Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Stasio Lemežio ir Virginijos Švedienės, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorei Danutei Kisinienei, nuteistajam I. P. ir jo gynėjui advokatui E. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo I. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažintus 1/3, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su bausme, skirta 2015 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaitytas pagal 2015 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį įskaitytas ir atliktas bausmės laikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. P. nuteistas už tai, kad pasikėsino slapta pagrobti svetimą turtą, o būtent, kad jis 2015 m. balandžio 8 d., apie 8.48 val., iš UAB „Žemaičių lanša“ priklausančio restorano „La provence“, Vilniuje, Vokiečių g. 24, pasikėsino pagrobti 30,62 eurų vertės vieną butelį konjako „Cognac Buisson prestige“, 83,53 eurų vertės vieną butelį konjako „Hine Cigar Reserve“, 24,41 eurų vertės 1 butelį kalvadoso „Papidoux XO“, bendros 89,04 eurų vertės (vieno butelio vertė 22,26 eurų) keturis butelius vyno „Baron de Ley“, bendros 16,66 eurų vertės (vieno butelio vertė 8,33 eurų) du butelius vyno „Celler Can Blau Blau Monststant“, bendra 34,44 eurų vertės (vieno butelio vertė 11,48 eurų) tris butelius vyno „Albet I Noya“. T. y. iš viso pasikėsino pagrobti alkoholinių gėrimų už 278,70 eurų, tačiau veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas bendrovės darbuotojo E. J..

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Skundas netenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Teismo posėdžio metu nuteistasis I. P. patvirtino, kad kaltę savo pripažįsta visiškai, įrodymų tyrimo atlikti nereikalauja. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas I. P. bausmę individualizavo tinkamai ir paskyrė teisingą bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

I. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Skundžiamu nuosprendžiui I. P. paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įstatymo nuostatų nepažeidė ir jas taikė tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę atsižvelgė į bylos aplinkybes, padaryto turtinio nusikalstamo pavojingumo laipsnį, kad jis priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, į tai, kad veika yra tyčinė ir tai, kad nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į pasikėsinto pagrobti turto vertę, į kaltininko asmenybę: anksčiau teistas 11 kartų, baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio pažeidimus, duomenų apie jo gydymą psichiatrinėse, priklausomybės ligų gydymo įstaigose nėra, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nurodė jos aplinkybes) ir viena sunkinanti (veiką padarė recidyvistas). Įvertinęs visumą skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, sprendė, kad prieš tai skirtos bausmės ir nuobaudos savo prevencinės paskirties neatliko, kaltininkas teigiamų išvadų nepadarė, todėl nusprendė paskirti mažesnę nei vidutinę, sankcijose už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė nuteistajam griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės atėmimą ir nustatė tinkamą jos dydį, nes apelianto ankstesni teistumai rodo, jog apeliantas išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro ir toliau nepaiso visuomenėje priimtų elgesio normų, nelinkęs taisytis, paskirta bausmė yra gerokai mažesnė nei sankcijos vidurkis. Taigi, pirmosios instancijos teismas paskyrė I. P. individualizuotą bausmę, kuri yra teisinga ir atitinka padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, paskirtos bausmės dydis neprieštarauja bausmės paskirčiai.

Be to, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (BK 273 straipsnis), pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir apeliantui paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, iki 6 mėnesių.

Visa tai rodo, kad paskirta šiuo nuosprendžiu bausmė nėra per griežta ir dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.

Kadangi nusikaltimas, už kurį apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padarytas prieš priimant 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendį, visi padaryti nusikaltimai sudaro realią nusikaltimų sutaptį. Apeliantas 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu kaip ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimus, priskiriamus tai pačiai nusikaltimų rūšiai (nusikaltimai nuosavybei), labai nesiskiriančius pagal savo pavojingumą ir priskiriamus gretimai nusikaltimų kategorijoms (apysunkiai nusikaltimai). Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad bausmės pagrįstai bendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, jas iš dalies sudedant. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamasis įstatymas nenustato, kokia paskirtų švelnesnių bausmių dalis turi būti pridedama prie griežčiausios paskirtos bausmės taikant dalinio sudėjimo būdą. Tačiau bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-686/2006). Taip pat pažymėtina, kad taikant dalinį sudėjimą turi būti pridedama tokia švelnesnės bausmės dalis, kad būtų paskirta teisinga bausmė ir ją laikytų teisinga ne tik teismas, bet ir visuomenė. Subendrinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme, I. P. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių bausmė, t. y. prie griežtesnės 1 metų bausmės buvo pridėta tik dalis skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės – 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Pabrėžtina, jog apylinkės teismas parinko nuteistajam palankų bausmių bendrinimo būdą – dalinį sudėjimą ir pridėjo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, kuri pagal BK 50 straipsnio 2 dalį prilygsta minimaliam laisvės atėmimo bausmės terminui. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, paskirtos subendrintos bausmės dydis nėra per griežtas, neprieštarauja bausmės paskirčiai ir teisingumo principui, ją mažinti nėra pagrindo.

Taip pat byloje yra pakankamai daug nepalankių nuteistajam aplinkybių, neleidžiančių jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Kiekvienas įvykdytas teisės pažeidimas yra susijęs su tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimu, visuomenės interesų pažeidimu, už kurį nusikaltęs asmuo turi būti teisingai ir pagrįstai nubaustas pagal galiojančias teisės normas. Šiuo atveju apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 ir 54 straipsniuose nepažeidė, paskirta bausmė nėra per griežta, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo I. P. apeliacinį skundą atmesti.