- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-24
- Bylos Nr.
- N-444-1458-08
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 8 d. nutarties G. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Utenos rajono policijos komisariato pareigūnas 2007 m. gegužės 20 d. G. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą pačią dieną apie 22 val.15 min. Utenos rajone, kelyje Kaunas- Zarasai, Leliūnų kaime, vairuodamas automobilį viršijo leistiną 50 km/h greitį – važiavo 105 km/h greičiu, vengė neblaivumo patikrinimo, automobilis nebuvo apdraustas privalomu civilinės atsakomybės draudimu, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 174, 70 ir 61.3 punktų reikalavimus.
Utenos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūno 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimu G. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 5 dalį ir 130² straipsnio pastabą paskirta 1 250 litų bauda, pažeidimą įvertinant 8 balais; pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį paskirta 2 500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių; pagal ATPK 123 straipsnio 6 dalį paskirta 100 litų bauda. Galutinė asmeniui paskirta nuobauda – 2 500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių.
II.
G. S. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos priimtą nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodė, kad pažeidimo padarymo metu (2007 m. gegužės 20 d., apie 22 val. 15 min.) neturėjo galiojančio valdytos transporto priemonės draudimo poliso, nes turėto poliso galiojimas buvo pasibaigęs 2007 m. gegužės 19 d., 24 val. Per tą laiką, kol pareigūnai rašė protokolą, jis telefonu apdraudė savo automobilį, todėl mano, kad tokia jo veika yra mažareikšmė ir jis atleistinas nuo administracinės atsakomybės. Taip pat paaiškino, kad jis nustatytą maksimalų greitį galėjo šiek tiek viršyti, tačiau ne tiek, kiek užfiksavo policijos pareigūnai. Kadangi šiuo metu neįmanoma nustatyti, kiek jis viršijo greitį, tokie neaiškumai vertintini jo naudai, ir nuobauda pagal ATPK 124 straipsnį neskirtina. Taip pat mano, kad jis nėra įvykdęs LR ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos. Paprašytas policijos pareigūnų pasitikrinti girtumą, jis atsisakė tai atlikti, kadangi policijos pareigūnai ketino jį tikrinti panaudodami nehigieniškai laikytą alkotesterį, nepakeitę jo antgalio. Policijos pareigūnai netenkino jo prašymo nuvežti jį į medicinos įstaigą. Po policijos pareigūnų sustabdymo jis pats per 1 val. nuvyko į Ukmergės ligoninę, kur buvo nustatyta, kad jis yra blaivus.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 8 d. nutartimi G. S. skundo nepatenkino, tačiau pakeitė pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį paskirtą administracinę nuobaudą ir panaikino pažeidimo įvertinimą 8 balais. Teismas nurodė, jog G. S. vairuojamo automobilio greitis – 105 km/h – buvo užfiksuotas greičio matavimo prietaisu Traffi patrol Nr. 507-013/60024. Techinės priemonės panaudojimas užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo protokole. Greičio matavimo prietaisas metrologiškai patikrintas (2007-03-21 patikros liudijimas Nr.0674364), todėl abejoti jo parodymais nėra pagrindo. Aplinkybę, kad šiuo prietaisu buvo matuotas būtent G. S. vairuojamos transporto priemonės greitis, patvirtina teismo posėdyje liudytojais apklaustų policijos pareigūnų Ž. G. ir R. Š. parodymai, kurie parodė, kad pareigūnų automobilis Leliūnų gyvenvietėje stovėjo atviroje vietoje, aikštelėje prieš bažnyčią ir netoli pėsčiųjų perėjos, matomumas buvo geras. Kaip parodė liudytojas G. Š., betarpiškai matavęs G. S. automobilio greitį, prieš jo automobilį kitų transporto priemonių nebuvo, liudytojai ir vizualiai įvertino, jog G. S. automobilis viršija leistiną greitį. G. S. vairuojamą transporto priemonę stabdė Ž. G., supažindino jį su pažeidimu, parodė greičio matavimo prietaiso rodmenis. Byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti liudytojų Ž. G. ir R. Š parodymais, jų parodymai nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, su G. S. iki įvykio jie nebuvo pažįstami ir su juo jokių konfliktų neturėjo. G. S. paaiškinimas, kad jis greičio neviršijo vertintinas kritiškai, nes jis prieštarauja liudytojų Ž. G., R. Š. parodymams, jo nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Be to, jis ir pats pripažįsta, kad į automobilio spidometrą nežiūrėjo, galėjo kažkiek viršyti greitį.
Teismas nurodė, kad G. S. administracinė nuobauda paskirta ir už tai, kad jis vengė pasitikrinti neblaivumą. Teismas pažymėjo, kad ginčo atveju buvo objektyviai įmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimą, t.y. policijos pareigūnai turėjo veikiantį metrologiškai patikrintą alkotesterį, nebuvo objektyvių priežasčių, trukdančių šį prietaisą panaudoti; vairuotojas nebuvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, taigi, nebuvo pagrindo pristatyti G. S. į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Todėl teismas padarė išvadą, kad vairuotojui atsisakius patikrinimo alkotesteriu, jis vengė neblaivumo patikrinimo. Nors G. S. paaiškino, kad nebuvo pakeistas alkotesterio antgalis, tokius jo paaiškinimus paneigia liudytojų Ž. G. ir R. Š. parodymai, kurie parodė, kad tikrinimui skirtas alkoholio matuoklis buvo laikomas tinkamai: automobilio daiktinėje, jis buvo įdėtas į specialią dėžutę, o antgalis kiekvieną kartą duodamas užsidėti pačiam tikrinamam asmeniui. Be to, G. S., atsisakiusiam pasitikrinti alkoholio matuokliu, kelis kartus buvo išaiškinta kilsianti atsakomybė, jei jis nesutiks pasitikrinti. Teismas pažymėjo, kad G. S. paaiškinimai prieštarauja ir 2007 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje liudytoja apklaustos L. B. parodymams, kuri parodė, kad G. S. atsisakė pūsti į alkotesterį dėl to, kad nepasitikėjo prietaiso parodymais, o ne dėl to, kad jis nebuvo higieniškas (nepakeistas antgalis).
Teismas nurodė, kad aplinkybės, kad G. S. vairavo automobilį, neapdraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neginčija ir pats pareiškėjas. Pateiktas draudimo sutarties liudijimas patvirtina, kad draudimo polisas galioja nuo 2007 m. gegužės 20 d. 22 val. 30 min., kai tuo tarpu G. S. vairavo automobilį iki policijos pareigūnų sustabdymo 2007 m. gegužės 20 d. 22 val. 15 min. Teismas pažymėjo, kad tokia jo veika negali būti vertinama kaip mažareikšmė, todėl administracinė nuobauda už šį pažeidimą paskirta pagrįstai. ATPK 123 straipsnio 1 dalies nurodymas skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje laikytinas technine klaida, nes LR ATPK 123 straipsnio 6 dalyje nurodyta nutarimo konstatuojamojoje dalyje, nutarime nurodyta G. S. veika atitinka LR ATPK 123 straipsnio 6 dalį, LR ATPK 123 straipsnio 6 dalis nurodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokole.
III.
G. S. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Institucijos nutarimo dalis dėl nubaudimo pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti, o kitoje dalyje nutartį pakeisti, sušvelninant jam paskirtas administracines nuobaudas. Nurodo, kad teismas, jo manymu, netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų parodymais. Pažymi, kad jis nesutiko būti tikrinamas alkotesteriu, nes tai buvo nehigieniška, be to, kilus konfliktinei situacijai tarp jo ir pareigūnų, ėmė nepasitikėti pastaraisiais. Teigia, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse nurodoma alternatyva, pagal kurią jei asmuo nesutinka, kad policijos pareigūnai patikrintų jo girtumą vietoje, jis gali būti pristatytas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą blaivumo nustatymui. Nurodo, kad policijos pareigūnai netenkino jo prašymo nuvežti jį į medicinos įstaigą, todėl po policijos pareigūnų sustabdymo jis pats per 1 val. nuvyko į Ukmergės ligoninę, kur buvo nustatyta, kad jis yra blaivus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai taikė teisės normas.
