Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. A. atstovo advokato Gintaro Petukausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria netenkintas S. A. atstovo advokato Gintaro Petukausko skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimas paliktas nepakeistu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 10N-45651103-15 S. A. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 127 str. 2 d. 28 Eur bauda už tai, kad ji 2015 m. lapkričio 29 d., apie 03.05 val., Ozo-Buivydiškių g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodama automobilį ,,Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) suko į kairę ir nepraleido priešpriešais atvažiuojančio automobilio ,,Honda CRV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko automobiliai susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tokiu būdu, S. A. nevykdė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 9, 127, 157 punktų reikalavimų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojai V. V. ir O. V. yra sutuoktiniai, o A. J. - pastarųjų draugas. Šių liudytojų parodymų pirmosios instancijos teismas nevertino kritiškai, jais vadovavosi, o tai vertintina kaip teismo šališkumas. Iš A. I. parodymų ir S. A. paaiškinimų galima spręsti, kad iš karto po įvykio, V. V. su A. J. tarėsi, kokius parodymus duos policijos pareigūnams, o O. V. nurodė tylėti ir nieko neaiškinti. Tiek S. A., tiek A. I. viso eismo įvykio tyrimo metu teigė, kad automobilis „Honda CRV“ važiavo tik su pažibinčiais. Automobilį vairavęs A. J. ir priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs V. V. šių aplinkybių nebandė neigti, tik paaiškino, kad automobilyje veikė priekinio stiklo valytuvai.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad automobilis „Honda CRV“ prieš susidūrimą su automobiliu „Ford Mondeo“ iš Ozo gatvės vidurinės eismo juostos išvažiavo į tik posūkiui į dešinę skirtą eismo juostą ir po susidūrimo sustojo, kai automobilis „Ford Mondeo“, pilnai įvažiavęs į Buivydiškių gatvę, savo galiniu kairės pusės kampu buvo nutolęs net 1,5 metro atstumu nuo Ozo gatvės vidurinės eismo juostos dešiniojo krašto. Liudytojų V. V., O. V. bei A. J. parodymai neatitinka eismo įvykio mechanizmo. Remdamasis moksline literatūra apeliantas sprendžia, kad automobiliui važiuojant 60 km/h greičiu šlapiu asfaltu staigiam posūkiui padaryti, judėjimo juostai pakeisti ar sustabdyti automobilį būtinas 41,75 - 52,14 m atstumas. Liudytojų A. J., Vytauto ir O. V. nurodyta aplinkybė, kad S. A. vairuojamas automobilis „Ford Mondeo“ į sankryžą įvažiavo prieš jų automobilį likus 1-3 metrams, techniniu požiūriu neįmanoma. 60 km/h greičiu judantis automobilis 3 metrų atstumą nuvažiuotų per 0,18 s. Esant vairuotojo reakcijos laikui 0,8 - 1,2 s., A. J. neturėtų fizinių galimybių sureaguoti, nekalbant apie tai, kad spėtų pradėti manevruoti ar stabdyti. Transporto priemonių išsidėstymas įvykio vietoje įrodo, kad automobilio „Honda CRV“ vairuotojas nesilaikė KET numatytų kelio ženklų ir kelio ženklinimo - važiavo tiesiai eismo juosta, kuria galimas tik manevras į dešinę.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad esant prielaidai, jog S. A. galėjo sudaryti nenumatytą kliūtį automobilio „Honda CRV“ vairuotojui, pagrįstai galima teigti, kad šis pažeidė eilę KET reikalavimų: važiavo tiesiai ne tam skirta eismo juosta (KET 117 p.), tamsiuoju paros metu ir esant blogam matomumui važiavo ne su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis (KET 94 p.); iškilus grėsmei eismo saugumui nesiėmė tinkamų priemonių - lėtinti greitį, stabdyti arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 128 p.). Pastarasis turėjo galimybę išvengti eismo įvykio elgdamasis taip, kaip reikalauja KET 128 p., tačiau atliko techniniu požiūriu nepriimtinus veiksmus. Tokiu būdu, S. A. neturėjo techninės galimybės įsitikinti, jog jai priešais juda kita transporto priemonė, įvertinti šios transporto priemonės greitį ir atstumą iki jos bei išvengti eismo įvykio. Esant abejonėms dėl eismo įvykio pagrindinės techninės priežasties, apelianto nuomone, byloje skirtina autotechninė ekspertizė (ATPK 277 str.).

Motyvuojamoji dalis

S. A. atstovo advokato Gintaro Petukausko skundas tenkintinas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Pažymėtina, kad ATPK 256 str. 3 d. nustato, jog įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju ir apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal S. A. atstovo advokato Gintaro Petukausko skundą, nesiaiškino visų reikšmingų faktų, neištyrė visų galimų įrodymų ir įvykio versijų, nesiėmė veiksmų byloje esantiems prieštaravimams pašalinti.

Pirmosios instancijos teismas, administracinio teisės pažeidimo byloje kilus ginčui dėl eismo įvykio mechanizmo, nesiėmė pakankamų priemonių tiksliai išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, nerinko papildomų duomenų apie eismo įvykio vietą (tikslią transporto priemonių kontakto vietą), eismo juostą, kuria važiavo automobilis „Honda CRV“, šio automobilio važiavimo greitį, nuo ko priklausytų jo patekimo į automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojos matymo lauką momentas, automobilių stabdymo pėdsakus, automobilio „Honda CRV“ šviesų įjungimo faktą ir kt. Tokiu būdu, eismo įvykio mechanizmas liko neaiškus, pagrįstas automobilyje „Honda CRV“ važiavusių liudytojų parodymais, todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai dėl S. A. kaltės pagal ATPK 127 str. 2 d. Kylančios abejonės dėl eismo įvykio mechanizmo galėtų būti pašalintos, skiriant Lietuvos teismo ekspertizės centre atliekamą eismo įvykio ekspertizę, kuri būtų atlikta, atsižvelgiant į visų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų detalius parodymus apie eismo įvykio aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo byloje esantį eismo įvykio vietos planą (b. l. 25-27), fotolentelę (b. l. 45-47).

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo neapklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, apsiribodamas tik S. A. pateiktais paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, esant abejonėms, to nepakanka, siekiant objektyviai nustatyti visas eismo įvykio aplinkybes. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti ir eismo įvykį fiksavę policijos pareigūnai. Nors pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į fotolentelėje esančią nuotrauką Nr. 2, konstatavo, kad automobilis „Honda CRV“ važiavo su įjungtais žibintais ir automobilio „Ford Mondeo“ vairuotoja turėjo jį matyti, liko neįvertintos kitos fotolentelėje esančios to paties automobilio „Honda CRV“ nuotraukos, kuriose žibintai nėra įjungti. S. A. savo paaiškinimuose, o liudytoja A. I. tiek savo paaiškinimuose, tiek apklausos pirmosios instancijos teisme metu tvirtino, kad automobilio „Honda CRV“ žibintai įjungti nebuvo. Šias aplinkybes galėtų paaiškinti nuotraukas darę policijos pareigūnai.

Aplinkybės, kurioje tiksliai kelio vietoje kontaktavo transporto priemonės, kokiu greičiu ir kokia eismo juosta važiavo automobilis „Honda CRV“, ar buvo įjungti jo žibintai, turi ypatingos reikšmės, nustatinėjant priežastinį ryšį tarp S. A. veiksmų ir atsiradusių pasekmių bei jos atsakomybei už ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Svarbu pažymėti ir tai, kad iš pradžių (2015 m. lapkričio 29 d.) administracinio teisės pažeidimo protokolas už ATPK 127 str. 3 d. ir 124¹ str. 8 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą buvo surašytas automobilį „Honda CRV“ vairavusiam asmeniui (b. l. 18-19), tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, V. V. veiksmuose nesant šių pažeidimų įvykių (b. l. 11-15), t. y. buvo nustatyta, kad V. V. automobilio „Honda CRV“ tą naktį nevairavo, kas reiškia, kad automobilį vairavo A. J.. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs. S. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas tik 2015 m. gruodžio 2 d. (b. l. 16). Taigi, ir administracinio teisės pažeidimo protokolus surašiusiai institucijai kilo abejonių dėl to, kas, nagrinėjamu atveju, yra kaltas dėl eismo įvykio kilimo, tačiau V. V. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukus, automobilio „Honda CRV“ vairuotojo veiksmai nebuvo vertinti, protokolas surašytas nebuvo, eismo įvykio ekspertizė taip pat nebuvo skiriama.

Aukščiau aptartų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė, nors S. A. atstovas advokatas Gintaras Petukauskas prašė, eismo įvykio ekspertizės neskyrė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog byla buvo išnagrinėta išsamiai ir išnaudojus visas įrodinėjimo priemones. Tokiu būdu, ginčijama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. A. atstovo advokato Gintaro Petukausko apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.