Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-06-02 · Administracinė byla Nr. A-63-873-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-02
Bylos Nr.
A-63-873-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Stasys Gagys
Atsakovas
Klaipėdos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės
Kategorijos
  • 6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A63-873/2008Procesinio sprendimo kategorija 6.6.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio mėn. 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio, rašytinio proceso tvarka

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo neveiksnaus B. S. globėjo K. S. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo mokėti šalpos pensiją.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Neveiksnaus B. S. globėjas K. S. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2007 m. liepos 23 d. sprendimus Nr. 4172 ir Nr. 4173, kuriais nutrauktas šalpos pensijos mokėjimas, bei įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių mokėti B. S. nuo 2007 m. liepos 23 d. nutrauktą mokėti šalpos pensiją neįgaliajam. Skunde paaiškinta, kad ginčijamais sprendimais šalpos pensijos mokėjimas nutrauktas tuo pagrindu, jog B. S. gauna valstybinę maitintojo netekimo pensiją (Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo teigimu, sprendimus dėl šalpos pensijos mokėjimo nutraukimo priėmė neįgaliotas asmuo, nes pagal Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 26 punktą sprendimus, susijusius su šalpos išmokų mokėjimu, gali priimti tik savivaldybės administracijos direktorius, jo pavaduotojas ar įgaliotas savivaldybės administracijos tarnautojas (skundžiamus sprendimus priėmė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja ir specialistė). Todėl prašė skundžiamus sprendimus panaikinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Skunde teigiama, jog šalpos pensijos mokėjimas nutrauktas nepagrįstai, nes B. S. valstybinio socialinio draudimo senatvės, invalidumo, netekto darbingumo, ištarnauto laiko, našlių ar našlaičių pensijos negauna, todėl yra nepriskirtinas asmenims, kurie pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 7 punktą privalo pasirinkti vieną iš pensijų. Paaiškinta, jog B. S. mokama 344,19 Lt valstybinė maitintojo netekimo pensija, jis negauna kitų išmokų, didesnių ar lygių šalpos pensijai, todėl turi teisę pretenduoti į šalpos pensijos išmokas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 6 straipsnio bei 19 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nurodyta, jog B. S. yra pripažintas invalidu iš vaikystės, iki ginčijamų sprendimų priėmimo jam buvo mokama valstybinė maitintojo netekimo (našlaičių) pensija. Pareiškėjo teigimu, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 346 patvirtintų Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 35.1 punktą jis turi teisę gauti tiek pilną šalpos invalidumo pensiją, tiek valstybinę maitintojo netekimo (našlaičių) pensiją.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas prašė skundą atmesti. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (b.l. 31-32) teigė, kad skundžiamus sprendimus priėmė įgalioti asmenys, nes Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr.AV-527, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 29 d. nutarimo Nr.346 „Dėl valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo" 23 punktu, įgaliojo Socialinės paramos skyriaus vedėją skirti šalpos išmokas Klaipėdos rajono gyventojams. Atsakovo manymu, B. S. turi būti taikomos Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei 19 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias šalpos išmoka neskiriama ir nemokama tol, kol asmuo gauna pensiją ir (ar) pensijų išmoką. Atsakovas paaiškino, jog gavus 2007 m. liepos 17 d. Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštą, kuriame nurodyta, kad B. S. mokama pareigūnų ir karių valstybinė maitintojo neteikimo pensija (paskirta 1976 m. lapkričio 1 d.), ginčijamais sprendimais šalpos pensijos mokėjimas nutrauktas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius atsiliepime į skundą (b.l. 30) nurodė su skundu nesutinkąs, nes sprendimai priimti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimu skundą patenkino, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2007 m. liepos 23 d. sprendimus Nr. 4172 ir Nr. 4173 „Dėl mokėjimo nutraukimo" panaikino, įpareigodamas Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją mokėti neįgaliajam B. S. nutrauktą mokėti šalpos pensiją pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2007 m. liepos 2 d. sprendimą.

Teismas nustatė, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos 2007 m. liepos 2 d. sprendimais B. S. paskirtos šalpos pensijos neįgaliajam (b.l. 16, 17), o 2007 m. liepos 23 d. sprendimais Nr. 4172 (b.l. 9) bei Nr.4173 (b.l. 10) šių pensijų mokėjimas nutrauktas nuo 2007 m. liepos 23 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2007 m. rugpjūčio 16 d. raštu (b.l. 11) jo globėjui paaiškino, jog B. S. šalpos pensijos mokėjimas sustabdytas vadovaujantis Vidaus reikalų ministerijos 2007 m. liepos 17 d. raštu Nr. 110-2349 (p), kuriame nurodyta, jog minėtam asmeniui nuo 1976 m. lapkričio 1 d. paskirta bei mokama pareigūnų ir karių valstybinė maitintojo netekimo pensija (b.l. 12).

