Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo, kuriuo A. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. 6 500 Lt bauda, administracinio teisės pažeidimo byla dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d. nutraukta nesant teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas atsakingu už UAB „V (duomenys pakeisti)“ veiklos organizavimą, netinkamai vykdė pareigas, nepakankamai kontroliavo darbo santykius ir neužtikrino, kad prieš darbo pradžią įstatymo nustatyta tvarka būtų sudaromos darbo sutartys ir apie darbuotojo priėmimą būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, dėl ko J. G. nuo 2011-12-11 iki 2012-01-11 bendrovės statybos objekte, adresu Stepono Batoro g. 43, Vilnius, nelegaliai, esant darbo sutarties požymiams, tačiau jos nesudarius ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, dirbo mūrininku-betonuotoju, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos DK 93 str., 98 str. 1 d. ir 99 str. 2 d.

Teismas turėjo atsargiai vertinti buvusių bendrovės darbuotojų parodymus ir dėl to, kad jų darbo sutartys darbdavio sutikimu buvo nutrauktos darbuotojų prašymu, tačiau po darbuotojų atliktų pravaikštų, ką patvirtina operatyvaus patikrinimo pažyma. Darbuotojai nesiskundė ir neteikė paaiškinimų Inspekcijai, kol dirbo. Šios aplinkybės turėjo sukelti teismui įtarimų dėl parodymų teisingumo ir tikslumo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog liudytojo K. V. parodymai paneigia A. B. parodymus apie tai, kad pastarasis nieko nežinojo apie UAB „V“ nelegaliai dirbantį J. G.. K. V. parodė, kad darbuotojams leidžia dirbti tik jeigu jie turi darbuotojo pažymėjimą, kad J. G. turėjo darbuotojo pažymėjimą. Todėl jo parodymai patvirtina A. B. parodymus. Apeliantas parodė, kad darbuotojo pažymėjimas išrašomas po to, kai pasirašoma darbo sutartis, o K. V. parodė, kad J. G. pradėjo dirbti objekte turėdamas darbo pažymėjimą. Iš šių parodymų darytina išvada, kad J. G. praėjo dirbti po to, kai buvo pasirašyta darbo sutartis. Atitinkamai nėra pagrindo teigti dėl nelegalaus darbo.

A. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. B. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1-2 p. (2009-07-22 įstatymo Nr. XI-394 redakcija) reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012). Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas J. G. parodė, kad jis dirbo mūrininku-betonuotoju UAB „V“ nuo 2011 m. rudens iki 2012 m. pavasario keliuose objektuose N. Vilnioje, Valakampiuose, oro uoste. Tarėsi dėl darbo su K. V.. Iš pradžių dirbo be darbo sutarties. Darbo sutartis buvo sudaryta, kai jis dirbo oro uoste. Pasak liudytojo, jis dirbo nuo 8 iki 17 val., buvo susitarta dėl 2 000 Lt darbo užmokesčio. K. V. mokėdavo jam kiekvieną savaitę grynais pinigais. J. G. pasirašydavo ant paprasto lapo, kad gaudavo pinigus. Mokėdavo kiekvieną savaitę po 200 Lt, kartais po 150 Lt. Jis yra matęs bendrovės direktorių, kuris dažnai lankydavosi objektuose. Liudytojas išėjo iš darbo savo noru, kadangi nemokėjo sutarto atlyginimo (b.l. 62-63). J. G. rašytiniame paaiškinime nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, be to, jame užfiksuota, kad jis pradėjo dirbti bendrovėje nuo 2011-12-12 (b.l. 13). Minėtos aplinkybės užfiksuotos ir Inspekcijos 2012-05-10 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (4.65)-448-1005 (b.l. 8-10).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas K. V. parodė, kad jis dirba UAB „V“ darbų vykdytoju. J. G. dirbo kažkurį laiką bendrovėje, kažkuriame objekte. Neprisimena, kaip konkrečiai įdarbino J. G., tačiau visų darbuotojų įdarbinimas vykdavo analogiškai, t. y. jie pirmiausiai eidavo į administraciją, kur turėjo pasirašyti darbo sutartį, išklausyti saugos darbe instruktažo, tik po to jau atvykdavo į objektą. Nežino, ar tikrai jis iš pat pradžių buvo pasirašęs darbo sutartį, nes niekada to netikrindavo, tai turėjo būti daroma administracijoje. Be direktoriaus leidimo jis negali savo iniciatyva leisti dirbti darbuotojui, tarp jų ir J. G. (b.l. 63-64).

