo apžiūrėti automobilio. Nupirktą automobilį „Renault“ į Kauną parvairavo jos draugas D. B..

Liudytojas D. B. parodė analogiškas liudytojai B. K. aplinkybes, kad kaltinamoji per B. pasiūlė jam parvaryti mašiną „Renault Thalia“ ir jie visi nuvažiavo į Alytų.

Liudytojas K. J. parodė analogiškas liudytojams B. K. ir D. B. aplinkybes, papildydamas, kad kaltinamoji jam tik Alytuje pasakė, kad važiuoja pirkti automobilio, kad ji susiskambino su A. K., kuris jau jų laukė. Jis su kaltinamąją ir A. K. nuėjo į garažą, kur stovėjo parduodamas automobilis. Išvarius automobilį iš garažo, jie apžiūrėjo automobilį. Girdėjo, kaip kaltinamoji su pardavėju tarėsi, kad šis parduotų automobilį išsimokėtinai, surašė visus dokumentus, sutartį, pardavėjas atidavė automobilį su visais dokumentais ir jie išvažiavo į Kauną.

Be nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų kaltinamajai inkriminuojamas veikas patvirtina ir byloje esantys rašytiniai duomenys.

2013-09-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. K. atpažino K. J. kaip asmenį, kuris 2013-06-29 buvo atvykęs su kitais asmenimis, kai iš jo buvo perkamas automobilis „Renault Thalia“ (t.1, b.l. 17-21).

2013-09-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. K. atpažino V. T. kaip moterį, kuri 2013-06-29 supildė paprastojo vekselio blanką ir apgaule iš jo išviliojo automobilį „Renault Thalia“ (t.1, b.l. 22-26 ).

A. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė tyrėjui laimėjimo išdavimo pažymą ir paprastąjį vekselį, užfiksuojant tai 2013-07-04 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole.

Iš paprastojo vekselio, surašyto 2013-06-29 matyti, kad juo S. N., gyv. adresu (duomenys neskelbtini), besąlygiškai įsipareigoja sumokėti A. K. skolos sumą, sudarančią 36000 Lt. iki 2013-07-01. (t.1, , b.l. 27, 28-29), kas patvirtina, kad kaltinamoji surašė vekselį išgalvotais asmens ir gyvenamosios vietos duomenimis.

VĮ Regitra duomenys patvirtina, kad automobilis „Renault Thalia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas A. K. vardu (t.1, b.l. 30).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamoji V. T. tyčia, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti iš A. K. automobilį „Renault Thalia“, užpildė paprastojo vekselio blanką neegzistuojančio asmens - N. S. vardu ir anketiniais duomenimis, pasirašė savo pačios išgalvotu parašu ir tokiu būdu pagamino netikrą vertybinį popierių – paprastąjį vekselį, suteikiantį A. K. teisę gauti 36 000 litų už automobilį „Renault Thalia“, ir tokiu būdu savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - 36 000 litų vertės automobilį „Renault Thalia“, tuo padarydama nukentėjusiajam A. K. 36 000 litų turtinę žalą, todėl jos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. numatytų nusikaltimų požymius.

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios kaltė buvo grindžiama ir kitais byloje surinktais duomenimis, kurie buvo patikrinti ir teisiamojo posėdžio metu.

Atkreiptinas dėmesys, kad šie duomenys pagrindžia kaltinamosios tolimesnius veiksmus po jai inkriminuotų nusikalstamų veikų A. K. atžvilgiu padarymo: apgaule įgyto iš A. K. automobilio pardavimą kitiems asmenims – E. S. ir G. L., bei apgaule įgyto automobilio tolimesnes pardavimo aplinkybes A. R., todėl yra pertekliniai, nesusiję su pareikštu jai kaltinimu ir išeina iš bylos nagrinėjimo teisme ribų, todėl teismas, sprendžiant kaltinamosios kaltės dėl jai inkriminuotų nusikaltimų šioje baudžiamoje byloje klausimą, dėl jų nepasisako, nes pagal BPK 255 str.1 d. teismas bylą nagrinėja tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Bausmės skyrimo klausimai.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji V. T. praeityje teista 6 kartus, neišnykus teistumui, vėl padarė vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimą, todėl jos veikoje yra nusikaltimų recidyvas, o ji yra recidyvistė (LR BK 27 str.). į Psichikos sveikatos centro psichikos ligų stebimų pacientų tarpą neįrašyta (t.2., b.l. 68).

Toks kaltinamosios elgesys rodo jos antivisuomenines nuostatas – V. T. nusikalstamas veikas daro sistemingai, iš ankstesnių savo teistumų išvadų nedaro ir yra linkusi nusikalsti asmenybė, todėl siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų t.y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai V. T. skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad kaltinamoji bausta administracine tvarka (t.2, b.l. 58-59), jos atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos.

Vertintina ir tai, kad kaltinamoji realios turtinės žalos nukentėjusiajam A. K. nepadarė- apgaulės būtų įgytas iš A. K. automobilis buvo surastas, todėl grąžintinas jo savininkui.

Atsižvelgiant į tai, jai skirtinos bausmės, mažesnės už įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už jos nusikalstamas veikas, sankcijos vidurkį, kuri, įvertinus į visas aplinkybes, yra tinkama bausmė kaltinamajai.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. T. skirtina kardomoji priemonė – suėmimas, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Atsižvelgiant į tai, kad V. T. nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, bausmės už šias nusikalstamas veikas bendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (LR BK 63 str. 5d. 1p.).

Kadangi kaltinamoji naujas nusikalstamas veikas padarė iki paskutinio jos atžvilgiu priimto nuosprendžio, jai apskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. nuostatomis.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio „Renault Thalia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas ir transporto priemonės apžiūros rezultatų kortelė, esanti byloje (t.1., b.l. 132), automobilis „Renault Thalia“, valstybis numeris (duomenys neskelbtini) ir 2 rakteliai, saugomi Alytaus apskrities VPK logistikos skyriuje (t.1, b.l. 137, 138), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini automobilio savininkui A. K..

Civilinis ieškinys.

Civilinis ieškovas A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 36 000 Lt. turtinės žalos atlyginimo (t.1., b.l. 15-16).

Teisiamojo posėdžio metu A. K. sutiko, kad vietoje jo reikalaujamos turtinės žalos jam būtų grąžintas automobilis ir tokiu atveju jis savo civilinio ieškinio atsisako. Kadangi automobilis grąžintinas jos savininkui- A. K., laikytina, kad jis atsisako savo ieškinio ir byla dėl A. K. civilinio ieškinio nutrauktina.

Civilinis ieškovas A. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 15 000 Lt. turtinės žalos atlyginimo (t.1., b.l. 37), vėliau teisiamojo posėdžio metu A. R. savo reikalaujamą sumą sumažino iki 14 800 Lt. Savo ieškinį A. R. motyvuoja tuo, kad kaltinamoji apgaulės būdu iš A. K. išviliojo automobilį, kurį, nežinodamas jo statuso, jis vėliau pagal skelbimą įsigijo iš trečių asmenų.

Civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamojoje byloje galima pareikšti tik tada, kai turtinė ar neturtinė žala tiesiogiai yra padaryta konkrečia, baudžiamojoje byloje nagrinėjama nusikalstama veika (BPK 109 str.) Būtent tokios žalos atlyginimo reikalaujantis asmuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi pripažįstamas civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje (BPK 110 straipsnio 1 dalis), o jo pareikštą civilinį ieškinį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Kaip ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs ir LAT, nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamajame procese turi būti pripažįstamas tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinės ir (ar) neturtinės (fizinės, moralinės) žalos. 2001 m. kovo 15 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose 1 straipsnio a punkte, pateikiančiame nukentėjusiojo sąvoką, taip pat nurodoma, kad nukentėjusysis „fizinis asmuo, patyręs žalą, įskaitant kūno sužalojimą ar psichinę traumą, emocinį sukrėtimą ar ekonominius nuostolius tiesiogiai dėl veikimo ar neveikimo pažeidžiant valstybės narės baudžiamąjį įstatymą“.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji V. T. tyčia, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti iš A. K. automobilį „Renault Thalia“, pagamino netikrą vertybinį popierių – paprastąjį vekselį, suteikiantį A. K. teisę gauti 36 000 litų už automobilį „Renault Thalia“, taip savo naudai įgydama didelės vertės svetimą turtą - 36 000 litų vertės automobilį „Renault Thalia“.

Taigi, kaltinamosios konkrečiais nusikalstamais veiksmais, kurie atitinka Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. numatytų nusikaltimų požymius, būtent A. K. tiesiogiai buvo padaryta turtinė žala – 36 000 Lt., todėl jis pagrįstai šioje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju.

Vadovaujantis BPK 255 str. 1 d. teismas bylą nagrinėja tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Būtent dėl šių ikiteisminio tyrimo metu pareikštų kaltinamajai pareikštų kaltinimų ir buvo perduota byla nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Iš kaltinamojo akto matyti, kad jokie kaltinamosios nusikalstami veiksmai, kuriais tiesiogiai A. R. būtų padaryta turtinė žala, šioje byloje kaltinamajai nėra inkriminuotos.

BPK 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.

Darytina išvada, kad 2013-11-04 nutarimu ikiteisminio tyrimo metu A. R. visiškai nepagrįstai buvo pripažintas nukentėjusiuoju, netinkamai taikant BPK 28, 110 straipsnių nuostatas.

Pažymėtina, kad netinkamas šių straipsnių pritaikymas neturi įtakos sprendžiant kaltinamosios kaltės ir bausmės jai paskyrimo klausimus, tačiau dėl šios priežasties A. R. pateiktas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad reikia skirti neteisėtus veiksmus baudžiamojoje ir civilinėse bylose: baudžiamojoje byloje neteisėti veiksmai suprantami siauresne prasme- tik tie, kuriais padaryta nusikalstama veika. Nustačius, kad kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos sąlygoja ir platesnės turtinės žalos atsiradimą, turtinės žalos atlyginimo klausimas, kuris negali būti spręstinas baudžiamajame procese, neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui patirtą žalą išsiieškoti civilinio proceso tvarka.

Kita vertus, dėl nusikalstama veika atsiradusios žalos gali kilti tik deliktinė atsakomybė. Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji, apgaulės būdu iš A. K. įgijusi automobilį, jį pagal pirkimo – pardavimo sutartį pardavė G. L., o pastarasis automobilį pagal pirkimo - pardavimo sutartį pardavė A. R., kas tarp G. L. ir A. R. sukuria sutartinius civilinius santykius, kurie yra nesusiję su šia baudžiamąja byla ir nagrinėtini civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-307 str.,

nusprendžia:

V. T. pripažinti kalta:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d. ir paskirti jai bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir paskirti jai bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. T. paskirti subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2014 m. vasario 26 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir V. T. paskirti galutinę bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. T. skirti kardomąją priemonę – suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio „Renault Thalia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą ir transporto priemonės apžiūros rezultatų kortelę, esančius byloje, automobilį „Renault Thalia“, valstybis numeris (duomenys neskelbtini) ir 2 raktelius, saugomus Alytaus apskrities VPK logistikos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti automobilio savininkui A. K..

Priimti civilinio ieškovo A. K. atsisakymą nuo jo reiškiamo civilinio ieškinio ir bylą dėl A. K. civilinio ieškinio nutraukti.

Civilinio ieškovo A. R. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtos nuteistosios – nuo nuorašo jai įteikimo dienos, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.

Teisėja Diana Atajeva