Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2019-06-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-4452-762/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-20
Bylos Nr.
e2YT-4452-762/2019
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00624-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Dilys
Pareiškėjas
J. K.
Suinteresuotas asmuo
R. K., Lietuvos Respublika
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4452-762/2019Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00624-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19 (S)
(N)PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 20 d.Rokiškis
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys,sekretoriaujant Rasai Povilavičienei,dalyvaujant pareiškėjui J. K.,pareiškėjos atstovei advokatei Silvijai Streikutei,suinteresuotam asmeniui R. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. patikslintą pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublika atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateikdamas patikslintą pareiškimą prašo: atnaujinti jam, tai yra J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą B. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Pareiškėjas patikslintame pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mano motina B. K.. B. K. nebuvo sudariusi testamento, todėl jis yra pirmos eilės įpėdinis, pretenduojantis į savo motinos palikimą. Motina jokio registruojamojo turto neturėjo ir nepaliko, todėl jam, kaip įpėdiniui, nebuvo būtinybės kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Dabar, praėjus 20 metų po mamos mirties, gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ir finansų ministerijos pranešimą, kuriame nurodoma, kad 1999 m. rugsėjo 30 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 21-61035-16371 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei B. K.“ ir po motinos mirties jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,50 ha jos turėto žemės plotą išmokant kompensaciją pinigais. Pranešime teigiama, kad kompensacija liko nepaveldėta, tad siūloma inicijuoti mirusiosios palikimo priėmimą valstybės vardu.

Nurodo, kad kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, kad jis kaip įpėdinis negali įgyvendinti savo teisių į šį turtą, nes praleistas įstatymo nustatytas 6 mėnesių terminas motinos B. K. palikimui priimti (Civilinio kodekso (1964 m. red.) 587 straipsnio 3 dalis).

Kadangi sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimtas jau po motinos mirties ir jam apie jį nebuvo žinoma, prašo teismo atnaujinti įstatyme numatytą terminą palikimui priimti. Mano, tai laikytina svarbia priežastimi terminui atnaujinti - po motinos mirties neliko jokio vertingo turto, dėl kurio būtų reikėję kreiptis į notarą, ir dėl teisinių žinių stokos nesuprato, kad vėliau paveldėti turtą jau negalės dėl praleisto termino. Mano šios jo nurodytos termino praleidimo priežastys turėtų būti pripažintos svarbiomis ir terminas atnaujintinas.

Termino atnaujinimas reikalingas tam, kad notaras galėtų jam, kaip įpėdiniui, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, paveldėtą po mamos mirties. Atsižvelgia ir į tai, kad kiti asmenys į palikimą nepretenduoja ir atnaujinus jam terminą palikimui priimti niekieno interesai nebus pažeisti. Jokio ginčo nėra, po mamos mirties dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą į notarą niekas kitas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo – R. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka. Teismo posėdyje nurodė, kad jis kaip mirusiosios B. K. sūnus jos palikimo nepriėmė ir pretenzijų dėl jo neturi. Sutinka, kad broliui J. K. būtų atnaujintas terminas palikimui priimti.

Suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad įstatymas nenumato konkrečių termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta aplinkybių visuma, kuri asmeniui objektyviai sukliudė per įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą. Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas bei į pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, neprieštarauja, kad pareiškėjo J. K. pareiškimas atnaujinti terminą priimti (duomenys neskelbtini) mirusios mamos B. K. palikimą būtų patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba kai jis padavė palikimo atsiradimo notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami, nepraleidžiant trijų mėnesių termino (CK 5.50 str. 3 d.). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo.

Pareiškime nurodomos B. K. mirties dieną, tai yra (duomenys neskelbtini), galiojo 1964 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (galiojo iki 2000 m. liepos 18 d.), kurio 587 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad įpėdinis buvo laikomas priėmusiu palikimą jei jis per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Iš byloje pateikto mirties įrašo (duomenys neskelbtini) žinoma, kad B. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)

Iš pateikto gimimo įrašo žinoma, kad J. K., gim. (duomenys neskelbtini) yra B. K.-K. sūnus.

Byloje pateiktuose Panevėžio rajono 1-ojo, 2-ojo ir 3-čiojo notarų biurų pranešimuose nurodoma, kad po B. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam nėra išduotas.

Remiantis 2019-01-09 Testamentų registro išrašu Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo/testatoriaus, kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (B. K.), sudarytų testamentų, palikimo priėmimo faktų, palikimo atsisakymo faktų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. vasario 18 d. pranešime Nr. (28.3) RNA-4220 J. K. ir R. K. nurodoma, kad Valstybinė mokesčių inspekcija gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus pranešimą, kad Panevėžio apskrities 1999 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 21-61035-16371 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei B. K.“ atkurtos nuosavybės teisės į 1,5000 ha jos turėtos žemės plotą išmokant kompensaciją pinigais. Mirus B. K. kompensacija liko nepaveldėta. Neišmokėta kompensacija šiuo metu sudaro 989,92 Eur..

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. pažymoje Nr. 23PAŽ-314-(14.23.33) išduotoje R. K., nurodoma, kad B. K., mirusiai (duomenys neskelbtini), Panevėžio apskrities 1999 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 21-61035-16371 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei B. K.“ atkurtos nuosavybės teisės į 1,5000 ha žemės atlyginant pinigais su priklausančia indeksacija 989,92 Eur.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. kovo 25 d. sprendime Nr. 2.4. (NTP-2)-19-T-549-4957 nurodyta, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 18 d. pateikė prašymą suteikti jam valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo ir su tuo susijusių reikalų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tikėtina pareiškėjo J. K. teiginiu, kad jis laiku nesikreipė į notarą dėl savo motinos palikimo priėmimo, nes jo žiniomis jokio turto ji neturėjo ir jo supratimu esant tokiai situacijai kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo nebuvo būtinybės. Apie tai, kad palikėja turėjo turto sužinojo tik 2019 m. vasario mėn. kuomet gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimą, kad B. K. dar 1999 m. rugsėjo 30 d. sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,5000 ha jos turėtos žemės plotą išmokant kompensaciją pinigais. Sužinojęs šį faktą nedelsiant kreipėsi dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos jam suteikimo bei surinkus reikiamus dokumentus ir parengus pareiškimą, į teismą.

Įvertinus išdėstytą, teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis praleido įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą laikytinos svarbiomis ir objektyviomis priežastimis.

Remiantis išdėstytu, pareiškėjo prašymas tenkintinas – atnaujintinas J. K., B. K. mirties dieną galiojusio 1964 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalyje numatytas 6 mėnesių terminas, motinos palikimui priimti.

Šios bylos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu sudarė 3,80 Eur, tačiau pareiškėjas remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 2.4. (NTP-2)-19-T-549-4957 4 punktu yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš jo proceso išlaidos nepriteistinos

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymu nustatytą 6 mėnesių terminą B. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėjas Artūras Dilys