- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-16
- Bylos Nr.
- ATP-653-312/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00270-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Kategorijos
- 47.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustojo T. T. skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarimo, kuriuo T. T., už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 163² str. 4 d., paskirta 13 000,00 Lt (trylikos tūkstančių litų) bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163² str. 4 d. už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 15 d., 16.43 val., Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, veikdamas kartu su asmenimis, kurie patraukti administracinėn atsakomybėn bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes - 1000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 7270,00 Lt, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 nustatytų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3 p. nuostatas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu T. T. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹, skirti jam mažesnę nuobaudą nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 163² str. 4 d. sankcijoje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d., prašo paskirtą baudą išdėstyti dvejiems metams.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog žemesnes instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į apelianto sveikatos būklę. Apeliantas yra patyręs daugybę operacijų, jam pašalinta blužnis. Iš 2001 m. birželio 4 d. Vilniaus V-osios medicininės socialinės ekspertizės komisijos invalidumo pažymos VMSE-l Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jam suteikta antra invalidumo grupė. Jis gali dirbti savo specialybėje tik po 4-5 val. per parą. Iš 2007 m. birželio 18 d. neįgaliojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis yra darbingas iš dalies ir jam suteiktas tik 35% darbingumas. Paskyrus tokią didelę baudą, apeliantas yra nepajėgus jos sumokėti. Dėl turimų sveikatos problemų neturėjo ir neturi darbo. Yra bedarbis ne dėl to, kad nenori dirbti, o dėl to, kad niekaip nepavyksta rasti darbo, niekas apelianto nenori įdarbinti. Nurodo, kad gyvena kaimo vietovėje, todėl dėl sudėtingo susisekimo su miestu dar sunkiau rasti darbą, o žinant, kad jis pripažintas tik iš dalies darbingu, jo įsidarbinimo galimybės smarkiai ribotos, kadangi jis nekonkurencingas darbo rinkoje. Vienintelės pajamos - tai valstybės mokama šalpos pensija - 540,00 Lt. Apeliantas nurodo, kad yra pašalpų gavėjas, valstybės išlaikytinis ne savo noru ir jam labai sunku, jaučiasi nepilnaverčiu asmeniu, kas emociškai jį dar labiau slegia. Pažeidimą padarė dėl labai sunkios materialinės padėties, o tai Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 3 p. numatyta kaip viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Yra baigęs profesinę technikos mokyklą, įgijęs radijo įrenginių surinkėjo specialybę. Taigi, turi ne tik neįgalumą, bet ir visiškai neaktualią Lietuvos rinkoje specialybę. Norėdamas būti bent šiek tiek paklausus darbo rinkoje, bandė gauti teisę vairuoti transporto priemones, tačiau dėl savo ligos, tos teisės taip pat negali turėti. Jokio savo nei kilnojamo, nei nekilnojamo turto neturi. Valstybės skiriamos pašalpos neužtenka, tad apeliantas yra ne tik valstybės, bet ir tėvų išlaikytinis, nes gyvena su jais. Dėl ligos T. T. dažnai tenka lankytis pas medikus, vykti į Antakalnio klinikas, Kraujagyslių skyrių apžiūrai, pastoviai patiria dideles išlaidas vaistams (kepenų ligų vaistai nėra kompensuojami). Apylinkės teismas, parinkdamas nuobaudos dydį, nepakankamai atsižvelgė į tai, kad apeliantas anksčiau niekada nebuvo baustas administracine tvarka, gabenęs cigarečių, ar kitų dalykų daugiau negu leidžia įstatymas. Visa tai apeliantą charakterizuoja teigiamai ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tokio tipo pažeidimai jam nėra būdingi, padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, įvykdytas dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo paskirta administracinė nuobauda (13 000,00 Lt) aiškiai per griežta ir neproporcinga. Nagrinėjamu atveju, paskirta bauda yra 24 kartus didesnė nei T. T. gaunama valstybės pašalpa, taip pat du kartus didesnė už gabentų cigarečių muitinę vertę (7270,00 Lt). Dėl to, apelianto įsitikinimu, nuobauda neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. numatytos teisės į teisingą teismą, bei 109 str. 2 d. įtvirtinto teisingumo principo. Byloje nėra jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog jam skiriant mažesnę piniginę baudą, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. administracinės nuobaudos keliami tikslai. Apeliantas prašo atsižvelgti ir į pažeidimo padarymo aplinkybes, kad jis buvo suklaidintas kitų asmenų, nesuvokė pažeidimo esmės, nesuvokė kokį pažeidimą daro. Buvo pasinaudota jo neįgalumu, silpnu mąstymu. Turėdamas tik pagrindinį išsilavinimą, būdamas silpniau mąstančiu asmeniu, bei niekada nedaręs tokio pažeidimo, T. T. teigia nežinojęs, kokia atsakomybė gresia už šią veiką. Nurodo, jog pripažįsta, kad padarė pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Suprato savo elgesio neleistinumą, suprato pasielgęs netinkamai ir dėl to labai pergyvena. Padaryta didelė klaida, iš kurios pasimokė. Gali drąsiai teigti, kad niekada gyvenime daugiau negabens prekių, kurių kiekis didesnis už nustatytas įvežimo normas. Nors iš pradžių nesutiko, kad padarė šį pažeidimą, tačiau pagal teismų formuojamą praktiką kaltės dėl padaryto pažeidimo neigimas, neužkerta kelio taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹str. nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vadas prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarimą palikti nepakeista ir T. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad T. T. neginčija padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo, apeliantas kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Lietuvos Respublikos ATPK 163² str. 4 d. numato, kad akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija penkiasdešimt minimalių gyvenimo lygių (MGL), – užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo. Apeliantui skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu už Lietuvos Respublikos ATPK 163² str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirta 13 000,00 Lt bauda, t. y. baudos dydis nustatytas mažesnis nei straipsnio sankcijos vidurkis. Iš apeliacinio skundo matyti, kad T. T. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarimą ir sumažinti paskirtą baudą.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai Lietuvos Respublikos ATPK 31 ir 32 str.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad T. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis yra 2-os grupės invalidas (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad teisės pažeidimas padarytas grupės asmenų (ATPK 32 str. 1 d. 1 p.). Apeliantas nurodo, kad gyvena Vilniaus rajone kartu su tėvais, nors jam jau daugiau negu trisdešimt metų, niekur nedirba, yra neįgalus. Administracinio pažeidimo byloje pateikti duomenys patvirtina, kad apelianto turtinė padėtis yra sunki, jis gyvena iš gaunamos pašalpos, neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Tokiu būdu, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis teisės pažeidimą padarė dėl labai sunkios jo materialinės padėties (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 3 p.). Taip pat apelianto pateikti duomenys patvirtina, kad jo sveikata prasta, jis reguliariai vartoja vaistus. Apeliacinio teismo vertinimu, turimas 35 procentų darbingumas objektyviai riboja nubaustojo galimybes artimiausiu metu pagerinti savo turtinę padėtį susirandant darbą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į T. T. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, kad reali žala nebuvo padaryta, sunkią pažeidėjo materialinę padėtį, pažeidėjo asmenybę, t. y., kad anksčiau nebaustas administracine tvarka, turintis tik pagrindinį išsilavinimą, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepritaikė Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų T. T. ir už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 163² str. 4 d., paskyrė administracinę nuobaudą, neproporcingą padarytam pažeidimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti apeliantui taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas bei už Lietuvos Respublikos ATPK 163² str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą paskiriant mažesnę nei straipsnio sankcijos vidurkis, t. y. 7000,00 Lt dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d. įtvirtinta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. T. T. nebuvo pateikęs apylinkės teismui prašymo išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo svarstyti tokio apelianto prašymo. Remdamasi minėta įstatymo nuostata, apeliantas gali pateikti pirmosios instancijos teismui motyvuotą, įrodymais pagrįstą prašymą, kad dėl sunkios materialinės padėties jam būtų išdėstytas baudos mokėjimas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
T. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarimą:
Panaikinti nutarimo dalį, kuria T. T. už Lietuvos Respublikos ATPK 163² str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą, paskirta 13 000,00 litų dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., už Lietuvos Respublikos ATPK 163² str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą T. T. paskirti 7000,00 litų dydžio baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.