Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d., 180 str. 1 d. ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 5 d. paskirtas bausmes subendrinus, taikant bausmių apėmimo būdą, S. P. paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistojo S. P. nukentėjusiajai A. V. priteista 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, K. V. 800 Lt, advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. nuteistas už tai, kad išžagino mažametį asmenį ir padarė plėšimą.

Būtent, 2005 m. birželio 3 d. apie 15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, S. P. grasindamas peiliu ir panaudodamas jėgą, tikslu išžaginti nusivedė mažametę A. V. , gimusią 1992 m. birželio 19 d. į mišką, esantį Kauno m. tarp geležinkelio pervažos ir Pyvesos gatvės 5 namo, kur grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, surišo nukentėjusiajai rankas, bei pririšo ją prie medžio, sudavė jai tris smūgius kumščiu į galvą ir tokiu būdu atėmęs galimybę nukentėjusiajai priešintis, prieš jos valią su ja lytiškai santykiavo.

Po to, t.y. išžaginus A. V. ir dėl surišimo nesant galimybės jai priešintis, S. P. iš nukentėjusios švarko išėmė ir tokiu būdu pagrobė mobilaus ryšio telefono aparatą “Nokia 2100“ 499 litų vertės.

Nuteistasis S. P. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sumažinti nukentėjusiajai priteistą 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Apeliantas nurodo, kad jis pilnai prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo ir gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą.

Nuteistasis pažymi, kad nuoširdžiai atsiprašo nukentėjusiosios, gailisi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. S. P. teigia, kad nusikaltimą įvykdė paveiktas nuolatinio girtavimo, bei kitų asmeninių problemų ir nusikaltimo vykdymo metu negalėjo suvokti savo daromų veikų ir jų pasekmių pavojingumo.

S. P. teigia, kad nusikaltimo įvykdymo metu neketino apiplėšti nukentėjusiosios. A. V. pati jam pasiūlė paimti mobilųjį telefoną NOKIA 2100, nuteistasis jį paėmė ir pažadėjo telefoną grąžinti kitos savaitės penktadienį, tuo pačiu laiku, prie to paties miškelio. Apeliantas nurodo, kad tokiu būdu išgavo nukentėjusiosios pažadą, jog niekam nepasakos apie įvykį. Pažymi, kad A. V. pati, neverčiama, nurodė mobiliojo telefono PIN kodą.

Nuteistasis nurodo, kad nukentėjusiosios atžvilgiu padarė nežymius kūno sužalojimus ir teigia, jog kai kurie iš jų galėjo atsirasti ir ne dėl jo kaltės.

Apeliantas prašo, atsižvelgiant į jo sunkią materialinę padėtį, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d., sumažinti pirmos instancijos nuosprendžiu, nukentėjusiajai priteistą 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Nuteistojo S. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmos instancijos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei pagrįstai jį nuteisė pagal BK 149 str. 4 d., 180 str. 1 d. Jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios A. V. , paties nuteistojo S. P. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, teismo medicinos specialistų išvadomis bei kitais, apygardos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Apeliaciniame skunde iš esmės ginčijamas paskirtosios bausmės dydis.

S. P. bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, kaltu prisipažino pilnai dėl nukentėjusiosios išžaginimo ir mobiliojo ryšio telefono pagrobimo (b. t 2, b. l 125), tačiau apeliaciniame skunde kaltę pripažįsta nepilnai, nors ir neprašo keisti jo nusikalstamos veikos kvalifikacijos, bet iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad neigia plėšimo būdu pagrobęs nukentėjusiajai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną “Nokia 2100“, nurodo, jog nukentėjusioji pati pasiūliusi paimti telefoną. Ta aplinkybė, jog nukentėjusioji nesipriešino, kai S. P. paėmė jai priklausantį telefoną iš švarko kišenės, neduoda pagrindo teigti, kad nukentėjusioji telefoną atidavė savo noru. Nuteistasis pagrobė A. V. priklausantį telefoną, prieš tai prieš ją pavartojęs fizinį smurtą, išžaginęs, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis. Byloje surinkti įrodymai (medicinines ekspertizes aktai, nukentėjusiosios parodymai) objektyviai paneigia nuteistojo aiškinimą, kad nukentėjusioji pati savo noru jam atidavė mobiliojo ryšio telefoną, šiais įrodymais neginčijamai nustatyta S. P. kaltė dėl telefono aparato “Nokia 2100“ pagrobimo plėšimo būdu.

Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodomi argumentai, jog nusikaltimo įvykdyti jis neplanavo, kad vykdydamas nusikaltimą nesuprato daromos nusikalstamos veikos ir pasekmių pavojingumo, tai, jog nusikaltimo įvykdymo aplinkybes jis prisiminė tik po kurio laiko, yra paneigti byloje surinktais objektyviais įrodymais (paties nuteistojo, nukentėjusiojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kt.).

