- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- A6.-2440-806/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01893-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Pažeidėjas
- J. Š.
- Kategorijos
dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo 2018 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) vadovei J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) pareiškimą iškeltą administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. Š. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) vadove, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį (nemokumą) bei įsipareigojimus VMI prie FM, nevykdydama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Įmonių bankroto įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė kreditorės VMI prie FM teises, nepateikdama teismui pareiškimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo. Taip J. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama J. Š. į teismo posėdį neatvyko. VMI prie FM pareiškimas bei 2018 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, kuriuo jai pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, J. Š. įteiktas. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką J. Š. buvo žinoma. Teisme gautas J. Š. prašymas bylą nagrinėti ir sprendimą jos atžvilgiu priimti jai nedalyvaujant. Prašyme, be kita ko, nurodoma, kad serga jos mažametis vaikas, todėl teismo posėdyje dalyvauti ji negalės.
Šalies argumentai
Institucijos atstovas A. P. teismo posėdžio metu palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė J. Š. skirti administracinę nuobaudą.
VMI prie FM pareiškime išdėstyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, (įm. k. (duomenys neskelbtini)) įregistruota (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), suformuotas 2896,20 Eur įstatinis kapitalas, kuris padalintas į 100 vnt. paprastųjų vardinių 28,96 Eur nominalios vertės akcijų. VMI prie FM turimais duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki dabar yra J. Š., kuri yra ir vienintelė akcininkė. VMI prie FM 2018 m. rugpjūčio 7 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka sudarė 17923,44 Eur. Nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio taikyti išieškojimo veiksmai. UAB „(duomenys neskelbtini) “ finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ „Registrų centras“ pateikė už 2014, 2015 ir 2016 metus. Balansų duomenimis: 2014 m. gruodžio 31 d. būklei UAB „(duomenys neskelbtini) “ turėjo turto už 215871,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 203373,00 Eur. 2015 m. gruodžio 31 d. būklei UAB „(duomenys neskelbtini) “ turėjo turto už 135502,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 184794,00 Eur. 2016 m. gruodžio 31 d. būklei UAB „(duomenys neskelbtini) “ turėjo turto už 325303,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 390471,00 Eur. Pasak VMI prie FM, šios aplinkybės rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ jau 2014 m. buvo nemoki, kaip tai apibrėžta Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. VĮ Nekilnojamojo turto registro bei VĮ Regitra duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini) “ privalomai registruotino turto neturi. VMI prie FM duomenimis, vieningame vykdomųjų dokumentų sąvade užvesta 10 vykdomųjų bylų, kuriomis iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ antstoliai vykdo išieškojimą. Išieškoma 38456,39 Eur suma. VMI prie FM taip pat pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ VĮ „Registrų centras“ nebuvo teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už vėlesnius nei 2016 metus. VMI prie FM nuomone, įvertinus tai, kad iš viešuose registruose prieinamos informacijos matyti, jog jokio registruotino turto, iš kurio būtų galima vykdyti realų išieškojimą UAB „(duomenys neskelbtini) “ neturi, Bendrovė ilgą laiką neatsiskaito su VMI prie FM ir mokestinė nepriemoka tik didėja, galima daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ yra/buvo nemoki ir atitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo sąvoką. Nurodoma, kad Bendrovės vadovė J. Š. nevykdė Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini) “. Kaip nurodyta pareiškime, VMI prie FM 2018 m. rugpjūčio 13 d. pareiškimu pati kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini) “ iškėlimo (b. l. 3-5).
Iš VMI prie FM duomenų apie mokesčių mokėtojų atstovus matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovė – J. Š. (b. l. 15).
Iš VMI prie FM integruotos kliento informacijos duomenų apie balansą matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ mokestinės prievolės, kurių mokėjimo terminas suėjęs, sudarė 17923,44 Eur (b. l. 7).
Iš VMI prie FM nurodymų nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos ir sprendimų išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ atžvilgiu buvo atliekami išieškojimo veiksmai. Šių nurodymų/sprendimų prieduose konkretizuojamas mokestinės nepriemokos susidarymas, nurodant prievolės tipą, mokestinį laikotarpį, prievolės sumą, delspinigių sumą (b. l. 8-12a).
Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ „Registrų centras“ pateikė už 2014, 2015 ir 2016 metus. Balansų duomenimis: 2014 m. gruodžio 31 d. būklei UAB „(duomenys neskelbtini) “ turėjo turto už 215871,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 203373,00 Eur. 2015 m. gruodžio 31 d. būklei UAB „(duomenys neskelbtini) “ turėjo turto už 135502,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 184794,00 Eur. 2016 m. gruodžio 31 d. būklei UAB „B(duomenys neskelbtini) “ turėjo turto už 325303,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 390471,00 Eur. (b. l. 15-16).
