Kauno apygardos teismo nutartis

2013-11-12 · Civilinė byla Nr. 2A-1612-264/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-12
Bylos Nr.
2A-1612-264/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Atsakovas
A. P.
Ieškovas
L. P.
Išvadą teikia
Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1612-264/2013Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; (S) 121.14; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1106-301/2013 pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui A. P., institucija teikianti išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl materialinio išlaikymo vaikui formos bei dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama Alytaus rajono apylinkės teismo 1999-08-16 nutarimu priteistą iš atsakovo ieškovės naudai dukros išlaikymą po 1/4 visų rūšių jo gaunamų pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL pakeisti, priteisiant iš atsakovo dukros J. P., g. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo dienos iki dukros pilnametystės; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dabartinis CK nustato kitokią išlaikymo formą, be to, dėl vaiko amžiaus ir sveikatos pasikeitė dukros poreikiai, atsakovo turtinė padėtis pagerėjo. Dukros mėnesio minimalūs poreikiai sudaro 960 Lt. Dukrai šiuo yra reikalingas sanatorinis gydymas, tačiau to negali leisti dėl pajamų trūkumo. Atsakovas, išskyrus nurodytu teismo nutarimu priteistus alimentus, dukra visiškai nesirūpina ir su ja nebendrauja.

Atsakovas ieškinį pripažino iš dalies – sutiko mokėti dukrai išlaikymą periodine išmoka po 300 Lt kas mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino; pakeitė išieškomo Alytaus rajono apylinkės teismo 1999-08-16 nutarimu iš atsakovo A. P. dukros J. P., g. (duomenys neskelbtini), išlaikymo formą ir dydį ir priteisė iš atsakovo A. P. išlaikymą dukrai J. P. po 500 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo dienos (2013-02-27) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys L. P.; priteisė iš atsakovo A. P. 400 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. P. bei 133 Lt žyminio mokesčio ir 26,27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad šalys yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka nutraukta 2000-05-23. Alytaus rajono apylinkės teismo 1999-08-16 nutarimu iš atsakovo ieškovės naudai buvo priteistas dukros išlaikymas po 1/4 visų rūšių atsakovo uždarbio kas mėnesį, bet ne mažiau kaip 1 MGL. Po šio teismo nutarimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, dukros poreikiai ryšium su amžiumi bei pakitusia sveikatos būkle (dukrai 2011 m. diagnozuota: (duomenys neskelbtini)) ir įstatymo reglamentuojamas išlaikymo dydis bei forma. Šalių dukrai J. reikalingas mėnesio išlaikymo dydis yra 960 Lt. Ieškovė nuo 2012-10-10 atleista iš darbo nes, teigia, dėl dukros sveikatos problemų turi pastarąją prižiūrėti namuose. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi 3 kambarių butą, kurį įsigijo nutraukusi santuoką su atsakovu ir pardavusi jų bendrą butą. Indėlių ieškovė neturi. Iš ieškovės aiškinimo nustatyta, kad šiuo metu ieškovė pragyvena dirbdama įvairius atsitiktinius darbus, be to, jai tenkinti dukros poreikius padeda jos pilnametis dirbantis sūnus. Atsakovo darbingumas 55%, jam mokama 433,07 Lt dydžio invalidumo/netekto darbingumo pensija, be to jis nuo 2012-02 gauna 890 Lt dydžio mėnesio pajamas atskaičius mokesčius. Viso atsakovo pajamos sudaro 1323 Lt per mėnesį. Atsakovui nuosavybės teise priklauso: pastatai, kurių vidutinė rinkos vertė jų pirkimo metu 2009 m. buvo 19900 Lt; 9,8 ha ploto žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė įsigijimo metu 2009 m. buvo 20900 Lt; automobilis Renault Megane 1997 m. laidos. Atsakovas Swedbank, AB esančioje sąskaitoje 2013-03-27 dar turėjo 3688,27 Lt (b. l. 60), tačiau šiuo metu ši suma jau nuimta. Teismas laikė, kad siekiant atsakovui nuslėpti turtą (pinigines lėšas) nuo priteistino iš jo dukrai šioje byloje išlaikymo išieškojimo, nes jokių, kaip teigė pats atsakovas teisme, tariamos paskolos grąžinimo seseriai įrodymų jis nagrinėjamoje byloje nepateikė. Atsakovo išlaidas sudaro 100 Lt buto nuoma, išlaidos už komunalinius patarnavimus, mokesčiai už sodybą, išlaidos vaistams. Daugiau išlaikytinių atsakovas neturi. Teismas sprendė, kad byloje surinktų įrodymų viseto duomenys įgalina teigti, kad atsakovas, gaudamas 1323 Lt dydžio mėnesines pajamas ir nuosavybės teise valdydamas aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą bei šiuo metu jau nuslėptas pinigines lėšas (3688,27 Lt) turi galimybę mokėti dukrai išlaikymą periodine išmoka po 500 Lt kas mėnesį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas A. P. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 1-3) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą pakeisti iš dalies; išieškomo Alytaus rajono apylinkės teismo 1999-08-16 nutarimu iš atsakovo A. P. dukros J. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo formą ir dydį ir priteisti iš atsakovo A. P., išlaikymą dukrai J. P. mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo dienos (2013-02-27) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys L. P.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, netinkamai įvertino apelianto turtinę padėtį, šalių paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus. Apelianto turtinė padėtis yra sunki. Jo vardu įregistruota sodyba yra medinė ir statyta 1939 m, vidutinė namo rinkos vertė 16800 Lt. Norint gyventi šioje sodyboje jai reikalingas kapitalinis remontas (kiauras stogas, langai, sienos, reikalinga statyti naujas krosnis), o apeliantas neturi lėšų jos remontui. Be to, sodyba yra toli nuo pagrindinio kelio (3 km), kelias yra neasfaltuotas, žiemos metu kelių niekas nevalo. Turimam žemės sklype auga krūmokšniai ir pievos, dirbamos žemės nėra, žemė yra kalvota ir apdirbti ją su technika yra problematiška. Apeliantas jokių pajamų iš šio žemės sklypo negauna, tačiau moka žemės mokesčius ir turi samdyti žmogų, kad nušienautų žolę. Dalį žemės sklypo parduoti nepavyko, nes neatsirado pirkėjų, taip pat nepavyko jos išnuomoti ūkininkams. 9 arų žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 20900 Lt. Jokio kito vertingo turto apeliantas neturi, išskyrus seną automobilį „Renault Megane“ 1997 m. laidos. Neteisinga išvada, kad jis nusiėmė nuo banko sąskaitos 4000 Lt, tuo siekdamas nuslėpti pinigus nuo gręsiančio išlaikymo dydžio pakeitimo. Pagal žodinį susitarimą jis buvo 4000 Lt pasiskolinęs iš savo sesers sodybos pirkimui, kurią grąžino.

2. Teismas neatsižvelgė į apelianto sveikatos būklę. 2004 m. jam buvo nustatyta onkologinė liga, šalino inkstą, todėl yra padidėjęs kraujospūdis, diagnozuota hipertonija. Apeliantas pastoviai vartoja vaistus, kurie yra tik iš dalies kompensuojami, turi papildomų išlaidų dėl nuolatinio lankymosi Kauno klinikose, kur turi reguliariai tikrintis sveikatą. Nuolatos vartoja maisto papildus, vitaminus. Apeliantui yra nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, jis turi laikytis specialios mitybos, negali dirbti sunkaus fizinio, pamaininio darbo taip pat kenksmingomis sąlygomis. Ilgą laiką dėl sveikatos būklės nedirbo ir jokių pajamų be gaunamos 400 Lt netekto darbingumo pašalpos negaudavo. Pastaruoju metu pavyko susirasti darbą UAB (duomenys neskelbtini) gyvūnų prižiūrėtoju, gaunamas darbo užmokestis yra minimalus. Kadangi neturi gyvenamojo ploto, nes sugriuvusioje sodyboje gyventi nėra galimybės, nuomojasi 1 kambario butą. Be mokamų mokesčių už komunalines paslaugas, moka ir 100 Lt nuomos mokestį. Bendros mėnesio pajamos yra 1400 Lt. Iš gaunamų pajamų susimokėjus mokesčius už būstą, nusipirkus vaistų, dukros J. išlaikymui galėtų skirti per mėnesį tik 300 Lt.

3. Teismas neteisingai įvertino dukros poreikius ir ieškovės galimybes teikti išlaikymą. Iš pateiktos medicininės pažymos matyti, kad dukros sveikatos sutrikimai nėra labai rimti. Teismui nėra pateikta jokių duomenų, kad dukrai dėl sveikatos sutrikimų būtų nustatytas neįgalumas, pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina slaugos bei priežiūros būtinumo. Dukra yra 14 m. paauglė ir pati gali pasišildyti maistą ir pasimaitinti. Vaikams sanatorinis gydymas yra nemokamas. Nepateikti jokie maisto papildų pirkimo dukrai kvitai. Įvardinant būtiniausius dukros poreikius, yra nurodytos pernelyg didelės išlaidos rūbams ir avalynei. Dalis išlaidų yra tik sezoninės ir vienkartinės, pvz. sezoniniai drabužiai, avalynė, kambario remontas ir jos nėra patiriamos kiekvieną mėnesį. Kadangi dukrai jokios priežiūros ar slaugos būtinumas nenustatytas, ieškovė taip pat turi dėti visas pastangas, rodyti norą dirbti, jog užtektų lėšų pragyvenimui. Atsižvelgiant į šiuo metu esamą ieškovės materialinę padėtį, ji turėtų apsvarstyti galimybę dėl turimo 3 kambarių buto pakeitimo į mažesnio ploto butą. Ieškovė pati savo noru atsisakė darbo, todėl ieškovė nerodo jokių pastangų dėl savo ir dukros gerovės, dirbtinai sunkina savo ir dukros padėtį, išlaikymo naštą perkeldama apeliantui.

Atsiliepimas

Ieškovė L. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 12-15) prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-04-29 sprendimą palikti nepakeistą. Teismas teisingai nusprendė dėl iš esmės pagerėjusios apelianto turtinės padėties. Apeliantas teismo posėdžio metu nepaaiškino, iš kur gavo lėšų sodybai įsigyti. Šios aplinkybės įgalina abejoti, dėl realių apelianto pajamų, kurių jis teismui neatskleidė. Pastatai ir žemės sklypas, kuriuos apeliantas įgijo 2009 m. yra tik 19,3 km nuo Alytaus miesto centro, taip pat yra 1,6 km nuo ežero, VĮ Registrų centro duomenimis vidutinė rinkos vertė šio turto įsigijimo dienai buvo 40 800 Lt, o vien tik pastatų atkuriamoji vertė - 41 881 Lt, todėl yra pagrindo manyti, kad minėto nekilnojamojo turto tikroji įsigijimo kaina (10 000 Lt) galėjo būti kur kas didesnė, nei nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje, o šiuo metu sodybos reali rinkos vertė yra daug didesnė nei nurodo apeliantas savo apeliaciniame skunde. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad bandė turtą parduoti. Byloje pats apeliantas yra pateikęs rašytinius įrodymus apie sodybos (pastatų) draudimo, laikotarpiui nuo 2012-05-31 iki 2013-05-30, ir draudimo įmokų sumokėjimo faktą. Šis faktas tik patvirtina, kad pastatai yra vertingesni nei nurodo pats apeliantas (avarinės būklės pastatai iš viso nedraudžiami), apeliantas turi lėšų juos apdrausti, o drausdamas juos, siekia apsaugoti pastatus ir jame esantį turtą. Ieškovės turimais duomenimis apeliantas gyvena šioje sodyboje, pirmieji procesiniai dokumentai apeliantui buvo įteikti būtent šio turto buvimo vietoje, kur ir yra deklaruota apelianto gyvenamoji vieta. Teismas pagrįstai įvertino ir tą aplinkybę, kad apeliantas, nuosavybės teise turėdamas gyvenamąjį plotą, dar papildomai nuomojasi butą Alytaus mieste, dėl ko patiria papildomų išlaidų šio būsto nuomai ir jo išlaikymui apie 348 Lt per mėnesį žiemos laikotarpiu, kas patvirtina apelianto galimybes išlaikyti ne vieną gyvenamąjį plotą ir tuo pačiu paneigia esant sunkią turtinę apelianto padėtį šios bylos nagrinėjimo metu. Apie paskolinius santykius ar kitokių išlaidų buvimą patvirtinančių įrodymų apeliantas nepateikė. Aplinkybė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nedirba ar turi per didelį, apelianto manymu, butą, nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali teikti skundžiamu sprendimu nustatytą 500 Lt. dydžio išlaikymą. Priešingas vertinimas leistų apeliantui piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik nepilnamečio vaiko, bet ir išlaikymą teikiančios ieškovės interesus. Apeliantui nėra nustatyti ypatingi apribojimai, siekiant susirasti geriau apmokamą darbą. Nors apeliantas teigia, kad patiria papildomų išlaidų dėl nuolatinio važinėjimo į Kauno klinikas, tačiau jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nėra pateikęs. Be to, apeliantui pagal jo sveikatos būklę suteikiama teisė įsigyti važiavimo bilietą su 50 proc. nuolaida, apelianto teigimu, du kartus per metus iš Alytaus nuvažiuojant į Kauną. Gydymo išlaidos vaistams byloje pagrįstos rašytiniais įrodymais tik už 2012 m.. Kadangi jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų už 2013 m. apeliantas nepateikė, byloje nėra jokių duomenų, kad po 2004 m. inksto onkologinės operacijos yra liekamųjų šios ligos reiškinių, abejotina, ar apeliantas pastaruoju metu apskritai patiria gydymo išlaidų. Dukros poreikiai lyginant su 1999 m. rugpjūčio mėn., kuomet Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu buvo priteistas išlaikymas (kuomet mergaitei buvo 6 mėn.) yra išaugę ne vien dėl mergaitės amžiaus, bet ir dėl jai augant atsiradusių specialiųjų poreikių. Kadangi mergaitė pagal nėštumo trukmę yra gimusi mažo ūgio ir svorio, yra silpnesnė, todėl reikalinga vitaminais, papildais ir reabilitacijos priemonėmis stiprinti jos bendrą sveikatą. Esant minėtiems susirgimams sanatorinis gydymas J. P. nepriklauso, bet yra tik rekomenduojamas, todėl turėtų būti apmokėtas iš paties besigydančio lėšų. Tokių lėšų ieškovė neturi. Ieškovė visą laiką iki 2012-10-10 dirbo ir gaudavo nuolatines pajamas, iš kurių pagrindine dalimi išlaikydavo dukrą. Kadangi pastaruoju metu ieškovei atsirado stuburo problemų, dėl kurių ji turėjo nedarbingumą nuo 2012-03-23 iki 2012-04-27, be to, sergant migrena dirbti UAB (duomenys neskelbtini) pamaininį, o neretai ir naktinį darbą atsakovei tapo sudėtinga. Taip pat, dirbant naktimis, tekdavo rūpintis, kad kas nors nakvotų namuose su dukra, nes dėl jos sveikatos būklės ji negali būti viena. Nepaisant to, kad mergaitei nėra nustatytas neįgalumas, ar slaugos poreikis, mergaite reikalinga nuolat rūpintis, nes prasidėjus brendimo laikotarpiui, alpimai vis dažniau pasikartoja, dėl skrandžio problemų ji turi tinkamai maitintis, todėl ieškovė ne dėl nerūpestingumo savo noru išėjo iš darbo, o tam, kad tinkamai galėtų prižiūrėti dukrą. Kadangi pats apeliantas niekada nesidomėjo dukra, jos sveikata, niekada nėra jos aplankęs ar savo noru teikęs didesnį išlaikymą, kaip pats patvirtino teismo posėdžio metu, jam nėra žinoma, kokie yra tikrieji mergaitės poreikiai, todėl nepagrįstai savo sveikatos būklę ir turtinę padėtį vertina kaip sunkią, o dukros susirgimų ir jos poreikių nelaiko reikšmingais teikiamo išlaikymo dydžiui padidinti. Visos ieškovės nurodytos 960 Lt išlaidos nepilnametės dukros poreikiams tenkinti yra pagrįstos bei reikalingos ir nėra perteklinės, be to, tokio dydžio išlaidos reikalingos tik būtiniesiems bei specialiesiems dukros poreikiams patenkinti, neatsižvelgiant į laisvalaikio, kultūrinio lavinimo ir kitus ne pirmo būtinumo poreikius, kurie taip pat turėtų būti tenkinami.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-962/2002, 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).

Ieškovė prašymą padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą dukrai grindė padidėjusiais jos poreikiais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus apie jos turimas išlaidas vaikui išlaikyti, sprendė, kad (duomenys neskelbtini) gimusios dukters poreikių patenkinimui kas mėnesį reikia apie 960 Lt. Apeliantas teigdamas, kad teismas neteisingai įvertino dukros poreikius ir ieškovės galimybes teikti išlaikymą, nenurodė, kokio dydžio išlaidų pakaktų, pripažįsta, jog jo teikiamas išlaikymas dukrai neatitinka tikrųjų jos poreikių. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia iš jo priteisto išlaikymo dydžio neproporcingumu jo turtinei padėčiai. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliacinio skundo argumentas vertina kaip teisiškai nepagrįstą, nesudarantį vados konstatuoti teismo sprendimo neteisėtumą CK 3.192 straipsnio aspektu.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, sprendė, kad šalių turtinė padėtis teiktino išlaikymo dydžio aspektu yra panaši, todėl išlaikymo naštą padalijo šalims per pusę. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada sutinka. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, atsakovas turi sodybą, 9,8 ha žemės sklypą, automobilį bei nuomoja butą, ieškovės mėnesio pajamos 2012 m. sudarė apie 1300 Lt, o nuo 2012-10-01 ji nedirba, atsakovo mėnesio pajamos – 1 323 Lt. Kritiškai vertini apelianto argumentai dėl jo sunkios turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės bei rašytiniai duomenys apie atsakovo vardu įsigytą 2009 m. nekilnojamąjį turtą, lėšas banko sąskaitose, gaunamas pajamas bei išlaidas, leidžia abejoti dėl realių apelianto pajamų, kurių jis teismui neatskleidė. Todėl aptariamą aplinkybę vertinant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principu, neleidžia manyti, jog apeliantas yra nepajėgus teikti vaikui teismo priteistą išlaikymo dydį.

Apelianto nurodyta aplinkybė dėl jo sveikatos būklės neįvertinimo nelaikytina esmine ir nesudaro pagrindo priteisto išlaikymo dydžio sumažinimui. Apeliantui nustatytas 55 proc. darbingumas, todėl jis gali dirbti tam tikrus darbus, įrodymų apie apelianto patiriamas kas mėnesį gydymo išlaidas 2013 metais byloje nėra pateikta, todėl neatspindi tikrosios padėties.

Nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai dėl tėvų lygybės bei vaiko poreikių proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principų pažeidimo.

Pažymėtina tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Nors apeliantas tik iš dalies darbingas, tačiau dirba, gauna kitas pajamas, todėl darbingumo sumažėjimas neturi būti lemiantis vaiko poreikių ribojimą bei konstatuoti iš jo priteisto išlaikymo neproporcingumą tėvų turtinei padėčiai. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškovė turi nuosavą būstą, nesudaro pagrindo jos turtinę padėtį laikyti žymiai geresne nei atsakovo. Be to, ieškovės turtinė padėtis neturi įtakos atsakovo turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą. Priešingas vertinimas leistų atsakovui piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir kitos išlaikymą teikiančios šalies interesus. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas (nagrinėjamu atveju – ieškovei), tenka ir kasdienė jo priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Atsakovui nepilnametei paauglei dukteriai išlaikyti kas mėnesį mokant po 300 Lt periodinių išmokų, nebūtų užtikrintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamos vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nėra pagrindo perkelti dukters išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus yra abiejų tėvų pareiga. Dėl to iš atsakovo priteista 500 Lt suma negali būti pripažinta neprotingai didelė ar pažeidžianti atsakovo interesus.

Pirmosios instancijos teismo nustatytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis – 960 Lt, yra mažesnis nei 1 MMA (nuo 2013-01-01 – 1000 Lt), gali tenkinti tik pačius būtiniausius vaiko poreikius. Byloje esantys medicininiai duomenys (1 t. b. l. 11) patvirtina, kad šalių dukra turi sveikatos sutrikimų. Nors vaikas ir nėra priskirtinas prie asmenų turinčių specialiųjų poreikių, t.y. nėra neįgalus, tai nesudaro pagrindo teigti, jog pagal savo sveikatos būklę jai neturi būti skiriama papildoma priežiūra ir atitinkamai didesnė pinigų suma.

Atsižvelgiant į CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintus prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus, nėra pagrindo priteisto išlaikymo sumažinimui.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis neatitinka tėvų lygybės, proporcingumo bei CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintų principų.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, apelianto turėtos žyminio mokesčio išlaidos už apeliacinį skundą iš priešingos šalies nepriteistinos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Aušra Baubienė