Pirmos instancijos teismo posėdyje S. P. parodė, jog naktį prieš nusikaltimo įvykdymą gėrė degtinės, o dieną alaus, užsimanęs patenkinti lytinę aistrą, atlikti lytinius santykius ir tuo tikslu iš namų pasiėmęs užtiesalą, virvę, virtuvinį peilį, iš kojinės padarytą kaukę, išėjo ieškoti merginos, kad ją išžaginti. Nuėjęs į netoliese esantį miškelį, jis pasislėpė už krūmų ir laukė merginos. Tykojęs aukos 2 valandas, tačiau visos merginos ėjo po dvi, todėl jis buvo susiruošęs eiti namo, kai pamatė ateinančią mažametę. Tuomet jis ją užpuolė, apglėbė iš už nugaros ir, laikydamas bei grasindamas prieš ją peilį, nusivedė į iš anksto paruoštą vietą, kur buvo patiesęs atsineštą užtiesalą, paruošęs virvę. Ten nukentėjusiajai surišo rankas, ta pačia virve pririšo prie medžio, parvertė nepilnametę ant žemės. Nukentėjusioji prašė ją paleisti, nuteistasis, siekdamas auką nutildyti sudavė nukentėjusiajai keletą kartų ranka į galvos sritį, po ko numovė jai batus, kojines, džinsus, kelnaites, nusirengė iki pusės ir atliko su ja lytinį aktą. Atlikus lytinį aktą, jis patikrino A. V. švarko kišenę ir radęs iš ten paėmė mobiliojo ryšio telefoną. Tapačias aplinkybes nuteistasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Iš paties nuteistojo parodymų matyti, kad S. P. planavo nusikaltimo įvykdymą, iš anksto paruošdamas nusikaltimo priemones ir įrankius t. y iš namų eidamas į miškelį pasiėmė užtiesalą, virvę, virtuvinį peilį ir iš kojinės padarytą kaukę, suplanavo nusikaltimo padarymo eigą, laiką ir būdą, turėdamas tikslą išžaginti kokią nors moterį ar mergaitę. Visa tai rodo, kad S. P. nusikaltimą padarė turėdamas ne staiga atsiradusią, o iš anksto apgalvotą tyčią, t. y jis iš anksto apgalvojęs esmines nusikaltimo padarymo detales, numatęs veikimo būdą, aplinkybes, paruošė priemones ar įrankius nusikaltimo įvykdymui.

Apygardos teismas pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis prisipažino kaltu ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, bei padėjo išaiškinti įvykdyto nusikaltimo aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 ,,Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punkte išaiškinta, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kalti­ninkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką laikytinas lengvinančia aplinkybe, kai jis prisipažįsta gera valia, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių (pavyzdžiui dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka gautų duomenų: specialisto išvados ar ekspertizės akto, nusikaltimų pėdsakų ir pan.). Nuteistasis prisipažino tik verčiamas objektyvių aplinkybių, dėl ikiteisminio tyrimo surinktų įrodymų.

Apygardos teismas nuteistajam S. P. pagal BK 149 str. 4 d., 180 str. 1 d. paskyrė tinkamą bausmę, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. S. P. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukeliantį sunkius padarinius, sutrikdė jaunos asmenybės vystymąsi, padarydamas mažametei nukentėjusiajai tiek fizinę, tiek moralinę traumą. Pažymėtina, jog nusikaltimą S. P. įvykdė turėdamas iš anksto apgalvotą tyčią, kuri liudija apie didesnį kaltininko asmenybės pavojingumą. Nuteistasis yra baustas administracine tvarka, du kartus teistas, iš darboviečių atleistas už įvairias pražangas. Be to, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o minėtos aplinkybės jį charakterizuoja neigiamai.

Už nuteistajam inkriminuotą nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d., įstatymo sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 5 (penkių) iki 15 (penkiolikos) metų. Nuteistajam pirmos instancijos teismas paskyrė bausmės vidurkį atitinkančią bausmę – 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo. Kolegijos nuomone, paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, nes byloje buvo nustatytos tik S. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl paskirtos bausmės dydis neprieštarauja teisingumo principui, nuteistojo prašymas dėl paskirtos bausmės sušvelninimo yra nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos BK 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas gali išnagrinėti kartu su baudžiamąja byla. Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes, į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.). Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad S. P. išžaginęs, A. V. , panaudodamas prieš ją fizinį smurtą, šiais savo nusikalstamais veiksmais padarė didelę moralinę žalą nukentėjusiajai, sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir didelius emocinius pergyvenimus, pažeidė jauno žmogaus vystymąsi ir asmenybės formavimąsi. Teismo medicinos specialisto išvadose nustatyta, kad nuteistasis A. V. padarė galvos sumušimus pasireiškusius poodine kraujosruva dešinėje kaktos pusėje, poodines kraujosruvas: dešinio riešo ir kairio dilbio srityje, mergystės plėvės plyšimus (b. t 1, b. l 31-32). Minėtoje specialisto išvadoje nustatyta, jog po įvykio nepilnametei buvo nustatytos komplikacijos – potrauminio streso sutrikimas. Pateiktoje į bylą psichologinėje konsultacijoje nustatyta, kad nukentėjusioji dėl įvykdyto nusikaltimo jos atžvilgiu išgyveno stiprų šoką. Nepilnametei buvo padidėjęs baimingumas, sumažėjęs pasitikėjimas savimi ir aplinkiniais. A. V. kankino naktiniai košmarai, nuolatiniai įvykio prisiminimai. Nustatyta, jog nukentėjusioji negalėdavo pasilikti viena, bijodama ne tik išorinių dirgiklių, primenančių prievartą, bet ir savo pačios vidinių išgyvenimų, sutriko A. V. bendravimas, ėmė sunkėti ryšiai su aplinkiniais, atsirado vyrų baimė (b. t 2, b. l 112). Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo veiksmais padarytą žalą, tai jog nuteistasis yra jaunas, darbingo amžiaus, teisingai nustatė neturtinės žalos dydį - 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų). Nuteistojo prašymas dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumažinimo yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutari a:

nuteistojo S. P. apeliacinį skundą atmesti.