Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

pareiškėjo įgaliotam atstovui – Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos įgaliotam atstovui Algimantui Glušauskui,

atsakovo – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui Mindaugui Goberiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. R. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo skirti tarnybinę nuobaudą, nesusijusią su atleidimu iš tarnybos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

- panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009-02-26 įsakymą Nr. 64-TE-44 dalyje dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo paskyrimo;

- panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009-03-03 įsakymą Nr. 64-TE-52, kuriuo jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos, remiantis Vidaus tarnybos statuto 26 str. 2 d. 4 p., 53 str. 1 d. 7 p., įpareigojant skirti tarnybinę nuobaudą, nesusijusią su atleidimu iš vidaus tarnybos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinės bylos duomenų visuma patvirtina aplinkybes, kad iki atleidimo iš tarnybos pareiškėjas dirbo Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK Viešosios tvarkos skyriaus tyrėju (b.l. 14-20). 2008-02-07 Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto posėdžio nutarimu pareiškėjas buvo priimtas į minėtą profesinę sąjungą (toliau – Profesinė sąjunga), tenkinant jo 2008-01-23 prašymą (b.l. 9-11). 2008-02-04 raštu Nr. 29, kuris Kazlų Rūdos PK buvo pasiųstas registruotu paštu (b.l. 12), Profesinė sąjunga informavo pareiškėjo darbdavį (Kazlų Rūdos PK viršininką) apie pareiškėjo priklausymą profesinei sąjungai ir, tuo pačiu, pareiškė prašymą pradėti nario mokesčio atskaitymą ir pareiškėjo darbo užmokesčio. Atsakovo įgaliotas atstovas nepaneigė aplinkybių, jog minėtą pranešimą atsakovas gavo. Be to, Profesinės sąjungos įgaliotas atstovas patvirtino, jog nario mokestis buvo pervedamas pastoviai ir laiku. 2009-02-06 pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir buvo pasiūlyta Marijampolės apskrities VPK viršininkui pareiškėjui paskirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą (b.l.18-20, 26-46). Bylos duomenys patvirtina (šią aplinkybę pripažįsta ir pareiškėjas), kad tuo metu jis jau turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b.l. 20, 55). 2009-02-11 raštu Nr. 64-5-662 (b.l. 21) atsakovas kreipėsi į Lietuvos Vidaus reikalų sistemos respublikinę profesinę sąjungą dėl sutikimo pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. 2009-02-24 raštu Nr. 37 (b.l. 22) minėta profesinė sąjunga informavo atsakovą, jog pareiškėjas nepriklauso šiai organizacijai ir yra kitos Profesinės sąjungos nariu į kurią betarpiškai reikia kreiptis dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjungos įgaliotas atstovas teismui paaiškino, jog Respublikinė profesinė sąjunga ir tik atskirų Profesinių sąjungų susivienijimas ir fiziniai asmenys jos nariais negali būti. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas į Profesinę sąjungą, kurios nariu yra pareiškėjas, nesikreipė dėl sutikimo pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą, bet 2009-02-26 įsakymu Nr. 64-TE-44 (b.l. 7) pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Vidaus tarnybos statuto (toliau Statutas) 43 – 45 str. reguliuoja tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką. Spręsdamas 2009-02-26 įsakymo teisėtumo klausimą, teismas atsižvelgia į Statuto ir Profesinių sąjungų įstatymo nuostatas, taip pat į bendruosius principinius Valstybės tarnybos įstatymo, Darbo kodekso reikalavimus, taikant tarnybinę arba drausminę atsakomybę valstybės tarnautojų (pareigūnų) atžvilgiu. Išanalizavus Profesinių sąjungų įstatymo normas ir Statuto 43 str. 4 d. nuostatas matyti, kad pastarojoje teisės normoje yra suformuluota santykinai savarankiška teisės norma, nustatanti, kad profesinių sąjungų nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, visais atvejais yra reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Šis sutikimas būtinas skiriant tarnybines nuobaudas visiems profesinės sąjungos nariams, o ne tik profesinės sąjungos renkamojo organo nariams. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra suformavęs (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d.) analogišką praktiką išnagrinėtose administracinėse bylose (administracinė byla Nr. A7–1189–2003, Nr. A3-170-2004, Nr. A6-529-2004 ir kt.). Šios nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-18 Senato nutarime Nr. 45. Teismas pažymi, kad minėta procedūra yra užtikrinama teisė profesinės sąjungos renkamajam organui patikrinti, ar numatytos skirti tarnybinės nuobaudos tikslas nėra tiesiogiai susietas su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje bei jo veikla šioje profesinėje sąjungoje. Darydamas šią išvadą, teismas vadovaujasi ir Konstitucinio Teismo nutarimo išvadomis (Konstitucinio Teismo 1999-01-14 nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo preambulės 2 dalies, 10 straipsnio 4 dalies, 17 straipsnio, 18 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio ir 23 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai). Darbo kodekso 19 str., 20 str., 22 str., 35 str. 2 d., 36 str. normų principinės nuostatos, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 5 str., 16 str. 1 d. 7 p., 16 str. 7 d. iš esmės analogiškai apibrėžia valstybės tarnautojų teisių turinį bei apimtį drausminės atsakomybės taikymo procese. Iš to seka išvada, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta neteisėtai, kadangi pareiškėjas nubaustas negavus Profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo ir tuo nesilaikyta tarnybinių nuobaudų profesinių sąjungų nariams skyrimo tvarkos. Nesant Profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo tarnybinei nuobaudai skirti profesinės sąjungos nariui, arba atsisakymą duoti sutikimą panaikinančio teismo sprendimo, paskirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.). Kazlų Rūdos PK yra Marijampolės apskrities VPK struktūrinis padalinys ir tai, jog Profesinė sąjunga tinkamai pranešė Kazlų Rūdos PK apie pareiškėjo priklausymą šiai organizacijai, Respublikinė profesinė sąjunga taip pat pranešė atsakovui apie pareiškėjo priklausymą konkrečiai Profesinei sąjungai, nario mokesčio išskaitymai iš pareiškėjo darbo užmokesčio, duoda pakankamą pagrindą išvadai, jog atsakovas turėjo galimybę ir privalėjo kreiptis į Profesinę sąjungą sutikimo prieš skiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėjui. Atsakovo įgalioto atstovo nurodyti motyvai, jog pats pareiškėjas nurodė apie priklausymą kitai profesinei organizacijai, jog nebuvo gautas atsakymas per 14 dienų negali būti pakankamu pagrindu pareiškėjo skundui atmesti. Šiuo atveju tarnybinės nuobaudos skyrimo taisykles pažeidė pats atsakovas. Dėl šių aplinkybių 2009-02-26 įsakymas Nr. 64-TE-44 panaikintinas (ABTĮ 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 3 p.). Teismas, įvertinęs kitų pateiktų įrodymų visumą, pabrėžia, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda iš esmės buvo paskirta pagrįstai (nevertinant aplinkybės, jog prieš tai nebuvo kreiptasi į profesinę sąjungą, kurios nariu buvo pareiškėjas, dėl sutikimo pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą ir tai savaime daro paskirtą tarnybinę nuobaudą neteisėta).

