- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- eI3-490-596/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03586-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- M. L.
- Trečiasis asmuo
- T. B., Z. L., N. V., K. P.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius
- Advokatai
- Olegas Kakurinas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. (M. L.) skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Z. L., N. V. (N. V.), K. P. (K. P.) ir T. B. dėl rašto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – atsakovas arba NŽT Vilniaus rajono skyrius) 2019 m. rugsėjo mėn. rašto „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 48SD-(14.48.136 E.) (toliau – ir Raštas) dalį dėl sprendimo atsisakyti suprojektuoti bendrojo naudojimo kelią per laisvos žemės fondą; 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. liepos 12 d. prašymo (toliau – ir Prašymas) dalį dėl kelio projektavimo per laisvos žemės fondą; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. liepos 12 d. kreipėsi į atsakovą su Prašymu, kuriame prašė suprojektuoti bendrojo naudojimo kelią (duomenys neskelbtini), pagal schemoje pateiktus variantus. Prašymas buvo grindžiamas toliau nurodomomis aplinkybėmis bei argumentais. Pareiškėjui ir Z. L. priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tarnaujantis sklypas), kurio paskirtis – (duomenys neskelbtini), ir kuriame yra gyvenamasis namas, kuriame pareiškėjas faktiškai gyvena, bei ūkiniai pastatai. Pareiškėjui nuosavybės teise taip pat priklauso su nurodytu žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis. Kitos šio žemės sklypo dalys nuosavybės teise po ¼ dalį priklauso tretiesiems asmenims N. V. (N. V.) ir K. P. (K. P.). M. L. nuosavybės teise taip pat priklauso ½ dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Viešpataujantis sklypas), kitos minėto žemės sklypo dalys po ¼ dalį priklauso N. V. ir K. P. Viešpataujančio sklypo naudai Tarnaujančiam sklypui 2004 m. gruodžio 24 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 2.5-41-19577 buvo nustatytas kelio servitutas, kurio tikslas – patekti į Viešpataujantį sklypą iš (duomenys neskelbtini), einantis per Tarnaujantį sklypą bei kitus žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, patekimas į Viešpataujantį sklypą servitutu nustatytas per pareiškėjo namų valdos žemės sklypą, kur jis ir jo šeima faktiškai gyvena. Servitutas nustatytas per Tarnaujančio sklypo vidurį, t. y. per kiemo centrinę dalį. Pareiškėjas Prašyme atsakovui akcentavo tai, kad nustatytas kelio servitutas iš esmės pažeidžia jo ir jo šeimos interesus bei teises, nes yra keliantis ne tik daug nepatogumų (savininkai negali sutvarkyti gerbuvį pagal savo poreikius), bet ir pavojingas, nes per namų valdos žemės sklypo vidurį važiuoja transporto priemonės, kas ne tik pažeidžia Tarnaujančio sklypo gyventojų privatumą, bet ir kelia triukšmą, taip pat tiesioginį pavojų pareiškėjo šeimos saugumui (ypač jo mažamečiams anūkams), atima galimybę laisvai, savo nuožiūra naudotis priklausančia nuosavybe. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini), yra aktyviai vykdoma naujųjų kotedžų statyba bei plečiamos miesto komunikacijos ir susisiekimas, atsirado pagrindas kreiptis dėl Tarnaujančiam sklypui nustatytas kelio servituto panaikinimo, numatant kitą privažiavimo prie Viešpataujančio sklypo būdą, šiuo atveju – per siūlomą projektuoti bendrojo naudojimo kelią.
Vadovaudamasis minėtomis aplinkybėmis, pareiškėjas atsakovui pateiktame Prašyme prašė suprojektuoti bendrojo naudojimo kelią, einantį per laisvos žemės fondą, tokiu būdu suteikiant galimybę savininkams patekti į Viešpataujantį sklypą ne per pareiškėjo namų valdos žemės sklypą bei dar tris žemės sklypus, o per naujai suprojektuotą bendrojo naudojimo kelią iš (duomenys neskelbtini) kelio pusės. Kartu su Prašymu pareiškėjas atsakovui pateikė schemą su dviem galimais naujai projektuotino kelio variantais: 1) vienu keliu (schemoje pažymėtu raudona spalva ir –xxxxx- ženklu) sutartiniu pavadinimu „naujas kelias 2“ būtų privažiavimas ne tik prie Viešpataujančio sklypo, bet prie dar šešių naujai suprojektuotų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), bet ir prie žemės sklypuose esančių nekilnojamojo turto objektų (namų); 2) kitas kelias (schemoje pažymėtas žalia spalva ir ____ ženklu ) sutartiniu pavadinimu „naujas kelias 1“ atitiktų šiuo metu faktiškai esantį, tačiau nesuprojektuotą ir neįregistruotą kelią, kuriuo objektyviai galima būtų naudotis, jį suprojektavus pagal esantį bei užregistravus, kas atitiktų ekonomiškumo principą.
Praleidęs Prašymo nagrinėjimui numatytą terminą atsakovas jam atsakė 2019 m. rugsėjo mėn. raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 48SD-(14.48.136 E), kuriame lakoniškai nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) jau yra privažiavimas bei vadovaujantis Metodikos 48 p. ir 48.3 papunkčiu, siūlomas projektuoti bendrojo naudojimo kelias laisvos žemės fonde, kuriuo būtų galima privažiuoti prie vieno žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), projektuojamas negali būti, nes to nenumato teisės aktai.
Teigia, jog neįvertintos Prašyme nurodytos reikšmingos aplinkybės: pirmiausia, pareiškėjo bei jo šeimos narių teisių bei teisėtų interesų pažeidimas bei aplinkybės, kad Prašyme siūlomas projektuoti kelias, schemoje pažymėtas sutartiniu ženklu „naujas kelias 2“ atitinka Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) 48.3 p. reikalavimą, kad vietinės reikšmės keliai projektuojami taip, kad jie jungtų su nekilnojamojo turto objektais arba su esamasis žemės sklypais, o vietinės reikšmės viešasis kelias projektuojamas tada, kai keliu privažiuojama ne mažiau kaip prie 5 žemės sklypų.
Atkreipia dėmesį, jog Prašyme buvo nurodyta, kad siūlomu projektuoti keliu, schemoje pažymėtu sutartiniu ženklu „naujas kelias 2“ (schemoje pažymėtas raudona spalva), būtų privažiavimas ne tik prie Viešpataujančio sklypo, bet prie dar šešių suprojektuotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir juose esančių nekilnojamojo turto objektų (namų), kas užtikrina šio kelio atitiktį Metodikos 48.3 punkte keliamam reikalavimui.
Teigia, kad aplinkybės, jog siūlomas projektuoti kelias, pažymėtas sutartiniu ženklu „naujas kelias 1“, atitinka faktiškai šuo metu esantį kelią, kuriuo galima būtų naudotis atlikus juridinius formalumus ir jo registravimą. Šis siūlomas kelio variantas atmestas vadovaujantis vien formaliu pagrindu – neatitikimu Metodikos 48.3 p. keliamam reikalavimui, nepasisakant dėl kitų Prašyme nurodytų reikšmingų argumentų, o būtent, dėl to, kad faktiškai šis kelias jau egzistuoja, tad jo projektavimo procedūra būtų žymiai operatyvesnė bei ekonomiškesnė. Akcentuoja, kad Rašte iš viso nepasisakyta dėl pasiūlyto kelio, pažymėto sutartiniu ženklu „naujas kelias 2“, projektavimo bei dėl jo atitikimo/neatitikimo Metodikos reikalavimams.
Be to nurodo, kad Prašyme taip pat buvo teiraujamasi dėl galimo servituto nustatymo per kitus žemės vienetus, kaip alternatyvaus varianto, nustačius kelio projektavimo negalimumą. Į minėtą klausimą buvo atsakyta, todėl šio skundo dalykas – atsisakymas projektuoti kelią, kuris yra visiškai nemotyvuotas ir neargumentuotas.