Iš J. G. darbo sutarties matyti, kad ji buvo pasirašyta 2012-01-11 tarp UAB „V“ atstovo A. B. ir J. G., pastarasis priimtas į darbą bendrovėje darbininko pareigoms už 400 Lt mėnesinį darbo užmokestį (b.l. 20-23).

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių liudytojas J. G. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti A. B., jo parodymai yra iš esmės nuoseklūs, todėl laikytini patikimais. Tai, kad J. G. teismo posėdyje nurodė, jog jis pradėjo dirbti UAB „V“ nuo 2011 m. rudens, nors jo rašytiniame paaiškinime užfiksuota, jog darbo pradžia minėtoje bendrovėje buvo 2011-12-12, nelaikytina esminiu prieštaravimu, dėl ko būtų pagrindas nesiremti liudytojo parodymais nustatant šiai bylai reikšmingas aplinkybes. J. G. davė parodymus teismo posėdyje praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo nagrinėjamo įvykio, todėl nurodyta netiksli darbo pradžia bendrovėje yra objektyviai paaiškinama. Apeliacinio skundo teiginys, kad darbo sutartis su J. G. buvo nutraukta po jo pravaikštų, nėra pakankamas pagrindas laikyti J. G. parodymus kaip neobjektyvius. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje užfiksuotos J. G. pravaikštos 2012 m. vasario mėn., tačiau nustatyta, jog darbo sutartis nutraukta su minėtu darbuotoju 2012-02-20 pagal Lietuvos Respublikos DK 127 str. 1 d. (darbuotojo pareiškimu) (b.l. 9), kas yra nelogiškas darbdavio elgesys nutraukti darbo sutartį tokiu pagrindu, nes darbuotojas pažeidinėjo darbo drausmę.

Taigi, anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad J. G. inkriminuotu laiku dirbo konkretų darbą UAB „V“, t. y. mūrininku-betonuotoju, paklusdamas darbovietėje nustatytai tvarkai už atlygį ir nesilaikant darbo sutarties sudarymo tvarkos. J. G. nurodė, kad jis tarėsi dėl darbo su K. V., A. B. dažnai lankydavosi objektuose, J. G. pasisveikindavo su juo. K. V. patvirtino, kad be direktoriaus leidimo jis negali savo iniciatyva leisti dirbti darbuotojui, tarp jų ir J. G.. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai kritiškai vertino A. B. versiją, kad jis nieko nežinojo apie UAB „V“ nelegaliai dirbantį J. G..

Administracinio teisės pažeidimo byloje taip pat nustatyta, kad nebuvo laikytasi pranešimo apie J. G. įdarbinimą nuo 2011-12-11 iki 2012-01-11 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui tvarkos, kas irgi yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 1 d. numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Liudytojo J. G. parodymai, jo rašytinis paaiškinimas laikytini įrodymais Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. prasme, kadangi jais yra nustatytos šiai bylai reikšmingos aplinkybės ir jie yra gauti teisėtais būdais. Be to, minėto liudytojo teiginius netiesiogiai patvirtina Inspekcijos 2012-05-10 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (4.65)-448-1005, J. G. darbo sutartis. Visų įrodymų visuma įrodo, kad A. B. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą. Pabrėžtina, kad nubaustojo nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad jis nepagrįstai nubaustas pagal inkriminuotą straipsnį.

A. B. buvo kaltinamas ne dėl A. Š. ir R. S. nelegalaus darbo, o tik dėl minėtiems asmenims darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, mokėjimo atitinkamais laikotarpiais, tačiau dėl pastarojo kaltinimo administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad A. Š. ir R. S. nurodytos aplinkybės nepatvirtina jų nelegalaus darbo fakto, nėra reikšmingi sprendžiant dėl J. G. nelegalaus darbo.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-08-24 nutarimą A. B. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.