Administracinės bylos duomenys taip pat patvirtina aplinkybes, jog pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas (b.l. 7, 8, 16-20, 50-51, 55) ir tarnybinio nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą - papeikimą. 2009-02-24 apie 8 val. 30 min. alkotesterio duomenų pagalba buvo nustatyta, jog tarnybos metu darbo vietoje pareiškėjas yra neblaivus (0,6 promilių girtumas), o 8 val. 50 min. gydymo įstaigoje buvo užfiksuotas 2,52 promilių girtumas ir konstatuotas vidutinis girtumo laipsnis (b.l. 68-73, 79). Pareiškėjas šias faktines aplinkybes iš esmės pripažįsta ir neneigia alkoholio vartojimo fakto. 2009-02-26 buvo patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje siūloma pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos (b.l. 68-69). 2009-03-03 įsakymu Nr. 64-TE-52, remiantis Statuto 26 str. 2 d. 4 p., 53 str. 1 d. 7 p., pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos (b.l. 8).

Teismas konstatuoja, kad bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas (B lygis 7 kategorija) ir ginčijamo įsakymo priėmimo metu turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą - papeikimą. Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, jog valstybės tarnyba - tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei tautai, todėl valstybės tarnyba turi būti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Ji turi būti organizuota taip, kad valstybės ir savivaldybių institucijose sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas priimtų (arba dalyvautų tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) tik lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai žmonės. Konstitucija netoleruoja tokių situacijų, kai kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis, kuri nors valstybės ar savivaldybės institucija arba atskiri valstybės tarnautojai veikia priešingai nei reikalauja Lietuvos valstybės interesai ar pažeidžia Lietuvos valstybės konstitucinę tvarką. Valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinis imperatyvas valstybės tarnybai kelia ypatingus reikalavimus. Valstybės tarnautojai ne tik privalo patys nepažeisti Konstitucijos ir teisės, bet ir turi pareigą imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio nuostatos numato, jog policijos uždaviniai yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, jų atskleidimas, tyrimas ir kt. Sistemiškai vertinant aukščiau aptartų policijos veiklą reglamentuojančių norminių aktų nuostatas, darytina išvada, kad policijos pareigūnas turi taip atlikti savo tarnybą, kad būtų užtikrinti Policijos veiklos įstatymo 5 str. keliami uždaviniai. Bylos įrodymų visetas patvirtina, kad pareiškėjas nesilaikė aukščiau aptartojo teisinio reguliavimo, kadangi vartojo alkoholinius gėrimus ir tarnybos metu bei tarnybos vietoje buvo akivaizdžiai neblaivus (tarnybos vietoje buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis). Šie pareigūno veiksmai akivaizdžiai nesuderinami su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Teismo manymu, ši aplinkybė buvo pakankamas pagrindas pareiškėjo veiksmus kvalifikuoti kaip pareigūno vardo pažeminimą. Pareiškėjo apsvaigimas nuo alkoholio buvo nustatytas nepažeidžiant Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. lV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 14 punkto reikalavimu. Minėtas punktas numato, jog, jeigu yra pagrindas manyti, kad pareigūnas tarnybos metu yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, pareigūnas įtariamas neblaivumu ar apsvaigimu, teisės aktų nustatyta tvarka pasiunčiamas arba pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą patikrinti, ar toks pareigūnas yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų. Teismas taip pat konstatuoja, kad nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių reikalavimai, nes šios Taisyklės taikomos nustatant pareigūnų būklę, kadangi ši tvarka reglamentuoja ne tik transporto priemones vairavusių asmenų būklės nustatymą. Minimų taisyklių IX skyriaus “Kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas ir atlyginimas už medicininės apžiūros atlikimą“ 22 punktas numato, kad policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymo įgaliotų subjektų siuntimu atliekama kitų asmenų medicininė apžiūra. Taisyklių 23 punktas numato, jog policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros pareigūnai, darbdavio atstovai, kiti Lietuvos Respublikos įstatymų įgalioti subjektai išrašo kito asmens siuntimą ir pristato šį asmenį į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklių 2 punktas apibrėžia sąvoką kiti asmenys - administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, kurie vadovaujantis ATPK 270-1 str., siunčiami neblaivumui (girtumui) arba apsvaigimui nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų nustatyti, taip pat kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros pareigūnų, teismo, darbdavio ir kitų įstatymų įgaliotų subjektų siunčiami neblaivumui (girtumui) arba apsvaigimui nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų nustatyti, išskyrus transporto priemonių vairuotojus ir darbuotojus, vairuojančius juridinio asmens transporto priemones. Šiuo atveju pareiškėjas priskirtinas prie kitų asmenų ir jo neblaivumas galėjo būti nustatomas tik sveikatos priežiūros įstaigoje atliekant medicininę apžiūrą, laikantis Taisyklių 25 punkto reikalavimų ir tikrinimo rezultatai turėjo būti fiksuoti medicinos apžiūros metu surašytu medicininės apžiūros atlikimo aktu (b.l. 72, ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A–146/2005 - Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 348). Šiuo atveju nėra svarbu, koks buvo girtumo (neblaivumo) laipsnis ir teismas pareiškėjo skundo motyvus, kuriais jis abejoja dėl girtumo laipsnio, atmeta kaip nepagrįstus.

