Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-12-23 · Administracinė byla Nr. I-460-739/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-12-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-23
Bylos Nr.
I-460-739/2013
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00160-2013-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Pareiškėjas
K. V.
Atsakovas
Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-460-739/2013Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00160-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 16.4.;16.6.;74. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 23 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė,dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,pareiškėjui K. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. V. prašymą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašymu prašo panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013-06-17 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda ir įpareigoti atsakovą sumokėti pareiškėjui darbo užmokestį už 2013-05-13 nušalinimo nuo pareigų laiką. Pareiškėjas prašyme ir teismo posėdyje paaiškino, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas ginčijamu įsakymu paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą už tai, kad 2013-05-13 tarnyboje jis buvo neblaivus ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 15 straipsnio 1 dalies 1,5, 6 punktų, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3, 4.24, 4.28 punktų, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių 11 punkto reikalavimus. Pareiškėjas tvirtina, kad nurodytų teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir ginčijamas įsakymas yra neteisėtas dėl sekančių priežasčių. 2013-05-13 pareiškėjas atvyko į darbą blaivus. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio policijos komisariato viršininkui pasiūlius pareiškėjas geranoriškai sutiko, kad jam alkoholio kiekio matuokliu būtų atliktas blaivumo testas. Pareiškėjas sutiko ir su alkoholio kiekio matuoklio parodymuose užfiksuotu testo rezultatu, kuris rodė 0,21 promilės girtumą. Pareiškėjas teigia, kad toks rezultatas buvo dėl to, jog jis buvo peršalęs ir ryte išgėrė vaistų, o taip pat skalavo burną su skysčiu. Vaistų ir skysčio sudėtyje buvo alkoholio. Apie vaistų ir skysčio naudojimą jis savo tiesioginiam vadovui nepranešė. Jo akys buvo paraudusios nuo peršalimo, tačiau dėl to jis į gydytoją nesikreipė. Pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, įtarus, kad jis yra neblaivus. Viršininkui pasiūlius pareiškėjas geranoriškai nuvyko į Pasvalio ligoninę blaivumo nustatymo tyrimui. Kraujo mėginys buvo paimtas nustatyta tvarka, o dėl šio mėginio pavėluoto pristatymo tyrimui jis nėra kaltas. Kraujo tyrimas patvirtino, kad jis tarnyboje buvo blaivus. Todėl nuobauda skirta nepagrįstai ir atsakovas privalo išmokėti jam darbo užmokestį už nušalinimo nuo pareigų laiką. Pareiškėjas prašo prašymą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į prašymą su prašymu nesutiko ir paaiškino, kad pareiškėjas yra Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas. Gavus 2013-05-13 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato viršininko M.J. tarnybinį pranešimą, buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2013-06-13 surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Tarnybinio patikrinimo medžiaga buvo nustatyta, kad 2013-05-13 8.19val. alkoholio kiekio matuokliu Lion alcometer 500 Nr.18826, kuriam atlikta patikra galioja iki 2013-10-02, buvo patikrintas pareiškėjo blaivumas ir nustatytas 0,21 promilės girtumas. 2013-05-13 surašytas aktas dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų. Pareiškėjas sutiko su alkoholio kiekio matuoklio parodymais ir nušalinimu nuo pareigų. 2013-05-13 su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato siuntimu pareiškėjas nuvyko į Pasvalio ligoninę, kur jam buvo paimtas kraujo mėginys. Tačiau pareiškėjo kraujo mėginys toksikologijos laboratorijoje buvo gautas tik 2013-06-05, tai yra pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui(girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 8.9 punkte nustatytą dviejų darbo dienų terminą, todėl atsakovas, nesivadovavo 2013-06-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pareiškėjo kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tarnybinio patikrinimu metu surinkti įrodymai patvirtino, jog 2013-05-13 pareiškėjas tarnyboje buvo neblaivus, todėl nuo tarnybos buvo nušalintas bei tarnybinė nuobauda jam paskirta teisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmetamas.

