Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams; pagal LR BK 178 str. 3 d, - laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (Šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 5 d. 2 p., 6 d. ir 9 d. paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 30 d. ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, taikant apėmimą (dėl subendrinimo su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 3 d. padarymą) ir dalinį bausmių sudėjimo principą (dėl kitų šiais nuosprendžiais paskirtų bausmių) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš R. P. 29 020 litų (dvidešimt devyni tūkstančiai dvidešimt litų) turtinės žalos atlyginimo Vilniaus Arkivyskupijos Trakų Švenčiausios Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad 2003 m. lapkričio 22 d. vakare, kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, svetimo turto vagystės tikslu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu, atvyko prie T. bažnyčios, esančios T. B. g. X, kur vienam ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui pasilikus automobilyje, kitas užėjo į bažnyčios vidų vykstant mišioms, pasislėpė bažnyčioje laukti kol bažnyčia užsidarys, tada R. P. stovint prie bažnyčios durų ir saugant, asmuo, buvęs bažnyčios viduje, pjūklu iš vidaus nupjovė įėjimo į bažnyčią centrinių dvigubų durų spyną, atidarė duris, įleido R. P. ir tokiu būdu R. P. su šiuo asmeniu įsibrovė į bažnyčios vidų ir iš ten pagrobė: 200 litų iš dviejų aukų dėžučių, du auksinius žiedus po 250 litų kiekvienas, 150 litų vertės sidabrinį žiedą, 100 litų vertės auksinę grandinėlę, 70 litų vertės auksinį kryželį, viso bendromis pastangomis pagrobė šiai bažnyčiai priklausančio turto už 1020 litų sumą.

Be to, R. P. nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio 22 d. vakare, kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, svetimo turto vagystės tikslu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu, atvyko prie T. bažnyčios, esančios T. B. g. X, kur vienam ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui pasilikus automobilyje, kitas užėjo į bažnyčios vidų vykstant mišioms, pasislėpė bažnyčioje laukti kol bažnyčia užsidarys, tada R. P. stovint prie bažnyčios durų ir saugant, asmuo, buvęs bažnyčios viduje, pjūklu iš vidaus nupjovė įėjimo į bažnyčią centrinių dvigubų durų spyną, atidarė duris, įleido R. P. ir tokiu būdu R. P. su šiuo asmeniu įsibrovė į bažnyčios vidų ir iš ten pagrobė didelės vertės turtą: nuo T. Švč. Mergelės Marijos paveikslo aptaisą 70 000 litų vertės, didžiąją karūną 15 000 litų vertės, mažąją vaikelio Jėzaus karūną 5000 litų vertės, puokštės formos papuošalą 5000 litų vertės, kryželį su deimantais 5000 litų vertės, nuo Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslo aptaisą 4000 litų vertės, nuo Švč. M.Marijos Rožinio paveikslo karūną 5000 litų vertės, iš dviejų aukų dėžučių nenustatytą pinigų sumą, viso bendromis pastangomis pagrobė Trakų Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčiai priklausantį didelės vertės turtą už 109 000 litų sumą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir paskyrė bausmę, kuri nėra per griežta.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. P. teigia, kad 2003 m. lapkričio 22 d. vagystėje iš T. bažnyčios nedalyvavo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu R. P. buvo apklaustas ne vieną kartą ir apklausų metų jo parodymai iš esmės nekito. 2006 m. balandžio 6 d. R. P. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tačiau ir tuomet jo parodymai nepasikeitė tiek dėl 2003 m. lapkričio 22 d., tiek ir dėl 2004 m. gruodžio 22 d. įvykdytų vagysčių. Be to, 2006 m. balandžio 6 d. buvo atliktas ir parodymų patikrinimas vietoje, kurio metu R. P. parodė, kokiu būdu buvo įvykdyta vagystė 2003 m. lapkričio 22 d. Nuteistojo duoti parodymai atitinka 2003 m. lapkričio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolą, o patekimo į bažnyčią 2003 m. lapkričio 22 d. būdas yra analogiškas 2004 m. gruodžio 22 d. patekimo į bažnyčią būdui, todėl abejoti šiais nuteistojo parodymais nėra jokio pagrindo. Tiesa, nuteistasis nurodo, kad prieš jį pastoviai buvo smurtaujama, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti šiuos nuteistojo teiginius. Nuteistasis yra ne kartą teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus, o gynėjo pats atsisakė jau ikiteisminio tyrimo metu. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, nuteistasis gerai suprato savo duodamų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, reikšmę, o jo parodymų keitimas teisme vertinamas kritiškai.