ATPK 124 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas nuo 50 ir daugiau kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 iki 1 500 litų.
Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, policijos pareigūnų Ž. G. ir R. Š., apklaustų liudytojais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, parodymai patvirtina, kad G. S. 2007 m. gegužės 20 d. apie 22 val. 15 min. Utenos rajone, kelyje Kaunas – Zarasai, Leliūnų kaime vairuodamas automobilį, viršijo leistiną 50 km/h greitį, nes vairavo 105 km/h greičiu. Tai reiškia, kad, net atsižvelgus į greičio matuoklio Traffi patrol Nr. 507-013/60024, kuriuo nagrinėjamu atveju buvo matuojamas greitis, galimą paklaidą, leistiną greitį G. S. viršijo daugiau nei 50 km/h. Todėl G. S. pažeidimas buvo pagrįstai kvalifikuotas pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį. Greičio matavimo prietaisas buvo patikrintas (patikros liudijimas Nr. 0674364). Netikėti administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu buvusiais nuosekliais Institucijos pareigūnų parodymais, vertinant juos ir techninėmis priemonėmis užfiksuotų parodymų kontekste kolegija neturi pagrindo. G. S. argumentai, kad jis greičio neviršijo, nepatvirtinti jokiais įrodymais, todėl yra nepagrįsti. Be to, asmuo ir pats pripažįsta, kad į automobilio spidometrą nežiūrėjo, galėjo kažkiek viršyti greitį.
Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad G. S. pagal LR ATPK 124 straipsnio 5 dalį ir 130² straipsnį paskirta administracinė nuobauda keistina, panaikinant pažeidimo įvertinimą 8 balais, atsižvelgiant į tai, kad aktai, nustatantys arba sugriežtinantys atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, neturi atgalinio veikimo galios (2008 m. sausio 2 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymas Nr. X-1365, kuriuo buvo pakeisti kai kurie ATPK straipsniai, tarp jų – ir ATPK 124 straipsnis bei 130² straipsnis).
Dėl G. S. už vengimą pasitikrinti neblaivumą paskirtos administracinės nuobaudos teisėjų kolegija sprendžia, kad jo veika atitinka LR ATPK 126 straipsnio 3 dalį. Nors G. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad atsisakė tikrintis alkotesteriu, nes jis buvo nehigieniškas (nebuvo pakeistas alkotesterio antgalis), tokius jo paaiškinimus paneigia liudytojų Ž. G. ir R.Š. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, taip pat ir liudytoja apklaustos L. B. parodymai, kuri parodė, kad G. S. atsisakė pūsti į alkotesterį dėl to, kad nepasitikėjo prietaiso parodymais, o ne dėl to, kad jis nebuvo higieniškas. Apeliantas taip pat teigia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis jo girtumas turėjo būti nustatytas sveikatos priežiūros įstaigoje. Tačiau minėtų taisyklių 5 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų, jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Nagrinėjamu atveju buvo objektyviai įmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimą, ir vairuotojas nebuvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, taigi, nebuvo pagrindo tenkinti G. S. prašymą ir pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Kiti G. S. skundo teiginiai, kuriais grindžiami skundo argumentai yra abstraktaus pobūdžio, prieštaringi ir nepaneigia paties pažeidimo įvykdymo fakto.
Apeliaciniame skunde G. S. neginčija aplinkybės, kad vairavo automobilį, neapdraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu veikos kvalifikavimu šioje dalyje, todėl atskirai dėl šios veikos vertinimo nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
G. S. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.