Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo, suinteresuotais asmenimis byloje esant R. M. ir I. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys – R. M. ir I. K. pateikė teismui atsiliepimus, kuriuose neprieštarauja palikimo priėmimo termino atnaujinimui ir teismo leidimo išdavimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pareiškėja teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą atnaujinti ar neatnaujinti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą atnaujinti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į šių bylų svarbą trečiųjų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino atnaujinimo situacijoje turėtų būti vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų.

Iš pareiškimo ir pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė A. M. motina A. A. M., kuri po savo mirties paliko nekilnojamojo turto: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) *A. M. turi psichikos negalią, dėl kurios jis negali suprasti ir valdyti savo veiksmų. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. buvo pripažintas neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, o jo globėja ir turto administratore paskirta N. M.. Teismo sprendimas priimtas (duomenys neskelbtini), kai jau buvo pasibaigęs įstatyme numatytas 3 mėnesių terminas priimti palikimą. Kaip matyti iš pridedamų rašytinių įrodymų, palikimą sudarantis turtas nebuvo ir nėra apsunkintas kreditoriniais įsipareigojimais, jis nėra areštuotas.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Trijų mėnesių terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

A. M., būdamas pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, jis įstatymo nustatytą terminą pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo praleido ne dėl savo kaltės, o dėl negalėjimo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, negebėjimo išreikšti savo valios ir kreiptis į notarą. Neįgalaus asmens negalėjimas atstovauti savo interesams laikytina svarbia priežastimi atnaujinti terminą palikimui priimti. Taip pat vertinama ir tai, kad pareiškėja N. M. buvo pakankamai atidi ir rūpestinga – kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo pas advokatą bei į teismą dėl neveiksnumo nustatymo jos sutuoktiniui A. M.. Teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, į tai, kad nėra išduota paveldėjimo teisės liudijimų į mirusiosios turtą suinteresuotiems asmenims, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), pripažįsta, kad yra pagrindas nurodytas priežastis, dėl kurių laiku nebuvo priimtas mirusios A. A. M. palikimas laikyti svarbiomis ir atnaujinti A. M. įstatyme numatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jo motinos A. A. M. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, (duomenys neskelbtini) 185 straipsniai).

Neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai (CK 5.56 straipsnis). Globėjas savo globojamo neveiksnaus asmens vardu priimti palikimą gali tik gavęs teismo leidimą. Svarstydamas klausimą dėl leidimo sandoriams sudaryti išdavimo, teismas turi įsitikinti globėjo ir globotinio interesų konflikto dėl prašomo leisti sudaryti sandorio nebuvimu, o prireikus – ir imtis priemonių, kad tokio interesų konflikto būtų išvengta.

Pareiškėja N. M. pateikė duomenis apie paveldimą turtą, patvirtino, jog A. A. M. jokių kreditorių neturėjo, patikrinus informacinę teismų sistemą LITEKO, taip pat nenustatyta jokių palikėjos skolinių įsipareigojimų. Įvertinus tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad teismo leidimo išdavimas priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu nesukurs jokių prievolių A. M. ir nepablogins jo turtinės padėties, todėl siekiant apsaugoti neveiksnaus asmens interesus, pareiškėjos N. M. prašymas tenkinamas, išduodamas teismo leidimas A. M. vardu priimti palikimą po motinos A. A. M. mirties be antstolio sudaryto turto apyrašo (CK 5.56 straipsnis).

Pareiškėjai išaiškintina, kad ji, šia nutartimi teismui atnaujinus terminą palikimui priimti, per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 576–578, 579–582 straipsniais,

nutaria:

Prašymą tenkinti visiškai.

Atnaujinti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos A. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)

Terminas atnaujinamas 3 (trims) mėnesiams nuo nutarties priėmimo.

Išduoti teismo leidimą N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnaus asmens A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą be turto apyrašo po A. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)

Pareiškėjai išaiškinti, kad ji, šia nutartimi teismui atnaujinus terminą palikimui priimti, per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per 7 dienas nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Kita nutarties dalis neskundžiama.