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymu (2005 m. gegužės 19 d. Nr.X-210, įsigaliojęs nuo 2005 m. liepos 1 d.) (toliau - Įstatymas). Pripažintas pagrįstu pareiškėjo argumentas, jog sprendimus dėl šalpos pensijos nutraukimo priėmė neįgaliotas asmuo. Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 346 patvirtintų Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau - Nuostatai) 26 punktą sprendimus, susijusius su šalpos išmokų mokėjimu, gali priimti tik savivaldybės administracijos direktorius, jo pavaduotojas ar įgaliotas savivaldybės administracijos tarnautojas. Tuo tarpu skundžiamus sprendimus priėmė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja ir specialistė, vadovaudamosi Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos, l. e. direktoriaus pareigas, 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. AV-527, kuriuo Socialinės paramos skyriaus vedėja įgaliota skirti šalpos išmokas Klaipėdos rajono gyventojams. Teismas konstatavo, jog vadovaujantis Civilinio kodekso 2.137 straipsnio 1 dalimi, įvertinus Nuostatus bei įsakymą, kuriuo įgaliota skirti šalpos pensijas, teisinių santykių pobūdį, pripažintina, jog sąvokos „skirti" negalima aiškinti plečiamai ir laikyti, jog ši sąvoka apima ir teisę priimti sprendimą nutraukti paskirtos pensijos mokėjimą. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog skundžiamus sprendimus priėmė nekompetentingi asmenys, o Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2007 m. liepos 23 d. sprendimai Nr. 4172 ir Nr. 4173, kuriais nutrauktas šalpos pensijos mokėjimas B. S., naikintini (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsiliepimas

Teismas konstatavo, jog tiek skunde, tiek atsiliepime į jį nepagrįstai remiamasi Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuris nukreipia į 19 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Konstatuota, jog B. S. turi teisę gauti šalpos pensiją kaip Įstatymo 5 straipsnio 2 punkte nurodytas asmuo, todėl jam turi būti taikomos Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. Pažymėta, jog B. S. šalpos pensiją gauna pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 5 straipsnio 2 punktą, t.y. kaip asmuo, pripažintas neįgaliu iš vaikystės (b.l. 15, 21).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą šalpos pensijos skiriamos ir mokamos asmenims, neturintiems teisės gauti didesnių arba tokio pat dydžio pensijų ir (ar) pensijų išmokų, išskyrus Įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytus asmenis, kurie kartu su šalpos pensijomis turi teisę gauti valstybines socialinio draudimo našlaičių ir našlių pensijas ir/ar valstybines našlaičių pensijas. Ši Įstatymo nuostata atkartota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 346 patvirtintų Nuostatų 35.1 punkte, kuriame nurodyta, jog asmenys, turintys teisę gauti šalpos pensiją pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 punktą, kartu su šalpos pensijomis turi teisę gauti valstybines socialinio draudimo našlaičių ar našlių pensijas ir/ar valstybines našlaičių pensijas, neatsižvelgiant į jų dydžius.

Nustatyta, jog nuo 1995 m. sausio 1 d., t.y. įsigaliojus 1994 m. gruodžio 13 d. priimtam Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymui, pareigūnų ir karių valstybinė maitintojo netekimo pensija vadinama valstybine našlaičių pensija. Tokį teiginį suponuoja ir minėto įstatymo 16 straipsnio 10 dalies nuostata, pagal kurią maitintojo netekimo pensijos, paskirtos už asmenis, mirusius iki šio įstatymo įsigaliojimo, mokamos toliau. B. S. nuo 1976 m. lapkričio 1 d. paskirta ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė maitintojo netekimo pensija (b.l. 12). Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad B. S. pirmą kartą pripažintas invalidu iš vaikystės 1976 m. rugpjūčio 5 d. (b.l. 21), o tų pačių metų lapkričio 1 d. jam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė maitintojo netekimo pensija (b.l. 12). Pensijos paskyrimo dieną jis buvo sukakęs 18 metų, tačiau teisę į našlaičio pensiją įgijo kaip asmuo, pripažintas neįgaliu iki dienos, kurią jam sukako 18 metų (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas). Tokiu būdu, B. S. yra asmuo, gaunantis valstybinę našlaičių pensiją, todėl pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas jis turi teisę gauti tiek šalpos pensiją, tiek valstybinę našlaičių pensiją.

