- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-23
- Bylos Nr.
- M1-38-830/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30073-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas
- Nukentėjusysis
- S. J.
- Advokatai
- Vaiva Savickienė, Kristina Rutkauskienė
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau ir - VVTAĮT, Tarnyba) vyriausiajam specialistui N. Ž. (paskirtam nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą),
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), netekėjusiai, dirbančiai (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo mokytojai, neteistai;
dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. J., būdama nepakaltinama, 2024 m. rugpjūčio 04 d., apie 22.20 val., miegamajame kambaryje, (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį - mažametį sūnų S. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), t.y. abejomis rankomis laikydama riešus juos spaudė, taip sukėlė nukentėjusiajam S. J. fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Ž. J. teismo posėdyje paaiškino, kad ji 2024-08-04 prieš sūnų S. J. nesmurtavo. Tos dienos vakare sūnus S. norėjo prieš miegą naudotis mobiliuoju telefonu. Ji jam telefono nedavė, aiškino sūnui, kad jau vėlu, laikas miegoti. S. rėkė, verkė, reikalavo telefono. Kilo ginčas. Ji apglėbė, apkabino sūnų. Už rankų sūnui nebuvo suėmusi. Į kambarį tuo metu atėjo sesuo G.. Jai atėjus, S. nustojo verkti. Vaikas nebuvo sužalotas, nuospaudų ant rankų pas vaiką nebuvo. G. iškvietė policiją. Šiuo metu S. gyvena su ja, santykiai su sūnumi geri. Ryšys su vaiku labai stiprus. Ji dirba (duomenys neskelbtini). Savo ligą pripažįsta, lankosi pas gydytojus konsultacijose, vartoja vaistus, rūpinasi savo sveikata.
Iš 2024-08-04 Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjo P. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodyta, kad tikrinant ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautą informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką (Reg. Nr. ROIK (duomenys neskelbtini)) G. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad jo sesuo Ž. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) panaudojo fizinį smurtą savo mažamečio sūnaus S. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu. Apie tai informavus Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą specialistas S. L. mažametį perdavė močiutei D. J. (gim. (duomenys neskelbtini) tačiau su mažamečiu S. J. nebendravo, kadangi šis miegojo. Smurto žymės nebuvo pastebėtos. Pareiškėjos teigimu, psichinę negalią turinti Ž. J. namuose šūkavo, rėkavo, todėl buvo nuspręsta iškviesti medikus, kad įvertinų jos būklę. Atvykę medikai nusprendė, kad Ž. J. būklę turi įvertinti psichiatras ligoninės priėmimo skyriuje. Ž. J. sutiko vykti į ligoninės priėmimo skyrių. Budintis psichiatras paaiškino, kad šiuo metu priverstinis gydymas nėra reikalingas, buvo skirti vaistai (1 t., b. l. 10-11).
Iš 2024-08-04 įvykio vietos protokolo matyti, kad jame nurodyta, kad įvykio vieta yra devynaukščiame gyvenamajame name, bute, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje (miegamajame), kurio vakarinėje pusėje matome spintą, šiaurinėje pusėje yra langas ir balkono durys. Šalia lango yra dvigulė lova (1 t., b.l. 12-18).
Iš 2024-08-04 Panevėžio apskr. VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio P. J. tarnybinio pranešimo „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ matyti, kad jame nurodyta, kad G. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) paaiškino, kad jos sesė Ž. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) panaudojo fizinį smurtą savo sūnaus S. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) stipriai suspausdama jam riešus savo rankomis, tokiais veiksmais sukeldama fizinį skausmą (1 t., b.l.101-103).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. 2 d. pagrindu teisme pagarsinti nukentėjusiojo S. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo teisėjui. S. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad šiuo metu gyvena su močiute. Prieš tai gyveno su mama, jos vardas yra Ž. Nebegyvena su mama, nes buvo atvažiavusi policija. Neprisimena dėl ko ji (policija) atvažiavo. Policiją iškvietė G. (G. J.), nes mama paėmė iš jos (G. J.) telefoną. Kai atvyko policija, buvo naktis, buvo tamsu. Jam tą vakarą buvo bloga nuotaika. Kol G. nebuvo atėjusi į kambarį, jis buvo su mama namuose, mamos kambaryje. Namuose buvo ir močiutė bei G. Močiutė tą vakarą jam davė telefoną truputį pažiūrėti filmukų. Mama filmukus leidžia žiūrėti trumpai. Kai atėjo mama, jis filmuko jau nebežiūrėjo. Tą vakarą, kai iškvietė policiją, jo niekas neskriaudė, bet jam skaudėjo rankas, nes mama jas laikė. Mama laikė už abiejų rankų (parodė abiejų rankų riešų ir dilbių sritis). Jis truputį verkė. Kai jis verkė matė G. ir mama. Po to, jis nuėjo su G. į G. kambarį, nes jis verkė. Atsakydamas į užduodamus klausimus mažametis papildė, kad tuo metu, kai buvo kambaryje su mama, jis nieko nešaukė, tačiau atėjo G. G. pasakė ir parodė, kad jam skauda rankas. Kai kambaryje buvo su mama, ji jį laikė už rankų. Mama tuo metu buvo supykusi, tačiau jis neprisimena, dėl ko ji buvo supykusi. Namuose telefonus turi močiutė, G. ir mama. Jam naudotis telefonu leidžia mama. Tą vakarą mama telefone leido trumpai žiūrėti filmukus, o po to, kai pažiūrėjo, nebeleido žiūrėti. Mama iš G. paėmė G. telefoną. Mama jį laikė už rankų, nes jis norėjo eiti pasiimti saldainių. Mama sakė eiti su G., o jis norėjo eiti su mama. Šiuo metu gyvena su močiute be mamos, tačiau jam geriau būna su mama. Norėtų susitikti su mama (1 t., b.l. 33-34)
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad 2024-08-06, 10.45 val., apžiūrint nukentėjusįjį, S. J. kūne išorinių sužalojimų nerasta, todėl sveikatos surikdymo mastas nenustatomas. Ž. J. veiksmais galėjo sukelti S. J. fizinį skausmą (1 t., b.l. 41).
Liudytoja G. J. parodė, kad Ž. J. yra jos sesuo. Su seserimi šiuo metu nebendrauja. 2024-08-04, namuose ((duomenys neskelbtini)), kuriuose tuo metu gyveno ir sesuo Ž. J. su sūnumi S., vakare apie 22 val. išgirdo kad garsiai rėkia Ž. J. sūnus S. J.. Ž. J. su sūnumi buvo kitame kambaryje. S. J. rėkė isteriškai. Girdėjo, kad Ž. J. S. sakė, kad telefono nebeduos, laikas miegoti. S. rėkė. Ji (G. J. nuėjo į jų kambarį pasižiūrėti kas ten vyksta. Įėjusi į kambarį pamatė, kad Ž. laiko suspaudusi S. rankas. S. garsiai rėkė, verkė. Ji (G. J.) priėjusi pasakė Ž., kad ši paleistų S. S. sakė, kad jam skauda, jis bandė išsilaisvinti, bet jam nepavyko. Jai priėjus arčiau, Ž. paleido S. Sužalojimų pas S. nesimatė. Ji (G. J.) iškvietė policiją. Ji žinojo, kad sesuo serga, nenorėjo gydytis. Smulkiai nepamena aplinkybių, tvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui.
BPK 276 str. 1 d. pagrindu teisme pagarsinti liudytojos G. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo teisėjui. G. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui pasakodama apie įvykio aplinkybes patvirtino, kad S. J. labai smarkiai rėkė, ji nuėjo į sesers (Ž. J.) kambarį ir pamatė, kad Ž. J. labai stipriai spaudžia vaiko rankytes per riešus ir paleido jį tik kai pamatė ją. Tai buvo vakaras, gal apie 22.00 val. Ji išgirdo, kad pradėjo verkti S. J.. Tuo metu ji buvo savo kambaryje ir, greičiausiai, veikė kažką su kompiuteriu. Namuose buvo ir mama (D. J.). S. J. su mama Ž. J. buvo savo kambaryje. Jis verkė maždaug apie valandą laiko, tada ji nusprendė nueiti pažiūrėti, kas ten vyksta. Ž. J. kambario durys buvo uždarytos. Atidariusi duris pamatė ant lovos sėdinčią Ž. J. ir laikančią S. J. už abiejų rankų, stipriai spaudžiančią už riešų. S. J. stovėjo prieš ją. Ž. J. stipriai spaudė S. J. riešus. Laikydama už riešų Ž. J. kažką sakė S. J., abu garsiai šaukė. Lygtai sakė S. J., kad jis nerėkų. S. J. nieko neatsakė tik verkė ir bandė ištrūkti atsitraukdamas nuo Ž. J., o ši neleido jam tai padaryti. Priėjusi paklausė Ž. J.: „ką tu čia darai?“. Tada Ž. J. paleido S. J.. Paėmusi S. J. už rankos, išsivedė į savo kambarį. Daugiau Ž. J. nieko nesakė. Jos kambaryje S. J. paklausė, ar jam skauda, nes matė, kaip jis trynė savo rankų riešus. S. J. jai atsakė, kad jam skauda, nesiliovė verkęs. Maždaug po 5 minučių į jos kambarį atėjo Ž. J. ir norėjo išsivesti S. J. su savimi. Tačiau S. J. sėdėjo jai ant kelių ir sakė, kad nenori eiti su Ž. J.. Pamačiusi, kad ji nori skambinti policijai savo telefonu, Ž. J. atėmė jos telefoną ir nenorėjo atiduoti, tačiau atėmusi telefoną ji skambino Bendrajam pagalbos centrui telefonu 112. Tuo metu jos kambaryje jau buvo ir mama (D. J.), ji buvo apkabinusi S. J.. Bendrajam pagalbos centrui ji pasakė, kad sesuo smurtauja prieš savo vaiką. Maždaug po 10 minučių atvyko policijos pareigūnai. Tai buvo pirmas kartas, kuomet Ž. J. laikė stipriai už rankų savo vaiką. Tądien S. J. visą dieną buvo namuose su savo mama (su Ž. J.), o ką jie darė ji nematė. Bendrajam pagalbos centrui paskambino, nes suprato, jog Ž. J. smurtauja prieš savo sūnų. Galimai viskas prasidėjo dėl to, kad S. J. prieš miegą norėjo pasižiūrėti filmukus telefone, o Ž. J. jam neleido. Ji girdėjo kaip Ž. J. pasakė, kad neduos telefono ir liepė S. J. eiti miegoti. Ž. J. pasireiškia panikos priepuoliai, ji pradeda šaukti, kalbėti nebūtus ir išsigalvotus dalykus. Tai būna maždaug apie 3 kartus į savaitę. Kiek žino, jos sesuo turi sveikatos sutrikimų ir turi vartoti kažkokius vaistus, bet jų nevartoja. (1 t., b.l. 24-27).
Liudytojas D. N. parodė, kad Valstybinėje vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje. Ž. J. šeima jam yra žinoma, yra tekę bendrauti tiek su Ž. J., tiek jos sūnumi S. J.. 2024 m. rugpjūčio mėn. kai įvyko šios bylos įvykiai, jam teko po įvykio išklausyti vaiko nuomonę apie įvykį. Galimai tai įvyko kitą dieną po įvykio (tikslios datos nepamena) Tai vyko Tarnybos skyriuje, S. J. buvo išklausytas kabinete, dalyvavo tik vaikas ir jis (D. N.). Kas liečia vaiko nuomone, tai su vaiku buvo sudėtinga bendrauti, nes vaikas norėjo baigti pokalbį, buvo judrus, nerimastingas, reikėjo užduoti daug klausimų ir buvo sudėtinga gauti atsakymus, nes apie įvykio aplinkybes mažai kalbėjo. Vaikas kalbėjo apie darželį, apie tai ką mėgsta veikti, ką veikia su mama, o apie įvykį jis nurodė, kad susipyko su mama dėl saldainių, tada mama ant jo pradėjo šaukti ir jis šaukė ir mama jam paėmė už riešų, tada jis parodė riešus ir ant riešų matėsi įspaudai, bet nelabai ryškūs, ant vienos rankos matėsi ryškiau, ant kitos labai menkai. Įspaudai buvo panašūs į mėlynes. S. J. pats parodė veiksmą kaip buvo ir rodė, kaip mama spaudė jo rankas. Jis (D. N.) klausė S. J. ar šiam skaudėjo, jis sakė, kad skaudėjo, buvo baisu, nurodė, kad dabar nebeskauda. S. J. sakė, kad nori susitikti su mamą ir nebijo mamos, galvoja jog mama daugiau taip nebedarys.
BPK 276 str. 4 d. pagrindu teisme pagarsinta dalis liudytojo D. N. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo tyrėjui. D. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) patarėju. 2024-08-05 jis bendravo su S. J.. S. J. muistėsi, nelabai buvo linkęs bendrauti, kalbėjo dalykus nesusijusius su įvykiu (apie močiutės gaminamą maistą, darželį, žaislus), sunku buvo užmegzti pokalbį. S. J. nebuvo išsigandęs, jautėsi laisvai, nes tai buvo ne pirmas jų susitikimas. Paklausus apie įvykį S. pasakė, kad su mama susipyko, nes ji nedavė saldainių. Mama ant jo šaukė, jis irgi šaukė ant mamos. Nurodė, kad atėjo G. Paklausus kas buvo toliau, S. nieko nepasakojo, tačiau paklausus, ar mama jį užgavo, S. nurodė, kad mama jį laikė už riešų, parodydamas kaip laikė, tačiau sakė, kad nežino kodėl mama taip elgėsi. Paprašytas S. parodė rankytes, ant riešų vidinės dalies buvo matyti nežymios „įspaudos“. Paklausus S., ar skaudėjo, jis atsakė, kad skaudėjo, kad tai buvo pirmas kartas, kai mama taip elgėsi. (1 t., b.l. 106-109).
Liudytojas R. J. parodė, kad Ž. J. yra jo dukra. 2024-08-04 jis vakare nebuvo namuose, buvo išvykęs į komandiruotę. Po kelių dienų, galimai 2024-08-06, grįžęs sužinojo, apie įvykį jog Ž. J. įtariama smurtavusi prieš savo sūnų. Jis sugrįžęs bendravo su anūku S., nematė jokių sužalojimų pas S.. Netiki kad Ž. galėtų smurtauti prieš sūnų. Ž. ir S. santykiai puikūs, Ž. labai rūpinasi sūnumi. Ž. niekada nėra skriaudusi S.. Kiek žino Ž. nedavė S. telefono, g. gynė S.. Ž. kartais „sustresuoja“, garsiau šneka, tačiau lankosi pas gydytoją (duomenys neskelbtini), ji rūpinasi savo sveikata.
Iš VVTAĮT Panevėžio apskrities VTAS 2024-08-06 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) bei VVTAĮT Panevėžio apskrities VTAS 2024-08-07 Vaiko situacijos vertinimo anketos (duomenys neskelbtini) matyti, kad juose nurodyta, kad atvykus specialistams atvykus 2024-08-04 23.40 val., S. J. jau miegojo. S. J. išklausytas 2024-08-05, 15 val. 17 min., VTAS (duomenys neskelbtini). Vaikas nurodė, kad eina į darželį, pakeitė, ėjo į vieną dabar į kitą. Labiausiai patikdavo futbolas, bet dabar vasarą nėra. Skaniai duoda valgyti. Močiutė skaniai daro valgyti. Miega pietų, bet nenori miegoti. Mėgsta žaisti su traukinukais. Jam šeši metai. Jis gyvena su mama pas močiutę ir turi savo kambarį su mama. Mama su močiute kartais pykstasi. Su mama kartais žaidžia, kartais mama jam padaro valgyti. Eina į parką, jis ten žaidžia, susiranda draugų. Kartais su mama pažaidžia slėpynių arba gaudynių. Norėjo saldainių pasiimti (vaikas nurodė, jog praėjo viena diena), bet mama saldainių nedavė ir susipyko su mama. Mama ant jo šaukė, jis irgi šaukė ant mamos. Tada atėjo G.. Vaikas nebegalėjo atsakyti, kas vyko toliau, sako, jog pamiršo. Jį mama užgavo, nes laikė už riešų (vaikas parodė kaip), jam skaudėjo. Įvardinti dešimtbalėje sistemoje, skausmo lygio, negalėjo. Vaikas parodė rankų riešus, ant kurių matėsi: galimai mėlynė ant dešinės rankos vidinės riešo dalies, bei ant kairės rankos riešo vidinės dalies, labai menkai matoma įspauda. Nežino, kodėl mama jį laikė. Su mama dažnai susipyksta. Seniau mama taip niekada nedarydavo, tik šį sykį. Paskiau atvažiavo policija, nes G. iškvietė. G. iškvietė policiją, dėl to, kad mama jam buvo paėmusi už rankų. Paskiau mama išvažiavo su policija. Jam buvo baisu, kai namuose šitaip vyko. Namuose buvo G., su močiute. Pasiilgo mamos, mano, kad ji taip nebedarys. Neatsiprašė, nes nesuspėjo. Nuomonės išklausymo metu, vaikas vis muistėsi, negalėjo išsėdėti vienoje vietoje, blaškėsi po kabinetą. Vis klausinėjo, kada baigs pokalbį, kartojo tuos pačius dalykus, sakė jog pavargo kalbėtis; Vertinant S. J. situaciją dėl galimo vaiko teisių pažeidimo 2024-08-05 16 val. 02 min. atvykusi į VTAS (duomenys neskelbtini) D. J. nurodė, kad 2024-08-04 nuo 21 val. iki 21.30 val. jos anūkas S. J. su Ž. J. leidimu (žinia), žiūrėjo filmukus, žaidė jos (močiutės) telefonu. Jam pažaidus, D. J. paėmusi iš anūko telefoną, nusiuntė jį pas mamą (Ž. J.) ruoštis miegui. 2024-08-04, apie 22 val., dukra Ž. su vaiku buvo savo kambaryje, kai išgirdo rėkimus, rėkė ir vaikas ir dukra Ž. Ž. rėkė, kad neduos sūnui telefono. Tuo metu namuose buvo dar viena dukra G. J. (gim. (duomenys neskelbtini)). Ji pamanė, jog Ž. J. prasidėjo priepuolis. Pykčio priepuolio metu, Ž. įstringa viena frazė, kurią vis kartoja. G. nuėjusi pasižiūrėti ir kaip ji pasakojo, pamatė, kad Ž. laiko vaiką už rankų, vaikas verkė. G. paėmusi vaiką, nusinešė į savo kambarį, tuomet atėjo ir pati Ž. D. J. atėjus į G. kambarį, matė kaip anūkas sėdėjo G. ant kelių, buvo ją pasikabinęs, pas mamą eiti nenorėjo. Ši situacija išgąsdino visus šeimos narius. Ž. atėmusi iš G. telefoną, mosikavo rankomis, todėl ji atstūmė Ž. nuo G. G. paskambino policijai. Atvykusi greitoji medicinos pagalba su policija, Ž. išvežė į priimamąjį, paskiau į policiją. Kuomet Ž. J. ištinka pykčio priepuoliai, ji nesiorientuoja. Tokie pykčių priepuoliai kartojasi ne mažiau kaip tris kartus per savaitę, tačiau Ž. jai paskirtų vaistų nevartoja. Pasak D. J., sūnų Ž. galėtų auginti savarankiškai, jei pripažintų turinti ligą, vartotų vaistus, tačiau ji priešinasi, nesuvokia savo ligos (1 t., b.l. 71-85, 89-94).
Iš 2024-01-03 VVTAĮT Panevėžio apskrities VTAS pateiktos informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas matyti, kad joje nurodyta, kad S. J. šiuo metu gyvena su mama vieno kambario nuomojamame bute. Butas erdvus, švarus, su visais patogumais. Vaikas turi savo erdvę poilsiui ir laisvalaikiui, lavinimuisi skirtą stalą, lentynoje pastebėtos lavinimuisi skirtos knygos. Vaiko lovos patalai švarūs. S. J. lopšelyje darželyje lanko užsiėmimus (duomenys neskelbtini). Ž. J. nurodė, kad viena išlaiko vaiką, šeimos pajamos – jos uždarbis, pagal galimybes padeda netoliese gyvenantys jis tėvai (2 t., b.l. 144-147).
Iš 2024 m. rugsėjo 18 – rugsėjo 25 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad nustatyta, kad 1) įstatymu uždraustos veikos padarymo metu Ž. J. sirgo (duomenys neskelbtini); 2) Ž. J., darydama įstatymu uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. 3) Ž. J., darydama įstatymu uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo visiškai suvokti pavojingo veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų; 4) Šiuo metu Ž. J. dėl savo psichinės būsenos neteisingai suvokia savo veiksmų esmę ir negali jų valdyti; 5) Ž. J. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą; 6) Ž. J. negali suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme ir duoti parodymus. Ji negali būti apklausiama, dalyvauti kituose proceso veiksmuose ikiteisminiame tyrime ir teisme; 7) Ž. J. netikslinga skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę; 8) Ž. J. nėra pavojinga sau ir kitiems asmenims, visuomenei (1 t., b.l. 144-150).
Teismo psichiatras ekspertas V. D. paaiškino, kad pilnai tvirtina Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Tiriamosios psichikos sutrikimus pirmą kartą Ž. J. tyrė 2009 m, kai jai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. (duomenys neskelbtini) buvo stebėti (duomenys neskelbtini), paskui ji buvo su pertraukomis gydoma (duomenys neskelbtini), buvo patvirtinta ta pati diagnozė, pakartotinai (duomenys neskelbtini) ji gydyta 2019 m. kai jai buvo patvirtinta ta pati diagnozė ir buvo konfliktai dėl vaiko priežiūros. Ekspertizės atlikimo metu buvo konstatuota (duomenys neskelbtini), nes buvo konstatuoti silpni asociaciniai ryšiai. Buvo konstatuota, kad mąstymo sutrikimai lemia jos klaidingus, nekoreguojamus sprendimus apie save, apie aplinkinį pasaulį ir atitinkamai jos elgesį. Ž. J. mąstymo sutrikimai leidžia jai priimti nekoreguojamus sprendimus, tačiau pakankamai aukštas intelektas, jaunas amžius ir tai atsispinti jos darbinėje veikloje ir funkcionavime visuomenėje, tačiau jos įsitikinimai yra klaidingi, ji slepia juos, neišsako, maskuoja. Išvadoje konstatuota, kad Ž. J. nesupranta savo veiksmų, nesuvokia, kad gali sukelti žmogui fizinį skausmą. Pagal med. dokumentaciją matyti, kad Ž. J. ji yra nuolatinėje liguistoje būsenoje, pagal įrašus ji nepripažįsta šio sutrikimo, ji kreipiasi vis į kitas gydymo įstaigas sakydama, kad jai vis neteisingai nustatyta diagnozė. Paūmėjimai užfiksuoti jos stacionarinio gydymo metu. Ž. J. dirba, pagal ligos pobūdį, ji tokį darbą dirbti gali. Iki ekspertizės atlikimo, t.y. 2024 m. rugsėjo mėn. neturėjo duomenų, kad Ž. J. lankėsi po paskutinio stacionarinio gydymo pas daktarus. Jeigu Ž. J. nesukelia pavojaus sau ir aplinkiniams, tai prievartos nėra lankytis pas gydytojus, bet jei iškyla neadekvatūs veiksmai, juos turi vertinti gydytojas psichiatras. Vertinant visus Ž. J. psichozės pasikartojimus, jai reikėtų pastoviai vartoti vaistus ir laikyti gydymą, kad ateityje nebūtų psichozės atvejų.
Iš 2024-12-10 UAB (duomenys neskelbtini) gydytojo įrašo matyti, kad jame nurodyta, kad Ž. J. klinikinė diagnozė (duomenys neskelbtini). Šiuo metu savijauta stabili, skundu neturi. Žino apie savo ligą. Šiuo metu paskirtas gydymas, pacientė vaistus vartoja. Būklė dinamikoje pakankamai stabili (2 t., b.l. 126).
Iš 2024-12-12 VšĮ (duomenys neskelbtini) medicininio pažymėjimo matyti, kad Ž. J. paskutinį kartą lankėsi 2024-12-10 dėl vairavimo pažymos. 2024-10-31 konsultuota psichiatro, paskirtas medikamentinis gydymas 3 mėnesiams. Diagnozė (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 157). Ž. J. 2024-10-31, 2024-08-05, 2023-02-08 įgijo jai išrašytus vaistus (2 t., b.l. 158-159).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, priverčiamosios medicinos priemonės skyrimas, kiti bylos klausimai
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad Ž. J., 2024 m. rugpjūčio 04 d., apie 22.20 val., miegamajame kambaryje, (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį - mažametį sūnų S. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), t.y. abejomis rankomis laikydama riešus juos spaudė, taip sukėlė nukentėjusiajam S. J. fizinį skausmą.
Ž. J. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK 140 str. 3 d.
Nors Ž. J. neigia padariusi įstatymo uždraustą veiką, šios veikos padarymą įrodo bylos duomenys – nukentėjusiojo S. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytojos G. J. parodymai tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui; liudytojo D. N. parodymai, rašytinė bylos medžiaga – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, VVTAĮT raštai, kita rašytinė bylos medžiaga. Ž. J. parodymus, kad ji savo veiksmais nesukėlė S. J. fizinio skausmo paneigia bylos įrodymų visuma. Teismas įvertinęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad įstatymo uždrausta veika yra padarytą, ją padarė Ž. J..
Byloje nustatyta, kad Ž. J. baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymu laikotarpiu turėjo psichikos sutrikimą - (duomenys neskelbtini). Ž. J. negalėjo suvokti daromų veikų pavojingumo, suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ž. J. rekomenduojama taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
Tai leidžia daryti išvadą, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką Ž. J. padarė būdama nepakaltinama.
Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, padaręs BK uždraustą veiką, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Teismas taip pat gali ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės ir bylą nutraukti – jeigu įrodyta, kad pagal veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo (BPK 403 str. 1 d. 4 p.).
Teismas įvertina, tai, kad Ž. J. veika buvo atsitiktinio pobūdžio, byloje nėra duomenų, kad Ž. J. yra kada nors smurtavusi savo vaiko atžvilgiu. Veika nesukėlė sunkesnių pasekmių, S. J. nebuvo sužalotas. Byloje nėra duomenų, kad Ž. J. yra ankščiau yra kada nors padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Bylos duomenimis Ž. J. šiuo metu gyvena su sūnumi S. J. nuomojamame būste, rūpinasi sūnumi, užtikrina vaiko poreikius. Ekspertizės aktu nustatyta, kad Ž. J. nėra pavojinga sau ir kitiems asmenims, visuomenei (1 t., b.l. 144-150). Ž. J. dirba (duomenys neskelbtini), iš esmės charakterizuojama gerai (2 t., b.l. 127, 160-161). Ž. J. yra kritiška savo ligai, gydosi, naudoja vaistus (2 t., b.l. 126, 157-159). Įvertinus visas šias aplinkybes, veikos pobūdį, Ž. J. būseną, požiūrį į gydymą, jos pavojingumą, kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad baudžiamajame įstatyme numatyti tikslai gali būti pasiekti ir netaikant priverčiamosios medicinos priemonės Ž. J.. Byla Ž. J. atžvilgiu nutrauktina.
Civilinių ieškinių byloje nėra.
Ž. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, (2 t., b.l. 40-43), panaikintina nuo nutarties priėmimo dienos.
Prie bylos saugomi daiktai turintys reikšmės bylai tirti – CD diskas su vaizdo įrašu, saugomas byloje (1 t., b.l. 35), nutarčiai įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Proceso išlaidos (dokumentų įteikimo, antrinės teisinės pagalbos) iš Ž. J. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 307, , 404, 405 straipsniais, 403 straipsnio 1 dalies 4 punktu, taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu,
nutaria:
Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, atžvilgiu bylą nutraukti ir netaikyti jai priverčiamųjų medicinos priemonių.
Proceso išlaidų (dokumentų įteikimo, antrinės teisinės pagalbos) iš Ž. J. nepriteisti.
Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti – CD diską su vaizdo įrašu, saugomą byloje, nutarčiai įsiteisėjus – palikti saugoti byloje.
Ž. J. paskirtą kardomąją priemonė – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuo nutarties priėmimo dienos.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo, asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, prokuroro, apeliacine tvarka gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą Panevėžio apylinkės teisme.