R. P. nuomone, E. P. yra pakaltinamas bei prašo skirti jam pakartotinę ekspertizę. Byloje yra 2005 m. rugpjūčio 24 – rugsėjo 15 d. d. atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad E. P. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu (psichikos liga) – šizoafektiniu sutrikimu, dėl kurio negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Atitinkamai 2005-10-06 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi E. P. perkeltas į Kauno psichiatrijos ligoninę, kol bus išspręstas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Be to, iš 2006 m. birželio 29 d. specialisto išvados Nr .246/2006 matoma, kad E. P. skirti pakartotinę psichiatrinę ekspertizę netikslinga. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2006 m. rugsėjo 20 d. ikiteisminis tyrimas E. P. atžvilgiu nutrauktas LR BPK 212 str. 2 p. nustatyta tvarka, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, todėl skirti teismo psichiatrinę ekspertizę E. P. nėra pagrindo.

Apeliantas taip pat nesutinka dėl nuorūkų, nes, pasak jo, nuorūkas galėjo palikti kiti asmenys. Byloje yra 2006-05-24 specialisto išvada Nr. 3763, kurioje pažymėta, kad ant cigarečių nuorūkų, paimtų 200-12-23 įvykio vietos apžiūros metu, rastos seilės nepriklauso R. P. . Atitinkamai prokuroras, kaltinamajame akte nurodydamas pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, nuorūkų nemini. Vilniaus apygardos eismo 2006 m. lapkričio 14 d. nuosprendyje nuorūkos taip pat neminimos, todėl jas ginčyti nėra jokio pagrindo.

Nuteistasis R. P. , neginčydamas pačių civilinių ieškinių, apeliaciniame skunde ginčija būtent iš jo priteistą civilinio ieškinio dydį, nes jie buvo trise, todėl ir ieškinys turėjo būti padalintas jiems visiems. Tačiau iš bylos medžiagos matoma, jog ikiteisminis tyrimas R. P. nurodytų asmenų atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę. Tuo tarpu 2006-09-20 prokurorės nutarimu, tyrimas nenustatytų asmenų atžvilgiu buvo išskirtas, pavedant jį atlikti Trakų r. PK. Tokiu būdu šiuo metu nėra tiksliai aišku, kiek ir kokių asmenų dalyvavo 2003-11-22 bei 2004-12-22 vagystėse iš Trakų Švč. M.Marijos apsilankymo bažnyčios, todėl priteistino civilinio ieškinio neįmanoma diferencijuoti. Visgi byloje neginčytinai nustatyta, kad abiejose vagystėse dalyvavo R. P. , o šiais nusikaltimais padaryta turtinė žala privalo būti atlygina, todėl ji pagrįstai priteista iš nuteistojo R. P. .

Apeliaciniu skundu R. P. taip pat prašo sumažinti jam skirtą bausmę arba nuo jos atleisti, nes serga kraujo vėžiu. Tačiau teismas, svarstydamas nuteistojo atleidimo nuo bausmės klausimą, atsižvelgia į tai, kad 2002 m. liepos 2 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo R. P. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 271 str. 2 d., 241 str. 1 d., 278 str. 1 d. (LR BK 2000-09-27 red.), R. P. jau buvo atleistas nuo bausmės dėl ligos, tačiau tai jo nepaveikė bei nesukliudė daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, 2006 m. kovo 14 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu R. P. buvo pripažintas kaltu dėl eilės nusikalstamų veikų, padarytų 2002 m. kovo 14 d. - 2004 m. spalio 6 d., nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Minėtoje baudžiamojoje byloje buvo atlikta ekspertizė bei nustatyta, kad R. P. serga piktybiniu limfinės sistemos naviku, tačiau pagal fizinę būklę ir onkologinę diagnozę jis gali atlikti laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, o taip pat tai, kad R. P. yra linkęs pastoviai pažeidinėti įstatymus, daryti žalą kitų asmenų nuosavybei bei turtiniams interesas, į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (padaryti apysunkis ir sunkus nusikaltimai), teismo nuomone, bausmės paskirtis bus įgyvendinta tik skiriant realaus laisvės atėmimo bausmę, kurią atlikti nuteistasis gali ir nebus per sunku. Skirdamas bausmę R. P. , Vilniaus apygardos teismas jau atsižvelgė į tai, jog jis serga sunkia nepagydoma liga bei kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į tai, jog nuteistasis anksčiau eilę kartų teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus, tačiau jokių išvadų iš to nepadarė ir tai jį charakterizuoja kaip linkusią į nusikaltimų darymą asmenybę, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės už atskirus nusikalimus bei subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta ir ją švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.