Tauragės apylinkės teismo sprendimas

atsakovui (-ams), suinteresuotam (-iems) asmeniui (ims) A. R., V. R.

atsakovo (-ų), suinteresuoto asmens (-ų) atstovui (-ams) K. S.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės R. R. atsakovui A. R., V. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo ieškovės pusėje nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų E. R.,trečiasis asmuo atsakovų pusėje nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarė S. B.

Aprašomoji dalis

nustatė

Panaikinti 2010-07-19 Tauragės 2-ajame notaro biure V. R. išduotą Papildomą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini).A. R. grąžinti paveldėjimo teises į turtą, likusį po jo motinos V. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Ieškovė į teismo posėdį neatvyko. Jai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.Ji bylą veda per advokatą.

E. R. į teismo posėdį neatvyko, iš jos gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant teismo posėdyje, ieškinį tenkinti (b.l.68).

Notarė į teismo posėdį neatvyko. Jai apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.Atsiliepimo iš jos negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas dalinai, Lietuvos CK1.80 str.1,2,3 d.,186 str.,6.466 str.

Rima ir A. R. buvę sutuoktiniai (b.l.8) Santuoka tarp jų nutraukta (b.l.9) (duomenys neskelbtini).Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė E. R. (b.l.7).Jos tėvu įregistruotas A. R., motina-R. R..Kėdainių rajono apylinkės teismas priteisė iš A. R. R. R. alimentus dukros išlaikymui, tačiau lėšų jis nemokėjo. Pagal antstolio R. A. G. kontoros pažymą (b.l.10) lėšų įsiskolinimas nuo priteisimo dienos, t.y. 2000-10-18 iki E. R. pilnametystės sudaro 15495,96 Lt.

(duomenys neskelbtini) mirė atsakovų mama V. R..Po jos mirties liko palikimas, t.y. butas, esantis (duomenys neskelbtini).Atsakovi, palikimą po motinos mirties priėmė 2010-06-30, parašydami pareiškimus notarinei kontorai (b.l.11-12), CK 5.50 str.2 d. 2010 m. liepos 7 d. A. R. padovanojo savo V. R. paveldėjimo teises į visą turtą, likusį po jo motinos V. R. mirusios (duomenys neskelbtini), mirties (b.l.13).

Atsakovai teigia, kad jokio noro išvengti alimentų skolos tikslo nebuvo.A. R. padovanojo paveldėtą buto dalį broliui už tai, kad , kai jis neturėjo darbo, brolis jį ir butą išlaikė.Lėšas dukros išlaikymui buvusiai sutuoktinei būtų mokėjęs.Lietuvos CK 6.466 str. sakoma, kad „Besąlyginis asmens atsisakymas palikimo ar dar neįgyto nuosavybės teise turto, ar turtinės teisės nelaikomas dovanojimu.Jeigu abi dovanojimo sutarties šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles, tai tokia sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi. Šiuo atveju atsiranda apsimestinių sandorių teisinės pasekmės”. A. R. aiškina, kad jis nežinojo, kad jam reikia mokėti alimentus dukros išlaikymui, nes buvusi sutuoktinė lėšų iš jo nereikalavo.Nors jis pripažįsta žinojęs, kad lėšos dukros išlaikymui yra priteistos ir antstolio kontoroje yra vykdomoji byla dėl lėšų išieškojimo.Kažkaip keistokai atrodo, kai sveikas suaugęs vyras aiškina nesuprantąs, kad jo vaikas nori valgyti, gražesniais rūbais apsirengti, apsiauti geresnį apavą, neskaitant kitų poreikių tenkinimo.Jis lėšas pradėjo mokėti tik teismui areštavus butą.

Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas,CK 1.63 str.1d.. Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų interesai, kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą. Nuo sandorio pagrindo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialiniai įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Atsakovai atliko veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Lietuvos CK 1.86 str.nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamas sandoris yra niekinis ir sukelia teisines pasekmes, nurodytas CK 1.80 str. 2 d.

Teismas privalo nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančios teisinės pasekmės – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas ir kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai.

Teismas laiko, kad 2010 m. liepos 7 d. A. R. padovanojimas savo broliui V. R. paveldėjimo teisių į visą turtą, likusį po jo motinos V. R. mirusios (duomenys neskelbtini), mirties yra apsimestinis sandoris.Atsakovui A. R. paveldėjus ½ dalį buto atsirado reali galimybė antstoliui nukreipti skolos išieškojimą į butą. A. R. tai gerai suprato. Jis ginčo bute su mama, broliu, sutuoktine ir dukra gyveno, gyveno ir išsituokęs- su mama ir broliu, šiuo metu gyvena su broliu. Todėl nepriklausomai nuo to ar minėtas butas buvo registruotas mamos vardu ar brolio vardu A. R. padėtis nepasikeitė buto atžvilgiu.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad tikroji ginčo dovanojimo sutarties šalių valia buvo nukreipta į tai, kad formaliai paveldėjus butą, nebūtų galima nukreipti išieškojimo R. R. naudai iš A. R..

