Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

sekretoriaujant Aleksandrai Chackevičiūtei, Jolantai Maksimovič, Laurai Gruodienei, Ingridai Ablačinskaitei, Irmai Znatavičiūtei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. U., gim. (duomenys neskelbtini), Molėtų raj., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, a. k. (duomenys neskelbtini) vedęs, turintis du nepilnamečius vaikus, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), Molėtuose, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos (toliau tekste - BK) 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis L. U. nužudė savo motiną.

Kaltinamasis L. U. 2011 m. kovo 1 d., apie 1 val. 30 min., savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), Molėtuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė smūgius peiliu bei rankomis ir kojomis savo motinai S. U., padarydamas jai trisdešimt du trauminius poveikius, t. y. įdrėskimą kairiame antakyje, du pasmakrėje, kaklo kairiame šone, kairiame žaste, po du dešinėje ir kairėje šlaunyse, nubrozdinimus sprando kairėje, kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, kraujosruvas kairiame viršutiniame voke, kairiame petyje, žastuose, kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, pjautines žaizdas kairiame žande, dešinės plaštakos I-II pirštuose, kairiame žaste, dvi kairės alkūnės srityje, kairiame dilbyje, kairės plaštakos III-IV pirštuose ir kairiame kelyje, durtines-pjautines, nekiaurymines žaizdas kairėje viršraktikaulinėje srityje, pilvo dešinėje, kairiame dilbyje ir nugaros kairėje, durtines-pjautines kiaurymines žaizdas kairės krūties srityje su kairiojo VI šonkaulio ir širdies sužalojimu ir pilvo kairėje su skrandžio ir kepenų sužalojimu bei daliniu žarnų išsiveržimu, ko pasėkoje dėl durtinės-pjautinės kiaurymines žaizdos kairės krūties srityje su širdies sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu, nuo ko pastaroji mirė, ir taip tyčia nužudė savo šeimos narį – motiną S. U..

Kaltinamasis L. U. kaltu neprisipažino ir parodė, kad prieš pora savaičių iki įvykio paskambinusi motina S. U. pasakė, kad turės važiuoti į Uteną pas savo sugyventinį ir pakeliui užvažiuos į Molėtus bei paklausė ar galės pas juos pernakvoti. Iki įvykio jie su žmona gėrė maždaug savaitę laiko. 2011 m. vasario 28 d., po dvylikos valandų dienos, einant į parduotuvę, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino motina ir pasakė, kad atvažiuos apie pusę dviejų ir paprašė ją pasitikti autobusų stotyje. Tuomet jis parduotuvėje “Maxima” nusipirko tris dviejų litrų talpos butelius, aštuonių laipsnių stiprumo alaus. Grįžę namo, du butelius paslėpė, o vieną atidavė žmonai A., kurį ji nunešė į virtuvę. Abu išgėrė pora stiklinių ir jis išėjo į autobusų stotį pasitikti motinos. Susitikus su motina, ši paaiškino, kad kitą dieną turės eiti į polikliniką ir pasiprašė leisti pas juos pernakvoti. Pakeliui, Molėtuose jie užėjo į parduotuvę „Skrydis“ ir jis nupirko du butelius vyno. Namuose jie trise išgėrė butelį vyno. Motina pasakė, jog norėtų nusiprausti ir jis nuėjo užkurti pirties. Bekūrendamas pirtį, maždaug pusantros valandos bėgyje, vienas išgėrė butelį anksčiau nusipirkto alaus. Išsikūrenus pirčiai, visų pirma nusiprausė motina, vėliau nusiprausė jis ir visi vėl susirinko virtuvėje ir išgėrė antrą butelį vyno. Buvo maždaug pusė aštuonių valandų vakaro. Motina pasiūlė dar išgerti ir davė 20,00 Lt. Jis nuėjo į parduotuvę ir nupirko du butelius 18 laipsnių stiprumo vyno. Grįžus namo, jie visi dar išgėrė pusę butelio vyno, kitas pilnas butelis buvo plastikiniame maišelyje ir gulėjo virtuvėje ant grindų. Likusią grąžą – 9,80 Lt atidavė motinai, kuri juos įsidėjo į piniginę ir į rankinę. Išgertuvių metu tarpusavyje nesipyko, visų santykiai buvo normalūs, kalbėjosi bendromis temomis, apie gyvenimą. Tą dieną iš viso jis išgėrė nemažai alkoholinių gėrimų - apie 12.00 val. išgėrė maždaug 200 gramų degtinės, po to apie pora stiklinių stipraus alaus, pavakary išgėrė dviejų litrų talpos butelį stipraus alaus, vakare trise išgėrė du su puse 0,7 l talpos butelius 18 laipsnių stiprumo vyno. Apie 21.30 – 22.00 val., jis pasijuto labai apgirtęs ir nuėjo į antrą aukštą miegoti. Savo mobiliojo ryšio telefoną paliko virtuvėje. Kambaryje nusirengė ir atsigulė. Motina su jo žmona A. liko sėdėti už stalo virtuvėje. Daugiau jokių to vakaro aplinkybių neprisimena, tik pamena, kad lauke esant apie 20⁰C šalčiui, apsirengęs tiks apatinėmis sportinėmis kelnėmis, megztiniu, be batų, tik su kojinėmis atsipeikėjo bebėgdamas maždaug už pusės kilometro nuo namų, prie Melioracijos statybos valdybos. Tuo metu, kai jam “prašviesėjo” atmintis, bebėgdamas pagalvojo – ko jis čia ir nuo ko bėga. Tada apsisuko ir grįžo atgal. Tuo metu apie motinos nužudymą nieko nežinojo. Įėjęs į namą, praėjęs koridoriuką, pamatė kambaryje degančią šviesą, kuriame pamatė motinos lavoną. Iš pradžių dar atsiklaupęs šalia dar norėjo ją gaivinti, tačiau pamatė, kad mamos veidas kaip vaškinis ir suprato, jog ji nebegyva. Tada jis nuėjo į virtuvę ir atsisėdo. Kambaryje ir virtuvėje ant grindų buvo daug kraujo. Išgirdo kaip A. iš antro aukšto jį pašaukė ir jis atsiliepė. Maždaug po minutės A., laikydama rankoje telefoną, nulipo laiptais ir ėmė sakyti “kam tu nužudei motiną”, o jis jai atsakė, kad motinos nežudė. Tada jis pastarosios paklausė kam skambina, ir ši atsakė, kad skambina motinai, todėl jis liepė skambinti ne motinai, o į policiją. Iš kieno telefono ji skambino, nežino. Kol sėdėjo virtuvėje prie stalo, A. vis bėgiojo iš apačios į viršų, ir atgal. Apie tai, kas įvyko nieko konkrečiai jie nekalbėjo. Žmona jo klausė „kaip tu nužudei motiną“, o jis sakė, kad nežinau, galbūt jis jos nenužudė. Tačiau A. tvirtino, kad motiną nužudė jis. Tuo metu jam buvo šokas, be to buvo išgertas didelis kiekis alkoholio, todėl nelabai prisimena ką konkrečiai jie kalbėjo. Lygtai jis sakė, kad motinos nežudė, to jis padaryti negalėjo. Vienu metu, kai A. lakstė su telefonu, liepė jam praplauti peilį ir mostelėjo ranka link kriauklės, prie kurios gulėjo peiliai. Jie nieko nesiorientuodamas, automatiškai pakišo peilį po iš krano tekančiu vandeniu ir padėjo ant spintelės. Ar šis peilis buvo kruvinas, pasakyti negali, nes neatkreipė dėmesio. Šis peilis daiktinių įrodymų protokole (t. 1, b. l. 84) pažymėtas Nr. 2, o Nr. 1 pažymėtas jų namuose buvęs peilis dantytais ašmenimis. Šio peilio jis tą vakarą namuose nematė. Sėdėdamas virtuvėje, matė kaip A. grindų šluoste valė nuo grindų kraują. Vėliau atvažiavo A. mama jo dėde ir dėdiene, o dar vėliau – policijos pareigūnai, kurie jį su žmona sulaikė ir nuvežė į Molėtų policijos komisariatą. Kad atvykus policijos pareigūnams jis žmonai butų sakęs žodžius „nebijok, aš viską prisiimsiu“, neatsimena, bet galėjo taip būti. Namuose buvo daug peilių, vienas jų buvo dantytais ašmenimis peilis ir gulėjo virtuvėje, prie kriauklės komplekte su kitais peiliais. Peilį dantytais ašmenimis policijos pareigūnai rado ir paėmė. Taip pat paėmė kitus peilius, buvusius virtuvėje. Bėgdamas lauke, peilio rankoje neturėjo, nes kai namuose priėjo prie motinos, jokio peilio jo rankose nebuvo. Jo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, neteisingai nurodyta, kad jis bėgo su peiliu rankoje. Tuo metu tyrėjas jo paklausė, „tai iš kur peilis atsirado, gal turėjai“, todėl jis pasakė „gal ir turėjau“, todėl galbūt taip ir užrašė. Kodėl A. U. sako, kad ji su S. U. nuėjo miegoti pirmos, o jis liko virtuvėje, paaiškinti negali. Dėl jos parodymų, kad jis su peiliu rankose stovėjo prie jos lovos tame kambaryje, kur ji miegojo su motina, paaiškinti nieko negali, nes to nebuvo. Tai jai galėjo pasivaidenti dėl girtumo. Be to, jeigu kambaryje buvo tamsu, A. U. negalėjo matyti, kad peilis yra dantytas, nes iš kito kambario pro duris sklindanti šviesa, taip negalėtų apšviesti kambario, kuriame ji miegojo, kad matytųsi kokios nors smulkios peilio detalės. Iki įvykio jis su žmona dažnai girtaudavo, gerdavo degtinę, spirituotą vyną, stiprų alų. Išgėręs jis agresyvus nebūdavo, muštis nepuldavo. Per septyniolika bendro gyvenimo metų žmoną buvo mušęs, gal du - tris kartus. Vieną kartą yra įspyręs žmonai į veidą, kai jam skaudant nugarai, ji negalėjo užrišti jo bato. Būdavo atvejų, kai smurtą jo atžvilgiu pavartodavo žmona. A. U. jau gana ilgą laiką serga depresija, gėrė raminamuosius vaistus, ne kartą yra gydžiusis psichiatrijos ligoninėje, sakydavo, kad nenori gyventi, ne kartą yra grasinusi nusižudyti. Buvo prisigėrusi vaistų, tačiau medikai išgelbėjo, išplovė skrandį ir išvežė į psichiatrijos ligoninę.

Kaltinamasis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 52-53, 96, 97-99, 109) be aukščiau nurodytų aplinkybių, parodė, kad kas vyko po to, kai jis nuėjo miegoti, nepamena, tačiau atsimena kai jis apsirengęs apatinėmis kelnėmis, megztiniu, tik su kojinėmis bėga per sodus link Melioratorių gatvės. Dešinėje jo rankoje buvo peilis. Atsipeikėjęs grįžo namo, kur ant grindų ant nugaros gulėjo jo motina, kuri buvo visa kruvina, jos veidas buvo labai išblyškęs, todėl atsitraukęs nuėjo į virtuvę. Virtuvėje prie durų matė didelę kraujo dėmę. Ar jis nužudė motiną S. U. pasakyti negali, nes nieko neatsimena, tačiau neneigia, kad tai galėjo padaryti ir jis. Jis su savo žmona A. nuolat abu girtaudavo, kartais gerdavo ištisas dienas be perstojo. Su motina jie susitikdavo retai, tačiau su ja labai gerai sutardavo. Tą vakarą tarp jo, motinos ir A. U. jokio konflikto nebuvo. Vėlesnės apklausos metu kaltinamasis parodė abejojantis dėl to, ar bėgdamas lauke, rankoje turėjo peilį, kaip nurodė pirminėje savo apklausoje.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė yra įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusysis G. C. parodė, kad nužudytoji yra jo motina, o kaltinamasis – brolis. Motina gyveno (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, Molėtų rajone. Po patėvio mirties jis su motina nebendravo, o brolis su ja bendravo, gerai sutarė. Apie nusikaltimo aplinkybes nieko nežino, nes apie motinos mirtį sužinojo iš A. U. motinos A. M., kuri paskambino jam įvykio naktį ir pasakė, kad brolio namuose Molėtuose nužudyta jų motina. Tuomet jis atsikėlė ir ėjo link kaltinamojo namų, pakeliui susitiko A. M. ir L. U.. Prie brolio namo buvo atvažiavusi policija, taip pat buvo A. U.. Policijos pareigūnai jam leido užeiti į namą. Motinos lavonas gulėjo prieškambaryje. Vaikščiodamas po namus matė, kad namuose buvo pilna kraujo - ir ant laiptų, ir virtuvėje buvo didžiulės balos kraujo, prieškambaryje kraujo buvo mažiau. Motiną laidojo jis savo lėšomis, tačiau civilinio ieškinio nepareiškė ir nereikš. Po motinos mirties jam buvo gražinta motinos rankinė, kurioje buvo raktas nuo jos namų, dokumentai, piniginė, kurioje buvo 2,57 Lt. Išgėręs L. U. ir A. U. nebūdavo agresyvūs. Žino, kad kartais tarp jų kildavo šeimyniniai konfliktai. Kaltinimui pasitvirtinus, prašo kaltinamajam skirti kuo švelnesnę bausmę.

Liudytoja A. U. parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras, nužudytoji S. U. – jos anyta, vyro mama, su kuria jie susitikdavo retai, dažniau bendravo. Jos santykiai su anyta buvo geri. Anksčiau su ja jokio incidento nebuvo. Tik po įvykio, policijoje sužinojo, kad kažkokia kaimynė davė parodymus, kad (duomenys neskelbtini) ji puolė vyro motiną su peiliu, tačiau tai netiesa. Palaikydavo ryšius su A. ir L. U. bei vyro močiute ir broliu G. Su vyru gyveno name sodų bendrijoje, o jų dvi dukras prižiūrėjo jos motina, nes jie dėl girtavimo negalėjo jais tinkamai rūpintis ir jiems buvo apribotos tėvų teisės. Labai smarkiai gėrė, maždaug metus, išgerdavo 4-5 kartus per savaitę, gėrė stiprų alų, vyną. Vyras, išgėręs, būdavo agresyvus, pykdavo dėl kiekvienos smulkmenos, ją mušdavo, tampydavo už plaukų, purtydavo paėmęs už sprando. Kelis kartus, gindamasi ji buvo vyrą apdraskiusi, tačiau jo nemušė, nes bijojo. Ji serga depresija, kelis kartus gydėsi psichiatrijos ligoninėje Vilniuje, taip pat gydėsi ambulatoriškai Molėtuose. 2008 metais ji išgėrė didelį kiekį raminamųjų vaistų, buvo paguldyta į reanimaciją, kur ją atgaivino ir po to du mėnesius ji gydėsi Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninėje. Antrą kartą raminamųjų tablečių išgėrė 2011 m. liepos mėnesį, t. y. praėjus keturiems mėnesiams po jos paleidimo iš suėmimo. Po to, vėl buvo gydoma ligoninėje.