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013-06-17 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už buvimą tarnybos metu neblaiviam, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas ginčija 2013-05-13 jo neblaivumo tarnybos metu faktą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2011-01-04 atlieka Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio apskrities VPK) Pasvalio rajono policijos komisariato (toliau - Pasvalio r. PK) kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigas, tai yra jis yra statutinis valstybės tarnautojas. 2013-06-17 Panevėžio apksrities VPK viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į 2013-06-13 Panevėžio apksrities VPK komisijos pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui tirti išvadą, pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 15 straipsnio 1 dalies 1,5, 6 punktų, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3, 4.24, 4.28 punktų, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių 11 punkto reikalavimų pažeidimą. Nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad pareiškėjas 2013-05-13 apie 8.19val. tarnybos metu, būdamas darbo vietoje ir dirbdamas Panevėžio apskrities VPK Pasvalio r. PK kriminalinės policijos tyrėju, buvo neblaivus, jam alkoholio kiekio matuokliu Lion alcolmeter 500 Nr.18826 nustatytas 0,21 promilės girtumas(21b.l.). 2013-05-13 Panevėžio apkskrities VPK Pasvalio r. PK aktu dėl nušalinimo nuo pareigų pareiškėjas 2013-05-13 8.25val.buvo nušalintas nuo pareigų likusiam dienos tarnybos laikui(23b.l.).

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, kurio statusą bei atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas(toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) bei Lietuvos Respublikos 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas(toliau - Vidaus tarnybos statutas). Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojai traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Valstybės tarnybos įstatyme yra numatyta, jog tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (2 str. 12 p.). Tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindai išsamiai reglamentuojami Valstybės tarnybos įstatymo 27-34¹ straipsniuose, kurių nuostatos pagal įstatymo 4 straipsnį (bylai aktuali 2012-06-05 įstatymo Nr.XI-2041 redakcija) didžiąja dalimi taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams. Nurodytos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustatė, kad statutiniams valstybės tarnautojams, be kitų straipsnių, šio Įstatymo <...> 29 straipsnio 2, 5 ir 6 dalys, 30 straipsnis <...> taikomi be išlygų. Nurodytos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 7 dalis nustatė, kad <...> Sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams <...> terminus ir tvarką nustato Vyriausybė<...>. Nuobaudų už tarnybinius nusižengimus skyrimo tvarka įtvirtinta Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintose Tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams skyrimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. IV-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje( toliau – Tvarka).

Byloje nustatyta, kad vada atsakovui pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo 2013-05-13 Panevėžio apskrities VPK Pasvalio r. PK viršininko M.J. tarnybinis pranešimas Panevėžio apskrities VPK l.e. viršininko pareigas M.A., kuris, atsižvelgdamas į tai, kad galimai padarytas nusižengimas, už kurį numatyta griežčiausia tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų, 2013-05-16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė komisiją tarnybiniam nusižengimui tirti. 2013-05-20 pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, kuriame pateikta informacija apie padarytą nusižengimą ir nurodyta, kad pareiškėjas per 5 dienas darbo dienas komisijai gali pateikti rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo(24b.l.).Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas ir motyvuota išvada 2013-06-13 pateikta Panevėžio apskrities VPK viršininkui(45-50b.l.), kuris sprendimą dėl nuobaudos skyrimo priėmė 2013-06-17.Teismas konstatuoja, kad atsakovas iš esmės laikėsi tarnybinio nusižengimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūros terminų.

