Kauno apylinkės teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.4.6; 2.6.4.7; 2.6.5.2.1; 2.6.9.2.2; 3.1.7.5; 3.2.6.1.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 21 d.

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovams J. J., L. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė L. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu sutiko su reikalavimais, nurodė, kad neturi sąlygų auginti nepilnametį vaiką, nedirba, šiuo metu laukiasi kito vaikelio.

Atsakovas J. J. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu sutiko su reiškiamais reikalavimais.

Išvadą byloje teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad L. K. nepastovi, nuolat keičia sugyventinius, niekur nedirba. Nors išreiškia norą susigrąžinti dukrą, tačiau konkrečių veiksmų nedaro, nėra motyvuota savarankiškai auginti dukrą ir ja rūpintis. Kadangi nėra požymių, kad situacija gali pasikeisti, L. K. tikslinga neterminuotai apriboti motinos valdžią. J. J. dirba, dažnai keičia gyvenamąją vietą, tačiau nuolat lankosi pas savo motiną A. J., kur ateina pavalgyti, persirengti, trumpai pabendrauti su dukra. Jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas. Atsakovas domisi dukra, ją lanko, bendrauja, tačiau savarankiškai ja pasirūpinti dėl psichikos sveikatos ir socialinių įgūdžių stokos negalėtų. Atsižvelgiant į tai, tikslinga J. J. tėvo valdžią ne apriboti, o taikyti A. J. atskyrimą nuo tėvo dėl atsakovo psichikos sveikatos. Atskyrus vaiką, nustatytina A. J. nuolatinė globa. A. J. tinkamai rūpinasi anūke A. J., todėl skyrius neprieštarauja, kad A. J. nuolatine globėja būtų paskirta A. J..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. J. gimė (duomenys neskelbtini), motina L. K., tėvas J. J. (b. l. 8). Pagal medicininį pažymėjimą nepilnametė A. J. yra sveika (b. l. 17). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) J. J. įrašytas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos (b. l. 36). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) be tėvų globos likusiai A. J. nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta A. J. (b. l. 7). Kauno miesto socialinių paslaugų centras teikia J. J. ir L. K. socialinės priežiūros paslaugas (b. l. 37-38, 39, 40, 41, 47-54). 2015-08-04 atvejo peržiūros metu nutarta tęsti socialinių paslaugų teikimą L. K. ir J. J.; tęsti A. J. globą; A. J. įpareigota kreiptis į teismą dėl L. K. ir J. J. tėvų valdžios ribojimo (b. l. 45-46). J. J. VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre konsultuojamas nuo 2005-03-08, diagnozė: lengvas protinis atsilikimas. J. J. dirba UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 42-43). A. J. pajamas sudaro 113,48 Eur motinystės (tėvystės) pašalpa ir 42,50 Eur netekto darbingumo pensija (b. l. 9-11, 15-16), nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. A. J. išmokėta 570,30 Eur, (b. l. 12), nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. išmokėta 1630,67 Eur (b. l. 13), šias sumą sudaro socialinė pašalpa, išmoka vaikui, parama mokinio reikmenims įsigyti, globos išmoka, vienkartinė socialinė parama. A. J. sveikatos būklė globoti kitą asmenį leidžia (b. l. 14). A. J. neteista (b. l. 82), administracine tvarka nebausta (b. l. 88).

Byloje sprendžiamas klausimas dėl pagrindų neterminuotai apriboti tėvų valdžią nepilnamečiam vaikui.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

LR Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. LR CK 3.155 str., apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str., LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 str., LR CK 3.161 str. 2, 3 d., kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (LR CK 3.165 str.), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (LR Konstitucijos 38 str. 2 d.) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (LR CK 3.160 str. 2 d.). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (LR CK 3.180 str.). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 str. 3 d.). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. N. Ž., bylos Nr. 3K-3-123/2007; 2008 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-236/2008).

LR CK 3.180 str. nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (LR CK 3.180 str. 2 d.). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Šiuo atvejų atsakovė L. K. sutinka su reiškiamais ieškinio reikalavimais dėl jos nepilnametės dukters A. J., todėl pagal LR CPK 268 str. 5 d. surašomi sutrumpinti teismo sprendimo šioje dalyje motyvai. Iš atsakovės ir išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimų nustatyta, kad realių sąlygų rūpintis ir prižiūrėti savo nepilnametę mergaitę neturi, nėra motyvuota savarankiškai auginti ir rūpintis dukra. Pagal byloje esančius duomenis, atsakovės paaiškinimus matyti, kad su nepilnamečiu vaiku atsakovė bendravo, jį lankė, tačiau bendravimas buvo menkas ir retas. Atsakovė stokoja socialinių įgūdžių, nesiima aktyvių veiksmų pakeisti savo gyvenimo būdą, ignoruoja siūlomą socialinę pagalbą arba ja naudojasi tik iš dalies.

