Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-646-794/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-01-31
Bylos Nr.: e2-646-794/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00568-2018-5
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas (visiškai).

Teisėjas: Vaclovas Paulikas (pirm.)
Atsakovas: D. P., G. A.
Ieškovas: Microsoft Korporacija
Advokatai: Andrius Pranckevičius

Kategorijos

Civilinės bylos Nr. e2-646-794/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00568-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.6.6.1; 3.2.6.1; 2.7.1.1; 2.7.1.4; 2.7.4.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Microsoft Korporacijos, atstovaujamos atstovo advokato Andriaus Pranckevičiaus, patikslintą ieškinį atsakovams D. P. ir G. A. dėl autorių, prekių ženklų teisių pažeidimo ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Reikalavimų santrauka

1. Ieškovas Microsoft Korporacija pateikė teismui ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydamas įpareigoti D. P. ir G. A. nutraukti neteisėtą Microsoft korporacijai priklausančio prekės ženklo panaudojimą; pripažinti D. P. ir G. A. pažeidus Microsoft autoriaus teises neteisėtai pardavinėjant Microsoft Korporacijai priklausančiomis kompiuterių programos licencijas bei įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus; priteisti iš atsakovų D. P. ir G. A. 3.800,00 EUR kompensaciją; priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad Microsoft Korporacija yra pagal Jungtinių Amerikos valstijų Vašingtono įstatymus veikiantis juridinis asmuo. 2017 m. birželio mėnesį Microsoft Korporacijai tapo žinoma, jog internetinėje svetainėje www. ebay.com naudotojas, kurio prisijungimo vardas yra (duomenys neskelbtini) neteisėtai platino Microsoft Korporacijai priklausančias Office 365 Education Plus for students licencijas. 2017 m. birželio 7 d. ieškovo užsakymu buvo atliekamas slaptas pirkimas, kurio metu trečiasis asmuo iš aukščiau nurodyto pardavėjo pirko atsakovų siūlomą Office 365 programinės įrangos licenciją. Atsakovai savo paskyroje skelbė, jog atsakovų buvimo vieta yra Lietuvoje. Slapto pirkimo metu užsakovui užsakius nurodytą kompiuterio programos licenciją iš atsakovų, atsiskaitymas buvo vykdomas naudojantis Paypal platforma. Mokėjimo gavėja buvo M. L.. Kadangi byloje nebuvo informacijos, patvirtinančios M. L. tapatybę, gavus atsakymą iš Paypal paaiškėjo, jog pinigus gavo D. P.. M. L. Paypal paskyra susieta ir kita paskyra, priklausanti G. A., dėl ko ieškovo teigimu, D. P. ir G. A. veikė kartu, todėl abu laikytini atsakingi už neteisėtus veiksmus.

3. Atsakovams yra tinkamai įteikti ieškovo ir teismo procesiniai dokumentai. Atsakovai nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovo prašymu, teismas priima sprendimą už akių (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 4 dalis, 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

4. Byloje yra pateikti tik ieškovo argumentai ir įrodymai. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą, pripažįsta, kad byloje esantys įrodymai, jeigu pasitvirtintų jų turinys, leidžia pareikštą ieškinį laikyti teisiškai pagrįstu (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-01-08 Europos Sąjungos Intelektinės nuosavybės tarnyboje (EUIPO) Office 365 prekės ženklas įregistruotas 9 (kompiuterinės programos) ir 42 klasėse, o šio prekės ženklo savininkas Microsoft Korporacija. 2017 m. birželio 7 d. ieškovo užsakymu buvo atliekamas slaptas pirkimas, kurio metu trečiasis asmuo iš aukščiau nurodyto pardavėjo pirko atsakovų siūlomą Office 365 programinės įrangos licenciją. Atsakovai savo paskyroje skelbė, jog atsakovų buvimo vieta yra Lietuvoje. Slapto pirkimo metu užsakovui užsakius nurodytą kompiuterio programos licenciją iš atsakovų, atsiskaitymas buvo vykdomas naudojantis Paypal platforma. Mokėjimo gavėja buvo M. L.. Kadangi byloje nebuvo informacijos, patvirtinančios M. L. tapatybę, gavus atsakymą iš Paypal paaiškėjo, jog pinigus gavo D. P.. M. L. Paypal paskyra susieta ir kita paskyra, priklausanti G. A. (I tomas b. l. 153-195, II tomas b. l. 20-66).

6. Nuo 2019-01-01 įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – Prekių ženklų įstatymas) redakcija. Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad prekių ženklų, kurie įregistruoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir dėl kurių iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nėra pareikštas ieškinys, savininkų teisės ginamos vadovaujantis naujos redakcijos Prekių ženklų įstatymo nuostatomis. Kadangi šioje byloje ieškinys buvo pareikštas iki naujos redakcijos Prekių ženklų įstatymo įsigaliojimo, taikomos iki 2019-01-01 galiojusios Prekių ženklų įstatymo redakcijos nuostatos.

7. Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalis nustato, jog įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu; tapatus įregistruotam ženklui nepanašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar panašus į jį, jeigu įregistruotasis ženklas Lietuvos Respublikoje turi reputaciją ir jeigu dėl neteisėto tokio žymens naudojimo įgyjamas nesąžiningas pranašumas arba pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis, arba pakenkiama jo reputacijai.

8. Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 2 dalis nustato, jog ženklo savininkas, vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali uždrausti tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę; siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas; importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes; naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje; gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos nurodytus veiksmus.

9. Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnio 1 dalis nurodo, kad pareiškėjas, prekių ženklo savininkas ar jų teisių perėmėjai, gindami savo teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti: 1) pripažinti teises; 2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus; 3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; 4) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas; 5) taikyti kitus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.

10. Byloje esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovai neteisėtai platindami Office 365 kompiuterių programos licencijas bei savo paskyrose reklamuodami parduodamą prekę, neteisėtai naudojo Microsoft Korporacijai priklastantį prekės ženklą, dėl to ieškovo ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovus D. P. ir G. A. nutraukti neteisėtą Microsoft Korporacijai priklausančio prekės ženklo naudojimą yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, dėl to tenkintinas.

11. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 83 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja CK ir šis įstatymas. ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad vietoj dėl šio įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusysis turi pasirinkimo teisę – pats pasirenka, reikalauti jam faktiškai atsiradusios žalos atlyginimo arba kompensacijos, arba licencinio atlyginimo sumokėjimo. Šio pasirinkimo jis neprivalo argumentuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2003). Įstatyminių nuostolių institutas visų pirma skirtas įgyvendinti žalos kompensavimo, padėties atkūrimo funkcijas ir pašalinti įrodymų pateikimo problemas. Viena iš įstatyminių nuostolių instituto taikymo idėjų yra ta, kad juo gali būti remiamasi, kai trūksta žalos atsiradimo ir jos dydžio įrodymų (žr., Mizaras, V. Autorių teisės: civiliniai gynimo būdai. Vilnius: Justitia, 2003, p. 146).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kaip turėtų būti taikomi ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinti kriterijai, reikšmingi sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, inter alia (be kita ko), pažymint, kad kompensacijos instituto paskirtis – apginti autoriaus teisių ir gretutinių teisių subjektų pažeistas teises, teisingai jiems atlyginant jų patirtus materialinio ir nematerialinio pobūdžio praradimus ir taip užtikrinant teisingą autorių ir gretutinių teisių subjektų pažeistų teisių gynimą, kai dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimo neįmanoma nustatyti padarytos žalos. Ginant intelektinės nuosavybės teises, svarbūs ne tik kompensaciniai, bet ir prevenciniai tikslai. Įstatyme nustatytas kompensacijos dydžio ribų intervalas, o kompensacijos, priteistinos konkrečioje situacijoje, dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Kompensacija yra tik specialus žalos apskaičiavimo metodas (įstatyme nustatyto dydžio nuostoliai), įtvirtintas ATGTĮ dėl autorių teisių, kaip civilinės teisės objektų, specifikos. Sprendžiant dėl konkrečios priteistinos kompensacijos sumos būtina vadovautis ir civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534-916/2015; 2017 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017; kt.). Kaip nurodoma Lietuvos teisės doktrinoje, taikant kompensacijos institutą Lietuvoje, ieškovas neturi įrodinėti konkretaus dėl teisės pažeidimo atsiradusios žalos dydžio, tačiau žalos atsiradimo faktas turi būti nustatytas. Žalos atsiradimo faktą praktiškai patvirtina jau pats teisių pažeidimas, jeigu jį galima laikyti bent mažiausiai tikėtina galimų nuostolių atsiradimo priežastimi (žr., Mizaras, V. Autorių teisė. II tomas. Vilnius: Justitia, 2009, p. 326). Konkrečią priteistiną sumą nurodo ieškovas, bet galutinį jos dydį nustato teismas, remdamasis įstatyme pateiktais kriterijais: pažeidėjo kalte, jo turtine padėtimi, neteisėtų veiksmų priežastimi ir kitomis turinčiomis reikšmės bylai aplinkybėmis, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

13. Teismo vertinimu, atliktus formalų įrodymų vertinimą, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad egzistuoja visos CK numatytos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos: neteisėti atsakovo veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama). ATGTĮ 77-83 straipsniais yra įtvirtinta griežta pažeidėjo kaltės prezumpcija, o taip pat įtvirtintas autoriaus turtinių teisių pažeidėjo civilinės atsakomybės be kaltės institutas (ATGTĮ 83 straipsnio 5 dalis). Kaltei paneigti nepakanka, kad pažeidėjas nežinojo pažeidžiąs kieno nors teisę. Suklydimas ir nežinojimas apie autorių teisių apsaugą nepateisina pažeidėjo kalto elgesio. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, kompensacijos dydį visų pirma lemia pažeidėjo kaltė. Nuo skolininko kaltės formos, laipsnio ir kitų su skolininko kalte susijusių svarbių bylos aplinkybių priklauso kompensacijos dydis. Sprendžiant klausimą dėl kaltės atsižvelgiama į kaltės sampratą, t. y. į apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartą. Kitaip tariant, pažeidėjo kaltė - tai asmens elgesio neatitiktis objektyviems elgesio standartams. Teismui nekyla abejonių, kad atsakovai turėjo žinoti, jog teisėtam kūrinių naudojimui jie turėjo gauti ieškovo leidimą. Teismas atsižvelgdamas į galimai didelį skaičių ieškovo autorių teisių pažeidimų, į tai, kad šie pažeidimai tęsėsi pakankamai ilgą laiką, daro išvadą, kad atsakovų veiksmai negali būti vertinami kitaip nei tyčiniai. Tai, kad atsakovų veiksmai yra tyčinio pobūdžio patvirtina ir tas faktas, jog jie niekaip nereagavo į ieškovo pareikštą ieškinį. Teismas pažymi, kad atsakovai platindami nurodytą produkciją, siekė komercinių tikslų ir turtinės naudos. Kita būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga yra neteisėti veiksmai. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į autorių teisinių santykių specifiką, vien neteisėtas ieškovo kūrinių platininiams be ieškovo leidimo, rodo atsakovų neteisėtus veiksmus. Dar viena sąlyga, būtina atsakovų civilinei atsakomybei kilti, yra žala. Kiekvienas neteisėtas kūrinio atgaminimas, perdirbimas ir skelbimas padaro tiesioginę žalą autoriui, jo teisių perėmėjui ar jų tinkamai įgaliotam asmeniui. Šiuo atveju žala buvo padaryta ieškovui Microsoft Korporacijai, kuri yra nurodytų kūrinių turtinių autorių teisių subjektas. Nagrinėjamu atveju tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, o būtent, jeigu atsakovai neatliktų neteisėto ieškovo kūrinių platinimo, ieškovui nebūtų kilusi žala. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą bei neturint visų duomenų apie atsakovus, jų turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinas kompensacijos dydis, atitinkantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus yra 3.800,00 EUR.

14. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

16. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, jog už ieškinio pateikimą sumokėjo 86,00 EUR žyminį mokestį. Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba, teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys yra patenkintas visiškai, ieškovui iš atsakovų priteisiama 86,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno atsakovo po 43,00 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

17. Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3,00 EUR (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-285, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovus D. P. ir G. A. nutraukti neteisėtą Microsoft Korporacijai priklausančio prekės ženklo panaudojimą.

Pripažinti D. P. ir G. A. pažeidus Microsoft Korporacijos autoriaus teises neteisėtai pardavinėjant Microsoft Korporacijai priklausančiomis kompiuterių programos licencijas bei įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus.

Priteisti ieškovui Microsoft Korporacijai iš atsakovų D. P. ir G. A. solidariai 3.800,00 EUR (trys tūkstančiai aštuoni šimtai eurų 00 ct) kompensaciją, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3.800,00 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui Microsoft Korporacijai iš atsakovų D. P. ir G. A. 86,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno atsakovo po 43,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos.

Sprendimas už akių atsakovo negali būti skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais. Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio antrosios dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą už akių per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo gali apskųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Vaclovas Paulikas