Įvykio dieną, iš ryto ji su vyru buvo išgėrę po dvi, tris stiklines alaus. Apie pietus, pas juos į namus atvažiavo jos anyta, L. motina. Ji atsivežė du butelius, maždaug 18 laipsnių stiprumo vyno. Jie visi trys sėdėjo virtuvėje, bendravo ir gėrė vyną. Išgėrus motinos atvežtą vyną, vyras vėl nuėjo į parduotuvę ir atnešė dar du butelius vyno. Vynui pirkti S. U. buvo davusi 20,00 Lt ir grįžęs L. jai atidavė kažkiek grąžos metalinėmis monetomis. Kur S. padėjo grąžą ir kiek pinigų ji turėjo tą dieną, nežino. Atneštą vyną gėrė trise ir išgėrė visą. Gėrė visi vienodai, todėl kiekvienas išgėrė daugiau kaip po butelį vyno. Jokių konfliktų tarp jų tą dieną nebuvo. Maždaug apie 23.00 val., ji su anyta nuėjo į antrą aukštą miegoti. Vyras liko virtuvėje ir žiūrėjo televizorių. Jos abi miegojo viename kambaryje. Kambarys, kuriame miegojo ji su anyta yra labai mažas, maždaug septynių kvadratinių metrų ploto, todėl abi lovos stovėjo viena šalia kitos, kampu sujungtos galais. Anyta atsigulė į lovą, stovėjusią prie lango, o ji – prie sienos. Kadangi ji buvo stipriai apgirtusi, į lovą atsigulė su rūbais. Ar atsigulusi ji apsiklojo antklode, neatsimena, galėjo būti, kad gulėjo neapsiklojusi. Kas vyko toliau, nieko nežino, tik pamena, kad vienu metu prasimerkusi pamatė, jog kaltinamasis stovi jų kambaryje, šonu prie jos lovos su peiliu kairėje rankoje ir kažką šaukia. Rankos su peiliu iškėlęs nebuvo, jį laikė šiek tiek nuleistą. Ką jis šaukė, neprisimena, tačiau gali būti, kad sakė žodį „padla“, t. y. taip kaip ji minėjo ikiteisminio tyrimo metu. Peilis buvo labai specifinės formos, dantytas, buku galu. Dėl labai specifinės formos ir dydžio, ji peilį atpažino, toks peilis buvo laikomas jų namuose, virtuvėje. Peilį galėjo įžiūrėti, nes kambaryje buvo pakankamai šviesu, kadangi šviesa krito iš gretimo kambario ar laiptinės. Kadangi ji buvo labai girta, nesuprato kas čia vyksta, iki galo neprabudo ir vėl užmigo. Vėliau naktį prabudusi norėjo atsigerti, todėl nulipo į pirmą aukštą, į virtuvę. Kelinta buvo valanda nežino. Įėjusi į virtuvę, pamatė daug kraujo, o šalia esančiame gulinčią negyvą S. U.. Labai išsigandusi, pagriebė ant stalo gulėjusį mobiliojo ryšio telefoną ir paspaudė skambinimo mygtuką, todėl išmetė paskutinio fiksuoto ryšio šiame telefone numerį ir susijungė su jos mamos A. M. telefono numeriu. Specialiai to nedarė, tačiau taip įvyko, kad vakare paskutinį kartą tuo telefonu buvo bendrauta su jos motina, o ji iš išgąsčio paspaudė pirmą pasitaikiusį numerį, atsiradusį telefono ekrane. Mamai pasakė, kad įvyko nelaimė, L. mama guli negyva, visur kraujas, jai labai baisu ir paprašė atvažiuoti. Dar iki skambučio pradžios, kol spaudinėjo telefono klavišus, ji laiptais užbėgo į antrą aukštą, kur tame pačiame kambaryje sėdėdama ant grindų, kalbėjo su mama. Kiek kartų ji tuo metu kalbėjo su mama, pasakyti negali, tačiau tai galėjo būti vieną ar du kartus. Ar tame kambaryje buvo kraujo, ji tada neatkreipė dėmesio. Tuo momentu L. namuose nematė. Ji iš kambario ėmė šaukti L. ir jis atsiliepė, sakydamas „ką, kas yra“. Iš kur jis atsiliepė – iš viršaus ar iš apačios, tiksliai pasakyti negali. Tuomet ji pasakė „L., nueik į apačią“. Po to išgirdo kaip vyras pasakė: „Jėzau, aš negalėjau, to padaryti“. Kad jis būtų leidęsis laiptais žemyn, negirdėjo. Visą tą laiką ji sėdėjo kambaryje, viršuje, bet po vyro žodžių nusileido į apačią, kur virtuvėje pamatė prie stalo sėdintį L. Nežino, kas jai pasidarė, tačiau ji paėmė šluostę ir pradėjo valyti kruvinas grindis. Tai darė nesąmoningai ir vienu metu pagalvojo, ką ji čia daro ir numetė šluostę į vonios kambarį. Vėliau tėjo jos mama su vyro dėde ir dėdiene bei atvažiavo policijos pareigūnai. Vėliau ji su vyru buvo sulaikyti ir pristatyti į Molėtų policijos komisariatą. Negali paaiškinto tos aplinkybės, kad jos minėtas dantytas peilis vėliau buvo rastas už jos lovos, galbūt peilis iškrito kaltinamajam iš rankos. Neprisimena, kad L. būtų liepusi plauti peilį, nes tą vakarą ji nematė kruvino peilio. Atvažiavus policijos pareigūnams, vyras jiems nesakė: „nebijok, aš viską prisiimsiu“. Ji girdėjo, kaip jis policininkams pasakė nelieskit, ar neimkit žmonos, ji čia nei prie ko. Jos regėjimas yra (– 5), ji nešioja kontaktinius lęšius, nakčiai juos buvo išsiėmusi, tačiau kadangi kambarys yra labai mažas, atstumas galėjo būti apie pusę metro, todėl ji galėjo matyti, kad kaltinamasis rankoje laiko peilį dantytais ašmenimis. Tyrimo metu buvo rastos kraujo dėmės ant jos džinsinių kelnių. Jos galėjo atsirasti, kai ji valė grindis ir kruviną šluostę metė į vonios kambarį, galėjo užlašėti nuo šluostės. Ant užpakalinės kelnių dalies kraujo dėmės galėjo atsirasti tuomet, kai ji sėdėjo ant grindų tame kambaryje, kur jos miegojo, ir skambino motinai. S. U. kraujas ant jos megztinio priekyje ir ant rankovės galėjo atsirasti prisiliečiant prie kokių nors daiktų, ant kurių buvo kraujo, nes kraujo ten buvo pritaškyta visur - antrame aukšte, virtuvėje. Dėl antrame aukšte lovoje rastų dviejų telefonų, buteliuko ir akinių rėmelio gali paaiškinti tai, kad buteliukas su vaistais (nitroglicerinu) priklausė S. U., telefonas „Nokia“ buvo S., o telefonas „Samsung“ yra jos (liudytojos). Šį jos telefoną S. pasidėjo po pagalve todėl, kad jai reikėjo ryte anksti keltis ir ji savo telefone anytai buvo nustačiusi žadintuvą. Toje lovoje, kur buvo rasti daiktai miegojo S. U.. Dar iki įvykio kambaryje ant palangės gulėjo jos akiniai, kurie buvo sulaužyti gal prieš pora dienų. Buvo nulūžusi akinių kojelė, kuri prieš jau buvo klijuota kelis kartus. Kiek ji pamena, naktį mamai skambino iš L. U. telefono „Motorola“, nes vėliau tai patvirtino ir jos mama, pasakiusi, kad jos telefone buvo rodoma, kad skambina L. Tačiau tvirtinti, kad tikrai buvo skambinta iš vyro telefono, šiuo metu negali. Kad naktį kaltinamasis buvo išbėgęs į lauką, nematė, tai ji sužinojau tik vėliau teisme, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl suėmimo. Dėl kraujo pėdsakų rastų ant vieno peilio juoda rankena, kuris buvo paimtas iš virtuvės, nieko paaiškinti negali.

Liudytoja A. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos žentas. Kol žentas negėrė, su juo gerai sutarė. S. U. matė gal du kartus. Po vestuvių dukra su L. U. gyveno pas ją, negėrė, tvarkėsi, 1999 metais gimė dvi dukros, kurias jie prižiūrėjo. Maždaug 2006-2007 metais jie išėjo gyventi atskirai, pradėjo girtauti, neprižiūrėti vaikų, todėl mergaites ji pasiėmė pas save. Kad išgėrę dukra su žentų muštųsi, ji nematė, tačiau būdavo, kad dukra ateidavo su kraujosruva po akimi ir sakydavo, kad primušė L.. Tai buvo ne vieną kartą. Vėliau dukrai buvo nustatyta depresija, ji gydėsi psichiatrijos ligoninėje, gėrė vaistus. Pora kartų norėjo nusižudyti, buvo prisigėrusi raminamųjų vaistų, tačiau suteikus medicininę pagalbą, atsigavo. Po to vėl gydėsi Naujojoje Vilnioje. Įvykio naktį, po vidurnakčio, jai paskambinusi dukra pasakė, kad pas juos namuose labai baisu ir paprašė ateiti. Gal ji ir minėjo, kad negyva L. mama. Tuomet ji paskambino L. U. dėdei A. U. bei pasakė, kad pas L. namuose kažkas atsitiko ir paprašė eiti kartu. Susitikę ji, A. U. ir jo žmona L. U., nuėjo pas dukrą su žentu namo. Į namą pirma užėjo L., iš paskos įėjo ji su A. Praėjus koridoriuje ir įėjus į kambarį, pamatė ant grindų gulinčią negyvą S. U.. Virtuvėje ant grindų matėsi daug kraujo, kuris buvo ištepliotas po grindis. Dukros name nesimatė, o virtuvėje buvo L. Stovėdama tarpduryje ji paklausė L., sakydama „ko jums mažai, ko nepasidalinote, ko neužteko, kad taip įvyko”. Į tai L. atsakė: „nieko mums netrūko, viskas buvo geruoju, gražiuoju. Išgėrėm tą vyną, ir tada nuėjom gulti. Kai atsibudau, nežinau, kaip ten buvo su tuo peiliu”, pasakė „pagalvok, savo tikrą mamą nužudžiau” ir pradėjo verkti. Dar aiškino, kad bandė motiną gaivinti, kad basas buvo išbėgęs iš namų, bėgo iki Melioracijos statybos valdybos, kuri yra maždaug už vieno ar pusantro kilometro, po to sugrįžo. Ko ten bėgo – nesakė. Tuo metu virtuvėje daugiau nieko nebuvo. Atėjusi A. dėl įvykusio nieko nepaaiškino. Matėsi, kad jie abu neblaivūs. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai, kurie klausė kaip viskas atsitiko. Girdėjo kaip L. pasakė “neatsimenu, sako, kad aš nužudžiau, tai gal aš”.

Liudytoja L. U. parodė, kad ji yra kaltinamojo dėdienė. Maždaug penkis metus po vestuvių L. su A. gyveno gražiai, susilaukė dviejų dukterų, o vėliau abu su žmona pradėjo gerti, nesirūpinti vaikais. Apie jų tarpusavio konfliktus nėra girdėjusi, tačiau yra mačiusi L. apdraskytą. Girdėjo, kad išgėrusi A. būdavo agresyvi. 2011 m. kovo 1 d. naktį, apie 1.30 val., jos vyrui paskambino A. mama ir pas L. namuose atsitiko nelaimė ir paprašė kartu nueiti pas juos. Tuomet jie trise nuėjo pas L. namo. Įėjimo durys buvo neužrakintos, todėl ji pirma užėjo į vidų. Koridoriaus ir virtuvės tarpduryje, ant grindų pamatė klaną kraujo, matėsi, kad kraujas buvo šluostytas. Virtuvėje prie stalo sėdėjo L., kuris pasakė, kad nesupranta, kas nutiko, kad A. jį prikėlė ir pasakė, kad jis papjovė motiną. L. sakė, kad jis negalėjo to padaryti. Tuo metu iš antro aukšto nusileido A. Ji pasakė, kad L.norėjo ją papjauti, bet ji pabėgo, kad kambaryje guli negyva S. Užėję į kambarį, pamatė ant grindų gulinčią S. U., kuri buvo tik su kelnaitėmis, ir tamsiai mėlynais ar juodais marškinėliais, ant kūno matėsi kraujas. Vyras pasakė, kad S. nebegyva bei iškvietė policiją. Vonioje matėsi kruvina kriauklė, taip pat prie virtuvinių spintelių gulėjo krūva kruvinų skudurų. Po to jai pasidarė bloga ir ji su vyru išėjo į lauką. Name liko L., A. ir A.. Policija atvažiavo po 5-10 minučių. Vėliau vyras jai sakė, kad kambaryje prie S. lavono matė kruviną peilį. Ji liepė apie tai būtinai pasakyti policijoje, tačiau po to paaiškėjo, kad peilio kambaryje nerado, kad jis dingo. Po šio įvykio (duomenys neskelbtini) sklido kalbos, kad S. su A.labai nesutardavo. I. P. sakė, kad vieną kartą S. jai pasakojo, jog vos spėjo pabėgti nuo pas ją viešėjusios A., nes ši būtų ją užmušusi.

Liudytoja L. U., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 94-96, 96), priešingai nei teisiamojo posėdžio metu parodė, kad virtuvėje prie stalo sėdėjęs L., pasakė, kad nieko nežino kas įvyko. Apie tai, kad vyras kambaryje, šalia S. U. lavono matė gulintį peilį, liudytoja nieko neminėjo.

Liudytojas A. U. parodė, kad jis yra kaltinamojo dėdė. S. U. – jo brolienė. L. piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, tačiau agresyvus nebuvo. Taip pat nepastebėjo, kad išgėrusi A. būtų agresyvi, tačiau apie jos agresyvumą yra girdėjęs iš jų draugų pasakojimų. 2011 m. kovo 1 d. naktį jam paskambinusi A. M. pasakė, kad L. namuose kažkas atsitiko, todėl jis su žmona L. ir A. M. ten nuėjo. Pirmos į namą įėjo moterys, o jis paskui jas. Virtuvėje degė šviesa, o prie stalo sėdėjo L. Tik užėjęs pamatė daug kraujo. Jis buvo ant sienų ir grindų. Kambaryje šviesos nebuvo, tačiau įjungus elektrą, pamatė ant grindų gulinčią pusnuogę, kruviną S. U., jos pulso nesijautė. Kambaryje ant grindų matė gulintį peilį. A. stovėjo ant laiptų. Nei L., nei A. neklausė kaip viskas įvyko. Tuomet jis apie įvykį pranešė policijai ir išėjo į lauką. Neužilgo atvažiavo policijos ekipažas.

Liudytojas A. U., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 97-98, 99) be aukščiau nurodytų aplinkybių, parodė, kad tame pačiame kambaryje ant spintelės jis matė kruviną peilį.

Liudytojas E. K. parodė, kad įvykio metu dirbo Utenos srities VPK Molėtų rajono Policijos komisariate, policijos poskyrio vyresniuoju patruliu. Apie 2.00 – 3.00 val. nakties buvo gautas pranešimas dėl nelaimingo atsitikimo. Su kolega N. K. nuvykus į įvykio vietą soduose, Molėtų mieste, sodo namelyje, kambaryje rado ant nugaros gulinčią negyvą moterį, su durtinėmis žaizdomis. Name virtuvėje sėdėjo kruvinas vyriškis ir moteris. Tai buvo kaltinamasis. Abu buvo akivaizdžiai neblaivūs. Moters viena ranka buvo kruvina, taip pat kraujas matėsi ant jos džinsinių kelnių. Kaltinamojo rūbai tarp pat buvo kruvini. Kiek pamena, kaltinamasis sakė: „prisiimsiu kaltę aš, mamyte”. Ką konkrečiai jis aiškino, negalima buvo suprasti, nes dėl girtumo mintys buvo padrikos ir neaiškios, iš kalbos nieko nebuvo galima suprasti. Name lygtai dar buvo A. U. motina. Tuomet jie pasirūpino, kad būtų apsaugota įvykio vieta ir iškvietė kriminalistus. Nusikaltimo įrankio neieškojo, nes tai neįėjo į jų pareigas. Šiuo metu tiksliai visų aplinkybių neatsimena, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas E. K., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 107-108) be aukščiau nurodytų aplinkybių, parodė, kad 2011 m. kovo 1 d. naktį, apie 2.30 val., pagal iškvietimą nuvykus į namą, adresu (duomenys neskelbtini) Molėtuose, namo kambaryje rado moteriškos lyties lavoną su durtinėmis žaizdomis. Virtuvėje sėdėjo stipriai neblaivūs L. U. ir A. U.. L. U. rūkė cigaretes vieną po kitos ir sakė: „tai aš padariau“, o po to jau atvirkščiai: „aš to padaryti negalėjau, aš nepadariau“, dar po to sakė savo žmonai: „nebijok aš viską prisiimsiu“. L. U. ranka ir kelnės buvo kruvini.

Liudytojas N. K. davė parodymus, analogiškus liudytojo E. K. parodymams, taip pat papildomai parodė, kad jis dirba Molėtų rajono policijos komisariato, kelių policijos poskyrio vyresniuoju patruliu. Buvo gautas pranešimas, kad sodų bendrijoje neaiškiomis aplinkybėmis yra mirusi moteris. Nuvykus į vietą, rastas moters lavonas su durtinėmis žaizdomis, keliose namo vietose ant grindų matėsi daug kraujo, kurį bandyta valyti. Virtuvėje sėdėjo neblaivūs vyras ir moteris, kurių drabužiai buvo kruvini. Kiek pamena, vyras sakė, kad moteris nukrito nuo laiptų. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas juos patvirtino, taip pat patikslino, kad pirminių parodymų metu aiškino, kad ant A. U. rūbų nepastebėjo kraujo dėmių ir tai yra teisingi parodymai. Girdėjo kaip L. U. sakė: „nebijok, nesijaudink, aš viską prisiimsiu”, tačiau jų šneka dėl girtumo buvo padrika, jos negalima buvo suprasti.

Liudytoja L. S. parodė, kad ji dirba Molėtuose, parduotuvėje „Skrydis“ pardavėja. Kaip pirkėjus, iš matymo pažįsta kaltinamąjį su žmona bei jos motiną. Kaltinamasis su žmona į parduotuvę ateidavo beveik kiekvieną dieną pirkti alkoholinių gėrimų. Kaltinamąjį pažinojo kaip ramaus būdo žmogų. Nėra girdėjusi, kad jis smurtautų prieš žmoną. Atvirkščiai, girdėjo, kad žmona su juo negražiai elgiasi. Prisimena, kad įvykio dieną, apie pietus į parduotuvę apsipirkti buvo atėjęs L. U. su pagyvenusia moterimi, kaip vėliau sužinojo – savo motina. Jie bendravo gana gražiai. Kiek pamena, pirko dviejų litrų talpos plastikinį butelį 8 laipsnių stiprumo alaus ir 18 laipsnių stiprumo vyną. Antra kartą tą dieną L. U. atėjęs nebuvo. Apie įvykį sužinojo po poros dienų, kai atėjau į darbą. Iš pradžių kaime žmonės kalbėjo, kad viską padarė A., tačiau kaltę suverčia jam. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, prašo jais vadovautis.

Liudytoja L. S., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 120-121) be aukščiau nurodytų aplinkybių, parodė, kad 2011 m. vasario 28 d., prieš pietus L. U. buvo parduotuvėje ir pirko alkoholio. Antrą kartą L. U. apsilankė parduotuvėje po pietų, tačiau ne vienas, su kažkokia močiute, kaip ji suprato, tai buvo jo motina. L. U. su savo motina nusipirko maisto produktų ir tris butelius vyno. Už viską mokėjo L. U..

Liudytoja E. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo vaikystės. Taip pat pažinojo jo motiną S. U. ir žmoną A. S. U. laidotuvėse ji kalbėjo su A. mama A. M., kuri jai pasakojo, kad nežinanti, kaip viskas atsitiko, kad apie pusę dvylikos nakties jai paskambinusi A. pasakė: „Mama, papjovėm S.“. Tuomet ji paskambino A. U., L. broliui G. ir nuėjo į tą namelį. Atėjus pamatė stovinčią A., kuri buvo labai išsigandusi, o L. miegojo antrame aukšte. Tuomet jos prikėlė L., jis išsigando ir išbėgo pro duris. Po kažkiek laiko vėl sugrįžo, atsisėdo prie stalo virtuvėje, susiėmė už galvos susiėmė ir sėdėjo. Taip pat ji (liudytoja) prisimena, kad maždaug 2010 metų rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje buvo incidentas tarp S. ir A. Tuomet pas ją atbėgusi S. prašė duoti cigarečių ar pinigų ir papasakojo, kad tą dieną pas ją buvo L., miške grybavo, po to atvažiavo A. Vakare A. pradėjo triukšmauti, ieškodama cigarečių išvartė L. kišenes, bet cigarečių nerado. A. buvo labai agresyvi, vos jos „nenuleido“ nuo laiptų. Kiek jai žinoma, santykiai tarp S. ir A. buvo blogi, A. su ja nesisveikindavo.

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką taip pat įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Iš 2011-03-01 įvykio vietos apžiūros protokolo, jo priedų – įvykio vietos bei gyvenamojo namo schemų, fotonuotraukų (t. 1, b. l. 5-28) matyti, kad atlikus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Molėtuose, apžiūrą, nustatyta, jog į (duomenys neskelbtini) gatvę galima patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės, namas apkaltas baltos spalvos plastikinėmis lentelėmis. Įėjus į namą pro įėjimo duris, patenkama į prieškambarį. Prieškambario priekinėje dalyje yra durys, pro kurias patenkama į kambarį. Kambario dešinėje pusėje, šalia durų yra koridorius. Kambaryje ant grindų patiesti du kilimai, kurie ištepti purvu ir raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Kambario viduryje, ant grindų ant nugaros guli S. U. lavonas, kuris jau sustingęs. Lavonas yra su apatiniais rūbais (mėlynos spalvos marškinėliais ir baltos spalvos apatiniais), kurie yra sutepti raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Lavono kūnas išsitepęs raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują, ant jo matosi smurto žymės, t. y. vizualiai matomos pjautinės žaizdos ant kairės kojos kelio, kairės rankos, pilvo kairėje pusėje yra išvirtę viduriai. Pakėlus marškinėlius, aptinkama pjautinė žaizda kairėje krūtinės pusėje. Gyvenamojo namo koridoriaus grindys išteptos raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Koridoriaus priekinėje dalyje yra mediniai laiptai, dešinėje pusėje – vonios kambarys, kairėje pusėje – virtuvės patalpa. Vonioje klozeto viduje aptikta skysčio, kuris yra tamsiai raudonos spalvos, ant klozeto dangčio yra raudonos spalvos dėmių, kurios panašios į kraują. Virtuvėje, kairėje pusėje šalia įėjimo durų, ant grindų matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant stalo guli mobiliojo ryšio telefonas „Motorola“ IMEI (duomenys neskelbtini) su Pildyk SIM kortele. Ant spintelės šalia dujinės aptiktas peilis juoda rankena (rankenos ilgis 10,5 cm, geležtės ilgis – 7 cm, plotis plačiausioje vietoje – 1,5 cm). Šalia šios spintelės ant grindų guli skuduras, ant kurio yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Dešinėje virtuvės pusėje ant spintelės, šalia kriauklės stovi medinis dėklas su penkiais peiliais juodomis rankenomis. Ant vieno iš šių peilių, kurio rankenos ilgis 0,14 cm, geležtės ilgis – 21,5 cm, plotis plačiausioje vietoje - 3,5 cm, matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Laiptų, vedančių į antrą namo aukštą sienos iškaltos plastikinėmis lentelėmis, kurios vietomis išteptos raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Mediniai laiptai taip pat ištepti raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują, ant laiptų aptinkami vedantys į viršų žmogaus basų kojų pėdsakai, susiformavę iš raudonos spalvos dėmių, kurios panašios į kraują. Laiptais užlipus į antrą aukštą, ant grindų per visą kambarį yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, vedančios į dešinėje pusėje esantį kambarį. Žiūrint nuo laiptų į priekį, yra kambarys, kuriame stovi dvigulė lova, žiūrint į dešinę pusę, yra vienas kambarys, žiūrint į kairę – kitas kambarys, kuriame kairėje ir priekinėje kambario dalyse stovi po lovą, dešinėje kambario dalyje stovi spinta, ant grindų patiestas kilimas. Ant kairėje kambario pusėje esančios lovos yra netvarkingai suklota patalynė, atitraukus šią lovą nuo sienos, po ja, ant kilimo aptiktas peilis juoda rankena, kurio rankenos ilgis – 13,5 cm, geležtės ilgis – 19,5 cm, geležtės plotis plačiausioje vietoje – 2,5 cm. Dešinėje kambario pusėje šalia spintos guli mėlynos spalvos kelnės. Ant palangės guli sulūžę akiniai. Ant priekinėje kambario dalyje stovinčios lovos yra pagalvė ir antklodė, kuri ištepta raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują, po antklode ant lovos aptikta nulaužta akinių rėmelio dalis. Ant antklodės taip pat guli nukritęs užuolaidos karnizas. Po pagalve rasti telefonai „Nokia 1100“ IMEI (duomenys neskelbtini) su Pildyk SIM kortele, „Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini) su Pildyk SIM kortele ir rudos spalvos buteliukas su baltos spalvos milteliais viduje. Ties lovos vidurine dalimi matosi raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują, lygiagrečiai su šia lovos vieta, ant kilimo yra kita raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Įvykio vietos apžiūros metu paimti bylai reikšmingi daiktai - telefonai „Motorola“ IMEI (duomenys neskelbtini) su Pildyk SIM kortele, „Nokia 1100“ IMEI (duomenys neskelbtini) su Pildyk SIM kortele, „Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini) su Pildyk SIM kortele, stiklinis buteliukas, sulūžę akiniai, nulaužta akinių rėmelio dalis, mėlynos spalvos kelnės, 8 peiliai. Minėti daiktai 2011-03-03 buvo apžiūrėti daiktiniais įrodymais (t. 1, b. l. 29-34) bei prijungti prie baudžiamosios bylos (t. 1, b. l. 35). Daiktų apžiūros metu nustatyta, kad

- iš mobiliojo ryšio telefono „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini) duomenų - paskutiniųjų adresų - rinktų numerių, priimtų skambučių, praleistų skambučių matyti, kad iš šio telefono buvo: 1) rinkti numeriai: L. ((duomenys neskelbtini)) - 2011-02-28, 11:07 val., 2011-02-28, 11:09 val.; Mamasa ((duomenys neskelbtini)) 2011-02-28, 12:27 val., 2011-02-28, 12:32 val.; Mama ((duomenys neskelbtini)) 2011-02-28, 17:14 val., 2011-03-01, 01:01 val.; ((duomenys neskelbtini)) 2011-02-28, 17:23 val.; 2) priimti numeriai: Mama ((duomenys neskelbtini)) 2011-02-28, 09:54 val., 2011-02- 28, 16:22 val., 2011-02-28, 17:16 val.; L. ((duomenys neskelbtini)) 2011-02-28, 11:07 val., 2011-02-28, 11:09 val.; 3) praleisti skambučiai: L. ((duomenys neskelbtini)) 2011-03-01, 03:46 val., 2011-03-01, 03:47 val.

- iš mobiliojo ryšio telefono „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini) duomenų - paskutiniųjų adresų - rinktų numerių, priimtų skambučių, praleistų skambučių matyti, kad iš šio telefono buvo: 1) priimti numeriai: ((duomenys neskelbtini)) 2011-02-28, 18:09 val.; L. ((duomenys neskelbtini)) 2011-02-28, 12:33 val.; ((duomenys neskelbtini)) 2011-02-28, 08:39 val.; 2) praleisti skambučiai: L. 2011-03-01, 11:11 val.; ((duomenys neskelbtini)) 2011-02-28, 16:35 val.; L. ((duomenys neskelbtini)) 2011-02-28, 12:29 val.; ((duomenys neskelbtini)) 2011-02-28, 08:08 val.; 3) rinktų numerių 2011 m. vasario 28 d., ir kovo 1 d., nėra.

- iš mobiliojo ryšio telefono „Motorola C115“, IMEI (duomenys neskelbtini) duomenų - paskutiniųjų adresų - rinktų numerių, priimtų skambučių, praleistų skambučių matyti, kad iš šio telefono buvo: 1) rinkti numeriai: A. 2011-03-01, 09:03 val.; A. ((duomenys neskelbtini)) 2011-03-01, 06:41 val.; 2) priimti numeriai: A. ((duomenys neskelbtini)) 2011-03-01, 12:21 val.; ((duomenys neskelbtini)) 2011-03-01, 07:04 val., 2011-02-21, 13:32 val.; 3) praleistų skambučių telefonas „Motorola C115“ nerodo.

- pakuotėje Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienas peilis juoda rankena, bendras peilio ilgis 32,5 cm, geležtės ilgis 18,6 cm, geležtė vienašmenė, peilio geležtės kairėje pusėje yra gamyklinis užrašas „Vulkano“, peilio ašmenys dantyti, smaigalys neaštrus, užapvalinta;

- pakuotėje Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienas peilis juoda rankena, bendras peilio ilgis 33,7 cm, geležtės ilgis 20 cm, geležtė vienašmenė, peilio geležtės kairėje pusėje yra gamyklinis užrašas „Vulkano”, peilio ašmenys aštrūs, lygūs, smaigalys trikampio formos;

- pakuotėje Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienas peilis juoda rankena, bendras peilio ilgis 17,3 cm, geležtės ilgis 7 cm, geležtė vienašmenė, ašmenys lygūs, geležtės smaigalys nulaužtas;

- pakuotėje Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienas peilis su medine rankena, bendras peilio ilgis 17,3 cm, geležtės ilgis 7,9 cm, geležtė vienašmenė, ašmenys aštrūs, lygūs;

- pakuotėje Nr. (duomenys neskelbtini) yra keturi peiliai - pirmas peilis juoda rankena, bendras peilio ilgis 25 cm, geležtės ilgis 13,5 cm, geležtė vienašmenė; antras peilis juoda rankena, bendras peilio ilgis 23,5 cm, geležtės ilgis 12 cm, geležtė vienašmenė, smaigalys neaštrus, užapvalintas; trečias peilis juoda rankena, bendras peilio ilgis 23,2 cm, geležtės ilgis 12 cm, geležtė vienašmenė; ketvirtas peilis yra juoda rankena, bendras peilio ilgis 19 cm, geležtės ilgis 7,5 cm, geležtė vienašmenė.

