Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-01-09 · Byla Nr. A2.6.-130-818/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-01-09
Bylos Nr.
A2.6.-130-818/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-15118-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Pažeidėjas
O. R.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-130-818/2017Proceso Nr. 4-68-3-15118-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.,16.9.10.,16.9.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Gretai Sankūnei, vertėjaujant A. A., išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. R. 2016-10-31 apie 20.30 val. Žolyno g. 6, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Honda Accord Sedan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos O. R. pasitraukė. Šiais savo veiksmais O. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 114, 126, 222 punktų reikalavimus ir tokiose jo veiksmuose įžvelgiami administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, požymiai.

O. R. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl svetimo turto (automobilio) apgadinimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau nesutinka, kad jis tyčia pasitraukė iš įvykio vietos. Nurodė, kad bevažiuodamas atbulas kontakto tarp automobilių nepajuto ir jokio pašalinio garso negirdėjo, todėl išvažiavo iš įvykio vietos. Tyčios pasitraukti jis neturėjo. Papildomai pranešė, kai policijos pareigūnams jam pranešus apie eismo įvykį, O. R. buvo nuvykęs į kelių policiją, jis neslėpė pažeidimo, bendradarbiavo su policijos pareigūnais, nedarė jokių kliūčių dėl pažeidimo išsiaiškinimo, jo automobilis yra draustas, todėl jis neturėjo jokio tikslo tyčia šalintis iš įvykio vietos. Ant jo automobilio nėra jokių apgadinimo žymių. Remiantis aukščiau išdėstytu prašo teismo jo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 1 d.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo H. S. paaiškino, kad 2016-10-31 jį savo tvarkingą automobilį „Ford“ paliko stovėjimo aikštelėje, esančia adresu Žolyno g. 6, Vilniuje. Kitą dieną jį aptiko savo automobilį, kuris buvo apgadintas – sulenktas valstybinis numeris bei jo laikiklis. Apgadinimai nėra žymus.

Liudytojas D. M. paaiškino, kad tarnybos metu gavus pranešimą iš Vilniaus m. OVS atvykus į eismo įvykio vietą, esančia Žolyno gatvėje, Vilniuje, kur policijos pareigūnus pasitiko automobilio „Ford“ vairuotoja. Vairuotoja paaiškino, kad stovėjimo aikštelėje rado apgadintą savo automobilį, Buvo apžiūrėtas apgadintas automobilis „Ford“, kurio apgadinimai nėra dideli.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjas baustinas. Byla dalyje nutrauktina.

Pagal ANK 5 straipsnį administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ANK 7 str.). Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktiką administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007, N63 - 2972/2010 ir kitos).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad O. R. veiksmuose nėra tyčios. Be to, iš pažeidėjo parodymų, matyti, kad jokių objektyvių duomenų, jog jis po įvykusio eismo įvykio būtų tyčia siekęs išvažiuoti ir tuo vengti administracinės atsakomybės, nėra. Priešingai, kelių policijoje ir teismo posėdžio metu kaltininkas iš karto pripažino savo kaltę dalyje dėl svetimo turto apgadinimo. Pasišalinimui iš įvykio vietos konstatuoti būtina pažeidėjo tyčia. Šiuo atveju O. R. veiksmuose nėra tyčios. Apie tai, jog jo automobilis 2016-10-31 galėjo kontaktuoti ir apgadinti stovintį automobilį „Ford“ sužinojo tik policijoje, tik ten buvo apžiūrėtas ir jo automobilis, rasti nežymus nubrozdinimai. Jo automobiliui neprireikė net remonto. Jis teigia, kad jei būtų supratęs apie eismo įvykį, būtų sustojęs, nes yra disciplinuotas vairuotojas, iki tol administracinė tvarka nebaustas. Jo automobilis yra draustas, todėl pasišalinti iš įvykio vietos jam nebuvo jokio reikalo. Liudytojas D. M. bei suinteresuotas asmuo H. S. nurodė, kad apgadinimai automobilio „Ford“ nėra dideli, įlenktas valstybinio numerio laikiklis bei įlenktas prekinis bamperis. Pagrindo netikėti H. S. parodymais teismas neturi, nes kaip matyti iš tyrimo medžiagos, ant automobilio „Ford“ yra įžvelgiami tik nežymus apgadinimai.

Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo byloje esamus duomenis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad O. R. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, numatyto LR ANK 426 str. 1 d., todėl vadovaujantis LR ANK 635 str. 1 d. 1 p., administracinio teisės pažeidimo byla dėl O. R. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 426 str. 1 d., nutrauktina.

Be to, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas panaikino atsakomybę už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Dėl šios priežasties, nustačius O. R. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus dėl sukelto eismo įvykio, jo veiką vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu būtina perkvalifikuoti pagal naujo ANK 417 straipsnio 8 dalį. Dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kurie sukėlė eismo įvykį, nėra pagrindo padarytos veikos pripažinti mažareikšme taikant ANK 12 straipsnį.

Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2016-10-31 O. R. važiavo Žolyno g.6 g, Vilniuje, vairavo automobilį „Honda Accord Sedan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo atbulas ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tuo šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje. Pažymėtina, kad dėl svetimo turto apgadinimo O. R. savo kaltės neneigia ir parodė, kad eismo įvykis kilo dėl jo neatidumo. Atsižvelgiant į tai, kad O. R. administracinę tvarka nėra baustas, jam už šio pažeidimo padarymą yra skirtina LR ANK 417 str. 8 d. sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalimi, 426 straipsnio 7 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

O. R. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, skirti 10 (dešimt) Eur baudą.

O. R. atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16063451757 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius