Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. O., išnagrinėjusi J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. O. 2016 m. rugpjūčio 11 d., apie 16.23 val., Vydūno g. 4, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino. Šiais veiksmais J. O. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje apklausiamas administracinėn atsakomybėn traukiamas J. O. prisipažino kaltu apgadinęs svetimą automobilį, tačiau kategoriškai neigė tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Jis neatsimena tokios situacijos, kad būtų ką nors kliudęs, pajutęs kontaktą ir pan. Prekybos centre, kurio aikštelėje, kaip nustatyta, kilo eismo įvykis, tikrai lankosi, matyt, buvo ir protokole nurodytu laiku, tačiau tikrai nepajuto jokio kontaktą, nesuprato, kad kliudė stovintį automobilį „Honda Civic“. Apie tai, kad sukėlė eismo įvykį, sužinojo iš policijos, po ko detaliai apžiūrėjo automobilį ir pamatė nubrozdinimą bamperyje, kuris realiai yra labai nedidelis ir nekrenta į akis. Labai gailisi dėl tokios situacijos. Nėra patyręs vairuotojas, dėl ko, matyt, ir nepajuto kliudęs automobilį. Pažymėjo, jog tą automobilį, su kuriuo padarė eismo įvykį, buvo įsigijęs vos prieš kelias dienas, nebuvo įpratęs jį vairuoti, nors turi 2 metų stažą, tačiau iki tol vairuoti teko nedažnai. Neturėjo jokio tikslo pasišalinti, visi dokumentai buvo tvarkingi, tiesiog nepajuto ir nesuprato, kad dėl jo kaltės kilo eismo įvykis (b. l. 23-24).

Motyvuojamoji dalis

J. O. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą pilnai patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš J. O. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Vilniaus apskrities Kelių policijos Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio I. M. 2016-08-11 tarnybiniame pranešimas nurodyta, jog 2016-08-11, apie 16.41 val., patruliuojant gautas pranešimas, kad adresu Vydūno g. 4, Vilniuje, apgadintas automobilis. Automobilio „Honda“ vairuotojas M. R. nurodė, jog 2016-08-11, apie 16.20 val., paliko stovėti automobilį parduotuvės „Rimi“ aikštelėje. Apie 16.40 val. rado automobilį apgadintą ir už valytuvo užkištą raštelį „jums įvažiavo juoda ar pilka „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Aikštelė yra filmuojama, peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kaip 16.23 val. tamsios spalvos automobilis „Audi“, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į stovintį automobilį „Honda“ ir iš įvykio vietos išvažiavo. Iš „Audi“ niekas nebuvo išlipęs (b. l. 4). M. K. 2016-08-11 rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis 2016-08-11 paliko savo automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parduotuvės „Rimi“ aikštelėje. Po 20 minučių išėjęs rado apgadintą automobilį ir už lango užkištą raštelį su informacija apie automobilį, apgadinusį jo transporto priemonę (b. l. 9). Eismo įvykis užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 6). Nukentėjusiai transporto priemonei padarytas apgadinimas užfiksuotas papildomuose duomenyse apie eismo įvykį bei fotonuotraukose. Automobiliui „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintos priekinės dešinės pusės durys, galinės dešinės pusės durys, galinis dešinės pusės sparnas, o automobiliui „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis kairiame kampe (b. l. 7, 13-15).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. O., vairuodamas automobilį, nebuvo pakankamai atidus, važiuodamas pro stovintį automobilį „Honda Civic“, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino. Tokie J. O. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu J. O. taip pat buvo kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad apgadinęs automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus.

Pabrėžtina, kad administracinė atsakomybė kyla tik už tokią veiką, kuri atitinka administracinio teisės pažeidimo sudėtį, kurią sudaro objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visuma. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nebelieka faktinio atsakomybės pagrindo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012).

Įvertinus byloje surinktą medžiagą nustatyta, jog J. O., važiuodamas pro stovintį nukentėjusiojo automobilį, nepaliko pakankamo tarpo iš šono, kliudė automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiais savo veiksmais neabejotinai apgadindamas svetimą turtą. Pastarojo kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą yra pilnai įrodyta ir nekelia jokių abejonių. Tuo tarpu daryti išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė pažeidęs Kelių eismo taisykles ir sukėlęs eismo įvykį, nėra pakankamo pagrindo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo viso proceso metu nuosekliai tvirtino nejutęs kontakto, nurodė, kad nepamena jokio įvykio, kada būtų prabraukęs ar įvažiavęs į kitą transporto priemonę, automobilį įsigijo 4 dienas prieš įvykį, vairuoja retai, ant savo automobilio nematė jokių apgadinimų.

Teismas neturi objektyvaus pagrindo netikėti tokiais administracinėn atsakomybėn traukiamo J. O. parodymais. Sutiktina, kad J. O. įvykusio kontakto galėjo išties nepajusti ir padaryto nubrozdinimo nepastebėti, kadangi, kaip matyti, apgadinimas padarytas prabraukiant kitą automobilį, yra slystamojo pobūdžio, dėl ko kontaktas galėjo būti silpnai juntamas. J. O. vairuojamam automobiliui padarytas apgadinimas iš esmės visai nežymus, todėl tikėtina, jog po eismo įvykio pastarasis kontakto požymių galėjo ir nepamatyti. Apklausiamas J. O. nurodė, kad vairuoja gana retai, vairavimo patirtis menka, automobilį buvo įsigijęs vos prieš keletą dienų (minėta aplinkybę patvirtina ir išrašas iš VĮ „Regitros“ duomenų bazės) (b. l. 10), yra jauno amžiaus, kas taip pat galėjo turėti įtakos tam, jog vairuotojas galėjo nesuprasti padaręs stovinčiai transporto priemonei nubrozdinimą. Pažymėtina ir tai, kad kontaktas tarp automobilių įvyko administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui važiuojant atbuline eiga, dėl ko didesnės vairavimo patirties neturinčiam J. O. buvo dar sunkiau įvertinti situaciją, juo labiau, kad pats kontaktas buvo nedidelis. Nors vaizdo įrašas iš parduotuvės „Rimi“ stovėjimo aikštelės nebuvo išsaugotas (b. l. 21) ir teismas neturėjo galimybės jo peržiūrėti, tačiau Vilniaus apskrities Kelių policijos Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulis I. M. 2016-08-11 tarnybiniame pranešime aprašė peržiūrėtą vaizdo įrašą, nurodydamas, jog jame matyti, kaip 16.23 val. tamsios spalvos automobilis „Audi“, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį „Honda“ ir iš įvykio vietos išvažiavo; iš „Audi“ niekas nebuvo išlipęs (b. l. 4). Taigi pareigūnas pažymėjo, kad po kontakto J. O. iš automobilio neišlipo, kas tik papildomai rodo, kad pastarasis išties galėjo nesuprasti savo veiksmų. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog J. O. neabejotinai juto kontaktą su kita transporto priemone, galiausiai žinodamas, kad prekybos centro teritorija yra stebima vaizdo kameromis, išvažiavo iš aikštelės, tikėdamas likti nepastebėtas ir neidentifikuotas, juo labiau byloje nustatyta, jog J. O. po kontakto išlipęs nebuvo, aikštelėje automobilių apgadinimų neapžiūrėjo, matyt, dėl to, kad apskritai nepajuto kliudęs kitą transporto priemonę. Atsižvelgtina į tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės dėl eismo įvykio neneigė (sutiko, jog pagal objektyviai nustatytas aplinkybes, jis apgadino automobilį „Honda“, nors pats to ir nepastebėjo), teisę vairuoti turi, įtarimų, jog galėjo būti pavartojęs alkoholio nėra, nesiėmė jokių veiksmų apgadimui pašalinti ar užmaskuoti. Tokios aplinkybės patvirtina, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Teismas tuo pačiu atsižvelgia ir į tai, kad J. O. per 2 metų vairavimo stažą administracine tvarka baustas nebuvo, kas tik patvirtina pastarąjį esant nelinkus piktybiškai pažeidinėti KET taisykles bei kelti pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Taigi nesant pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties konstatavimo, t. y. nenustačius subjektyviąją pusę patvirtinančių įrodymų, taip pat laikantis principo, kad visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą (padarytas teisės pažeidimas eismo saugumo srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinami J. O. asmenybę charakterizuojantys duomenys (vidurinio išsilavinimo, nevedęs, studijuoja IT technologijas, administracine tvarka nebaustas). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus J. O. minimalaus dydžio baudą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. O. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 28 Eur dydžio baudą.

J. O. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK: 16062967654. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).