2013-06-13 pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, įvertinus tyrimo metu surinktus įrodymus, buvo nustatyta, kad 2013-05-12 Panevėžio apskrities VPK Pasvalio r.PK viršininkas M.J. iš Pasvalio r. PK Operatyvaus valdymo poskyrio gavo informaciją, kad neblaivus pareiškėjas važinėja po Raubonių kaimą. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju M.J. parodė, kad informacija apie neblaivų automobiliu važinėjantį pareiškėją buvo gauta iš anonimo bei, kad M.J. susisiekus su informaciją pranešusiu asmeniu, pastarasis patvirtino informaciją, tačiau atsisakė nurodyti savo duomenis. Policijos pareigūnams reaguojant į gautą informaciją 2013-05-12 buvo rastas tik paliktas pareiškėjo automobilis, o paties pareiškėjo surasti nepavyko. 2013-05-13 rytą M.J. pasikvietė pareiškėją ir kilus įtarimui, kad pareiškėjas yra neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo paraudęs veidas ir akys, pareiškėjui pasiūlė blaivumą patikrinti alkoholio kiekio matuokliu. Pareiškėjui sutikus, Pasvalio r. PK viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresnysis specialistas V.V., naudodamasis alkoholio kiekio matuokliu Lion alcometer 500 Nr.18856, kuriam patikra buvo atlikta 2013-04-03 ir AB „Vilniaus metrologijos centras“ išduotas patikros sertifikatas Nr.1238814 galiojo iki 2013-10-02, atliko blaivumo testą ir nustatė, kad pareiškėjo girtumas yra 0,21 promilės. Pareiškėjas su alkoholio kiekio matuoklio parodymais sutiko ir juos patvirtino savo parašu. 2013-05-13 8,25val. vadovaudamasis Valstybės tarnybos statuto 28 straipsnio 1 dalimi ir Tvarkos 14 punktu, Pasvalio r. PK Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas D.I. nušalino pareiškėją nuo pareigų tos dienos tarnybos laikui ir tai patvirtino aktu, kurį, be jo, pasirašė dalyvavę kelių policijos grupės vyresnysis specialistas V.V. ir organizacinės grupės vyresnioji specialistė V.Č. Pareiškėjas su nušalinimo aktu susipažino ir jį pasirašė. Pareiškėjui sutikus, buvo išduotas siuntimas pareiškėjo neblaivumui(girtumui) nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Lydimas pareigūno V.V. pareiškėjas nuvyko į Pasvalio ligoninę, kur 2013-05-13 9,20val. buvo paimtas jo kraujo mėginys. Tik 2013-06-10 atsakovas gavo Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini).Šioje išvadoje nurodyta, kad pareiškėjo kraujo mėginys Toksikologijos laboratorijoje gautas 2013-06-05 bei kad atlikus jo tyrimą pareiškėjo kraujyje etilo alkoholio nerasta (37b.l.). Tarnybinio patikrinimo išvadoje atsakovas šiuo įrodymu nesivadovavo, kadangi nustatė, jog buvo pažeistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui(girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 8.9 punkte nustatytas dviejų darbo dienų terminas, per kurį tiriamoji medžiaga turi būti pristatoma į toksikologijos laboratoriją. Atliekant tarnybinį patikrinimą pareiškėjas 2013-05-21 pateikė rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodė, jog tarnyboje jis buvo blaivus, alkoholį paskutinį kartą vartojo 2013-05-11, o 2013-05-11 ir 2013-05-12 tvarkydamas namų aplinką peršalo, todėl 2013-05-13, prieš atvykdamas į tarnybą, vartojo nereceptinį vaistą „Pertusinas Forte“ bei burnos skalavimo skystį „Listerine“, kurių sudėtyje yra alkoholio(25b.l.). Tačiau Pasvalio r. PK viršininkas M.J. ir vyresnioji specialistė V.Č. savo tarnybiniuose pranešimuose patvirtino, kad 2013-05-13 ryte tarnyboje nuo pareiškėjo sklido alkoholio kvapas, buvo paraudę akys ir veidas, kad pareiškėjas neprieštaraudamas pasirašė neblaivumo nustatymo testo rezultatus, kurie parodė 0,21 promilės girtumą ir net neužsiminė, jog buvo vartojęs kokius nors vaistus ar burnos skalavimo skysčius. Kad 2013-05-13 nustatant neblaivumą pareiškėjas nėra sakęs apie vaistų vartojimą, savo tarnybiniuose pranešimuose patvirtino ir V.V. bei D.I. Teismo posėdyje liudytojai M.J., V.Č., D.I. parodė, kad 2013-05-13 jie įtarė, kad pareiškėjas tarnyboje yra neblaivus. Liudytojas M.J. patvirtino, kad iš pareiškėjo burnos sklido alkoholio kvapas, buvo paraudę akys ir veidas. Liudytojas patvirtino, kad pareiškėjas turi problemų su alkoholio vartojimu. Liudytoja V.Č. parodė, kad pareiškėjo paraudusios akys rodė jo neblaivumą, nes ilgesnį laiką dirbus su pareiškėju ir mačius jį visokį, liudytojai nesunku tai atskirti. Liudytojas D.I. parodė, kad pareiškėjo neblaivumą parodė jo paraudusios akys.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (žr. pvz., 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą adm.byloje Nr. A520–2635/2012; 2013 m. birželio 21 d. sprendimą adm. byloje Nr. A520–971/2013). Valstybės tarnautojų tarnybiniai nusižengimai daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Todėl svarbi yra teismo pareiga patikrinti tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą. Atlikdamas šį tikrinimą teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos pasiskirstymo tarp šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi( ABTĮ 23 str.2d., 6p., 57str.4d., 72 str.). Pagal valstybės tarnybos teisinių santykių srityje suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui, todėl darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui. Taigi, darbuotojo neblaivumo faktą turi įrodyti darbdavys. Buvimo tarnybos metu neblaiviam faktas gali būti įrodinėjamas visais faktiniais duomenimis. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareigūno neblaivumas tarnyboje gali būti patvirtintas ne vien tik medicinine išvada, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis(žr.,2011-04-14 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį adm.byloje Nr.A 62 - 228/2011).Neblaivumo patikrinimas medicinos įstaigoje yra tik vienas iš įrodymų fiksavimo būdų, kuriuo atsakovas gali pasinaudoti, siekdamas patvirtinti pareiškėjo neblaivumo faktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, kad bylose, susijusiose su neblaivumo fakto įrodinėjimu, esant galiojančiam alkotesterio – alkoholio kiekio matuoklio patikros sertifikatui, pripažįstama, kad asmens neblaivumo patikrinimas yra atliktas tinkamai ir neblaivumo testas laikytinas patikimu asmens neblaivumo įrodymu (žr., 2010-09-17 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį adm. byloje Nr. A575–1051/2010). Nagrinėjamoje byloje paminėtų liudytojų parodymai, alkoholio kiekio matuoklio, turinčio galiojantį patikros sertifikatą, parodymai, su kuriais pareiškėjas sutiko, pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų aktas, kuriam pareiškėjas taip pat neprieštaravo, patvirtino faktą, kad 2013-05-13 pareiškėjas tarnyboje buvo neblaivus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nustatant statutinio pareigūno neblaivumą tarnyboje nėra vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr.452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 3 punkte numatyta asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimalia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu (žr. 2013-10-17 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. byloje Nr. A 492 -1830/2013). Todėl sertifikuota alkoholio matavimo priemone nustatytas pareiškėjo 0,21 promilės apsvaigimas nuo alkoholio, nors ir yra mažesnis nei vairavimo metu minėtose taisyklėse leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija, patvirtina pareiškėjo neblaivumą. Be to, nors įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui (Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis), tačiau toks įrodinėjimo naštos perkėlimas darbdaviui negali būti aiškinamas kaip absoliučiai eliminuojantis tarnautojo pareigą teikti argumentus bei įrodymus, kurie galėtų paneigti pažeidimą. Tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams skyrimo taisyklių 9 punktas numato valstybės tarnautojo galimybę aktyviai dalyvauti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje (žr., 2013-02-28 Lietuvos vyriausiojo administracinio nutartį adm. byloje Nr. A492–360/2013, 2013-10-17 nutartį adm. byloje Nr. A 492 -1830/2013). Nuo 2001 metų būdamas policijos pareigūnu, pareiškėjas turėjo gerai žinoti, kad alkoholio turinčių preparatų vartojimas yra reikšmingas, atliekant alkoholio kiekio iškvėptame ore matavimą, tačiau apie tokių preparatų vartojimą nepranešė nei prieš atliekant tokį matavimą, nei po matavimo rezultatų, kuriais užfiksuotas pareiškėjo neblaivumas. Apie tai, kad iki atliekant blaivumo testą pareiškėjas vartojo alkoholio turinčių preparatų pareiškėjas pirmą kartą nurodė tik savo 2013-05-21 paaiškinime. Be to, tik 2013-05-21 savo paaiškinime pareiškėjas nurodė, jog 2013-05-13 jis į tarnybą atvyko peršalęs, todėl buvo paraudę jo akys ir veidas. Pažymėtina, kad pareiškėjas jokių įrodymų savo 2013-05-21 paaiškinimo teiginiams pagrįsti, o taip pat ir paaiškinimams teismo posėdyje patvirtinti iš viso nepateikė. Savalaikį svarbių duomenų ir paaiškinimų nepateikimą pareiškėjas teisina tuo, kad 2013-05-13 jo niekas to padaryti neprašė. Byloje nustatyta, kad alkoholio matavimo prietaisu nustatęs pareiškėjo neblaivumą, atsakovas siuntė pareiškėją į Pasvalio ligoninę neblaivumui nustatyti, kur pareiškėjas, kaip jis nurodo savo paaiškinime, būdamas įsitikinęs, kad yra blaivus, tačiau žinodamas, kad alkoholio kiekio matavimo prietaisu yra nustatytas jo neblaivumas, nepareikalavo, kad jam būtų atlikta medicininė apžiūra, o paėmus jo kraujo mėginį – tarnybinio patikrinimo metu visiškai nesirūpino ir nesidomėjo šio mėginio tyrimo rezultatais. Todėl nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad pareiškėjas sąmoningai nesinaudojo Taisyklių 9,10 punktais jam suteiktomis teisėmis teikti atsakovui informaciją ir dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis, galų gale netgi apskųsti tirti nusižengimą įgaliotų asmenų veiksmus ar neveikimą ir kt.

Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos ( toliau - Metodika), patvirtintoje 2006-06-20 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V-505 1 punkte nurodyta, kad metodika reglamentuoja transporto priemonių vairuotojų, iš jų ir darbuotojų, vairuojančių juridinių asmenų transporto priemones, bei kitų asmenų, įtariamų neblaivumu (girtumu) ar apsvaigimu, patikrinimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Metodikos 8.9 punktas nustato, kad tiriamoji medžiaga (kraujas/ar šlapimas) alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti siunčiančiosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos arba policijos transportu į toksikologijos laboratoriją pristatoma ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po jų paėmimo. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo kraujo mėginys į toksikologijos laboratoriją buvo pristatytas tik po 23 kalendorinių dienų ( 18 darbo dienų). Todėl teismas daro išvadą, kad Metodikos reikalavimai buvo grubiai pažeisti ir pareiškėjo kraujo tyrimas buvo atliktas iš esmės pažeidus pagrindines procedūras ir taisykles, kas sudaro pagrindą teismui abejoti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikyti ją nepakankamu įrodymu tam, kad būtų paneigti atsakovo atliktų pirminio neblaivumo patikrinimo procedūrų rezultatai - nustatytas 0,21 promilės girtumas, kurie byloje yra patvirtinti net pačiam pareiškėjui abejonių nesukėlusiais sertifikuoto alkoholio kiekio matuoklio parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei jų apklausos teismo posėdyje parodymais.

Teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais įvertinęs tarnybinio patikrinimo išvadą, jos pagrindu priimtą skundžiamą įsakymą, byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad atsakovas įrodė, jog 2013-05-13 pareiškėjas tarnybos metu buvo neblaivus ( 0,21 promilės girtumas). Vidaus tarnybos statutas apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (2 straipsnio 6 dalis). Statutas tarnybinių nusižengimų pagal sunkumą nediferencijuoja. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje yra pateikta šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sąvoka – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams. Aptariamo įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punkte prie šiurkščių tarnybinių nusižengimų priskirtas buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą. Pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas ir su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-05-17 įsakymu „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“ Nr. 5-V-437, kuriame numatytomis priemonėmis siekiama gerinti policijos įvaizdį ir didinti visuomenės pasitikėjimą policija bei kurio 1.2 punkte nurodyta, jog darbuotojo neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą tarnybos metu būtina vertinti kaip šiurkštų tarnybos drausmės pažeidimą (34,71b.l). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad statutiniams valstybės tarnautojams keliami itin aukšti nepriekaištingos reputacijos, pavyzdinio elgesio ir tarnybinės drausmės standartai. Statutinio valstybės tarnautojo buvimas tarnyboje neblaiviam neabejotinai kenkia statutinės įstaigos įvaizdžiui, menkina jos autoritetą. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1,5,6 punktai numato, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, <...> nepiktnaudžiauti tarnyba <...>, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 punktas reglamentuoja policijos pareigūno profesinės etikos principus: tai pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, nesavanaudiškumas, padorumas, nešališkumas, atsakomybė, viešumas, pavyzdingumas. Šio Kodekso 4.24 punktas nustato, kad policijos pareigūnai tarnybinėje veikloje turi nepiktnaudžiauti psichiką veikiančiomis medžiagomis, o 4.28 punktas įtvirtina nuostatą, jog policijos pareigūnai tarnybinėje veikloje turi vadovautis visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių (Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 50-V-129 redakcija) 11 punktas draudžia darbuotojams darbo metu, darbo vietoje vartoti alkoholinius gėrimus, būti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių ar toksinių medžiagų. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad 2013-05-13 apie 8.19val tarnybos metu tarnybos vietoje būdamas neblaivus, pareiškėjas pažeidė aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus. Išvadoje nustatyta pareiškėjo kaltė ir kilę padariniai. Pareiškėjo ginčijamu įsakymu pareiškėjui paskirta nuobauda – griežtas papeikimas nėra neadekvati ar neproporcinga padarytam pažeidimui. 2013-06-17 Panevėžio apskrities VPK viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K.V.“ ir 2013-06-13 išvada „Dėl Panevėžio apskrities VPK Pasvalio r. PK pareigūno K.V. veiksmų“, pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytus pažeidimus ir nuobaudos skyrimo motyvus(žr., pvz.: 2010-10-15 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį adm. byloje Nr. A-146-1227/2010; 2010-05-24 nutartį adm. byloje Nr. A-146-700/2010 ir kt. Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovas laikėsi tarnybinio nusižengimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūros reikalavimų ir bendrųjų nuobaudos skyrimo principų, o tarnybinio patikrinimo metu ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas bei kad pareiškėjas teisėtai buvo nušalintas nuo pareigų. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas(Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ,127 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja Dalia Pranckienė