Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-07-23 · Baudžiamoji byla Nr. T-786-1015/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-23
Bylos Nr.
T-786-1015/2020
Teisminio proceso Nr.
1-02-7-0003-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Nuteistasis
R. A.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-786-1015/2020
Teisminio proceso Nr. 1-02-7-0003-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.16. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei,Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovei R. N.,nuteistajai R. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl probuojamosios R. A., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), priežiūros nutraukimo prieš terminą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nuosprendžiu R. A. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 21 straipsnio 1 dalį, 226 straipsnio 4 dalį ir jai skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant ją per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. R. A. skirta BK 68² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje trejus metus.

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nuosprendis buvo pakeistas ir R. A. nusikalstama veika nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį perkvalifikuota į BK 226 straipsnio 4 dalį ir ji nuteista laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant ją per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. R. A. skirta BK 68² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje dvejus metus.

Lietuvos A. T. 2019 m. birželio 20 d. nutartimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendis pakeistas ir R. A. nusikalstama veika iš BK 226 straipsnio 4 dalies perkvalifikuota į BK 21 straipsnio 1 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį ir jai skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant ją per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat R. A. skirta BK 68² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje dvejus metus.

Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2020 m. lapkričio 18 d.

Šalies argumentai

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas probuojamajai R. A. priežiūrą nutraukti prieš terminą, nes nuteistosios elgesys rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamosios priežiūros.

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovė teismo posėdžio metu palaikė teikimą bei prašė jį tenkinti.

Nuteistoji R. A. prašė teikimą tenkinti bei nurodė, kad jai su probacijos tarnyba sekėsi bendrauti gerai, ji nepraleido nė vieno susitikimo, karantino laikotarpiu su probacija bendravo telefonu. Darbą sekėsi susirasti gana lengvai. Nurodė, kad ji turi problemų su sveikata, norėtų išvykti pagerinti sveikatos būklę, tėvas yra garbaus amžiaus, reikia pas jį važiuoti, tačiau jai galioja įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Prokurorė teismo posėdžio metu teikimo tenkinimui neprieštaravo, nurodydama, kad nustatyta ir pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, kad probacijos tarnybos teikimu apylinkės teismas gali prieš terminą nutraukti vykdomą probuojamojo priežiūrą, jam faktiškai atlikus ne mažiau kaip tris ketvirtadalius probacijos termino, kai jo rizika ir elgesys probacijos vykdymo metu rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros, jeigu probuojamasis nepažeidė probacijos sąlygų, nepadarė administracinių teisės pažeidimų, nepadarė arba nėra įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu.

Susipažinus su teismui pateikta asmens bylos medžiaga nustatyta, kad probuojamosios elgesį Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius kontroliuoja nuo 2018 m. gruodžio 13 d. Priežiūros laikotarpiu nuteistoji nebuvo bausta administracine tvarka (b.l. 87), naujų duomenų apie jos patraukimą baudžiamojon atsakomybėn nėra (b.l. 66-67), įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevykdymo atvejų užfiksuota nebuvo (b.l. 39), Sodros duomenimis, R. A. nuo 2020 m. vasario 18 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys nuteistosios rizika pakartotinai nusikalsti yra žema - 16 balų iš 168 galimų, po ankstesnio įvertinimo rizika sumažėjo 3 balais. Probuojamoji faktiškai atliko tris ketvirtadalius probacijos termino 2020 m. gegužės 28 d.

Įvertinus nurodytų duomenų visumą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra visos Probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, kai gali būti taikomas probuojamosios priežiūros nutraukimo prieš terminą institutas – tiek yra tenkinama įstatyme įtvirtinta privalomoji sąlyga dėl probacijos termino, kuris turi būti atliktas, tiek ir kitos sąlygos, iš kurių yra pagrindo manyti, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti ir be tolesnės probuojamojo priežiūros. Minėti duomenys apie R. A. elgesį probacijos vykdymo metu leidžia daryti išvadą, kad ji suvokė savo padarytos nusikalstamos veiksmos pobūdį, pavojingumą, jos pasekmes, ką parodė iš esmės savo teigiamu elgesiu probacijos laikotarpiu. Nurodyti duomenys patvirtina, kad nuo pat probacijos pradžios – 2018 m. gruodžio 13 d., ji nepažeidė probacijos sąlygų, nepadarė naujų nusikalstamų veikų (nėra įtariama padariusi ar kaltinama naujos nusikalstamos veikos padarymu), nebuvo bausta administracine tvarka, dirba. R. A. nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Pastebėtina, kad pradedant probaciją, buvo įvertinta minėtą rizika bei nustatytas balų skaičius – 19, savo ruožtu prieš kreipiantis į teismą, pervertinus, kaip minėta, nustatyta suuažėjusi rizika – 16 balų, pagal detalius duomenis, rizikos sumažėjimas nustatytas skiltyse „Mąstymas ir elgesys“ bei „Nuostatos“. Nurodytos aplinkybės, įvertinus jas visumoje, bei probacijos institucijos, kuri betarpiškai viso probacijos vykdymo eigoje bendravo su nuteistąja, pozicija, leidžia teismui daryti išvadą, kad šiuo atveju probacijos tikslai gali būti pasiekti ir be tolimesnės nuteistosios priežiūros, dėl ko yra pagrindas nutraukti probuojamosios priežiūrą prieš terminą.

Pažymėtina, kad nuteistajai taip pat buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Baudžiamojo kodekso 68² straipsnyje – atimta teisė dibti valstybės tarnyboje dvejiems metams, kuri nepaisant šios nutarties dėl probacijos nutraukimo prieš terminą vykdytina toliau.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 362, 364 straipsniais, teismas

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą tenkinti.

Nutraukti probuojamajai R. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), priežiūrą prieš terminą, paliekant jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68² straipsnyje.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė