Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė, sekretoriaujant Karolinai Butkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal nepilnamečių D. M. ir V. M. įstatyminės atstovės J. Z. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys J. B., V. L. ir A. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad priežastys palikimui priimti turėtų būti pripažintos svarbiomis, nes patys paveldėtojai yra nepilnamečiai ir patys laiku negalėjo tinkami įgyvendinti savo teisių ar atlikti veiksmų, susijusiu su tėvo palikimo priėmimu. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja terminą palikimui vaikų vardu priimti praleido, nes neturėjo jokių duomenų apie V. M. brolius ir seseris, o tų duomenų surinkimas užtruko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos atstovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. M. (b.l. 5). D. M., gimęs (duomenys neskelbtini) ir V. M., gimusi (duomenys neskelbtini), yra V. M. ir J. Z. vaikai (b.l. 6-7). Iš Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad V. M. tėvai Teresė N. M., mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas J. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 28). Suinteresuoti asmenys J. B., V. L. ir A. M. yra V. M. brolis ir seserys (b.l. 29). Byloje pateiktas Molėtų rajono 2-ojo notarų biuro 2018 m. spalio 10 d. raštas Nr. S-668 patvirtina, kad notarų biure yra vedama paveldėjimo byla užvesta po J. M. mirties, paveldėtojai pagal įstatymą po savo tėvo mirties yra J. B., V. L., A. M. ir V. M., tačiau V. M. paveldėjimo teisės liudijimas į jam priklausančią ¼ dalį palikimo dar nėra išduotas (b.l. 17). Nustatyta, kad V. M. po savo tėvo J. M. mirties per įstatymo nustatytą terminą notarui pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo (b.l. 18). Į bylą pateikti duomenys iš Klaipėdos rajono trečiojo notarų biuro patvirtina, kad po V. M. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiosios įpėdiniai nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Iš prie prašymo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. Z. (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo skirta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl įstatymo nustatyto praleisto termino priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu.

Priimti palikimą D. M. ir V. M. turėjo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra per tris mėnesius skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 29 d. (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėja yra įstatyminė nepilnamečių vaikų D. M. ir V. M. atstovė. Nustatyta, kad nepilnamečiai D. M. ir V. M. negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo po jų tėvo V. M. mirties, nes praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti. V. M. vaikai D. M. ir V. M. yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai paveldint palikimą po savo tėvo mirties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, todėl ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Pažymėtina, kad nepilnamečiai vaikai negali dalyvauti civiliniuose santykiuose, jų interesus priimant palikimą ar jo atsisakant turi atstovauti įstatyminiai atstovai. Iš bylos duomenų matyti, kad nepilnamečių vaikų motina J. Z. šios pareigos savalaikiai neatliko dėl teisinių žinių trūkumo.

Teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, į tai, kad pareiškėjos laiku neatliktas įstatyme nurodytas veiksmas dėl palikimo priėmimo neturėtų lemti neigiamų pasekmių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo išlaikymo reikalingiems vaikams, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju praleistas palikimo priėmimo terminas turi būti atnaujintas, pripažinus, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnis ir CK 1.5 straipsnis).

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, nes paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 2914, 578 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti nepilnamečių D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatyminei atstovei J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą jų tėvo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti ir šį terminą pratęsti trims mėnesiams, pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.