Teismas pripažino, jog ginčijami sprendimai savo turiniu prieštarauja teisės aktams, todėl naikintini Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pažymėta, jog pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Ginčijami sprendimai priimti pažeidžiant minėtą nuostatą (juose nenurodytos jokios faktinės aplinkybės bei teisės normos, dėl kurių nutraukiamas šalpos pensijos mokėjimas). Teismas nurodė, jog pripažinus neteisėtais bei nepagrįstais individualius teisės aktus, kuriais B. S. nutrauktas šalpos pensijos neįgaliajam mokėjimas, lieka galioti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos 2007 m. liepos 2 d. sprendimai, kuriais jam paskirta minėta pensija ir jie turi būti vykdomi. Todėl patenkintas prašymas įpareigoti mokėti B. S. nuo 2007 m. liepos 23 d. nutrauktą mokėti šalpos pensiją neįgaliajam.

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikinti ir skundą atmesti. Apeliantas mano, kad šis sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymima, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 29 d. nutarimas Nr.346 „Dėl valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo" nenustato, kas gali priimti sprendimus dėl šalpos pensijų mokėjimo nutraukimo, todėl darytina išvada, kad nutarimo 23 punktas apima ne tik šalpos pensijų skyrimą, bet ir jų mokėjimo nutraukimą bei kitus su šalpos pensijų mokėjimu susijusius sprendimus. Tai patvirtina ir nutarimo 26 punktas, kuris numato, kad savivaldybės administracijos direktoriaus (jo pavaduotojo) arba jo įgalioto savivaldybės administracijos tarnautojo sprendimai šalpos išmokų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais skundžiami įstatymų nustatyta tvarka. Todėl, apelianto teigimu, Socialinės paramos skyriaus vedėja D.Šeporaitienė galėjo priimti sprendimus dėl šalpos pensijos mokėjimo nutraukimo, ginčijami sprendimai nenaikintini. Apeliantas pažymi, kad Socialinės paramos skyriaus specialistė G.Girtienė ginčijamus sprendimus pasirašė kaip sprendimo rengėja, o ne kaip sprendimą priimantis asmuo.

Apeliantas paaiškina, jog B. S. nuo 1976 m. lapkričio 1 d. yra paskirta ir mokama iš valstybės biudžeto valstybinė maitintojo netekimo pensija. 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybinės maitintojo netekimo pensijos nebeskiriamos (skiriamos valstybinės našlaičių pensijos), o maitintojo netekimo pensijos, paskirtos už asmenis, mirusius iki šio įstatymo įsigaliojimo, mokamos toliau ir indeksuojamos kartu ir tiek pat, kaip valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija. Šios pensijos mokamos ankščiau galiojusia tvarka, įtvirtinta nuostatuose (įstatymo 16 str. 10 d.). Valstybinės maitintojo netekimo pensijos išliko, jos nebuvo pervadintos ar pakeistos į valstybines našlaičių pensijas, egzistuoja kaip atskira valstybinių pensijų rūšis, netgi jų apskaičiavimo metodika skiriasi nuo valstybinių našlaičių pensijų apskaičiavimo metodikos. Atsakovas mano, kad skiriant šalpos pensiją B. S., turi būti taikomos ne Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto, o 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, kad asmenims, turintiems teisę gauti pensiją ir (ar) pensijų išmoką, kurių dydis lygus šalpos pensijai, šalpos našlaičių pensijai ar šalpos kompensacijai arba yra už jas mažesnis, šios šalpos išmokos neskiriamos ir nemokamos tol, kol asmuo gauna pensiją ir (ar) pensijų išmoką.

Nepagrįsta, apelianto teigimu, ir teismo išvada, kad ginčijami sprendimai priimti pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, nes ginčijamuose sprendimuose yra nurodytos faktinės aplinkybės, dėl kurių nutraukiamas šalpos pensijos mokėjimas, t.y. permoka, kuri susidaro mokant šalpos pensiją ir valstybinę maitintojo netekimo pensiją. Apeliantas paaiškina, jog teisės normos, dėl kurių nutrauktas šalpos pensijos mokėjimas, buvo nurodytos 2007 m. rugpjūčio 16 d. rašte, adresuotame K. S. (pateiktas byloje).

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamuose sprendimuose Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus specialistė Gaivilė Girtienė nenurodyta, kaip dokumentą rengęs asmuo. Pareiškėjas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 346 patvirtintų Nuostatų 26 punktą visais klausimais, kurie yra susiję su šalpos išmokų mokėjimu (išmokų mokėjimo tvarka, mokėjimo nutraukimas, sustabdymas ir pan.) sprendimus gali priimti tik savivaldybės administracijos direktorius, jo pavaduotojas ar įgaliotas savivaldybės administracijos tarnautojas. Šiuo atveju skundžiamus sprendimus priėmė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėja Dalija Seporaitienė bei specialistė Gaivilė Girtienė, neužimančios minėtų pareigų ir veikdamos ne kaip savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti asmenys (sprendimuose nėra nurodyta, kad juos priima įgalioti asmenys).

Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir prašymu sutinkąs. Tretysis suinteresuotas asmuo teigia, vadovaujantis Valstybinių šalpos išmokų įstatymo pakeitimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 19 straipsnio 2 dalimi, šalpos pensijos B. S. mokėti negalįs. Pažymima, jog išimtys Įstatymo 6 straipsnyje numatytos tik asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo našlaičių ir našlių pensijas ir (ar) valstybines našlaičių pensijas, o B. S. nė vienos iš minėtų pensijų negauna, jis gauna tik 1976 metų lapkričio mėnesį paskirtą valstybinę maitintojo netekimo pensiją, kuri nebuvo pakeista, pervardinta į našlaičių pensiją ar pan., tebeegzistuoja kaip savarankiška pensijų rūšis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Klaipėdos rajono savivaldybės apeliacinis skundas netenkinamas.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, tenkindamas neveiksnaus B. S. globėjo K. S. skundą, panaikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2007 m. liepos 23 d. sprendimus Nr. 4172 ir Nr. 4173, kuriais nutrauktas šalpos pensijos mokėjimas neveiksniam B. S. bei įpareigojo pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2007 m. liepos 2 d sprendimą mokėti nutrauktą šalpos pensiją .Vienu iš skundo patenkinimo motyvų, teismas nurodė tą aplinkybę, kad skundžiami sprendimai priimti neturinčio tam įgaliojimų asmens, priimti pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas bei iš esmės neteisingai taikant įstatymą.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos l.e. direktoriaus pareigas 2004-06-16 įsakymu Nr. AV-527, vadovaujantis valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23 punktu, socialinės paramos skyriaus vedėja įgaliota skirti šalpos išmokas Klaipėdos rajono gyventojams Valstybinių šalpos išmokų įstatymu ( 2004-01-20 Nr. IX-1966) ir Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta tvarka. Minimų nuostatų 23 punktas yra patalpintas nuostatų IV skyriuje, kuris reglamentuoja išmokų skyrimą. Šio skyriaus 26 straipsnis nustato, kad savivaldybės administracijos direktoriaus ( jo pavaduotojo) arba jo įgalioto savivaldybės administracijos tarnautojo sprendimai šalpos išmokų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.

Iš byloje esančio įgaliojimo matyti, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas suteikė įgaliojimus atitinkamam savivaldybės administracijos tarnautojui priimti sprendimus tik dėl šalpos išmokų skyrimų. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad sąvoka skirti pašalpą nėra tapati sąvokai mokėjimą nutraukti. Todėl teismo išvada, kad skundžiami sprendimai priimti neįgalioto asmens, yra pagrįsta ir teisinga.

Viešojo administravimo įstatymas apibrėžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjektus, jų veiklos principus. Minėto įstatymo 8 straipsnis nustato reikalavimus keliamus individualiam administraciniam aktui. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas, todėl jam taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai. Byloje skundžiami sprendimai yra individualūs administraciniai aktai, todėl jie turi būti pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Sprendimuose turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nustatyta apskundimo tvarka. Sprendimas turi būti pasirašytas jį priėmusios institucijos vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens. Nagrinėjamu atveju sprendimas neatitinka nurodytų įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, sprendimas pasirašytas neįgalioto asmens, todėl pagrįstai panaikintas. Apelianto argumentai, kad po sprendimų priėmimo rašte buvo paaiškinti sprendimų priėmimo motyvai , atmestini kaip nepagrįsti, nes įstatymas būtent sprendimui, o ne vėlesniems raštams nustato atitinkamus reikalavimus.

Pirmos instancijos teismo sprendimo argumentai, kad pareiškėjas turi teisę gauti šalpos pensiją yra pagrįsti ir priimtini. Kolegija pažymi, kad Valstybinių socialinių draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai ( Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 754 redakcija) XI skyrius reglamentuoja maitintojo netekimo pensijų, paskirtų už mirusius iki 1995m. sausio 1 d. asmenis tuo metu buvusia tvarka, mokėjimą. Šio skyriaus 120-121 straipsnių nuostatos atitinka teismo išvadoms dėl maitintojo netekimo pensijos prilyginimo našlaičių pensijai, todėl ir iš esmės pirmos instancijos teismo sprendimo išvados yra teisingos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Klaipėdos rajono savivaldybės administracinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėAnatolijus BaranovasStasys Gagys