Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A–251–113/2008

Teisėja Vida Butanavičiūtė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.20.5; 2.1.6.2.2; 2.3.6.3 (S)

2008 m. birželio 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2008-03-28 nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. 35 MGL (4375 Lt) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. nuteistas už tai, kad 2005-06-07 ir 2005-12-05 Šilalės rajono policijos komisariate Struikų g. 5, Šilalėje, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str., ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 93-1-00248-05, sutikęs duoti parodymus ir apklausiamas kaip liudytojas, bei 2006-06-14 Šilalės rajono apylinkės teisme Dvaro g. 9, Šilalėje, būdamas pasirašytinai įspėtas už žinomai melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str., teisminio nagrinėjimo metu sutikęs duoti parodymus ir apklausiamas kaip nukentėjusysis dėl V. S. kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo davė žinomai melagingus parodymus, nurodydamas, jog 2005-06-05, apie 13.20 val., Šilalės rajone, Vabalų kaimo teritorijoje, kelio Kryžkalnis–Rietavas–Vėžaičiai 34-ame kilometre, M. K. automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo ir autoįvykį sukėlė ne V. S., o kitas nepažįstamas ir nenustatytas asmuo, nors byloje surinkti priešingi duomenys, jog automobilį vairavo ir pažeisdamas KET reikalavimus autoįvykį sukėlė V. S.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Mano, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Nurodo, kad šią bylą nagrinėjusi teisėja anksčiau nagrinėjo jo skundus dėl policijos pareigūnų galbūt nusikalstamų veiksmų. Šioje byloje jis prašė apklausti šiuos pareigūnus kaip liudytojus, todėl teisėja privalėjo nusišalinti, tačiau to nepadarė, pažeisdama jo teisę į nešališką teismą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Apeliantas teigia, kad byloje kaltinimą palaikė šališkas prokuroras E. Žylius. Tvirtina, kad baudžiamojoje byloje dėl autoįvykio ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme nurodė, kad visų aplinkybių pats neatsimena, o žino tik iš pasakojimų. Apie tai buvo informavęs prokurorą E. Žylių. Teisėja V. Butanavičiūtė prokuroro nušalinimo klausimo nenagrinėjo, nors buvo toks reikalavimas. Apeliantas mano, kad šioje baudžiamojoje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme aplinkybės netirtos, buvo remiamasi tik bylos rašytine medžiaga. Taip buvo pažeista jo konstitucinė teisė reikšti savo nuomonę, kurią susiformavo ir nurodytų šaltinių. Nurodo, kad nebuvo perspėtas, jog gali atsisakyti duoti parodymus. Mano, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas vadovaujantis prielaidomis.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai J. S. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. už žinomai melagingų parodymų davimą.

Baudžiamojoje byloje, kurioje V. S. nuteistas dėl kelių transporto eismo saugumo pažeidimo, neginčijamai nustatyta, kad 2005-06-05, apie 13.20 val., automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo V. S. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad šiuo automobiliu kaip keleivis važiavo J. S. Jis ir pats to neneigia. Tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme J. S. aiškiai nurodė, kad automobilį vairavo ne V. S., o kitas nepažįstamas asmuo, papasakojo aplinkybes, kokiomis tas asmuo atsidūrė prie vairo.

Apeliaciniame skunde išdėstytas argumentas, kad J. S. parodymai užrašyti netiksliai, atmestinas. J. S. savo parašu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu surašytus protokolus, jis nepasinaudojo įstatymo suteikta teise daryti savo parodymų protokolų pakeitimus bei reikšti pastabas. Teisiamojo posėdžio metu J. S. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Pripažinti, kad nuteistojo parodymai užrašyti netiksliai, nėra pagrindo.

Apelianto teiginiai, kad jis nebuvo perspėtas, jog buvo verčiamas duoti tokius parodymus ir po jais pasirašyti, jam nebuvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus, nepagrįsti. J. S. baudžiamojoje byloje, kurioje nuteistas V. S., ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo apklaustas kaip liudytojas. 2005-06-07 apklausos protokole jis pasirašė, jog jam išaiškintos liudytojo teisės ir pareigos bei atsakomybė. Pažymėtina, kad liudytojas privalo duoti parodymus, tačiau jo parodymai turi būti teisingi, jis turi nurodyti tik tokias aplinkybes, kokios jam yra žinomos, ir tik tiek, kiek jų prisimena. J. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neabejodamas nurodė, kad automobilį vairavo nepažįstamas asmuo, o ne V. S., tai pateikdamas ne kaip savo spėjimą, pamąstymą, o kaip faktą, patvirtindamas, kad šią aplinkybę iš tiesų prisimena. Jokių duomenų apie pareiškimus, kad jis įvykio neprisimena, byloje nėra. Tačiau net darant prielaidą, kad apelianto paaiškinimas, jog jis sąžiningai klydo dėl tos aplinkybės, kas vairavo automobilį, yra teisingas, jo parodymai pripažintini melagingais, nes jis aiškiai žinojo, kad pats nurodytų faktų neprisimena. Taigi bet kuriuo atveju (ar sąmoningai meluodamas, kad automobilį vairavo ne V. S., ar neprisimindamas to, tačiau užtikrindamas, kad taip iš tiesų buvo) jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, žinodamas apie jų neteisingumą.

Atsižvelgiant į tai, kad J. S. turi aukštąjį išsilavinimą, yra bendrovės direktorius, neįmanoma abejoti tuo, jog jis supranta savo parašo svarbą, todėl apeliaciniame skunde išdėstytas motyvas, kad jis nesuprato, kur pasirašo, jam nebuvo išaiškintos jo teisės, atmestinas. Pažymėtina ir tai, kad jam negalėjo būti išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus, nes tokios teisės liudytojas neturi, o pareiga duoti teisingus parodymus jam buvo išaiškinta, teisme jis prisiekė duoti teisingus parodymus. Aplinkybių, numatytų BPK 79 ir 80 str., dėl kurių J. S. negalėjo būti apklausiamas kaip liudytojas, nenustatyta.

Esant tokioms aplinkybėms teismas pagrįstai padarė išvadą, kad J. S. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis žinodamas apie jų neteisingumą.

Dėl procesinių pažeidimų

Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti, apeliantas nenurodė nė vieno iš BPK 58 str. 1 ar 2 d. nustatytų pagrindų. Ta aplinkybė, kad teisėja V. Butanavičiūtė kitose bylose priėmė procesinius sprendimus apelianto nenaudai, nėra pagrindas abejoti jos nešališkumu.

Apelianto teiginys, kad kaltinimą palaikė šališkas prokuroras, taip pat nepagrįstas. Byloje nėra jokių duomenų, kad prokurorui E. Žyliui įstatymo nustatyta tvarka J. S. būtų pareiškęs nušalinimą. Ta aplinkybė, kad tas pats prokuroras palaikė kaltinimą baudžiamojoje byloje, kurioje nuteistasis J. S. buvo apklaustas kaip liudytojas, nėra pagrindas abejoti jo nešališkumu.

Skundžiamas nuosprendis buvo priimtas išnagrinėjus bylą baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jokių procesinių pažeidimų nenustatyta: teisiamojo posėdžio metu buvo tinkamai ištirti visi įrodymai – apklaustas kaltinamasis, perskaityti ir apžiūrėti dokumentai, o apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tik šiais, teisiamajame posėdyje ištirtais, įrodymais.

Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nuosprendį keisti ar naikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 326 str. l d. l p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.