Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-07-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-187-818/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-10
Bylos Nr.
II-187-818/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00032-2024-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Pažeidėjas
R. J.
Kategorijos
  • 16.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-187-818/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00032-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3, 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Violetai Makevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. J.,nedalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-29014-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

|I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-29014-2023 R. J. buvo nubaustas 12 eurų bauda dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimų padarymą, t. y., dėl to, kad jis 2023 m. gegužės 31 d. 19:40 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas motociklą „Honda“, v/n (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, pastebėjęs atsiradusią kliūtį (automobilį „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini)), nesulėtino važiavimo greičio ir į jį atsitrenkė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 128 punkto reikalavimą (b. l. 16-17).

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Savo prašymą motyvuoja tuo, kad jis nepadarė nurodyto administracinio nusižengimo, o nagrinėjant bylą nebuvo ištirtos automobilio „Volvo“ vairuotojo veiksmai dėl eismo įvykio kilimo bei neįvertintos aplinkybės dėl pareiškėjui kliūties (matomumo) apsunkinimo prieš susiduriant transporto priemonėms. Šių aplinkybių, matomų vaizdo įraše neįvertinimas leido priimti ir padaryti nepagrįstą ekspertinę išvadą, nes nesiaiškinta, ar motociklo vairuotojas apskritai galėjo matyti automobilį „Volvo“ ir jo atliekama manevrą. Motociklas važiavo kuo arčiau kelio dešinojo krašto, kaip numato KET, ir tik apvažiavęs priparkuotą automobilį, jis turėjo galimybę pamatyti „Volvo“.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą (b. l. 89-90), kuriame prašo skundo netenkinti. Atsakydamas į skundo argumentus nurodė, kad išnagrinėję ir įvertinę surinktų įrodymų visumą, mano, kad skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas tarnybiniu pranešimu, foto nuotraukomis, liudytojo paaiškinimu, eismo įvykio vietos schema, administracinio nusižengimo protokolu ir kita bylos medžiaga. Minėti byloje pateikti įrodymai neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje įvykdymą. Paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai vertintini kritiškai. Nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, nes natūralu, jog jis suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę, bei siekdamas jos išvengti, neatskleis tikrųjų nusižengimo padarymo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai vertintini itin kruopščiai, gretinant juos tarpusavyje, ir kitų bylos duomenų visumoje. Administracinio nusižengimo byloje yra pridėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas transporto priemonių važiavimo trajektorijos ir susidūrimas. Įraše matyti, kad į (duomenys neskelbtini), išvažiuoja automobilis „Volvo“. Tuo metu jam iš kairės pagrindine gatve važiuoja motociklas, kurio vairuotojas artėdamas prie „Volvo“ automobilio, niekaip nereaguoja į atsiradusią kliūtį, t. y. jis važiuoja tuo pačiu greičiu ir jo nemažina. Tikėtina, kad motociklo vairuotojas tikėjosi pravažiuoti pro „Volvo“ automobilį ties važiuojamosios dalies viduriu, ar nedideliu atstumu nuo vidurinės linijos, tačiau neįvertino, kad automobilio vairuotojas pradės posūkio manevrą į kairę.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. teismo posėdyje nurodė, kad skundą palaiko. Paaiškino, kad jo manymu institucija netinkamai įvertino pačias faktines aplinkybes, taip pat netinkamai arba neišsamiai buvo suformuluoti klausimai techninei ekspertizei atlikti, nes buvo neįvertintas vienas aspektas - matomumas kelyje. Situacija tokia, kad jam važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve motociklu iš (duomenys neskelbtini) baseino, iš kiemo išsukinėjo kita transporto priemonė, kurios vairuotojas visiškai nepažiūrėjęs į kairę pusę, iš lėto judėjo į įvažiuojamąją kelio dalį su posūkiu rodydamas posūkį į dešinę. Ekspertizės metu neįvertinta svarbi aplinkybė, ar jo važiavimo kryptimi iš dešinės stovėjęs automobilis galėjo sutrukdyti jam matyti iš šalutinio kelio išvažiuojantį “Volvo”, ir, ar jis turėjo realią galimybę išvengti susidūrimo. Automobilio vairuotojas visiškai nerodė kairės pusės signalo. Pasuka į dešinę ir paskui jis sugalvoja sukti į kairę. Jis išvažiuoja į kelio vidurį, kur galimybės aplenkti nebuvo. Kadangi greitis buvo nedidelis, tai mes praktiškai nesusidūrėme, o tik susilietėme. Mano transporto priemonei jokio sugadinimo nėra, nežinau ar koks nubrozdinimas yra. Vairuotojas sako, kad yra įbrozdinimas, bet aš nieko neįžiūrėjau. Man ne kartą pačiam pagal mano darbo specifiką tenka teismuose atstovauti ir kitų interesus, tai aš suprantu, kad gal nėra mano taktiškai protinga pozicija ir išmintinga apeliuoti viską apie vairavimo instinktą ir galimybę negalėjimą sustabdyti. Gal labiau reikėtų remtis kažkokiais techniniais dalykais, ekspertizė blogai suskaičiavo. Minėjau tuos argumentus, bet tiek bylai nagrinėjančiam pareigūnui, teismo labai prašau, kai byloje darys įrodymų tyrimą įvertinti vaizdo įrašą, kuris yra byloje, kuriame akivaizdžiai matėsi, kad motociklas negalėjo sustoti 3-5 m. atstume. R. J. teigimu jis su motociklu važiavo apie 50 km/h greičiu. Koks buvo atstumas iki iš kiemo atvažiuojančio automobilio “Volvo”, jau sunku prisiminti, gal 20 metrų, gal 30 metrų. Kontaktas su automobiliu buvo ne į galinį, o į šoninį sparną. Jis padaręs pusės manevrą, staiga keičia kitą kryptį. Atsitrenkiau į galinės “Volvo” dalies į kairę pusę. Labiau į rato arką. Nevertintas Volvo automobilio judėjimas, stovėjo, buvo sustojęs, judėjo, nes yra teigiama dabar, kad automobilis tiesiog judėjo. Iš pradžių pasuko į dešinę, paskui į kairę, tačiau tai nėra tiesa, nes nebuvo pasukimo į kairę. Susidūrimas įvyko tada, kada mano motociklas sustojęs stabdymo metu pakrypo į dešinę pusę, kadangi vairas buvo pasuktas į kairę pusę ir prisilietė mano vairo dešinės rankena. Stabdymo žibintų negalėjau matyti, nes jis stovėjo šonu. Stovintis automobilis buvo nedidelių gabaritų. Negalėjo uždengti viso vaizdo stovintis automobilis, tačiau aš negaliu matyti kas vyksta už automobilio kituose keliuose, pvz., iš kiemų ir to vertinti. Man pakankamai užteko laiko aplenkti automobilį. Aš matau situaciją, kad Vovlo automobilis stovi. Priartėjus prie jo mačiau, kad lengvas, lėtas judėjimas ir laukiau sekundę kada jis sustos. Kada matau, kad nesustoja, o pradedamas judėjimas didėjo, stabdau stabdžius, pasuku į kairę. Man pakanka jį aplenkti, kad būtų manevras pabaigti į dešinę ir nebūtų įvykio, tačiau vidury manevro jis išvažiuoja į kelią ir daro staigų manevrą į kairę. Susidūrimas įvyko kelio viduryje, ne mūsų važiuojamoje dalyje kur aš važiavau. Nepamenu ar už stovinčio automobilio buvo medžiai, krūmai, kad kas trukdytų matomumui. Neįvertintas stabdymo specifiškumas. Neįvertinta, kad kliūtį, kuri iš šalutinio kelio tau išvažiuoja arba atsiranda kliūtis tavo kelyje, tu apvažiuoji ne iš galinės pusės, o iš priešingos pusės. Aš sąmoningai pasukau į kairę, aplenkimo manevrą, tačiau neįvertintas liko automobilio Volvo vairuotojas padaręs du eismo taisyklių pažeidimus, kurie buvo pasekmė. Tai yra pasuko neturėdamas tam teisės išvažiuodamas kelio dalį į dešinę pusę, nepraleisdamas pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio ir šito manevro nebaigęs staiga nerodydamas, pabrėžiu, nerodydamas jokio, net gi posūkio signalo, kurio aš nebūčiau matęs, nes būtų priartėjęs prie kontakto, pasuko į kairę pusę, į degalinę. Motociklas buvo apdraustas. Nesikreipiau į draudimą, nes aš nesu kaltininkas šio įvykio eismo ir išvados kaltininko buvo pateiktos tik lapkričio mėn. Motociklo vairas buvo truputėli pasuktas ir duoda tam tikrą svyravimą, todėl vaizdo įraše matosi, kad kritimas buvo ne nuo smūgio, atsimušė ir atgal, o tiesiog sustojo, nebuvo galima judėti ir tada iš inercijos motociklas dar šiek pradėjo judėti. Judėjimas buvo tokio vertimo momentu. Tada gal užteko kokio metro, kad jis išvažiuotų į tą vidurinę kelio juostą.

Liudytojas M. P. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 5 skyriaus vyriausiojo patrulio pareigose. Pamena miglotai, nes įvykis įvyko prieš metus, kad nesuklaidinti visų aplinkybių, atvirai sakau, kad toje vietoje turėjome ne vieną eismo įvykį. Dėl šito eismo įvykio, tai atsimenu, kad dalyvavo motociklas ir Volvo automobilis. Kiek iš paaiškinimų asmenų, tai prisimenu, kad Volvo vairuotojas važiavo iš (duomenys neskelbtini) baseino, tikslaus adreso nepasakysiu. Eismo įvykis, susidūrimas buvo Volvo automobiliui sukant į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę. Kiek pamenu motociklo vairuotojas aiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) ir nenorėdamas lenkti susidūrė ne į automobilio galą, o norėdamas išvengti smūgio išlindo į priešpriešinę eismo juostą. Ko pasėkoje įvyko susidūrimas su Volvo automobiliu. Tokias tik aplinkybes iš eismo įvykio galiu papasakoti. Taip, išvažiavo iš teritorijos, nes ten tokia teritorija yra. Įvažiavo į pagrindinį kelią. Ten yra po vieno eismo juostą. Išvažiavus iš tos teritorijos reikėjo sukti į dešinę link „(duomenys neskelbtini)“ degalinės. Gal 30-40 m. iki „(duomenys neskelbtini)“ degalinės. Garantuoti negaliu, nesu įsitikinęs, ar Volvo automobilio vairuotojas matė motociklininką. Mes atvažiavome po tam tikro laiko, galėjo būti praėjęs ir pusvalandis. Atvykus į eismo įvykį, tai transporto priemonės buvo patrauktos iš eismo įvykio vietos. Volvo automobilis stovėjo priparkuotas aikštelėje, esančioje „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, o motociklas buvo, jeigu neklystu, buvo atremtas pagal schemą. Kaip buvo apgadintas Volvo automobilis, tai neprisimenu, o motociklo, atsimenu, kad buvo ištekėjęs benzinas ant važiuojamosios kelio dalies ir buvo apgadintą motociklo stabdžio rankenėlė. Nepasakysiu, kurios pusės, bet tikriausiai dešinės. Dėl greičio tikrai neklausiau, o bendravau ir su vienu, ir su kitu dalyviu. Arčiau vidurio buvo tas skysčio ištekėjimas, kadangi abi transporto priemonės buvo patrauktos, tai buvo sunku nustatyti iš kokios pusės buvo skystis, kurios transporto priemonės. Dėl pačio važiavo iš Volvo automobilio vairuotojo žinau, kad jis norėjo sukti į „(duomenys neskelbtini)“ degalinės teritoriją, todėl buvo arčiau skiriamosios juostos. Neatsiminsiu nieko dėl žibintų. Žinau tik, kad motociklo stabdžių rankenėlė buvo apgadinta. Ant Volvo automobilio nebuvo žymių, kad smarkiai būtų apgadintas. Galas, kairė pusė buvo apgadinta. Kolega pildė tarnybinį pranešimą.

Liudytojas E. U. teismo posėdyje paaiškino, kad kiek atsimena, pareigūnams atvykus į įvykio vietą, tai transporto priemonės jau buvo patrauktos, abu vairuotojai paaiškino, kad įvyko susidūrimas. Vienas paaiškino, kad išvažiavo iš baseino pusės ir važiavo pagrindiniu keliu. Motociklo vairuotojas norėdamas išvengti susidūrimo keitė važiavimo kryptį ir atsitrenkė į ,,Volvo“ automobilį. Pačio fakto mes nematėme ir įvykio vietoje visų aplinkybių nustatyti negalėjome, nes transporto priemonės jau buvo patrauktos. Kažkokių šukių, detalių ant kelio nebuvo. Jeigu neklystu nuo baseino pusės sukant į degalinę, tas susidūrimas buvo. Jis suko į degalinę iš kairės. Aš dabar tiksliai neatsimenu. Dėl posūkio taip pat nežinau. Galite vadovautis mano surašytu tarnybiniu pranešimu. Ką žmogus pasakojo, tą mes ir surašėme tuo metu. Priekinė dalis buvo apgadinta turbūt. Jeigu neklystu, tai motociklui rankinis apgadintas buvo. Sveikata niekas nesiskundė. Niekas nenukentėjo eismo įvykio metu. Buvo padarytos nuotraukos apgadinimo. Neatsimenu ar ,,Volvo“ automobilio vairuotojas rodė kažkokius apgadinimus. Mes matomus apgadinimus fiksuojame, fotografuojame ir pažymime sistemoje. Mes surenkame pirminę medžiagą ir perduodame kelių policijos tarnybai viską išnagrinėti. Pagal apgadinimus nustatoma kokia trajektorija judėjo transporto priemonė, kai įvyko susidūrimas. Mes pirminę medžiagą surinkome ir perdavėme ją tirti. Atsimenu, kad jie ilgą laiką laukė pareigūnų. Vairuotojas pasakojo, kad buvo įjungtas ,,Volvo“ posūkio žibintas. Pačio eismo įvykio nemačiau, bet gal ir sakė apie žibintą.

Liudytojas T. M. teismo posėdyje paaiškino, kad to įvykio diena jis vairavo automobilį „Volvo“. Nurodė, kad iš šalutinio kelio iš baseino pilnai buvo išvažiavęs į pagrindinį kelį, greitis buvo apie 10 km/h, pavažiavęs, prieš posūkį sustojo, nes ketino sukti į kairę. Iš priekio dar kažkas pravažiavo ir aš tada užsukinėjau. Gal priekiniu ratu įvažiavau į priešpriešą ir pradėjau manevrą į kairę. Į būtų kažkoks smūgis. Kai stabtelėjau, pradėjau judėti, tai per veidrodėlį pamačiau, kad motociklininkas griuvo. Aš galiu pasakyti kaip vairuotojas, kai važiuoji rodai dešinį, išvažiavai rodai į kairę automobilio galą atsitrenkė. Stabdžių cypimo negirdėjau. Buvo labai mažas kontaktas su motociklo rankena. Motociklininkas užkabino galinį kairės pusės bamperį, kampą. Taip, ties ta punktyrine linija įvyko įvykis. Ta rankenėlė mano automobiliui mažą duobutę padarė, bet aš to smūgio net nejaučiau, kad. Galėjo būti anksčiau, nes baigiau manevrą, įjungiau į kairę. 10-15 m. dar pavažiavau ir įjungiau posūkį.