Teigia, jog iš Rašto turinio yra nesuprantama, kokiais motyvais vadovaujantis buvo pareiškėjui atsisakyta suprojektuoti kelią, atitinkantį schemoje pavaizduotą kelią, pažymėtą sutartiniu ženklu „naujas kelias 2“, kuriuo būtų nustatytas privažiavimas ne tik prie Viešpataujančio sklypo, bet ir dar prie šešių suprojektuotų žemės sklypų kaimynystėje, kas atitinka Metodikos 48.3 papunktyje numatytą reikalavimą. Skundžiama Rašto dalis yra nemotyvuota, neišsami, abstrakti ir formali, todėl negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta bei neturi sukelti pareiškėjui neigiamų pasekmių. Pareiškėjo Prašymas dalyje dėl kelio projektavimo turi būti iš naujo išnagrinėtas ir priimtas tinkamai motyvuotas sprendimas, atsakant į visus pareiškėjo argumentus.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė skundą tenkinti, remdamiesi jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Cituoja teisinį reglamentavimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje, Metodikos 24.3 papunktyje, 29.3.1, 29.3.2 ir 48.3 papunkčiuose ir 50 punkte, ir nurodo, kad pareiškėjo prašomas suprojektuoti kelias, pateiktoje schemoje pažymėtas „naujas kelias 2“, eina per privatų žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl suprojektuoti kelio privačiame žemės sklype nėra galimybių, apie ką pareiškėjui buvo nurodyta skundžiamame Rašte.
Pažymi, kad įvažiavimas į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį N. V., K. P. ir pareiškėjui, žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį T. B., žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį N. V., K. P. ir pareiškėjui, yra numatytas nustatytu kelio servitutu, esančiu žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame pareiškėjui ir Z. L. Todėl, vadovaujantis Metodikos 24.3, 29.3.1 ir 29.3.2 papunkčiais, nebuvo teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl naujo kelio, skirto privažiavimui prie minėtų žemės sklypų, projektavimo.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo minimi žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) turi suformuotus privažiavimus iš (duomenys neskelbtini) ir jiems papildomas privažiavimo kelias nereikalingas, be to, nėra išreikšta šių žemės sklypų savininkų valia dėl papildomo privažiavimo kelio reikalingumo. Paminėti motyvai buvo nurodyti skundžiamame Rašte, todėl teigia, kad pateiktame skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad Raštas yra neišsamus, nemotyvuotas, neargumentuotas.
Nurodo, kad pareiškėjas prašo suprojektuoti bendrojo naudojimo kelią, tačiau vadovaujantis Metodikos 48.3 papunkčiu vietinės reikšmės viešasis kelias projektuojamas tik tada, kai keliu privažiuojama ne mažiau kaip prie 5 žemės sklypų, kitais atvejais privažiuoti prie žemės sklypų projektuojamas servitutinis kelias. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomu suprojektuoti keliu būtų privažiuojama prie mažiau kaip 5 žemės sklypų, todėl tokiu atveju turėtų būti projektuojamas ne bendrojo naudojimo kelias, o servitutinis kelias. Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 3 dalimi nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia.
Pabrėžia, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai yra ne tik pareiškėjas, bet ir kiti asmenys – N. V., K. P. ir T. B., tačiau minėti asmenys, t. y. viešpataujančių daiktų savininkai, nėra pateikę prašymo ar kitaip išreiškę savo valios dėl kito privažiavimo kelio ar servitutinio kelio prie jiems priklausančių žemės sklypų reikalingumo, taip pat nėra pateikę savo sutikimo dėl kito privažiavimo kelio ar servitutinio kelio, skirto patekti į jiems priklausančius žemės sklypus, nustatymo. Ši aplinkybė laikytina dar vienu motyvu, dėl ko negalėjo būti tenkinamas pareiškėjo 2019 m. liepos 12 d. prašymas suprojektuoti naują bendrojo naudojimo kelią.
Atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, servitutas paprastai nenustatomas dėl didesnio naudingumo ar patogumo, aplinkybė, kad asmuo patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų nelaikytina pagrindu nustatyti servitutą, servitutas yra nustatomas tik tokiu atveju kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. kai nėra kitų būdų naudotis viešpataujančiu daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007, 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012, 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-248/2019).
Pažymi, kad žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame N. V., K. P. ir pareiškėjui, nėra nustatyto kelio servituto (kaip tarnaujančio daikto), todėl net ir suprojektavus pareiškėjo prašomą suprojektuoti kelią, šiuo keliu nebūtų galimybės pateikti į kitus žemės sklypus, t. y. į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį T. B., ir žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį N. V., K. P. ir pareiškėjui, nenustačius papildomo kelio servituto žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nurodo, jog pareiškėjas jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijo Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) 2004 m. gruodžio 24 d. sprendimu Nr. 2.5-41-19577, kuriuo jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės H. B. valdytą žemę, grąžinant natūra minėtą žemės sklypą (jo dalį). Tuo pačiu VAVA sprendimu šiame žemės sklype buvo nustatytas ir kelio servitutas. Likusią dalį žemės sklypo pareiškėjas įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine Z. L. 2015 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 8457, sudaryta tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir Z. L. Priimant minėtą VAVA 2004 m. gruodžio 24 d. sprendimą Nr. 2.5-41-19577 pareiškėjui M. L. buvo žinoma apie žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatomą kelio servitutą, pareiškėjas sutiko su šio kelio servituto nustatymu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad žemės sklype nustatytas kelio servitutas pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus.
Atsakovo atstovas į teismo posėdį, apie kurio datą, laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, neatvyko, todėl byla nagrinėta atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. L. atsiliepime prašo tenkinti pareiškėjo skundą, iš esmės remdamasi tais pačiais argumentais, kaip ir nurodyti pareiškėjo skunde.
Tretieji suinteresuoti asmenys N. V. ir K. P. atsiliepimų į skundą nepateikė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo T. B. atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje dėl pareiškėjo skunde reiškiamų reikalavimų neprieštaravo, tačiau iš esmės aiškios savo pozicijos dėl keliamo ginčo esmės neišreiškė.
Tretieji suinteresuoti asmenys N. V., K. P. ir Z. L. į teismo posėdį, apie kurio datą, laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, neatvyko, todėl byla nagrinėta jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. rugsėjo mėn. 19 d. rašto „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 48SD-13144-(14.48.136 E.) dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas suprojektuoti bendrojo naudojimo kelią, teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl atsakovo įpareigojimo pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.
Proceso dalyvių paaiškinimais ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. gruodžio 24 d. sprendimu Nr. 2.5-41-19577 pareiškėjui M. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės H. B. valdytą žemę, grąžinant natūra žemės sklypą (jo dalį). Likusią žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį pareiškėjas ir jo sutuoktinė Z. L. įsigijo 2015 m. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-paradavimo sutartimi. Sutartyje nurodyta, kad nurodytame žemės sklype yra pastatas – gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir kiemo statiniai, kurie priklauso pirkėjams ir šia sutartimi neperleidžiami. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (toliau – ir NTR išrašas) matyti, kad minėtame žemės sklype (Tarnaujantis sklypas) esantys gyvenamasis namas ir kiti statiniai nuosavybės teise po ½ priklauso pareiškėjui M. L. ir Z. L.
Į bylą pateikti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad M. L. nuosavybės teise taip pat priklauso ½ su prieš tai nurodytu žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kitos šio žemės sklypo dalys (po ¼ dalį) nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims N. V. ir K. P., M. L. nuosavybės teise taip pat priklauso ½ dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Viešpataujantis sklypas), kitos minėto žemės sklypo dalys (po ¼ dalį) nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims N. V. ir K. P.
Minėtu 2004 m. gruodžio 24 d. VAVA sprendimu Nr. 2.5-41-19577 Viešpataujančio sklypo naudai Tarnaujančiam sklypui buvo nustatytas kelio servitutas (tikslas – patekti į Viešpataujantį sklypą iš (duomenys neskelbtini)), einantis per Tarnaujantį sklypą bei kitus žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso pareiškėjui, N. V. bei K. P.) bei (duomenys neskelbtini) (priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui T. B.).