Teismas laiko, kad A. R. negalėjo dovanoti paveldėjimo teisių po to, kai priėmė palikimą, Lietuvos CK 5.60 str.4 d.Šiuo konkrečiu atveju jis galėjo padovanoti butą, atlikęs jo teisinę registraciją savo vardu.

Bylos nagrinėjimo metu kilo klausimas dėl ½ buto teisinės registracijos panaikinimo galimos restitucijos taikymo atveju.Ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškovės tikslas nėra išvaržyti butą. Jos tikslas yra būti užtikrintai, kad atsakovas skolą mokės pagal išgalias. Teismas šios kategorijos bylose nėra aktyvus ir negali išeiti už ieškinio reikalvimo ribų. Be to ginčas šioje byloje kilo ne dėl buto dalies dovanojimo sutartries panaikinimo, o dėl paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties panaikinimo, nepriklausomai nuo to, kad už paveldėjimo dovanojimo teisių stovi butas.

Panaikinus paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, naikinami pagal sutartį išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, taikoma vienašalė restitucija.

Dėl šalių procesinės padėties

„Nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas yra turtas. Jis priklauso vaikui, todėl kreditorius ir išieškotojas šiuose santykiuose yra vaikas. Tėvai ar vienas iš tėvų šį turtą tvarko uzufrukto teise, o jeigu jis priteistas teismo sprendimu– ir teismo sprendimo pagrindu. Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys. Sukakus pilnametystės šią teisę įgyvendina patys vaikai. Jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiui, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Tokia situacija nepažeidžia procesinių teismo sprendimo vykdymo taisyklių, nes išieškojimas grindžiamas iki galo neįvykdytu teismo sprendimu. Ta aplinkybė, kad kreditorius nepilnametis vaikas sukako pilnametystės, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą. Kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, jis turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas, kol vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu ar antstolio iniciatyva vykdymo tvarka ar subjektai nebus pakeisti“Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-114/2010. Teismas E. R. nuomonę šiuo klausimu gavo (b.l.68).Ji visiškai sutampa su motinos nuomone.Todėl R. R. byloje yra tinkama šalis, nes išieškotojas vykdomojoje byloje nepakeistas (b.l.10).

Laikinoji apsaugos priemonė (areštas) butui paskirta teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartimi naikinama, nes butą yra areštavęs antstolis vykdantis išieškojimą iš A. R. R. R. (b.l.18-19).

Iš šalių priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (75%), CPK 80 str.1 d.2 p., 88 str.1 d.3 p.,6 p.,93 str.1 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti dalinai.

Pripažinti negaliojančia 2010 m. liepos 7 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini), pagal kurią A. R. a.k(duomenys neskelbtini), padovanojo V. R. a.k(duomenys neskelbtini), paveldėjimo teises į visą turtą, likusį po motinos V. R. a.k(duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties.

Panaikinti ½ dalyje 2010 m. liepos 15 d.Tauragės rajono 2-ajame notaro biure V. R. a.k(duomenys neskelbtini) išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini).

Panaikinti ½ dalyje 2010 m. liepos 19 d.Tauragės rajono 2-ajame notaro biure V. R. a.k(duomenys neskelbtini) išduotą Papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją ir grąžinti sandorių šalis A. R. a.k(duomenys neskelbtini) ir V. R. a.k(duomenys neskelbtini) į padėtį buvusią iki 2010 m. liepos 7 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini), sudarymo, o A. R. a.k(duomenys neskelbtini) grąžinti paveldėjimo teises į turtą (pinigus) likusį po jo motinos V. R. a.k(duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties.

Priteisti iš A. R. a.k(duomenys neskelbtini) ir V. R. a.k(duomenys neskelbtini) R. R. a.k(duomenys neskelbtini) po (49,87 Lt) keturiasdešimt devynis litus 87 ct žyminio mokesčio, po (907,50 Lt) devynis šimtus septynis litus 50 ct už teisinę pagalbą, valstybei iš V. R. a.k(duomenys neskelbtini) (14,90 Lt) keturiolika litų 90 ct, iš R. R. a.k(duomenys neskelbtini) (9,95 Lt) devynis litus 95 ct pašto išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Laikinąją apsaugos priemonę ½ dalies buto su rūsiu unikalus numeris (duomenys neskelbtini) areštą, paskirtą teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartimi civ. byloje Nr.2-2323-105/2010, sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per apylinkės teismą apeliaciniu skundu.