Įvykio vietos apžiūros metu paimti - stiklinis buteliukas, kuriame yra baltos spalvos milteliai, ant etiketės užrašas „Nitroglicerin”; akiniai - rudos spalvos, sulūžę, nulaužta viena akinių kojelė, matosi, kad akiniai ne kartą buvo taisyti, akinių kojelės lituotos prie rėmelio; kelnės - džinsinės, tamsiai mėlynos spalvos su sidabrinės spalvos užtrauktuku.

Apžiūrėjus daiktinius įrodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu (t. 3, b. l. 196-197, t. 4, b. l. 2-3), nustatyta, kad telefone „Motorola“ kataloge „Rinkti numeriai“ yra užfiksuota skambutis Nr. 10 – A. (2011 m. kovo 1 d., 9 val. 03 min.), skambutis Nr. 9 – A. (2011 m. kovo 1 d., 6 val. 41 min.), skambutis Nr. 8 – G. (2011 m. vasario 19 d. Daugiau rinktų skambučių 2011 m. kovo 1 d. iš minėto telefono nėra. Kataloge „Priimti skambučiai“ yra užfiksuota skambutis Nr. 20 – A. (2011 m. kovo 1 d., 12 val. 21 min.), skambutis Nr. 19 - numeris (duomenys neskelbtini) (2011 m. kovo 1 d., 07 val. 04 min.), skambutis Nr. 18 - numeris (duomenys neskelbtini) (2011 m. vasario 21 d., 13 val. 22 min.). Daugiau priimtų skambučių 2011 m. kovo 1 d. iš minėto telefono nėra.

Taip pat apžiūros metu nustatyta, kad telefone „Samsung“ kataloge „Rinkti numeriai“ yra užfiksuota skambučiai abonentui „Mama“ - 2011 m. vasario 28 d., 17 val. 14 min., 2011 m. kovo 1 d., 01 val. 01 min., abonentui „L.“ - 2011 m. kovo 1 d., 03 val. 46 min., 2011 m. kovo 1 d., 03 val. 47 min., abonentui be pavadinimo, numerio gale skaičiai „66“ - 2011 m. vasario 28 d., 17 val. 23 min. Kataloge „Priimti skambučiai“ yra užfiksuota skambučiai iš abonento „Mama“ - 2011 m. vasario 28 d., 16 val. 22 min., 2011 m. vasario 28 d., 17 val. 16. min., iš abonento „L.“ 2011 m. vasario 28 d.. 11 val. 09 min., 2011 m. vasario 28 d., 11 val. 07 min., kataloge „Mamasa“ - 2011 m. vasario 28 d., 12 val. 58 min.

Apžiūros metu kaltinamasis paaiškino, kad tiksliai pamena, jog įvykio išvakarėse, apie 19.00 val., jam į mobiliojo ryšio telefoną „Motorola“ skambino Astos mama A. M., tačiau šis skambutis telefono duomenyse neišlikęs. Taip pat nėra užfiksuoto skambučio, kad iš šio telefono buvo skambinta A. M.. Liudytoja A. U. paaiškino, kad kaltinamojo telefonas „Motorola“ dažnai išsijunginėdavo, todėl skambučių laikas (valandos ir minutės) gali būti rodomas neteisingai. Peilis, pažymėtas Nr. 1, yra iš jų namų, gali būti, kad jis buvo rastas už jos lovos, buteliukas su vaistais priklauso S. U.. Dėl telefone „Samsung“ užfiksuotų skambučių liudytoja paaiškino, kad ji tiksliai nepamena iš kurio telefono tą naktį skambino, bet iš vieno kažkurio tikrai skambino. Kiek prisimena, skambino vieną kartą iš vieno telefono. Jai kažkodėl atrodė, kad skambino iš L. telefono, kuris gulėjo kažkur virtuvėje. Kur tuo metu buvo jos telefonas – nežino. Galėjo apsirikti sakydama, jog skambino iš telefono „Motorola“, jai taip atrodė, nes jai mama sakė, kad buvo skambinta iš L. telefono, todėl apklausų metu ji ir nurodė, kad mamai skambino būtent iš vyro telefono.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Ukmergės poskyrio Teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 44-52) pasitvirtina, kad S. U. mirė nuo durtinės - pjautinės, kiaurymines žaizdos kairės krūties srityje su širdies sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu ir širdiplėvės ertmės tamponada krauju. S. U. mirė prieš 8-16 valandų iki jos lavono tyrimo ir lavoninių reiškinių tikrinimo 2011 m. kovo 1 d., 11.30 val.

- įdrėskimai kairiame antakyje, du pasmakrėje, kaklo kairiame šone, kairiame žaste, po du dešinėje ir kairėje šlaunyse; nubrozdinimai sprando kairėje, kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje;

- kraujosruvos kairiame viršutiniame voke, kairiame petyje, žastuose, kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje;

- pjautinės žaizdos kairiame žande, dešinės plaštakos I-II pirštuose, kairiame žaste, dvi kairės alkūnės srityje, kairiame dilbyje, kairės plaštakos III-IV pirštuose ir kairiame kelyje;

- durtinės - pjautinės, nekiauryminės žaizdos kairėje viršraktikaulinėje srityje, pilvo dešinėje, kairiame dilbyje ir nugaros kairėje;

- durtinės - pjautinės, kiaurymines žaizdos kairės krūties srityje su kairiojo VI šonkaulio ir širdies sužalojimu ir pilvo kairėje su skrandžio ir kepenų sužalojimu bei daliniu žarnų išsiveržimu.

Įdrėskimai padaryti kietais bukais, mažą kontaktuojantį paviršių turinčiais, daiktais, kuo galėtų būti nagai ar peilio smaigalys, juo veikiant statmena, ar artima statmenai geležtei kryptimi. Nubrozdinimai ir kraujosruvos padaryti kietais bukais daiktais, kurių detalesnės savybės sužalojimuose neužsifiksavo. Pjautinės žaizdos padarytos pjaunančiu daiktu. Durtinės - pjautinės žaizdos padarytos duriančiu - pjaunančiu daiktu.

S. U. sužalojimai padaryti trijų valandų laikotarpyje iki mirties. Atsižvelgiant į širdies sužalojimo pobūdį, tikėtina, kad durtinė - pjautinė žaizda kairės krūties srityje su širdies sužalojimu buvo padaryta keliolikos minučių laikotarpyje iki mirties. Durtinės - pjautinės žaizdos kairės krūties srityje su širdies sužalojimu ir pilvo kairėje su skrandžio ir kepenų sužalojimu gyviems asmenims būtų sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą. Durtinės - pjautinės žaizdos kairėje viršraktikaulinėje srityje, kairiame dilbyje ir nugaros kairėje gyviems asmenims būtų sukėlę nesunkų arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Visi likusieji sužalojimai gyviems asmenims būtų sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą.

S. U. lavono kraujyje rasta 2,04 promilių etilo alkoholio, kas gyviems asmenims atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį, stiklakūnyje rasta 2,26 promilių etilo alkoholio. Tokie duomenys pasitvirtina ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 53).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Ukmergės poskyrio papildoma Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 59- 61) pasitvirtina, kad S. U. mirė nuo durtinės - pjautinės, kiaurymines žaizdos kairės krūties srityje su širdies sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu ir širdiplėvės ertmės tamponada krauju.

- įdrėskimai kairiame antakyje, du pasmakrėje, kaklo kairiame šone, kairiame žaste, po du dešinėje ir kairėje šlaunyse;

- nubrozdinimai sprando kairėje, kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje;

- kraujosruvos kairiame viršutiniame voke, kairiame petyje, žastuose, kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje;

- pjautinės žaizdos kairiame žande, dešinės plaštakos I-II pirštuose, kairiame žaste, dvi kairės alkūnės srityje, kairiame dilbyje, kairės plaštakos III-IV pirštuose ir kairiame kelyje;

- durtinės - pjautinės, nekiauryminės žaizdos kairėje viršraktikaulinėje srityje, pilvo dešinėje, kairiame dilbyje ir nugaros kairėje;

- durtinės - pjautinės, kiaurymines žaizdos kairės krūties srityje su kairiojo VI šonkaulio ir širdies sužalojimu ir pilvo kairėje su skrandžio ir kepenų sužalojimu bei daliniu žarnų išsiveržimu.

Muštiniuose ir pjautiniuose sužalojimuose nėra pėdsakų, leidžiančių spręsti apie detalesnes traumavusių daiktų savybes. Durtines - pjautines žaizdas ir kairiojo VI šonkaulio pažeidimą padariusių įrankių savybes galima patikslinti skyrus tyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos ekspertams. Įdrėskimai padaryti kietais bukais, mažą kontaktuojantį paviršių turinčiais, daiktais, kuo galėtų būti nagai ar peilio smaigalys, juo veikiant statmena, ar artima statmenai geležtei kryptimi. Nubrozdinimai ir kraujosruvos padaryti kietais bukais daiktais, kurių detalesnės savybės sužalojimuose neužsifiksavo. Pjautinės žaizdos padarytos pjaunančiu daiktu. Durtinės - pjautinės žaizdos padarytos duriančiu - pjaunančiu daiktu.

Sužalojimai kairiame žaste ir dilbyje galėjo būti padaryti ir savigynos metu prisidengiant ranka nuo smūgių. Pjautinės žaizdos dešinės plaštakos I-II ir kairės plaštakos III-IV delniniuose paviršiuose galėjo būti padarytos ir savigynos metu bandant atimti peilį ir sugriebiant jo geležtę plaštakomis.

Po kūno sužalojimų padarymo S. U. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Po durtinės - pjautinės žaizdos kairės krūties srityje padarymo S. U. galėjo būti gyva keliolikos minučių laikotarpį.

S. U. sužalojimai padaryti trisdešimt dviem trauminiais poveikiais.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Ukmergės poskyrio papildoma Teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 64-65) pasitvirtina, kad S. U. durtiniai - pjautiniai sužalojimai padaryti šešiais trauminiais poveikiais; pjautinės žaizdos padarytos aštuoniais trauminiais poveikiais; įdrėskimai padaryti devyniais trauminiais poveikiais; nubrozdinimai padaryti trimis trauminiais poveikiais; kraujosruvos padarytos septyniais trauminiais poveikiais. Įdrėskimas kairiame antakyje ir kraujosruva kairiame viršutiniame voke galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. Kraujosruvos dešiniojo žasto užpakalinio paviršiaus apatiniame trečdalyje (šalia alkūnės) ir kairiojo peties srityje galėjo būti padarytos griūvant. Nubrozdinimas kairės blauzdos priekiniame paviršiuje galėjo būti padarytas koja atsitrenkiant į buką daiktą.

Ekspertas Rimantas Laurinavičius teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialisto išvadas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat paaiškino, kad S. U. lavono tyrimo metu buvo nustatyta 34 trauminiai poveikiai: - durtiniai pjautiniai sužalojimai padaryti 6 trauminiais poveikiais; - pjautinės žaizdos padarytos 8 trauminiais poveikiais; - įdrėskimai padaryti 9 trauminiais poveikiais; - nubrozdinimai padaryti 3 trauminiais poveikiais; - kraujosruvos padarytos 7 trauminiais poveikiais. Taip pat dar buvo padaryta įdrėskimas kairiame antakyje ir kraujosruva kairiame viršutiniame voke, tačiau šie sužalojimai galėjo atsirasti nuo vieno trauminio poveikio. S. U. mirė nuo durtinės-pjautinės-kiauryminės žaizdos kairės krūties srityje su širdies sužalojimu, todėl mirties priežastis buvo šitas pagrindinis poveikis, kuris sukėlė ūminį nukraujavimą į širdiplėvės srities tamponadą ir sąlygojo S. U. mirtį. Tas sužalojimas yra krūtinės kairėje pusėje, kairės krūties srityje. Vienas sužalojimas yra pjautinis-durtinis kairėje pusėje su žarnų iškritimu, šis sužalojimas pilve yra tik vienas. Iš sužalojimo negalima pasakyti, kurioje namo vietoje (antrame ar pirmame aukšte) jis buvo padarytas, bet smūgis su žarnų iškritimu galėjo būti ir nuo trauminio poveikio, bet labiau tikėtina, kad žarnos galėjo iškristi tik esant stovimai padėčiai ar gulint ant kairio šono, po smūgio nukentėjusioji kažkurį laiką turėjo būti pavirtusi ant kairio šono, ar stovėti, dar žarnos pro žaizdą galėjo išsiveržti dėl kvėpavimo judesių, pilvo preso darbo. Nėra kriterijų pagal kuriuos būtų galima pasakyti, kiek laiko po smūgio mirusioji galėjo dar gyventi, išvadoje jis nurodė, kad mirtis galėjo ištikti po penkiolikos minučių, bet iš praktikos žino, kad po tokio sužalojimo žmogus gana greitai - per minutę ar dvi praranda sąmonę ir dar po kelių minučių miršta. Tai gana trumpas laiko tarpas. Išvados daryti ir kategoriškai teigti, kad S. U. mirtį sukėlęs smūgis buvo suduotas namo pirmame aukšte, negalima, nes neatmestinas ir toks variantas, kad gavusi smūgį antrame aukšte, nukentėjusioji galėjo greitai nulipti laiptais žemyn ir tada ją ištiko mirtis. Po tokio trauminio poveikio ji galėjo atlikti aktyvius veiksmus, ir tik po to ji galėjo prarasti sąmonę ir ją ištikti mirtis. Žiūrint bendrą durtinių-pjautinių ir pjautinių sužalojimų vaizdą, gali susidaryti toks įspūdis, kad S. U. aktyviai priešinosi, nes tai rodo kairėje rankoje durtiniai ir durtiniai-pjautiniai sužalojimai, yra sužalojimai kairės ir dešinės plaštakos pirštuose, kas leidžia įtarti, kad ji bandė griebti už peilio ir jį atimti. Sužalojimai yra įvairiuose kūno paviršiuose ir tokie, kaip kairiame kelyje ir dilbyje rodo, kad ji bandė išvengti šių sužalojimų. Sužalojimai kūno dalyse labai plačiai išsidėstę, todėl negali atsakyti į klausimą kokia didesnė tikimybė, ar kad smūgiai galėjo būti suduoti nukentėjusiajai stovint, ar jai gulint. Žaizda kelyje neleidžia kategoriškai teigti, kad sužalojimai padaryti S. U. gulint. Esant įvairioms aplinkybėms, toks sužalojimas galėtų būti padarytas ir sėdint, ir stovint. Pagal peilio įėjimą į kūną, bendrai pasakyti apie sužalojimo pobūdį negali. Tokiu atveju, reikia komentuoti kiekvieną žaizdą atskirai. Kairės viršraktikaulinės srities žaizda - kanalas yra iš kairės į dešinę, iš priekio į užpakalį, dešimties laipsnių kampu nuo skersinės ašies ir iš viršaus žemyn penkių laipsnių kampu nuo skersinės ašies. Tai reiškia, kad žaizda labiau padaryta iš šono, labai nedaug, nes praeina taip iš viršaus ir iš šono žemyn bei praeina iki stuburo, iki krūtininio pirmo slankstelio dyglinės ataugos. Žaizdos kanalas yra beveik iš šono ir beveik horizontaliai, todėl stovint padaryti tokią žaizdą nepatogu. Kairės krūties srities žaizda - kanalo kryptis tiesiai iš priekio atgal ir iš apačios į viršų 45 laipsnių kampu. Tokią žaizdą padaryti galima stovint priešpriešiais, arba nukentėjusiajam gulint ant nugaros, o užpuolikui priėjus iš priekio. Žaizda su žarnų iškritimu - pilvo kairės srities žaizdos kanalo kryptis yra tiesiai iš kairės į dešinę, eina iš šono iš kairės į dešinę ir iš apačios į viršų 10 laipsnių kampu nuo skersinės ašies, labai panašus kanalas kaip ir kairės viršraktikaulinės srities žaizdos, taip pat iš šono, nežymiai iš viršaus į dešinę 10 laipsnių kampu iš viršaus į apačią. Žaizda kairiojo kelio išorinio paviršiaus riboje, ties girnelės išoriniu kraštu - išilginė 4 cm žaizda iki 0,4 cm gylio. Ši žaizda yra daugiau pjautinė, tai greičiau ne durtinė-pjautinė žaizda. Durtinės-pjautinės žaizdos yra šešios - pilvo dešinėje, kairiame dilbyje ir nugaros kairėje, o durtinės-pjautinės-kiauryminės žaizdos - tai kairės krūties srityje ir pilve. Žaizda pilvo dešinėje - išilginė 1,1 cm žaizda lygiai kraštais, kanalo kryptis iš viršaus žemyn ir iš priekio į užpakalį 30 laipsnių kampu nuo išilginės ašies ir iš kairės į dešinę 20 laipsnių kampu nuo išilginės ašies. Ši žaizda yra panaši kaip ir krūtinės žaizda. Žaizda kairiame dilbyje - kanalo kryptis iš apačios į viršų, iš išorės į vidų 45 laipsnių kampu nuo išilginės ašies ir apie 10 laipsnių kampu iš priekio į užpakalį, panašiai kaip kairės krūties žaizda. Dvi žaizdos nugaros kairėje, t. y. krūtinės ląstos nugarinio paviršiaus žaizda - kanalas eina iš užpakalio į priekį, iš kairės į dešinę 30 laipsnių kampu nuo strėlinės ašies ir išviršaus žemyn 45 laipsnių kampu, daugiau tikėtina iš lyg žmogus stovėtų prieš žalojantįjį nugara ir daugiau iš kairės į dešinę. Visos žaizdos apytikriai galėjo būti padarytos vienu metu, senų sužalojimų nebuvo. Tyrimo metu jis bandė išskirti kaip buvo padaryti kiti sužalojimai. Buvo nustatyta, kad įdrėskimai padaryti kietais bukais mažą kontaktuojantį paviršių turinčiais daiktais, kuo galėtų būti nagai ar peilio smaigalys, juo veikiant statmeną ar artimą statmenai geležtei kryptį, braukiant pačia peilio viršūne, t. y. ne duriant, o braukiant paviršiumi. Nubrozdinimai ir kraujosruvos padaryti kietais bukais daiktais, kurių detalesnės savybės sužalojimuose neužsifiksavo. Kokiu būdu jos buvo padarytos, pasakyti negali. Tyrimo metu darė tik prielaidą, kad kraujosruvos dešiniojo žasto užpakalinio paviršiaus apatiniame trečdalyje šalia alkūnės, kairiojo peties srityje galėjo būti padarytos griūvant ar atsitrenkiant, o tipiškų, plačių nubrozdinimų, kurių fone būna dar gilūs įdrėskimai, kokie būtų būdingi žmogaus vilkimui nenustatyta. Žmogaus vilkimui būdingi sužalojimai būtų platūs paviršiniai nubrozdinimai sėdmenų viršutinėje dalyje, jeigu žmogus būtų velkamas už pažastų, rankų ar kojų. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad nukentėjusioji aktyviai gynėsi, o ne priešinosi, bandė išvengti smūgių, sulenkdama kelius. Ar sužalojimai padaryti keliais įrankiais ar vienu, taip pat buvo vienas ar keli žalojantys asmenys, atsakyti negali.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 69-85) pasitvirtina, kad tirtos S. U. odos žaizdos ir VI-to šonkaulio kremzlės sužalojimas yra durtiniai - pjautiniai. Tirtos S. U. odos žaizdos ir VI-to šonkaulio kremzlės sužalojimas padaryti plokščiu, vienašmenių savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu, turėjusiu neaštrų smaigalį ir neaštrias ašmenis, išreikštas penties briaunas. Sužalojimuose užsifiksavę požymiai yra grupinės priklausomybės, žalojusį įrankį individualizuojančių požymių nėra, todėl pagal sužalojimuose nustatytus požymius konkretaus žalojusio įrankio nustatymas negalimas. Tikėtina, kad tirtos S. U. durtinės - pjautinės odos žaizdos ir VI-to šonkaulio kremzlės sužalojimas kairės krūties sužalojimo kanalo projekcijoje padarytos tirti pateiktu peiliu Nr. 1. (peilis, rastas antro aukšto kambaryje ant grindų, už lovos). Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. Tirtos S. U. durtinės-pjautinės odos žaizdos ir VI-to šonkaulio kremzlės sužalojimas nepadarytos tirti pateiktais peiliais Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8 (visi kiti įvykio vietos apžiūros metu name rasti peiliai).

Ekspertė Ramunė Sitienė teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini, taip pat paaiškino, kad tyrimui jai buvo pateikti aštuoni peiliai, tame tarpe – vienas dantytais ašmenimis, ir lavono odos išpjovos. Tyrimo metu buvo nustatyta tikėtina išvada, kad sužalojimai S. U. buvo padaryti peiliu, pažymėtu Nr. 1, t. y. tuo, kurio asmenys buvo dantyti. Tai buvo nustatyta pagal morfologinius požymius, kurie atspindi kūną žalojusio įrankio savybes. Sulyginus visas žaizdas, pagal jų lokalizaciją nustatyta, jog tikėtina, kad jos visos padarytos vienu peiliu, kadangi tos savybės, jas sulyginus, nėra išsiskiriančios, kad būtų galima sakyti, kad buvo panaudotas ir kitas įrankis. Tokių požymių žaizdose nebuvo, todėl duota tikimybinė išvada, kad žaizdos padarytos vienu peiliu. Buvo įvertintos įrankių savybės ir atliekamas eksperimentinis tyrimas. Įvertinus mirusiosios kūną tyrusio eksperto duomenis apie šiuos sužalojimus, nustatyti sužalojimų kanalų ilgiai. Su tais peiliais, kurių geležtės per trumpos, kad padaryti tokio gylio žaizdų kanalus, su jais nebuvo atliekamas eksperimentinis tyrimas, t. y. peiliai Nr. 3, 4, 8. Jų geležtės yra per trumpos. Toliau su likusiais peiliais buvo atliekamas eksperimentinis tyrimas ir lyginami tie požymiai, kurie palikti peilių eksperimentiniuose pažeidimuose, su tais požymiais, kurie buvo žaizdose. Pagal lyginamojo tyrimo rezultatus duota tikimybinė išvada, kad žaizdos padarytos peiliu Nr. 1 (peilis, rastas antro aukšto kambaryje ant grindų, už lovos). Visi kiti peiliai atmesti pagal esamus požymių skirtumus. Iš visų aštuonių peilių neaštrų smaigalį turėjo ne vienas peilis. Peilio smaigalys buvo tiriamas mikroskopiškai. Jeigu peilio smaigalys yra bukas, tai požymiai priklauso nuo to bukumo. Gali būti briauna, gali būti trikampio pavidalo bukumas. Priklauso kokius požymius eksperimentiniame pažeidime palieka peilis. Tie požymiai yra lyginame su žaizdų požymiais, t. y. lyginama požymių visuma, nes skirtingi buki smaigaliai gali palikti skirtingus požymius. Tikimybė, kad sužalojimai padaryti peiliu Nr. 2 (peilis, rastas virtuvėje, ant kurio ašmenų buvo matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują) atmetama kategoriškai, nes požymiai, kuriuos palieka tas peilis, skiriasi.

Pagal 2011-03-03 daiktų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 54) iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Ukmergės poskyrio buvo paimti įvykio metu S. U. vilkėti drabužiai – mėlynos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis su užrašu „Kappasutra“ ir baltos spalvos raudonais krašteliais kelnaitės, kurie 2011-03-03 buvo apžiūrėti daiktiniais įrodymais (t. 1, b. l. 55). Apžiūros metu nustatyta, kad marškinėliai gausiai sutepti raudonomis dėmėmis, panašiomis į kraują, marškinėlių audeklas apgadintas, skylėtas. Kelnaitės taip pat gausiai suteptos raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują.

Iš bendrojo pagalbos centro 2011-04-06 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 103), Utenos bendrojo pagalbos centro dispečerės ir A. U. 2011 m. kovo 1 d. pokalbio išklotinės (t. 1, b. l. 104) matyti, kad 2011 m. kovo 1 d., 2 val. 23 min., Centre yra užregistruotas vienas skambutis apie įvykį Molėtų rajone. Pranešėjas neprisistatė, pranešė apie mirusią moterį, skambino iš telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbių išklotinėje užfiksuota, kad A. U. Bendrojo pagalbos centro dispečerei nurodė, kad yra mirusi moteris, kuri visa kruvina.

Alkotesterio parodymų duomenimis (t. 1, b. l. 141) pasitvirtina, kad A. U. įvykio metu buvo neblaivi. Jai 2011 m. kovo 1 d., 04.16 val. nustatyta 2.21 promilių girtumas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Ukmergės poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 147-148) nurodyta, kad A. U. nustatytos kraujosruvos kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, prieš 5-10 parų iki apžiūros (apžiūra atlikta 2011-03-03). A. U. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kovos ar savigynos pėdsakų nenustatyta.

Pagal 2011-03-01 daiktų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 149) iš A. U. buvo paimti įvykio metu jos dėvėti drabužiai – melsvos spalvos megztinis ir mėlynos spalvos džinsinės kelnės, kurie 2011-08-02 buvo apžiūrėti daiktiniais įrodymais (t. 1, b. l. 150-152). Apžiūros metu nustatyta, kad ant džinsinių kelnių įvairiose vietose matosi rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują, ant megztinio matyti rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują.

2011-03-08 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 160-165), liudytoja A. U. parodė jai žinomas S. U. nužudymo aplinkybes – namą, esantį sodų bendrijoje „Pavasaris“, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nužudyta jos vyro motina; vietą virtuvėje, kurioje 2011 m. vasario 28 d. ji kartu su vyru L. U. ir jo mama S. U. gėrė alkoholinius gėrimus; kambarį antrajame aukšte, kuriame miegojo ji su anyta bei kambarį, kuriame miegojo L. U.; kambarį pirmajame namo aukšte, kuriame pamatė gulintį subadytą S. U. lavoną; vietą ant grindų virtuvėje, kurioje buvo kraujo dėmė, kurią ji bandė valyti, tačiau kodėl tai darė nežino, buvo šoke, labai išsigandusi. Visos šios aplinkybės iš esmės sutapo su aplinkybėmis, nustatytomis ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Iš Vilniaus apygardos prokuroro 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimo (t. 1, b. l. 170-171) matyti, kad ikiteisminis tyrimas A. U. atžvilgiu dėl S. U. nužudymo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, nepadarius jai veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų banke esamų L. U. anketinių duomenų (t. 2, b. l. 2) matyti, kad S. U., gim. 1952 m. liepos 23 d., yra L. U. motina.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 9-11) nustatyta, kad L. U. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo (patologinio afekto ar patologinio girtumo) būsenoje ar fiziologinio afekto būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus. L. U. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojama psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės nuo alkoholio sindromas, dėl kurių jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Specialiste apklausta Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėja, gydytoja toksikologė Sigita Goštautaitė parodė, kad pagal kaltinamojo nurodytą išgerto alkoholio kiekį, tai yra pakankamai didelis kiekis. Būna, kad alkoholis sukelia sąmonės sutrikimą, jeigu žmogus netenka sąmonės, tai jis neatsimena to tarpo, to periodo. Būdamas be sąmonės, žmogus aktyvių veiksmų negali atlikti. Kaip aiškina kaltinamasis, jis atsimena kaip vakare nuėjo miegoti, po to atsimena, kaip apsirengęs apatiniais rūbais, per šaltį bėgo lauke. Baltoji karštligė yra tam tikras sąmonės praradimas, kai žmogus gali atlikti veiksmus, bet nieko neatsiminti. Tai priklauso nuo išgerto alkoholio kiekio ir individualių organizmo savybių. Kad alkoholis sukelia tokius psichikos pakitimus, tai yra vienas iš simptomų, žmogaus elgesys keičiasi, jis daro tai, ko būdamas blaivus nedarytų. Piktnaudžiavimas alkoholiu yra skirstomas į tris stadijas. Jeigu tai yra vidurinė stadija, tai alkoholis veikia silpniau, o jeigu yra vėlyvas alkoholizmas, tuomet užtenka mažos dozės, alkoholis žmogų veikia stipriau. Jeigu žmogus iki įvykio jau geria kelias dienas, alkoholis jį turėtų stipriau veikti, nes organizme jau susikaupia tam tikra alkoholio koncentracija. Baltoji karštligė žmogui gali išsivystyti nutraukus arba smarkiai sumažinus alkoholio dozę po ilgalaikio gėrimo. Tuomet prasideda alkoholinė abstinencija, gali išsivystyti nerimas, agresyvumas. Tai atsitinka dėl to, kad organizmui trūksta alkoholio. Šiuo atveju, pagal L. U. elgesį nepanašu į baltąją karštligę, nes jis tą dieną buvo išgėręs pakankamai daug alkoholio. Žmogui padauginus alkoholio, jis gali tam tikrais momentais netekti atminties, t. y. žmogus kai ką atsimena, o kai ko neatsimena. Jeigu 4.10 val. išmatavus L. U. girtumą alkotesteriu, buvo užfiksuota 2,66 promilės alkoholio, tai prieš 4-5 valandas jo girtumas tikrai buvo sunkus, tačiau kiek konkrečiai promilių galėjo būti, pasakyti negali, nes alkoholio skilimo laikas taip pat priklauso nuo labai individualių aplinkybių. Tačiau kaltinamojo girtumas turėjo būti ne mažiau 4 promilių. Tiek išgėręs žmogus gali siautėti, judinti fiziškai sunkius daiktus, kadangi 4 promilės šiaip yra mirtina dozė, bet kai yra įpratimas ir tolerancija, gali žmogus jaustis ir ne toks girtas. Karšta pirtis didina alkoholinį apsvaigimą, šaltis neturėtų turėti didelės įtakos žmogaus išblaivėjimui. Pagrindinis blaivėjimo faktorius yra laikas. Tai, kad pagal kaltinamojo žodžius, jis sušalo, nes buvo -20⁰ C šaltis ir atsipeikėjęs pamatė savo rankoje peilį, galima traktuoti taip, kad jam buvo tas periodas, kai jis neatsimena, paskui dar didesnė alkoholio koncentracija, tada jis miegojo, nes jam buvo vadinamoji alkoholinė koma, tada jis vėl atsibudo ir jį vėl ištiko atminties sutrikimas, o tada blaivėdamas jis atgavo sąmonę ir atmintį. Galėtų būti tokia seka. Suvartojęs tokį didelį alkoholio kiekį, kaltinamasis galėjo atsikelti, kažką daryti, be jokios priežasties būti agresyvus. Taip jis gali elgtis be jokios priežasties, nes jeigu jis vartojo alkoholį kelias dienas prieš tai, labai sunku prognozuoti, kas galėjo jam šauti į galvą. Tų veiksmų jis gali ir neatsiminti. Veiksmų eiga yra neprognozuojama. Galbūt tai paaiškinti galėtų psichiatrai, nes ilgalaikis gėrimas yra psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį.

Iš Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimo (t. 2, b. l. 16-17) matyti, kad yra terminuotai trejiems metams apribota A. U. ir L. U. tėvų valdžia dukterims M. U. ir G. U. ir joms nustatyta nuolatinė globa, globėja paskiriant A. M.. Tėvų valdžia A. U. ir L. U. apribota dėl to, kad jie vengia atlikti tėvų pareigas auklėti ir išlaikyti vaikus, niekur nedirba, nuolat girtauja, dukromis visai nesidomi.

Molėtų rajono savivaldybės Administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 21) Astos ir L. U. šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo.

Alkotesterio parodymų duomenimis (t. 2, b. l. 47) pasitvirtina, kad kaltinamasis L. U. įvykio metu buvo neblaivus. Jam 2011 m. kovo 1 d., 04.10 val., nustatyta 2.66 promilių girtumas, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Ukmergės poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 55-56) nurodyta, kad L. U. nustatytas dešinės plaštakos lokalus II0 terminis nudegimas, kraujosruvos šlaunyse. Nudegimas padarytas aukštos temperatūros poveikyje, kraujosruvos padarytos kietais bukais daiktais. Nudegimas padarytas prieš 5-12 parų iki apžiūros (apžiūra atlikta 2011-03-03). Kraujosruva kairės šlaunies viduriniame trečdalyje padaryta prieš 5-12 parų, visos kitos kraujosruvos padarytos prieš 2-5 paras iki apžiūros. L. U. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Išvados aprašomoje dalyje nurodyta, kad pas L. U. kraujosruvos rastos - kairės šlaunies viduriniame trečdalyje (viena), apatiniame trečdalyje (viena), dešinės šlaunies išorinio paviršiaus apatiniame trečdalyje ir vidurinio trečdalių riboje (viena), apatiniame trečdalyje (viena), dešiniojo kelio išoriniame paviršiuje (viena). Iš viso nustatyta penkios kraujosruvos.

Ekspertas Rimantas Laurinavičius teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) bei paaiškino, kad sprendžiant ar L. U. nustatyti sužalojimai - kraujosruvos šlaunyse ir kojose galėjo atsirasti jam žalojant, o S. U. aktyviai besiginant, konstatuotina, jog kraujosruvos kojose ir išoriniuose paviršiuose nėra informatyvios, jos galėjo atsirasti ir pačiam susižalojant, t. y. atsitrenkiant į stalą ar kitus daiktus, juo labiau, kad žmogui piktnaudžiaujant alkoholiu, tai yra įprasti sužalojimai. Tokiu būdu teigti, kad sužalojimai padaryti savigynos metu negalima.

Pagal 2011-03-01 daiktų pateikimo protokolą (t. 2, b. l. 57) iš L. U. buvo paimti įvykio metu jo dėvėti drabužiai – tamsiai mėlynos spalvos sportinės kelnės ir įvairių spalvų, užsegamas užtrauktuku bliuzonas, kurie 2011-08-02 buvo apžiūrėti daiktiniais įrodymais (t. 2, b. l. 58-60). Apžiūros metu nustatyta, kad ant sportinių kelnių priekyje matosi rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują, džemperis yra purvinas, susidėvėjęs.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 69-89) matyti, kad ekspertams pateikus L. U. ir A. U. drabužius, dėvėtus įvykio metu, pasitvirtino, jog ant L. U. džemperio yra dėmių, panašių į kraują, kurios galimai susidarė kontakto metu su kraujuotu paviršiumi ir dėmių, kurios susidarė kraujui užtiškant, tiškimo kryptis neužsifiksavo. Ant L. U. sportinių kelnių yra dėmių, panašių į kraują kurios susidarė kontakto metu su kraujuotu paviršiumi ir dėmės, kurios susidarė kraujui užtiškant, tiškimo kryptis iš viršaus žemyn, kituose kraujo dėmės susidarė kontakto metu su kraujuotu paviršiumi ir kraujui patenkant iš viršaus žemyn. Ant A. U. megztinio yra dėmių, panašių į kraują kurios susidarė kontakto metu su kraujuotu paviršiumi ir dėmių, kurios susidarė kraujui užtiškant, tiškimo kryptis neužsifiksavo. Ant A. U. džinsinių kelnių yra dėmių, panašių į kraują kurios susidarė kontakto metu su kraujuotu paviršiumi ir dėmių, kurios susidarė kraujui užtiškant, užtiškimo kryptis iš viršaus žemyn, nežymiai iš kairės dešinėn.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 92-93) matyti, kad ant A. U. megztinio rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su S. U. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama asmens identifikavimui. Ant A. U. džinsinių kelnių, L. U. džemperio, sportinių kelnių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su S. U. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 122-123), L. U. ir A. U. drabužių trasologinį tyrimą atlikusi ekspertė-trasologė N. Č. parodė, kad dėmės panašios į kraują, rastos ant L. U. sportinių kelnių, kiekis, intensyvumas ir kryptis iš viršaus į apačią rodo tai, kad L. U. nukentėjusiosios žalojimo metu buvo netoliese. Rastų dviejų dėmių - tiškalų, panašių į kraują, susidarymo metu ant A. U. džinsinių kelnių, pastaroji galėjo būti tiek stovimoje, tiek gulimoje padėtyje nukentėjusiosios atžvilgiu. Tačiau jei ji buvo stovimoje padėtyje, tai A. U. turėjo būti pasisukusi kairiu šonu į nukentėjusiąją. Tyrimo metu nustatyta, kad L. U. rūbai žymiai gausiau sutepti S. U. kraujo tiškalais nei A. U. rūbai, ant kurių buvo rastos tik dvi dėmės tiškalai. Be to, pastarosios dėmes galėjo gautis ir jai gulint netoliese nuo žalojamos S. U., o ant L. U. kelnių rasti tiškalai galėjo gautis šiam tik stovint netoliese žalojimo metu.

Ekspertė Jurgita Jurėnienė teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) bei paaiškino, kad ekspertizę atliko kita ekspertė - N. Č., kuri šiuo metu nebedirba. Tiriant kraujo dėmes, yra tiriamos versijos kokiu būdu tos dėmės galėjo atsirasti, t. y. ar galėjo taip atsitikti, ar negalėjo, nes tų užtiškimų ir kontakto metu atsiradusių dėmių gali atsirasti daug variantų. Tirti pateiktuose A. U. ir L. U. darbužiuose, tiek vieno, tiek kito drabužiuose buvo nustatyta, kad kraujo dėmės galėjo atsirasti ir užtikštant kraujui, ir kontakto metu, t. y. tuomet, tai asmens drabužis lietėsi, buvo tiesioginiam kontakte su kraujuojančiu arba kraujuotu paviršiumi. Pagal morfologiją, buvo nustatyta pačių kraujo dėmių pobūdis. Kur yra tiškalai, tai jie atsiranda tada, kai yra tiesioginiame kontakte su šaltiniu. Kraujas iš kažkur tykšta ir užtykšta. Tie tiškalai yra nustatyti ir ant A. U., ir ant L. U. rūbų. Dalis dėmių atsirado kaltinamajam prisiliečiant prie kraujo. Ant L. U. kelnių nustatyti gausūs tiškalai. Jie galėjo susidaryti, kai jis stovėjo ar klūpėjo prieš šaltinį ir didelė kraujo srovė ėjo iš viršaus į apačią. Pagal kraujo dėmių pobūdį ant kaltinamojo kelių, buvo nustatyta, kad tarp nužudytosios iš L. U. buvo artimas netiesioginis kontaktas. Kokioje padėtyje buvo žalojamas asmuo – sėdėjo ar gulėjo pasakyti negali. Ant A. U. drabužių buvo kraujo dėmės, būdingos kontaktui su krauju, t. y. ji turėjo liestis prie kraujo – atsisėdant ant kraujo dėmės, ką nors kruvina nuvalant į audinį. Tokios dėmės yra džinsinių kelnių užpakalinėje dalyje. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad ant A. U. megztinio yra tiškalas (nuotrauka Nr. 31). Taip pat yra tiškalas ant jos kelnių (nuotrauka Nr. 26). Ant A. U. drabužių buvo nustatytos tik dvi dėmes, kurios atsirado dėl tiškalų. Jeigu A. U. su S. U. gulėjo netoli viena kitos, kampu sustatytose lovose, galva šalia galvos, pilnai tikėtina, kad kraujo tiškalai galėjo patekti ant A. U. rūbų, nes tiškalai yra kryptimi iš viršaus į apačią. Tikėtina, kad kontaktinės dėmės ant A. U. drabužių, kaip minėjo apklausos metu pati A. U., galėjo atsirasti jai valant kraują bei išsitepant nuo kruvino skuduro. Tai pat negalima atmesti tikėtinumo, kad žalojimo metu A. U. galėjo būti šalia nukentėjusiosios. Ant L. U. rūbų nustatyta žymiai daugiau tiškalų. Nustatyta, kad ant kelnių kraujas pateko iš gausaus šaltinio, kad turėjo būti kraujo čiurkšlė, kažkas pradurta, nes kraujo ant kelnių buvo labai daug. Kokiu atstumu nuo žalojamojo asmens galėjo būti kaltinamasis, pasakyti negali, nes tyrimo metu atstumas skaičiuojamas nebuvo, o medžiaga, iš kurios buvo pagaminti drabužiai (trikotažas) turi savybę sugerti skysčius, todėl negalima nustatyti dėmių tikslių ribų.

Ekspertei pateikus apžiūrai daiktinius įrodymus – A. U. ir L. U. drabužius, ji paaiškino, kad kaltinamojo kelnių matomos dėmės, panašios į kraują. Kraujo dėmė matyti viršuje ir tiškalai apačioje.

Uždavus ekspertei klausimus, - kurioje vietoje, sprendžiant pagal ant kelnių esančius tiškalus, galėjo būti nukentėjusysis ir žalojantis asmuo; - ar tokie sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajam gulint ant žemės, o žalojančiam asmeniui stovint ar klūpint, ar kaip nurodė liudytoja, kad nukentėjusioji gulėjo lovoje, o kaltinamasis stovėjo; - kokia didesnė tikimybė dėl kūnų pozicijos, ar pagal tiškalus įmanoma pasakyti kaip buvo pasisukęs žalojantis asmuo, kokioje padėtyje jis galėjo būti, ekspertė paaiškino, kad dėmės yra: - džemperio priekio viršuje dešinėje pusėje; - džemperio priekio viršutinėje dalyje; - džemperio priekio apatinėje dalyje; - džemperio nugarinės pusės viršutinėje dalyje. Iš kur tiško ir kada tiško pagal tas dėmes pasakyti negalima, nes megztinio audinys yra pūkuotas. Pagal užsifiksavusius tiškalus ant kelnių, galima pasakyti, kad kraujas tiško iš viršaus į apačią. Konkrečios žalojamo asmens padėties negalima pasakyti, nes padėtys gali būti įvairios. Yra situaciniai klausimai, kai sumodeliuojama situacija ir galima būtų tik pasakyti, ar taip galėjo būti. Esant tokiam variantui, kad nukentėjusioji gulėjo lovoje, o kaltinamasis stovėjo šalia lovos, viskas priklausytų nuo lovos aukščio. Pagal kraujo dėmes ant kelnių galima būtų spręsti, kad kraujo šaltinis buvo neaukštai, apie 40 cm aukštyje. Viskas vyko neaukštai, žalojantysis galėjo būti ir prisiklaupęs. Jis buvo tiesioginiame kontakte su kraujavimo šaltiniu. Buvo smūgis ir kraujas tiško. Kraujavimo šaltinis buvo labai stiprus ir jis buvo šalia žalojančiojo asmens. Atstumas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo artimas, koks tiksliai – pasakyti negali, bet tai galėjo būti toliausiai maždaug 50 cm. Pagal kraujo dėmes ant S. U. drabužių, galima būtų spręsti, kad ji buvo ant kairio šono arba gulėjo ant pilvo ir labiau ant kairio šono, nes dešinė pusė yra švari. Ant A. U. kelnių dešinės klešnės yra vienas kraujo tiškalas, ant kelnių užpakalinės dalies yra kontaktinė dėmė su nukentėjusiosios krauju (kažkur atsisėsta). Megztinio priekyje ant krūtinės bei kairės pusės viršutinėje dalyje šalia peties yra kontaktinė dėmė, ant kairės rankovės yra tiškalas. Gali patvirtinti, kad ant liudytojos drabužių užsifiksavę tiškalai galėjo atsirasti jai gulint šalia aukos, juo labiau, kad kryptis yra labiau į kairę pusę, iš viršaus žemyn, nežymiai iš kairės dešinėn.

Iš 2011-03-09 daiktų parodymo atpažinti protokolo, jo priedų - fotonuotraukų (t. 2, b. l. 100-101) matyti, kad kaltinamajam L. U. pateikus atpažinti įvykio vietos apžiūros metu paimtus peilius, supakuotus į penkias pakuotes Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis pagal dydį atpažino peilį (juoda rankena, sutvirtintas trimis balto metalo kniedėmis, bendras peilio ilgis 33,7 cm, geležtės ilgis 20 cm, geležtė vienašmenė, peilio geležtės kairėje pusėje yra gamyklinis užrašas „Vulkano”, peilio ašmenys aštrūs, lygūs, smaigalys trikampio formos – pagal daiktinių įrodymų protokolą – t. 1, b. l. 29-34), esantį pakuotėje Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis naktį iš 2011 m. vasario 28 d. į 2011 m. kovo 1 d., tikslaus laiko nepamena, laikė dešinėje rankoje, bėgdamas per sodus link Melioratorių gatvės tik su apatinėmis kelnėmis, megztinių ir kojinėmis.

2011-03-09 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 102-107), kaltinamasis L. U. parodė jam žinomas S. U. nužudymo aplinkybes – namą, esantį sodų bendrijoje „Pavasaris“, adresu (duomenys neskelbtini), Molėtuose, kuriame buvo nužudyta jo motina; vietą virtuvėje, kurioje 2011 m. vasario 28 d. jis kartu su žmona A. U. ir motina S. U. gėrė alkoholinius gėrimus; kambarį antrajame aukšte bei lovas kur turėjo miegoti jo žmona ir motina, paaiškindamas, kad nežino kurioje lovoje miegojo žmona ir kurioje – motina, nes tuo metu kai jos ėjo gulti, jis jau miegojo; kambarį, kuriame miegojo jis, paaiškindamas, kad daugiau nieko neprisimena, tik pamena, kad apsirengęs vien su apatinėmis kelnėmis, kojinėmis ir megztiniu, kaip ir atsigulė miegoti, bėgo per sodus link Melioratorių gatvės, dešinėje rankoje laikydamas peilį; vietą prieškambaryje pirmajame namo aukšte, kurioje rado gulintį subadytą S. U. lavoną; vietą ant spintelės prie kriauklės virtuvėje, kur padėjo rankoje laikytą peilį, kurį jis nešėsi bėgdamas per sodus. Visos šios aplinkybės iš esmės sutapo su aplinkybėmis, nustatytomis ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Taigi, iš surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų daroma išvada, jog kaltinamojo L. U. veikos kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. yra teisinga, kadangi jis tyčia sudavė savo motinai S. U. smūgius peiliu bei rankomis ir kojomis, padarydamas jai trisdešimt du trauminius poveikius, tame tarpe durtinę - pjautinę žaizdą kairės krūties srityje su širdies sužalojimu, ko pasėkoje nuo šio sužalojimo, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu ir širdiplėvės ertmės tamponada krauju, S. U. mirė ir tokiu būdu tyčią nužudė savo motiną.

Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Analizuodamas iš dalies prieštaringus kaltinamojo ir liudytojos A. U. parodymus, nustatant įvykio aplinkybes, teismas juos vertina pagal savo vidinį įsitikinimą kartu su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, kiek jie neprieštarauja šiems įrodymams.

Nors kaltinamasis L. U. kaltu neprisipažino, tvirtindamas, kad jis tą naktį motinos nemušė, tačiau tokius jo parodymus paneigia ir pastarojo kaltę pagrindžia surinktų byloje įrodymų visuma.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis teigė, kad to jis padaryti negalėjo, savo motinos nežudė, kad A. U. duoda melagingus parodymus apie tai, kad matė jį kambaryje, namo antrajame aukšte su peiliu rankoje prie lovos, kurioje miegojo jo motina, taip galimai bandydama suversti kaltę jam. Vienok, ikiteisminio tyrimo ir teisme ištirtais faktiniais duomenimis neginčijamai nustatyta, kad šį nusikaltimą padarė L. U.. Šią išvadą kolegija daro remiantis įvykio vietos apžiūra, teismo medicinos specialistų išvadomis, byloje ištirtais daiktiniais įrodymais, teismo posėdžio metu apklaustų ekspertų Rimanto Laurinavičiaus, Ramunės Sitienės, Jurgitos Jurėnienės, specialistės Sigitos Goštautaitės paaiškinimais, iš dalies liudytojų A. U., E. K., N. K. parodymais. Mitėti įrodymai, vertinant veikos padarymo laiko, vietos, būdo ir kitų aplinkybių aspektu, siejasi su kitais byloje ištirtais įrodymais.

Taip pat teismas, analizuodamas kaltinamojo bei liudytojos A. U. parodymus, iš dalies atsižvelgia į juos, kadangi tam tikrose detalėse (dėl susitikimo su S. U., alkoholinių gėrimų vartojimo, lavono buvimo vietos) šie parodymai buvo ganėtinai nuoseklūs (atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu jie abu buvo neblaivūs) ir vertina juos tiek, kiek jie atitinka vieni kitus bei pasitvirtina kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu įtarimai buvo pareikšti L. U. ir A. U., kadangi atvykus policijos pareigūnams, jie abu buvo rasti įvykio vietoje, kambaryje, kuriame miegojo A. U. ir S. U., už A. U. lovos rastas peilis dantytais ašmenimis, rastos kraujo dėmės tame pačiame kambaryje, laiptinėje, bei pirmajame aukšte, pirmajame aukšte rastas S. U. lavonas, virtuvėje rasti peiliai, kur ant vieno iš jų buvo matomos kraujo dėmės, abu įvykio dalyviai buvo neblaivūs ir nei vienas jų negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių. Vienok, įvertinus gautas teismo specialistų išvadas dėl nukentėjusiajai padarytų kūno sužalojimų, dėl nustatyto nusikaltimo įrankio, dėl ištirtų daiktinių įrodymų – kraujo dėmių lokalizacijos ant įvykio metu kaltinamojo ir liudytojos A. U. dėvėtų drabužių, taip pat įvertinus A. U. duotus parodymus apie tai, kad prabudusi, šalia lovų, kurioje miegojo ji ir S. U., ji pamatė kaltinamąjį, stovintį su peiliu rankoje (šiais parodymais teismas vadovaujasi priimdamas nuosprendį, nes šie liudytojos parodymai yra nuoseklūs nuo pačios ikiteisminio tyrimo pradžios ir iš dalies pasitvirtino kitais byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais), įvertinus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duotus parodymus, kad jis atsipeikėjo bėgdamas per sodus, apsirengęs tik apatiniais drabužiais, rankoje laikydamas peilį, ikiteisminio tyrimas A. U. atžvilgiu buvo nutrauktas, neįrodžius, kad ji dalyvavo nusikaltimo (S. U. nužudymo) padaryme.

Bylos nagrinėjimo teisme metu, ištyrus byloje surinktus įrodymus, taip pat nebuvo nustatyta, kad kaltinamajam L. U. inkriminuojamą nusikalstamą veiką galėjo būti padariusi A. U.. Tikimybė, kad S. U. nužudė A. U., pilnai yra paneigta 2011-08-02 A. U. įvykio metu dėvėtų drabužių apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 150-152), 2011-08-02 L. U. įvykio metu dėvėtų drabužių apžiūros protokolu (t. 2, b. l. 58-60), Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 92-93), Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 69-85), Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 69-89), eksperčių Jurgitos Jurėnienės, Ramunės Sitienės paaiškinimais teismo posėdžio metu, ekspertės N. Č. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat ši aplinkybė paneigta, vertinant ir pačios A. U. ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, kurie pagrindinėse detalėse atitinka specialistų išvadose nustatytas aplinkybes, taip pat yra nepaneigti apklaustų ekspertų parodymais.

Liudytoja A. U. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme davė vienodus parodymus apie tai, kad maždaug 23.00 val., ji su anyta nuėjo į antrą aukštą miegoti, L. liko sėdėti virtuvėje. Jos abi miegojo viename kambaryje, anyta atsigulė į lovą prie lango, ji – prie sienos. Miegojo su rūbais, ar buvo apsiklojusi antklode, neatsimena, bet galėjo gulėti ir neapsiklojusi. Vienu metu prasimerkusi pamatė, jog kaltinamasis stovi jų kambaryje, šonu prie jos lovos, laikydamas rankoje dantytą peilį buku galu ir šaukia žodį „padla“. Vėliau naktį prabudusi nulipo į pirmą aukštą, kur virtuvėje pamatė daug kraujo, o šalia esančiame kambaryje gulinčią negyvą S. U.. Labai išsigandusi, iš mobiliojo ryšio telefono paskambino savo mamai A. M., laiptais užbėgo į antrą aukštą, kur tame pačiame kambaryje kur miegojo, sėdėdama ant grindų, kalbėjo su mama. Po kurio laiko vėl nusileidusi į pirmą aukštą, negali paaiškinti kodėl, bet paėmusi šluostę, pradėjo valyti kruvinas grindis.

Kad S. U. buvo sužalota tame pačiame kambaryje rastu peiliu dantytais ašmenimis pasitvirtino ir Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 69-85), kuria nustatyta, jog tikėtina, kad tirtos S. U. durtinės - pjautinės odos žaizdos ir VI-to šonkaulio kremzlės sužalojimas kairės krūties sužalojimo kanalo projekcijoje padarytos tirti pateiktu peiliu Nr. 1. (peilis, rastas antro aukšto kambaryje ant grindų, už lovos). Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir ekspertė Ramunė Sitienė, paaiškindama, kad tai buvo nustatyta pagal morfologinius požymius, kurie atspindi kūną žalojusio įrankio savybes, nes sulyginus visas žaizdas, pagal jų lokalizaciją nustatyta, jog tikėtina, kad jos visos padarytos vienu peiliu. Pagal lyginamojo tyrimo rezultatus duota tikimybinė išvada, kad žaizdos padarytos peiliu Nr. 1.

Liudytojos A. U. parodymai, kad kraujo tiškalai ir kraujo dėmės ant jos drabužių galėjo atsirasti kraujui užtiškant, kuomet ji apsirengusi gulėjo lovoje, o S. U. buvo žalojama gretimoje lovoje L. U., o kraujo dėmės galėjo atsirasti vėliau jai sėdint tame pačiame kambaryje ant grindų ir skambinant motinai arba tuomet, kai ji virtuvėje bandė valyti kruvinas grindis, ne tik kad nebuvo paneigti, bet iš dalies pasitvirtino Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtų tyrimų metu, ištyrus A. U. įvykio metu dėvėtus drabužius, nustatyta, kad ant megztinio ir džinsinių kelnių yra S. U. kraujo dėmių, kurios susidarė kontakto metu su kraujuotu paviršiumi ir dėmių, kurios susidarė kraujui užtiškant, ant megztinio - tiškimo kryptis neužsifiksavo, ant kelnių - užtiškimo kryptis iš viršaus žemyn, nežymiai iš kairės dešinėn. Ikiteisminio tyrimo metu ekspertė-trasologė N. Č. parodė, kad rastų dviejų dėmių - tiškalų, panašių į kraują, susidarymo metu ant A. U. džinsinių kelnių, pastaroji galėjo būti tiek stovimoje, tiek gulimoje padėtyje nukentėjusiosios atžvilgiu. L. U. rūbai žymiai gausiau sutepti S. U. kraujo tiškalais nei A. U. rūbai, ant kurių buvo rastos tik dvi dėmės tiškalai, kurios galėjo gautis ir jai gulint netoliese nuo žalojamos S. U., o ant L. U. kelnių rasti tiškalai galėjo gautis šiam tik stovint netoliese žalojimo metu. Taigi, tokios tyrimų išvados bei ekspertės paaiškinimai tik patvirtina liudytojos A. U. aukščiau paminėtus parodymus. Šias aplinkybes teisme patvirtino ir ekspertė Jurgita Jurėnienė, kuri paaiškino, kad ant A. U. drabužių buvo kraujo dėmės, būdingos kontaktui su krauju, t. y. ji turėjo liestis prie kraujo – atsisėdant ant kraujo dėmės, ką nors kruvina nuvalant į audinį. Tokios dėmės yra džinsinių kelnių užpakalinėje dalyje. Ant A. U. megztinio ir kelnių yra po vieną kraujo tiškalą. Jeigu A. U. su S. U. gulėjo netoli viena kitos, kampu sustatytose lovose, galva šalia galvos, pilnai tikėtina, kad kraujo tiškalai galėjo patekti ant A. U. rūbų, nes tiškalai yra kryptimi iš viršaus į apačią. Tikėtina, kad kontaktinės dėmės ant A. U. drabužių, kaip minėjo apklausos metu pati A. U., galėjo atsirasti jai valant kraują bei išsitepant nuo kruvino skuduro. Taip pat negalima atmesti tikėtinumo, kad žalojimo metu A. U. galėjo būti šalia nukentėjusiosios.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas A. U. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. buvo nutrauktas pagrįstai, kitų aplinkybių, patvirtinančių, kad ji galėjo padaryti šią veiką bylos nagrinėjimo metu nustatyta nebuvo.

Liudytoja A. U. duodama parodymus tvirtino, kad apie įvykį ji motinai pranešė, skambindama iš vyro telefono. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad įvykio naktį ji skambino motinai ne iš L. U. telefono „Motorola“, o iš savo telefono „Samsung“. Tačiau teismas šių liudytojos parodymų nelaiko nepatikimais, nes atsižvelgiant į tai, kad liudytoja įvykio metu buvo neblaivi, susijaudinusi, tikėtina, kad nurodant tokias aplinkybes, ji galėjo sąžiningai klysti, juo labiau, kad ji ir pati aiškino, kad gerai neatsimena, bet buvo įsitikinusi, kad ji skambino iš vyro telefono „Motorola“, nes tai jai vėliau sakė ir pati mama. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aplinkybė iš kurio telefono apie įvykį buvo pranešta A. M., neturi lemiamos reikšmės, sprendžiant kaltinamojo kaltės klausimą.

Ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis L. U. parodė, kad begeriant, jis labai apgirto, todėl nuėjo miegoti, žmona su jo motina liko sėdėti virtuvėje. Tuo tarpu, liudytoja A. U. tvirtino, kad ji ir S. U. nuėjo miegoti pirmos, o L. U. liko virtuvėje. Šio prieštaravimo nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu pašalinti nepavyko.

Byloje nustatyta, kad nužudymo metu S. U. vilkėjo marškinėliais ir kelnaitėmis, taip pat lovoje, kurioje ji miegojo, aptiktos kraujo dėmės. Tokiu būdu, įvertinant tai, kad įvykio metu ji buvo apsirengusi tik apatiniais drabužiais bei pradėta žaloti lovoje, teismas laiko įrodytu, kad pastaroji buvo nužudyta po to, kai ji nuėjo miegoti. Todėl aplinkybė, kas pirmas nuėjo miegoti – L. U. ar A. U. su S. U., nėra tokia svarbi, kuri galėtų paneigti, ar patvirtinti kaltinamojo kaltę.

Pagal rastus kraujo pėdsakus ant patalynės lovoje, kambaryje, ant laiptų, pirmajame aukšte, taip pat pagal kitus surinktus įrodymus, byloje nustatyta, kad S. U. buvo pradėta žaloti gulint lovoje, kambaryje, esančiame antrajame aukšte, toliau buvo žalojama pirmajame aukšte.

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo parodymus, kad jis savo motinos nežudė, nes to padaryti negalėjo ir juos atmeta, kadangi šie parodymai pilnai paneigti aukščiau ištirtais įrodymais - 2011-08-02 L. U. įvykio metu dėvėtų drabužių apžiūros protokolu, Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), Teismo medicinos specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertų Rimanto Laurinavičiaus, Ramunės Sitienės, N. Č., Jurgitos Jurėnienės, specialistės Sigitos Goštautaitės paaiškinimais.

Ekspertas Rimantas Laurinavičius patvirtino, kad pjautinis-durtinis sužalojimas kairėje pusėje su žarnų iškritimu galėjo būti padarytas nukentėjusiajai esant stovimoje padėtyje ar gulint ant kairio šono. Neatmestinas variantas, kad S. U. mirtį sukėlęs smūgis buvo suduotas namo antrame aukšte, po to ji galėjo greitai nulipti laiptais žemyn ir tada ją ištiko mirtis, t. y. kurį tai laiką ji galėjo atlikti aktyvius veiksmus.

Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) pasitvirtino, kad tikėtina, kad tirtos S. U. durtinės - pjautinės odos žaizdos ir VI-to šonkaulio kremzlės sužalojimas kairės krūties sužalojimo kanalo projekcijoje padarytos tirti pateiktu peiliu Nr. 1. (peilis dantytais ašmenimis, rastas antro aukšto kambaryje ant grindų, už lovos). Ekspertė Ramunė Sitienė šią aplinkybę patvirtino.

Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) pasitvirtino, kad ištyrus L. U. įvykio metu dėvėtus drabužius, nustatyta, jog ant L. U. džemperio yra S. U. kraujo dėmių, kurios galimai susidarė kontakto metu su kraujuotu paviršiumi ir dėmių, kurios susidarė kraujui užtiškant, tiškimo kryptis neužsifiksavo, taip pat ant sportinių kelnių yra kraujo dėmių, kurios susidarė kontakto metu su kraujuotu paviršiumi ir dėmių, kurios susidarė kraujui užtiškant, tiškimo kryptis iš viršaus žemyn, kituose kraujo dėmės susidarė kontakto metu su kraujuotu paviršiumi ir kraujui patekant iš viršaus žemyn. Ekspertė N. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėmių panašių į kraują, rastų ant L. U. sportinių kelnių, kiekis, intensyvumas ir kryptis iš viršaus į apačią rodo tai, kad L. U. nukentėjusiosios žalojimo metu buvo netoliese. L. U. rūbai žymiai gausiau sutepti S. U. kraujo tiškalais nei A. U. rūbai, ant L. U. kelnių rasti tiškalai galėjo gautis šiam tik stovint netoliese žalojimo metu. Ekspertė Jurgita Jurėnienė paaiškino, kad tiškalai atsiranda tada, kai yra tiesioginiame kontakte su šaltiniu, t. y. kraujas iš kažkur tykšta ir patenka ant drabužio. Dalis dėmių atsirado kaltinamajam prisiliečiant prie kraujo, ant jo kelnių nustatyti gausūs tiškalai. Jie galėjo susidaryti, kai jis stovėjo ar klūpėjo prieš šaltinį ir didelė kraujo srovė ėjo iš viršaus į apačią. Pagal kraujo dėmių pobūdį ant kaltinamojo kelių, buvo nustatyta, kad tarp nužudytosios iš L. U. buvo artimas netiesioginis kontaktas. Kokioje padėtyje buvo žalojamas asmuo – sėdėjo ar gulėjo pasakyti negalima. Nustatyta, kad ant kelnių kraujas pateko iš gausaus šaltinio, kad turėjo būti kraujo čiurkšlė, kažkas pradurta, nes kraujo ant kelnių buvo labai daug. Teismo posėdžio metu ekspertė, apžiūrėjusi kaltinamojo L. U. kelnes ir džemperį, paaiškino, kad dėmės yra džemperio priekio viršuje dešinėje pusėje, priekio viršutinėje dalyje, priekio apatinėje dalyje ir nugarinės pusės viršutinėje dalyje. Pagal užsifiksavusius tiškalus ant kelnių, galima pasakyti, kad kraujas tiško iš viršaus į apačią. Esant tokiam variantui, kad nukentėjusioji gulėjo lovoje, o kaltinamasis stovėjo šalia lovos, turi būti vertinama, priklausomai nuo lovos aukščio. Pagal kraujo dėmes ant kelnių, galima būtų spręsti, kad kraujo šaltinis buvo neaukštai, apie 40 cm aukštyje. Viskas vyko neaukštai, žalojantysis galėjo būti ir priklaupęs. Jis buvo tiesioginiame kontakte su kraujavimo šaltiniu. Kraujas tiško nuo suduoto smūgio, kraujavimo šaltinis buvo labai stiprus ir kaltinamasis buvo šalia žalojančiojo asmens. Atstumas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios galėjo būti toliausiai maždaug 50 cm. Pagal kraujo dėmes ant S. U. drabužių, galima būtų spręsti, kad ji buvo ant kairio šono arba gulėjo ant pilvo ir labiau ant kairio šono, nes dešinė pusė yra švari.

Abejonės dėl L. U. kaltės buvo pašalintos teismo posėdžio metu apžiūrėjus daiktinius įrodymus – L. U. drabužius, kuriuos jis dėvėjo įvykio metu. Iš gausių kraujo dėmių ant kaltinamojo kelnių, pagal savo formą primenančių skysčio nutekėjimą nuo vietos, pagal aukštį esančios virš kelių iki klešnių apačios, taip pat gausių tiškalų ant kaltinamojo džemperio, darytina neabejotina išvada, kad smūgius S. U., tame tarpe ir smūgius peiliu, kurių vienas sukėlė nukentėjusiosios mirtį, neabejotinai sudavė L. U..

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis aiškino, kad jis nenužudė savo motinos, nes to neprisimena ir negalėjo padaryti. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai ir juos atmeta, kadangi šie parodymai pilnai paneigti specialistų išvadomis.

Specialistė toksikologė Sigita Goštautaitė paaiškino, kad būna, jog didelis alkoholio kiekis sukelia sąmonės sutrikimą, jeigu žmogus netenka sąmonės, jis neatsimena tam tikro tarpo, periodo, tačiau būdamas be sąmonės, žmogus aktyvių veiksmų atlikti negali. Kai alkoholis sukelia psichikos pakitimus, žmogaus elgesys keičiasi, jis daro tai, ko būdamas blaivas nedarytų. Baltoji karštligė yra tam tikras sąmonės praradimas, kai žmogus gali atlikti veiksmus, bet nieko neatsiminti. Tai priklauso nuo išgerto alkoholio kiekio ir individualių organizmo savybių. Baltoji karštligė žmogui gali išsivystyti nutraukus arba smarkiai sumažinus alkoholio dozę po ilgalaikio gėrimo. Tuomet prasideda alkoholinė abstinencija, gali išsivystyti nerimas, agresyvumas. Tai atsitinka dėl to, kad organizmui trūksta alkoholio. Šiuo atveju, pagal L. U. elgesį nepanašu į baltąją karštligę, nes jis tą dieną buvo išgėręs pakankamai daug alkoholio. Žmogui padauginus alkoholio, jis gali tam tikrais momentais netekti atminties, t. y. žmogus kai ką atsimena, o kai ko neatsimena. Įvykio metu L. U. girtumo laipsnis galėjo būti maždaug 4 promilės. Tiek išgėręs žmogus gali siautėti, judinti fiziškai sunkius daiktus. Dėl kaltinamojo veiksmų, galėtų būti tokia seka. Tai, kad pagal kaltinamojo žodžius, jis sušalo, nes buvo -20⁰ C šaltis ir atsipeikėjęs pamatė savo rankoje peilį, galima traktuoti taip, kad jam buvo tas periodas, kai jis neatsimena, paskui dar didesnė alkoholio koncentracija, tada jis miegojo, nes jam buvo vadinamoji alkoholinė koma, po to jis vėl atsibudo ir jį vėl ištiko atminties sutrikimas, o tada blaivėdamas jis atgavo sąmonę ir atmintį. Suvartojęs tokį didelį alkoholio kiekį, kaltinamasis galėjo atsikelti, kažką daryti, be jokios priežasties būti agresyvus. Taip jis gali elgtis be jokios priežasties, tų veiksmų jis gali ir neatsiminti. Veiksmų eiga yra neprognozuojama.

Kaip jau minėta aukščiau, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. U. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo (patologinio afekto ar patologinio girtumo) būsenoje ar fiziologinio afekto būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus, jam diagnozuojama psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės nuo alkoholio sindromas.

Teismas taip pat kritiškai vertina bei atmeta kaltinamojo parodymus, duotus teisme apie tai, kad bėgdamas per sodus, jis peilio rankoje neturėjo, nes kai namuose priėjo prie motinos, jokio peilio jo rankose nebuvo, tyrėjas galėjo neteisingai suprasti jo aiškinimą ir klaidingai tai įrašyti į apklausos protokolą. Priimdamas nuosprendį, teismas vadovaujasi L. U. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jie pasitvirtino kitų byloje atliktų procesinių veiksmų duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu L. U. parodė, kad atsimena kaip jis apsirengęs apatinėmis kelnėmis, megztiniu, tik su kojinėmis bėgo per sodus link Melioratorių gatvės, dešinėje rankoje laikydamas peilį. Tą kaltinamasis patvirtino ne tik apklausos metu, bet ir 2011-03-09 daiktų parodymo atpažinti metu (t. 2, b. l. 100-101), kuomet jis pagal dydį atpažino peilį, esantį pakete Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis naktį iš 2011 m. vasario 28 d. į 2011 m. kovo 1 d., laikė dešinėje rankoje, bėgdamas per sodus link Melioratorių gatvės, taip pat 2011-03-09 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 102-107), kuomet kaltinamasis parodė, kad pamena tik tą momentą, kai apsirengęs vien apatinėmis kelnėmis, kojinėmis ir megztiniu, bėgo per sodus link Melioratorių gatvės, dešinėje rankoje laikydamas peilį, tai pat duodamas parodymus vietoje, parodė vietą ant spintelės prie kriauklės virtuvėje, kur padėjo rankoje laikytą peilį, kurį jis nešėsi bėgdamas per sodus.

Teismas nelaiko įrodymais ir nesivadovauja liudytojos A. M. parodymais, kad kaltinamasis sakė „nežinau, kaip ten buvo su tuo peiliu”, „pagalvok, savo tikrą mamą nužudžiau”, kadangi ji yra liudytojos A. U. motina, ir gali būti suinteresuota bylos baigtimi.

Taigi, iš surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visumos daroma išvada, jog kaltinamojo L. U. veikos kvalifikacija pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 p. yra teisinga, kadangi jis, tyčia sudavė smūgius peiliu bei rankomis ir kojomis savo motinai S. U., padarydamas jai trisdešimt du trauminius poveikius, tame tarpe durtinę - pjautinę žaizdą kairės krūties srityje su širdies sužalojimu ir pilvo kairėje su skrandžio ir kepenų sužalojimu, ko pasėkoje nuo durtinės - pjautinės, kiaurymines žaizdos kairės krūties srityje su širdies sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu ir širdiplėvės ertmės tamponada krauju, S. U. mirė ir tokiu būdu tyčią nužudė savo motiną. Tarp šių jo suduotų smūgių nukentėjusiajai ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamojo veiksmai yra tyčiniai. Sudavęs nukentėjusiajai smūgius peiliu, L. U. suprato savo veiksmų pavojingumą, suvokė, kad egzistuoja aiški ir reali tikimybė mirtinoms pasekmėms kilti, tačiau sąmoningai leido minėtoms pasekmėms kilti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad L. U. tyčia nužudė savo motiną S. U.. Kaltinamasis, suduodamas peiliu smūgius nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbias kūno dalis – krūtinę ir pilvą suprato, jog tokiais savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiosios sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes. Kaip minėta aukščiau, byloje nustatyta, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja įvykio vakarą nesipyko, kartu gėrė alkoholinius gėrimus, bendravo. Tokiu būdu teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad tikslo nužudyti S. U. kaltinamasis neturėjo. Nors mirtinų pasekmių nesiekė, tačiau sąmoningai leido šioms pasekmėms kilti – suduodamas nukentėjusiajai smūgius peiliu bei po to palikdamas sužalotąją. Taigi, L. U. nužudė S. U., veikdamas netiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos BK 15 str. 2 d. 1 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir akivaizdu, kad išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę L. U., teismas atsižvelgia į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, jos sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Teismas, vertindamas kaltinamojo padarytą nusikaltimą, jo pobūdį, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 6 d.), pasekmės neatstatomos, kaltinamojo nusikalstama veika buvo pasikėsinta į asmens gyvybę. Taigi, kėsintasi į labiausiai ginamas vertybes, todėl jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę skaičiuojant, atsižvelgus į bausmės ir jos skyrimo ypatumus.

Kaltinamajam skirtinos bausmės trukmė sankcijos ribose mažintina atsižvelgiant į sekančias aplinkybes. Kaltinamasis nužudė S. U., esant netiesioginei tyčiai pasekmių atžvilgiu, pati nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaiviu, todėl tokia jos būsena galėjo išprovokuoti konfliktą, nors tai ir nepateisina kaltininko poelgio, kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (ankstesnė nuobauda išnykusi - t. 2, b. l. 12), psichiatrijos įstaigose negydytas (t. 2, b. l. 5), ankstesnėse darbovietėse charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 113, 114), atsiprašė nukentėjusiojo G. C., pastarasis jam atleido ir prašė griežtai nebausti. Paminėtos aplinkybės švelnina kaltinamojo atsakomybę. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, L. U. laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 str. numatyta tvarka. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai, saugomi Molėtų rajono policijos komisariate – buteliukas su milteliais, mėlynos spalvos kelnės, S. U. drabužiai – marškinėliai ir kelnaitės, A. U. drabužiai – džinsinės kelnės ir megztinis, L. U. drabužiai – sportinės kelnės ir džemperis, peilis (juoda rankena, bendras peilio ilgis 32,5 cm, geležtės ilgis 18,6 cm, dantytais ašmenimis), esantis pakuotėje Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikintini; mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini) su Pildyk SIM kortele, septyni peiliai, esantys pakuotėse Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sulaužyti akiniai ir akinių rėmelio dalis grąžintini A. U.; mobiliojo ryšio telefonas „Motorola“ IMEI (duomenys neskelbtini) su Pildyk SIM kortele grąžintinas L. U.; mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1100“ IMEI (duomenys neskelbtini) su Pildyk SIM kortele, grąžintinas G. C..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str. str., 301-303 str. 2 d., 308 str.,

nusprendžia:

L. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir nubausti laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2012 m. lapkričio 28 d. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d.

Kardomąją priemonę L. U. – suėmimą, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus, saugomus Molėtų rajono policijos komisariate – buteliuką su milteliais, mėlynos spalvos kelnes, S. U. drabužius – marškinėlius, kelnaites, A. U. drabužius – džinsines kelnes, megztinį, L. U. drabužius – sportines kelnes, džemperį, peilį (juoda rankena, bendras peilio ilgis 32,5 cm, geležtės ilgis 18,6 cm, dantytais ašmenimis), esantį pakuotėje Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinti; mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini) su Pildyk SIM kortele, septynis peilius, esančius pakuotėse Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), sulaužytus akinius ir akinių rėmelio dalį grąžinti A. U.; mobiliojo ryšio telefoną „Motorola“ IMEI (duomenys neskelbtini) su Pildyk SIM kortele grąžinti L. U.; mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1100“ IMEI (duomenys neskelbtini) su Pildyk SIM kortele grąžinti G. C..

Nuosprendis per 20 dienų, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.