Atsižvelgus į rašytiniuose įrodymuose nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad siekiant grąžinti vaiką į šeimą su atsakove dirbtas socialinis darbas, siekiant išugdyti socialinius įgūdžius dėl nepilnamečio vaiko priežiūros, kad būtų sudarytos ir užtikrintos bent minimalios nepilnamečio vaiko gyvenimo ir buities sąlygos. Atsakovei socialinės paslaugos teikiamos nuo 2014 m., tačiau atsakovės elgesys ir pastangos realių ilgalaikių teigiamų rezultatų nedavė, t. y. teismo vertinimu, atsakovė nesiėmė pakankamų priemonių, kad situacija šeimoje iš esmės pasikeistų ir būtų garantuojamos bent minimalios sąlygos nepilnamečiam vaikui į tinkamą ir saugią gyvenamą socialinę aplinką. Teismo posėdžio metu atsakovė nepagrindė aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog padėtis yra pasikeitusi ir nepilnamečiam vaikui geriau būtų grįžti į šeimą, t. y. atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad jos elgesys, gyvenimo būdas pasikeitė ir yra ilgalaikis (LR CPK 178 str.).

Teismo pareiga, vadovaujantis įstatymu, ginti vaiko interesus. Byloje nustatytos aplinkybės, patvirtina, kad nustačius nepilnametei A. J. laikinąją globą (rūpybą), atsakovė nedaro išvadų dėl pareigos rūpintis nepilnamečiu vaiku, nesudarė ir nesistengia sudaryti vaikui tinkamų, emociškai saugių gyvenimo sąlygų, neužtikrino vaiko teisės visapusiškai ir harmoningai vystytis bei augti. Teismas sprendžia, jog likusiai be tėvų globos nepilnametei nustačius laikinąją globą, nenustatyta duomenų, kad atsakovės elgesys galėtų pasikeisti, todėl vaiko interesais nusprendžia neterminuotai apriboti motinos L. K. valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu (LR CK 3.180 str. 2 d.).

Neterminuotai apribojus atsakovei motinos valdžią į nepilnametį vaiką, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Išaiškintina atsakovei, kad vadovaujantis CK 3.181 str. 2 d. tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Ieškovė prašo neterminuotai apriboti J. J. valdžią jo nepilnametės dukters A. J. atžvilgiu. Atsakovas J. J. nesutinka su reiškiamais reikalavimais, nes neturi realių sąlygų rūpintis savo nepilnamečiu vaiku. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad tikslinga atsakovo J. J. tėvo valdžią ne apriboti, o taikyti A. J. atskyrimą nuo tėvo dėl atsakovo psichikos sveikatos.

CK 3.183 str. numato, kad teismas, nagrinėjantis ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo bei perduotus nagrinėti ieškinine tvarka pareiškimus dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus.

CK 3.179 str. numato, jog kai tėvai negyvena kartu su vaikais dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų. Nors CK 3.179 str., reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, o numatytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), tačiau vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma tik nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas J. J. dėl psichikos ligos objektyviai negali tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku. Šiuo atveju jis tinkamai negali įvertinti nepilnamečio vaiko poreikių, juo tinkamai pasirūpinti ir taip užtikrinti jo interesus, nes jų nesuvokia. Atsakovas dėl savo sveikatos būklės negali rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, šiuo atveju jo kaltų veiksmų nėra. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus šalių paaiškinimus ir bylos rašytinius duomenis konstatuotina, kad yra teisinis pagrindas atskirti nepilnametį vaiką nuo atsakovo J. J..

Pažymėtina, kad atskyrus atsakovo dukrą nuo atsakovo, vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste. Atsakovui J. J. taip pat išsaugomos visos įstatymuose nustatytos, su vaiku susijusios teisės ir pareigos, išskyrus teisę reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų (CK 3.179 str.). Pasikeitus aplinkybėms, atsakovas turi teisę prašyti panaikinti atskyrimą nuo tėvo.

Atskyrus vaiką nuo tėvo ir neterminuotai apribojus motinos valdžią, turi būti sprendžiamas nepilnametės A. J., kuriai nustatyta laikinoji globa, nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo, globos ir gyvenamosios vietos nustatymo klausimas. Be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) (LR CK 3.256 str.). CK 3.257 str. 3 p. numatyta, kad vaikui nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, kai vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų.

Atskyrus nepilnametę A. J. nuo atsakovo J. J. ir neterminuotai apribojus atsakovei L. K. motinos valdžią nepilnametės A. J. atžvilgiu, nepilnametė neturi galimybių grįžti į šeimą, todėl teismas nepilnamečiam vaikui nustato nuolatinę globą (rūpybą).

A. J. yra globojama A. J., ji sutinka tapti A. J. nuolatine globėja. Paskirta globėja tinkamai vykdo globėjos pareigas ir užtikrina nepilnametės fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina vaiko teisę į saugią socialinę aplinką, teisę į mokslą, todėl darytina išvada, kad vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Kitų asmenų, kurie norėtų rūpintis atsakovų vaiku, nėra. A. J. sutinka būti paskirti globėja. Ji atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, priešingų duomenų byloje nėra pateikta.

Šios pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad A. J. skyrimas nuolatine nepilnamečio vaiko A. J. globėja nepažeis LR CK 3.268 str. nustatytų reikalavimų; globėjos gyvenamojoje vietoje nustatytina nepilnamečio vaiko globos ir gyvenamoji vieta (CPK 407 str., CK 3.251 str. 1 d. 2 p., 3.256 str., 3.257 str. 3 p., 3.265 str. 1 p.).

Globėjai išaiškintina, kad globėja privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, mokymąsi, sveikatą ir kitą; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Išaiškintina, kad globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.271 str., 3.272 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Apribojus motinos valdžią ir atskyrus vaiką nuo tėvo, atsakovams išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (LR CK 3.195 str.). Materialiai išlaikyti savo vaikus yra tėvų pareiga, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (LR CK 3.192 str.).

Atsakovai yra darbingo amžiaus, galintys dirbti ir gauti su darbo santykiais susijusias pajamas. Pažymėtina, kad pajamų, susijusių su darbo santykiais, neturėjimas ar nepakankamas jų turėjimas neatleidžia atsakovų nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, atsakovai privalo teikti materialinį išlaikymą, kuris tenkintų bent minimalius nepilnamečio vaiko poreikius.

Iš kiekvieno atsakovo jų nepilnametės dukters išlaikymui ieškovė prašo priteisti po 101 Eur. Byloje nustatyta, jog atsakovai yra darbingo amžiaus, atsakovas turi sveikatos problemų, tačiau dirba UAB (duomenys neskelbtini), atsakovė neturi sveikatos problemų (kitokių duomenų byloje nėra), todėl gali dirbti, turėti su darbo santykiais susijusias pajamas ir materialiai prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl šis reikalavimas tenkintinas ir iš J. J. ir L. K. dukters A. J. išlaikymui priteistina kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 101 Eur iki jos pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant nepilnamečio vaiko globėją A. J.. Išaiškintina, kad lėšos turi būti skiriamos išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., 3.202 str. 1 d., 3. 275 str.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (CPK 282 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovei buvo teikta antrinė teisinė pagalba, ji atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei. Ieškinį tenkinus, iš atsakovų valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 41 Eur žyminis mokestis už motinos valdžios apribojimą iš atsakovės, 41 Eur žyminis mokestis už vaiko atskyrimą nuo tėvo iš atsakovo, po 36,36 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą iš kiekvieno atsakovo ir 156,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 80 str., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268-270 str., 402 str., 406 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaiko A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Atskirti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nuo tėvo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą.

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), globėja skirti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), globos ir gyvenamąją vietą nustatyti su globėja A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 101 Eur nuo ieškinio padavimo į teismą datos (2015-11-02) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 101 Eur nuo ieškinio padavimo į teismą datos (2015-11-02) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 77,36 Eur žyminį mokestį ir 78,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 77,36 Eur žyminį mokestį ir 78,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos: už žyminį mokestį 77,36 Eur sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660; už suteiktą antrinę teisinę pagalbą 78,17 Eur sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją per tris darbo dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.