Institucijos atstovas būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į skundą prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, skundas nagrinėjamas nedalyvaujant Institucijos atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje nustatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

KET 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 128 punktas nustato, kad „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams”.

Šiuo atveju R. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn už KET 128 punkto pažeidimą, t. y., dėl to, kad vairuodamas motociklą „Honda“, v/n (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, pastebėjęs atsiradusią kliūtį (automobilį „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini)), nesulėtino važiavimo greičio ir į jį atsitrenkė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje paaiškino, kad jam važiuojant (duomenys neskelbtini), apie 50 km/h greičiu, jis dėl ties kelio dešinėje pusėje stovinčio automobilio nepamatė iš šalutinio kelio išvažiavusio automobilio „Volvo“, o pastarajam atliekant kairiojo posūkio manevrą į degalinę „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, R. J. vairuojamas motociklas susidūrė su Volvo“, kai buvo apgadintas minėto automobilio galinis bamperis, galinis kairės pusės sparnas. R. J. keliamas klausimas, ar esamoje situacijoje jis turėjo objektyvią galimybę išvengti transporto priemonių susidūrimo ir, ar esamas atstumas buvo pakankamas reaguoti į atsiradusią kliūtį kelyje.

Liudytojas T. M. paaiškino, jog jam išvažiuojant iš kiemo nuo baseino pusės jis buvo įjungęs automobilio „Volvo“ dešiniojo posūkio žibintą, po to, įsitikinęs manevro saugumo buvo pilnai išvažiavęs į pagrindinį kelią, pavažiavęs nedidelį atstumą jis įjungę kairįjį posūkį, nes ketino sukti į šalimai esančios degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją. Praleidęs priešais pravažiavusį automobilį jis lėtai pajudėjo sukant į kairę ir kai jo automobilio „Volvo“ priekinę dalis jau buvo įvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą, jis pajuto nestiprų stuktelėjimą, o jam pažiūrėjus į galinį veidrodėlį pamatė nukritusį motociklininką.

Pareiškėjo kaltė dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje padarymo iš esmės grindžiama dviem pagrindiniais įrodymais: liudytojo T. M. parodymais ir specialisto išvada.

Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo T. M. nuosekliais parodymais apie tai, kad prieš jam išvažiuojant į pagrindinį kelią jis buvo įjungęs dešiniojo posūkio žibintą, o pagrindiniu keliu važiavo lėtai prieš atliekant manevrą į kairę su įjungtu kairiuoju žibintų. Policijos pareigūnas E. U. patvirtino, kad jam atvykus į eismo įvykio vietą, automobilio „Volvo“ vairuotojas minėjo, jog manevravimo metu buvo įjungęs posūkio žibintus. Tyrimo medžiagoje teismui vertinant esamo vaizdo įrašo iš įvykio vietos, įrašė matyti, jog automobiliui „Volvo“ išvažiavus į (duomenys neskelbtini) motociklas važiavo pagrindiniu keliu nemažindamas greičio, nors atstumas iki atsiradusios kliūties buvo pakankamas R. J. reaguoti. Pažymėtina, kad toks atstumas buvo pakankamas motociklo vairuotojui reakcijai byloja tyrimo medžiagoje atliktos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados, kad automobilio „Volvo“ vairuotojui iš aikštelės dešiniuoju posūkiu įvažiavus į (duomenys neskelbtini) važiuojamąją dalį, motociklas „Honda“, kuris važiavo ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, nuo buvusios susidūrimo vietos su automobiliu „Volvo“ buvo didesniu kaip 65 metrų atstumu. Atsiradus motociklo vairuotojo važiavimo krypties eismo juostoje kliūčiai, R. J. laiku nelėtino greičio, dėl ko jo vairuojamas motociklas „Honda“ susidūrė su į kairę pasukusio vairuotojo automobiliu „Volvo“. Ekspertizės akte nurodyta, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad motociklo „Honda“ vairuotojas artėdamas prie priekyje lėčiau važiavusio automobilio „Volvo“ laiku nelėtino važiavimo greičio, kad sukančio į kairę vairuotojo automobilį apvažiuoti pro dešinę pusę. Teismas kritiškai vertina R. J. išsakytus teiginius, jog jis dėl šalimai dešinėje pusėje priparkuoto automobilio negalėjo matyti išvažiuojantį automobilį, nes esamoje situacijoje – stovintis automobilis priskiriamas lengvojo transporto kategorijai, automobilio gabaritai nėra dideli, kitų vizualiai kliūčių (medžiai, krūmai, pastatai ir kt.) nesimato, kas byloja, jog R. J. turėjo realią galimybę laiku reaguoti bei išvengti transporto priemonių susidūrimo. Pažymėtina, kad pagal ekspertizės akte padarytus paskaičiavimus esamoje situacijoje, motociklo lėtėjimas stabdant ant sauso asfalto dangos sudaro 29,9 m atstumą, kai tuo tarpu atstumas iki atsiradusios kliūties (automobilio „Volvo“) yra 65 metrai. Šią teismo išvadą sustiprina ir tai, jog iš esamo vaizdo įrašo nuotraukų (b. l. 54) matyti, kad kontakto su motociklu metu automobilis „Volvo“ jau buvo pradėjęs kairįjį posūkį, nes šio automobilio priekinė dalis buvo priešpriešinėje eismo juostoje, ir R. J. buvo pakankamai laiko apvažiuoti minėtą automobilį iš dešinės. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjo minimas stovintis automobilis jei ir trukdė matomumui, tai tik pradinėje „Volvo“ išvažiavimo į pagrindinį kelią stadijoje, nes iš nuotraukos (b. l. 53, 3 pav.) matyti, jog „Volvo“ judėjimo metu sukant į dešinę motociklas jau buvo faktiškai pravažiavęs stovintį automobilį ir jokia kliūtis matyti „Volvo“ jau netrukdė. Be to, kaip seka iš tyrimo medžiagoje esančių įvykio vietos nuotraukų (b. l. 29-35), ant kelio važiuojamosios dalies yra žymės (ant asfalto išsiliejęs skystis – kuras), kuro dėmės išsidėstymas yra priešpriešinėje eismo juostoje, todėl pats kontaktas tarp motociklo bei „Volvo“ įvyko automobiliui sukant į kairę metu. Ekspertas V. Š. savo išvadoje (b. l. 54) pažymėjo, jog vaizdo įrašė „... neužfiksuotos aplinkybės, kad buvusiomis kelio sąlygomis automobilis „Volvo“ į degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją važiavo į kairę nesustodamas judant maždaug 45 laipsniu kampu“. Pažymėtina, kad „Volvo“ įvažiavus į pagrindinį kelią jo vairuotojas T. M. buvo trumpam sustojęs praleisti priešpriešais atvažiuojantį automobilį (vaizdo įrašo 19:40:55 – 19:41:00 sek.), kas tik patvirtina kad jis ėmėsi visų būtinų atsargumo priemonių dėl saugaus manevravimo į kairę. Be to, iš esamo vaizdo įrašo matyti, kad kai motociklas pravažiavo R. J. minėtą stovintį automobilį ties kelio dešiniu kraštu, vizualiai matyti, kaip motociklas buvo stabdomas, jo važiavimo greitis buvo ženkliai sumažėjęs, kas tik patvirtina, jog R. J. matė išvažiavusį automobilį „Volvo“, jis stabdė savo motociklą, atstumas iki atsiradusios kliūties buvo pakankamas, tačiau jo stabdymo režimas nebuvo efektyvus.

Apibendrinant konstatuotina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-29014-2023, kuriuo R. J. buvo nubaustas už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą, 12 eurų bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo R. J. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-29014-2023 palikti nepakeistą.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius