Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-04-24 · Civilinė byla Nr. e2-12247-931/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-24
Bylos Nr.
e2-12247-931/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07193-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Stankevičienė
Ieškovas
B2KAPITAL
Atsakovas
O. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-12247-931/2020 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07193-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.29.1; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B2KAPITAL, UAB ieškinį atsakovei O. S. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas B2KAPITAL, UAB kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 808,15 EUR negrąžintą kreditą, 798,10 EUR palūkanas, 144,56 EUR delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad 2018 m. lapkričio 26 d. atsakovė sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „IPF Digital Lietuva“, pagal kurią jai buvo suteikta 808,15 EUR paskola. 2017 m. spalio 31 d. pagal susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. PR-17-210 pirminis kreditorius perleido reikalavimo teisę B2KAPITAL, UAB. Reikalavimas į atsakovės skolą perleistas 2019 m. gegužės 28 d., po to, kai 2019 m. gegužės 27 d. pirminis kreditorius su atsakove nutraukė sutartį.

Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas atsakovei įteikti 2020 m. balandžio 3 d. asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė ir pirminis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ 2018 m. lapkričio 26 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 808,15 EUR dydžio vartojimo kreditas. Atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą dalinėmis įmokomis iki 2022 m. sausio 9 d. bei sumokėti 798,10 EUR dydžio palūkanas. Iš ieškinio turinio matyti, kad atsakovė tinkamai nevykdė įsipareigojimų pagal sutartį, todėl liko skolinga pirminiam kreditoriui 808,15 EUR skolos ir 798,10 EUR palūkanų.

Ieškovas nurodo, jog pirminis kreditorius ir ieškovas 2017 m. spalio 31 d. sudarė susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. PR-17-210, kuriuo pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę B2KAPITAL, UAB. Nustatyta, kad reikalavimas į atsakovės skolą perleistas 2019 m. gegužės 28 d., po to, kai 2019 m. gegužės 27 d. pirminis kreditorius nutraukė sutartį su atsakove.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo teisių perleidimą.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnio). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškovu ar pirminiu kreditoriumi (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 808,15 EUR negrąžintas kreditas ir 798,10 EUR palūkanos.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 5.1 punkte nustatyta atsakovės pareiga už kiekvieną dieną sumokėti 0,05 procento dydžio palūkanas (delspinigius) nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovo paskaičiuoti delspinigiai už 180 dienų sudaro 144,56 EUR. Bylos įrodymų pagrindu ieškovo reikalavimas dėl 144,56 EUR delspinigių laikytinas teisėtu bei pagrįstu, todėl yra tenkintinas (CK 6.71, 6.73 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 750,81 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovo ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 40 EUR sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Byloje patirta 1,79 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo B2KAPITAL, UAB ieškinį atsakovei O. S. tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui B2Kapital, UAB, j. a. k. 225516770, 808,15 EUR (aštuonių šimtų aštuonių eurų 15 ct) negrąžintą kreditą, 798,10 EUR (septynių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 10 ct) palūkanas, 144,56 EUR (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų 56 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 750,81 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40 EUR (keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės O. S., a. k. (duomenys neskelbtini).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Stankevičienė