Telšių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Telšių rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Pukšmys, sekretoriaujant I. V., dalyvaujant skundą pateikusio V. B. atstovui advokatui Audriui Karpinskui, institucijos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Armandui Bunkevičiui, išnagrinėjęs V. B. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo, kuriuo buvo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2016 m. rugpjūčio 5 d. priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė pradėti administracinę bylos teiseną. Pareigūno vertinimu, nepadarytas pažeidimas turintis ATPK 174 straipsnyje nurodytų požymių, nes konflikto metu B. U. garsiai kalbėjo ir necenzūrinių žodžių nevartojo.

Skundą pateikęs asmuo prašė panaikinti skundžiamą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą ir grąžinti pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos pradėjimo nagrinėti iš naujo Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Nurodė, jog skundžiamą procesinį sprendimą priėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresnysis tyrėjas A. T., kuris buvo įvykio liudininkas. Taip pat pareigūnas pareiškėjui nurodė esant būtinumui galės būti liudytoju teisme ir davė netgi asmeninius susiekimo su juo kontaktus. Ši aplinkybė, pasak skundą pateikusio asmens, suponuoja išvadą, kad jis turėjo nusišalinti nuo nutarimo priėmimo. Be to, skundą pateikęs asmuo nurodo, kad nutarimas neteisėtas ir dėl to, kad skundžiamą nutarimą priėmęs asmuo nepagrįstai neįvertino ATPK 174 straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimo. Pareiškėjas nurodo, kad B. U. garsiai šaukdama ir atkreipdama aplinkybių namų gyventojų dėmesį, puolė jį kaltinti išgalvotomis ir neatitinkančiomis tikrovės aplinkybėmis, įžeidžiančiai kibti prie jo bei galiausiai jo atžvilgiu pavartojo keletą rusų kalbos necenzūrinių žodžių. Toks B. U. elgesys viešoje vietoje nesuderinamas su elgesio visuomenėje taisyklėmis. Skundą pateikęs asmuo pažymėjo, kad B. U. įžeidžiantis kibimas prie jo buvo nutrauktas tik policijos pareigūnų pastangų dėka. Šis B. U. elgesys, pareiškėjo vertinimu, turėjo būti kvalifikuotas pagal ATPK 174 straipsnį.

Institucijos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Armandas Bunkevičius skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Institucijos atstovo vertinimu, pareigūnas, priimdamas nutarimą, nenagrinėjo administracinės bylos, o nustatęs, kad nėra administracinio teisės pažeidimo ją nutraukė. Teisės analogija baudžiamojoje teisėje yra numatyta tada, kai teismas priima sprendimą žmogaus, kuriam surašytas protokolas, nusišalinimo atveju. Nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo. Pasak institucijos atstovo ATPK numato, kad bet koks klausimas administracinėje byloje yra sprendžiamas nutarimu, todėl pareigūnas, nors ir nenustatęs pažeidimo, turi priimti nutarimą. Teismų praktikoje asmeninio pobūdžio konfliktai, kilę neviešose vietos, dėl asmeninių paskatų, negali būti kvalifikuojami pagal 174 straipsnį.

Skundas atmestinas.

Kaip matyti iš skundą pateikusio asmens procesinių dokumentų ir paaiškinimų, priimto nutarimo neteisėtumas grindžiamas procedūriniu pažeidimu. Skundą pateikusio asmens vertinimu, policijos pareigūnas atvykęs į įvykio vietą negalėjo priimti procesinio sprendimo dėl jo ir turėjo nusišalinti vadovaudamasis BPK normomis, nes ATPK nusišalinimo teisės nenumato.

Bylą nagrinėjantis teismas sutinka su skundą pateikusio asmens pozicija, jog ATPK nenumato organo nušalinimo ar nusišalinimo teisės. Dėl to vadovaujantis ATPK 249 straipsnio 2 dalies nuostatomis turi būti vadovaujamasi BPK nuostatomis reglamentuojančiomis nušalinimą. Vis dėlto šios nuostatos negali būti taikomos neįvertinus ATPK reglamentuojamos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos specifikos ir remiantis vien tik pažodiniu nušalinimo aiškinimu. ATPK 252 straipsnyje numatyta administracinės teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio pareigūno pareiga vadovautis piliečių lygybės principu. Taigi tiek bylą nagrinėjantis pareigūnas, tiek ir asmuo manantis, jog yra aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai teigti, jog nėra galimybės pareigūnui išnagrinėti bylą nešališkai privalo nusišalinti arba jam gali būti pareikštas nušalinimas. Tokių aplinkybių bylą nagrinėjantis teismas nenustatė. Pažymėtina, jog skundą pateikusio asmens nurodyta aplinkybė, kad policijos pareigūnas pažadėjo jam paliudyti teisme ir davė asmeninius kontaktus grindžiama tik paties skundą pateikusio asmens argumentais, kurių nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Be to, netgi ir pasitvirtinus šiai aplinkybei, tai nerodo pareigūno šališkumo, nes pagal ATPK nuostatas kiekvienas asmuo įskaitant ir pareigūną gali būti apklaustas teisme kaip liudytojas. Pažadėjimas liudyti nereiškia, jog liudijimo turinį sudaranti informacija turi būti palanki liudyti prašiusiam asmeniui. Liudytojas turi liudyti teisingai apie įvykio aplinkybes. Taip pat nagrinėjamu atveju skundą pateikęs asmuo nurodė, jog policijos pareigūnas negalėjo priimti sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje, nes jis buvo liudytojas ir turėjo nusišalinti BPK 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Su tokiais argumentais bylą nagrinėjantis teismas nesutinka. Kaip nurodė teisme liudytojais apklausti pareigūnai, jie pagal seniūnijos darbuotojos pranešimą nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Pasak liudytojų, nuvykus minėtu adresu tarp skundą pateikusio asmens ir B. U. kilo barnis, dėl kurio V. B. prašė pradėti administracinės teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 174 straipsnį. Pažymėtina, jog šios aplinkybės patvirtina faktą, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tarnybines funkcijas tam, kad išspręstų tarp šalių kilusį nesutarimą. Policijos pareigūnai minėtą įvykį matė ne kaip privatūs asmenys, o kaip jiems pavestas funkcijas vykdantys pareigūnai. Vien tik faktas, kad tokias įvykio aplinkybes matę policijos pareigūnai vėliau gali būti apklausiami teisme kaip liudytojai dėl priimto nutarimo, nesuponuoja jų pareigos nusišalinti priimant atitinkamą procesinį sprendimą. Be to, kaip nurodė liudytojas A. T., jog būtent jo prerogatyva, kaip Tryškių seniūnijos inspektoriaus, spręsti tokio pobūdžio ginčus. Skundą pateikusio asmens argumentų nepagrįstumą suponuoja analogijos taikymas su BPK norma, pagal kurią ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas teisme taip pat gali būti apklausiamas kaip liudytojas (BPK 276 straipsnio 4 dalis) ir tai, jog jis ateityje gali būti apklausiamas teisme kaip liudytojas nėra pagrindas nusišalinti nuo ikiteisminio tyrimo atlikimo. Be to galimybė teisme apklausti liudytoju ikiteisminio tyrimo pareigūną suponuoja išvadą, jog jis teisme duos parodymus apie aplinkybes, kurias sužinojo vykdydamas jam pavestas ikiteisminio tyrimo pareigūno funkcijas. Dėl to nagrinėjamu atveju itin svarbu įvertinti, ar policijos pareigūnas matė įvykį kaip privatus asmuo, ar jis atitinkamų įvykių epicentre atsidūrė dėl jam pavestų funkcijų vykdymo. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog pareigūnas atsisakęs pradėti administracinės teisės pažeidimo bylos teiseną įvykius matė kaip policijos pareigūnas vykdydamas jam pavestas funkcijas bei byloje nesant kitų aplinkybių, kurios leistų abejoti nutarimą priėmusios pareigūno nešališkumu, reikalavimas dėl nusišalinimo priimant nutarimą – nepagrįstas.

Taip pat nagrinėjamu atveju nepagrįsti skundą pateikusio asmens argumentai dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo, kuriuo buvo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos, turinio ir aplinkybių vertinimo. Pagal ATPK 174 straipsnį administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą kyla asmeniui, kuris necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamai kimba prie žmonių ar kitais panašiais veiksmais pažeidžia viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš šios teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas turi būti atliktas viešose vietose ir/ar pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, o įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal ATPK174 straipsnio nuostatas. Kaip patvirtino liudytojais apklausti policijos pareigūnai atlikę tarnybines funkcijas, tarp B. U. ir V. B. kilo konfliktas dėl to, kad pastarasis turėjo raktus nuo namo ir neįleido tėvo į namą. B. U. priekaištavo V. B. dėl tėvo ir kvestionavo skundą pateikusio asmens elgesį jį moralizuodama. Kaip patvirtino liudytojai, pašalinių asmenų kieme nebuvo, B. U. necenzūrinių žodžių nevartojo. Taigi šeimyninis konfliktas lydimas emocijų nulemto pakelto tono, nevartojant necenzūrinių įžeidžiančių žodžių negali sudaryti ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo turinio. Be to, pažymėtina, jog minėtos normos sudėtis materiali jai būtinos pasekmės, tai reiškia, jog pažeidimo turinį sudarantys veiksmai turi pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadas, jog šis asmeninis konfliktas būtų peržengęs įprasto konflikto ribas ir būtų sutrikdyta žmonių rimtis bei dėl to pažeista viešoji tvarka, išskyrus skundą pateikusio asmens paaiškinimus, kurie yra nepakankami, kad būtų galima pradėti administracinės teisės pažeidimo teiseną. Taip pat ir skundo pateikusio asmens nurodoma teismų praktika nesuteikia teisinio pagrindo pripažinti nepagrįstu priimto nutarimo, kadangi nurodytose nutartyse buvo įrodytas necenzūrinių žodžių vartojimas ir kitos aplinkybės, kurios turi esminės reikšmės ATPK 174 straipsnio taikymui.

Esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, jog skundžiamą nutarimą priėmusi institucija tinkamai įvertino visas įvykio aplinkybės ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (LR ATPK 302 straipsnio 1dalies 1 punktas)

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. B. skundo netenkinti.

Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.