Pareigūno vardo pažeminimo sąvoka apibrėžta Statuto 2 str. 7 d. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. lV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 4.3 p. Šiame punkte pateiktas pareigūno vardo pažeminimo apibrėžimas - tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikinėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Iš šio apibrėžimo matyti, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Teismo nuomone, pareiškėjas, vilkėdamas policijos pareigūno uniformą ir būdamas neblaivus tarnyboje darbo metu, akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą. Iš to seka, kad pareiškėjas suteikė pagrindą visuomenei manyti, jog policijos pareigūnai tarnybos metu gali nevykdyti įstatymų bei poįstatyminių aktų nustatytų šiai teisėtvarkos institucijai pareigų. Tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą policija ir menkina šios institucijos prestižą visuomenėje, nes pareiškėjas sąmoningai pažeidė Policijos veiklos įstatymo 4 str., 5 str. įtvirtintus principus bei uždavinius, todėl atsakovas turėjo ne teisę, bet pareigą šiuos principus pažeidusį vidaus tarnybos pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos (LVAT teisėjų 2006-07-03 pasitarime patvirtinto administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimo nuostatos). Šio apibendrinimo 3.2.4.2 punkte nurodoma, kad pareigūno vardo pažeminimas, kai pareigūno kaltas veikimas ar neveikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, visais atvejais nesudaro tarnybinio nusižengimo, Vidaus tarnybos statute apibūdinamo kaip Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, sudėties, todėl šiais atvejais apskritai nėra prielaidų vertinimams, jog pareigūno vardo pažeminimas yra tarnybinis nusižengimas ir atleidimas yra taikoma tarnybinė nuobauda. Iš to galima daryti išvadą, kad Statutas nenumato vidaus reikalų sistemos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d., LVAT 2008-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A143–231/2008, nutartis administracinėje byloje Nr. A-523/2005). Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad tai savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bei ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Apibendrinant nustatytas faktines aplinkybes ir paminėtą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Statuto 53 str. 1 d. 7 p. yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu, nekiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Statuto 53 str. 1 d. 7 p., jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti, akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą, yra vertinamojo pobūdžio bei sietinos su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Be to, atsakomybė pagal Statuto 53 str. 1 d. 7 p. atsiranda atlikus minėtus veiksmus, nepriklausomai nuo to, ar šie veiksmai buvo susiję, ar nebuvo susiję su tarnybinių pareigų atlikimu (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A-11-129/2004, Nr. A-11-803/2005, Nr. A-7-247/2004, Nr. A-8-489/2007, Nr. A556-1662/2008, Nr. A-438-423/2009 ir kt.). Nukrypti nuo formuojamos praktikos šioje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Pareiškėjo motyvai, kad, esant galiojančiai tarnybinei nuobaudai – papeikimui, jam parinkta per griežta tarnybinės nuobaudos rūšis, taip pat jo pateiktų padėkų, kursų baigimo pažymėjimų, turtinės padėties duomenys, negali būti pakankamu pagrindu panaikinti skundžiamam įsakymui ar įpareigojimui paskirti švelnesnę tarnybinės nuobaudos rūšį dėl aukščiau išdėstytų išvadų. Dėl šių aplinkybių visumos šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai išdėstyti Statuto 53 straipsnyje, o 26 straipsnis reglamentuoja tarnybinių nuobaudų rūšis, jų skyrimo tvarką ir griežčiausios tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš vidaus tarnybos skyrimo atvejus, bet ne atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus. Teisės norma, numatyta Statuto 26 straipsnyje tarnauja skiriant tarnybinę nuobaudą už padarytus tarnybinius nusižengimus ir išsamiai apibrėžia atvejus, kada turi būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, paprastai lemianti atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 14 p. Tuo atveju, kai pareigūnui nėra skiriama tarnybinė nuobauda, o iš karto konstatuojama apie pareigūno elgesį žeminantį poelgį, atleidimo pagrindu turėtų būti nurodomas Statuto 53 str. 1 d. 7 p. O tais atvejais, kai pareigūnui skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 26 str. 2 d. 4 p., pareigūnas turėtų būti atleidžiamas remiantis Statuto 53 str. 1 d. 14 p. Atleidžiant pareiškėją iš vidaus tarnybos atsakovas iš dalies nukrypo nuo LVAT formuojamos praktikos, tačiau teismas to nelaiko esminiu pažeidimu, duodančiu pagrindą panaikinti (ar pakeisti) skundžiamą 2009-03-03 įsakymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. – 87 str., 88 str. 1 p., 2 p., 89 str. 1 d. 3 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009-02-26 įsakymą Nr. 64-TE-44 dalyje dėl N. R. paskirtos tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo paskyrimo.

Skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009-03-03 įsakymą Nr. 64-TE-52, kuriuo N. R. buvo atleistas iš vidaus tarnybos, remiantis Vidaus tarnybos statuto 26 str. 2 d. 4 p., 53 str. 1 d. 7 p., ir įpareigojimo paskirti tarnybinę nuobaudą, nesusijusią su atleidimu iš vidaus tarnybos atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.