Pareiškėjas 2019 m. liepos 12 d. atsakovui pateikė prašymą, be kita ko, prašydamas suprojektuoti bendrojo naudojimo kelią, einantį per laisvos žemės fondą, tokiu būdu suteikiant galimybę sklypų savininkams patekti į Viešpataujantį sklypą ne per pareiškėjo namų valdos žemės sklypą bei dar tris žemės sklypus, o per naujai suprojektuotą bendrojo naudojimo kelią iš (duomenys neskelbtini) kelio pusės. Kartu su Prašymu pareiškėjas atsakovui pateikė projektuotinų kelių pavaizdavimo schemas su dviem galimais naujai projektuotino kelio variantais: 1) vienu keliu (schemoje pažymėtu raudona spalva ir –xxxxx- ženklu) sutartiniu pavadinimu „naujas kelias 2“ būtų privažiavimas ne tik prie Viešpataujančio sklypo, bet prie dar šešių naujai suprojektuotų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), bet ir prie žemės sklypuose esančių nekilnojamojo turto objektų (namų); 2) kitas kelias (schemoje pažymėtas žalia spalva ir ______ ženklu) sutartiniu pavadinimu „naujas kelias 1“, kuris, pareiškėjo teigimu, atitiktų šiuo metu faktiškai esantį, tačiau nesuprojektuotą ir neįregistruotą kelią, kuriuo objektyviai galima būtų naudotis, kelią suprojektavus pagal jau esantį bei jį užregistravus, kas atitiktų ekonomiškumo principą. Pareiškėjas prašė suprojektuoti bendrojo naudojimo kelią (duomenys neskelbtini), pagal schemose pateiktus variantus, o priėmus neigiamą sprendimą pagal Prašymą – apsvarstyti ir pateikti kitą galimą variantą (galimo servituto nustatymo variantus kitoje vietoje), kuris užtikrintų pareiškėjo teisių ir interesų įgyvendinimą. Prašyme pareiškėjas citavo Metodikoje įtvirtintus reikalavimus vietinės reikšmės kelio projektavimui, atkreipė dėmesį, kad yra aktyviai statomi gyvenamieji namai (kotedžai) (duomenys neskelbtini), kas matyti ir pridedamos schemos (www.regia.lt), yra suprojektuoti dar šeši žemės sklypai, todėl siūlomas projektuoti kelias sutartiniu pavadinimu „naujas kelias 2“ visiškai atitinka Metodikoje nurodytus reikalavimus.
Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo Prašymą, 2019 m. rugsėjo mėn. 19 d. rašte „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 48SD-13144-(14.48.136 E.), be kita ko, nurodė, kad žemės sklypams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nustatyti kelio servitutai (tarnaujantys daiktai). Nustatytais kelio servitutais (tarnaujantys daiktai) minėtiems žemės sklypams yra galimybė privažiuoti prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės per žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės pusių besiribojantiems su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypams kelio servitutai (tarnaujantys daiktai) nenustatyti, todėl vienintelė galimybė privažiuoti prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra tik nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės per minėtus žemės sklypus. NŽT Vilniaus skyrius, atsakydamas į pareiškėjo Prašyme iškeltą klausimą dėl privažiavimo tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, informavo, kad žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nenustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), todėl privažiuoti prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) per žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra galimybės. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo Prašyme nurodytą pasiūlymą suprojektuoti bendrojo naudojimo kelią (planinėje medžiagoje pažymėtą žalia spalva) nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra privažiavimas bei vadovaujantis Metodikos 48 punktu ir 48.3 papunkčiu, informavo pareiškėją, kad Prašyme siūlomas projektuoti bendrojo naudojimo kelias laisvos žemės fonde, kuriuo galima būtų privažiuoti prie vieno žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), projektuojamas negali būti, nes teisės aktai to nenumato.
Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl Rašto dalies, kuria pareiškėjui atsakyta į keltus klausimus, susijusius su nustatytu kelio servitutu. Ginčas keliamas tik dėl tos atsakovo Rašto dalies, kuria buvo atsakyta į pareiškėjo Prašymą suprojektuoti bendro naudojimo kelią pagal vieną iš dviejų jo pasiūlytų variantų pagal pateiktas projektuotinų kelių pavaizdavimo schemas.
Nagrine?jamu atveju kilusiam ginc?ui aktualus teisinis reguliavimas, nustatytas Lietuvos Respublikos vies?ojo administravimo i?statyme (toliau - ir VAI?). Bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti VAĮ 8 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus yra privalomos (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Akcentuotina, kad VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012). Reikalavimas viešojo administravimo subjektui motyvuoti priimamą sprendimą yra taikomas visose viešojo administravimo srityse (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012). Tuo tarpu pareigos nustatyti juridinių faktų visetą nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018).
Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi byloje esančią medžiagą, pripažįsta, kad ginčijamo NŽT Vilnius rajono skyriaus Rašto dalis, kuria buvo sprendžiama dėl pareiškėjo prašymo suprojektuoti vietinės reikšmės kelią pagal vieną iš dviejų pareiškėjo Prašyme pasiūlytų variantų, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad ginčijama atsakovo Rašto dalis nurodytos teisės normos požiūriu surašyta ydingai, nes Rašte nėra pakankamai aiškūs teisiniai argumentai bei motyvai, kurių pagrindu atsisakyta suprojektuoti bendrojo naudojimo kelią, atsižvelgiant į egzistuojančią faktinę situaciją, nurodytą pareiškėjo Prašyme. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Prašyme pareiškėjas, be kita ko, buvo nurodęs, kad siu?lomu projektuoti keliu, schemoje pažyme?tu sutartiniu ženklu „naujas kelias 2“, bu?tu? privažiavimas ne tik prie Viešpataujanc?io sklypo, bet prie dar šešiu? suprojektuotu? žeme?s sklypu? (duomenys neskelbtini) taip pat prie žeme?s sklypuose esanc?iu? nekilnojamojo turto objektu? (namu?). Taigi, Prašyme dėl pareiškėjo pasiu?lyto projektuoti kelio „naujas kelias 2“ (schemoje pažyme?tas raudona spalva), skundžiamame Rašte iš viso nepasisakyta, ši Prašymo dalis nevertinta de?l jo atitikties/neatitikties Metodikos 48.3 punkto reikalavimams. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog skundžiamame Rašte pareiškėjo siu?lymas suprojektuoti kelią, pažyme?tą sutartiniu ženklu „naujas kelias 1“, atmestas vadovaujantis vien formaliu pagrindu – neatitikimu Metodikos 48.3 punkto keliamam reikalavimui, nepasisakant de?l Prašyme nurodytu? reikšmingu? argumentu?, t. y. dėl jau faktiškai egzistuojančio kelio projektavimo galimumo, atsižvelgiant į šios procedūros operatyvumą bei ekonomiškumą.
Vadovaujantis iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiu teisinės valstybės principu, VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga motyvuoti individualius administracinius aktus ir VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nurodytu įstatymo viršenybės principu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovo priimto individualaus administracinio akto (skundžiamo Rašto) dalis, kuria spręstas pareiškėjo Prašymas dėl bendrojo naudojimo kelio suprojektavimo pagal jo pasiūlytus variantus nelaikytinas pagrįstu objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, atsakovas nepakankamai motyvavo, dėl ko Pareiškėjo prašymas šioje dalyje tenkintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad išsamesnius teisinius argumentus dėl ginčui reikšmingų aplinkybių atsakovas nurodė atsiliepime, neturi įtakos vertinant ginčijamos Rašto dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal VAĮ privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nurodyti atsakovo pažeidimai, padaryti nagrinėjant pareiškėjo Prašymo dalį dėl atsisakymo suprojektuoti bendrojo naudojimo kelią, yra esminiai, todėl daro išvadą, kad ginčijama atsakovo Rašto dalis neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, todėl laikytina nepagrįsta ir naikintina. Atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. liepos 12 d. Prašymo dalį dėl kelio projektavimo per laisvos žemės fondą ir priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.
Pareiškėjas skunde prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad jų dydis bus tikslinamas vėliau. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Pareiškėjas tiek teikdamas teismui skundą, tiek nagrinėjant bylą teismo posėdyje buvo atstovaujamas advokatų, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jų atstovavimo išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl šios išlaidos nepriteistinos. Pateikdamas teismui skundą pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, kuris, tenkinus jo skundą, priteistinas iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. L. (M. L.) skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. rugsėjo mėn. rašto „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 48SD-(14.48.136 E.) dalį dėl sprendimo atsisakyti suprojektuoti bendrojo naudojimo kelią per laisvos žemės fondą ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. liepos 12 d. prašymo dalį dėl kelio projektavimo per laisvos žemės fondą.
Priteisti pareiškėjui M. L. (M. L.) iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 22,50 Eur (dvidešimt dviejų eurų penkiasdešimties centų) žyminį mokestį.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.