Iš antstolių informacinės sistemos išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi ne vieną vykdomąją bylą, atsispindi išieškotinos sumos (b. l. 17-19).
Iš VĮ Registrų centro ir VĮ Regitra išrašų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ privalomai registruotino turto neturi (b. l. 14).
ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).
Nagrinėjamoje byloje aktualu, kad Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (aktuali redakcija) reglamentuota, jog jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad norint įmonės vadovą ar kitus asmenis pagal kompetenciją patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti ir kt. Pažymėtina ir tai, kad to paties Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Teismo vertinimu, aukščiau išdėstytų byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma sudaro pagrindą išvadai, kad J. Š. kaltė, padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pasitvirtino. Teismas, įvertinęs duomenis, susijusius su Bendrovės finansine padėtimi – VĮ „Registrų centras“ pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, kuriuose atsispindi Bendrovės turimas turtas bei mokestiniai įsipareigojimai, sutinka su VMI prie FM pozicija, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ jau 2014 m. buvo nemoki, kaip tai apibrėžta Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, situacija nekito ir tolimesniais metais (2015 ir 2016 m.). Už vėlesnius metus UAB „(duomenys neskelbtini) “ finansinės atskaitomybės dokumentų juridinių asmenų registrų tvarkytojui neteikė. VMI prie FM nuo 2017 m. rugpjūčio ėmėsi mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų, tai taip pat leidžia spręsti, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ nevykdė įsipareigojimų, nustatytais terminais nesumokėdama reikiamų mokesčių. 2018 m. rugpjūčio 7 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka sudarė 17923,44 Eur. Matyti, jog Bendrovė registruoto turto neturi, jos atžvilgiu iškelta ne viena vykdomoji byla. Visa tai leidžia spręsti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ finansinė padėtis gerąja linkme iš esmės nekito, sunkumai nebuvo laikini. Pateiktais duomenimis aktualiu laikotarpiu Bendrovės vadove buvo J. Š., todėl būtent jai dar 2014 m. kilo pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, kurios ji neįgyvendino. Teismas vertina, jog J. Š. būdama Bendrovės vadove privalėjo žinoti ir žinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ nemokumą. Būtent vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) bendrovės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, taigi privalo ir nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė. Kaip matyti įmonei esant nemokiai, dėl bankroto bylos iškėlimo jos vadovė nesikreipė gana ilgą laiką. VMI prie FM teigimu, ji 2018 m. rugpjūčio 13 d. galiausiai pati pateikė pareiškimą Vilniaus apygardos teismui dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini) “ iškėlimo. Apibendrinant, bylos įrodymų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad J. Š. jau nuo 2014 m. neįgyvendino įstatymų leidėjo numatytos pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą savo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini) “. Dėl tokio neteisėto neveikimo buvo pažeistos kreditorės VMI prie FM teisės. Aptarta J. Š. veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kai asmuo nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo, yra trunkamojo pobūdžio. Asmuo laikomas darančiu tokį nusižengimą nuo to laiko, kai paaiškėja, kad įmonė tapo nemoki, iki tol, kol kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo, išskyrus Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytą penkių dienų laikotarpį. Taigi, trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo atveju nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatymo uždraustą veiką. Tokio nusižengimo padarymo atvejais veika kvalifikuojama pagal įstatymą, galiojusį tuo metu, kai uždrausta įstatymo veika buvo pabaigta arba nutraukta. Šiuo atveju, teismas laiko, kad veikos pradžia – 2014 m. (Bendrovė jau tuomet buvo nemoki), veika nutrūko VMI prie FM pačiai pasikreipus dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini) “ iškėlimo (pasak kreditorės, toks pareiškimas buvo paduotas 2018 m. rugpjūčio 13 d.). J. Š. veika atitinkamai kvalifikuotina jau pagal ANK.
J. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (J. Š. dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė gana ilgą laiką, galiausiai tą teko padaryti kreditorei), į veiką padariusio asmens kaltės formą ir rūšį (neatsargi kaltės forma, veikta nerūpestingai), į tai, kad nenustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į J. Š. asmenybę – jauno amžiaus, turi mažamečių vaikų. Atsižvelgiant į aptartąsias aplinkybes, J. Š. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismo vertinimu, tokia administracinė nuobauda šiuo atveju bus adekvati ir pakankama. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir dar labiau švelninti J. Š. teisinę padėtį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
J. Š. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, skirti 1400 Eur (tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti ir administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-2440-806/2018 bei įmokos kodą - 1001.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.