Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-20-64/2009 m.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.7.; 1.1.8.1.1.; 1.1.4.4.5.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.3.; 1.1.13.; 1.2.14.1.2.4.; 2.4.6.3.3.; 2.4.7.

2009 m. sausio 21 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. K., N. L. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314, įsigaliojusio 2004-07-13 redakcija) ir nuteisė laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-06-25 nuosprendžiu paskirta 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmė M. K. paskirta laisvės atėmimas šešiems metams 6 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

N. L. pripažintas kaltu pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314, įsigaliojusio 2004-07-13 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-06-25 nuosprendžiu paskirta 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmė N. L. paskirta laisvės atėmimas šešiems metams 6 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. L. ir M. K. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad jie 2005-04-12 nuo 02:49 val. iki 05:27 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme padėjo įvykdyti nusikalstamą veiką – automobilio vagystę, t.y. iš anksto pažadėdami, paslėpė M. R. nusikalstamu būdu įgytą turtą – vagystės būdu pagrobtą ir jiems pateiktą G. L. priklausantį automobilį „Audi 90 Coupe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 7000 Lt vertės, su jame buvusiais daiktais: garso stiprintuvu „Magnat“ – 800 Lt vertės, žemų dažnių garso kolonėle „Axton Z Series“ – 100 Lt vertės, CD grotuvu „Pioneer“ – 300 Lt vertės, 2 vnt. garso kolonėlėmis „Elipse“ – 300 Lt vertės, viso turto už 8500 Lt vertės, bendrai veikdami, padedant D. S. ir M. R., t.y. M. R. atvarius automobilį iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, (duomenys neskelbtini), pagrobė G. L. priklausantį automobilį „Audi Coupe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), - 7000 Lt vertės, kuriame buvo garso aparatūra: garso stiprintuvas „Magnat“ – 800 Lt vertės, žemų dažnių garso kolonėlė „Axton Z Series“ – 100 Lt vertės, CD grotuvas „Pioneer“ – 300 Lt vertės, 2 vnt. „Elipse“ garso kolonėlės – viso 300 Lt vertės, viso turto už 8500 Lt.

Teismo posėdyje nuteistasis N. L. ir jo gynėjas adv. A.Zakrasas prašė nuteistojo N. L. apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo M. K. gynėjas adv. R.Šeporaitis prašė jo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų N. L. ir M. K. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (LR BPK 328 str. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų, teisingai kvalifikavo apeliantų nusikalstamus veiksmus kaip padėjimą padaryti numatytą LR BK 178 str. 2 d. nusikalstamą veiką, tačiau padarė neatitinkantį bylos aplinkybių išvadą, dviprasmiškai nurodęs įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, pasikartojant dalyje dėl nustatyto nusikalstamos veikos atlikimo būdo. Vadovaujantis LR BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą nuteistųjų nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl M. K. ir N. L. kaltės padarius nusikalstamą veiką

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji M. K. ir N. L. teigia, kad jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė ir teismas padarė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, tačiau pirmosios instancijos teismas M. K. ir N. L. kaltę padarius BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką pagrįstai grindė nuteistojo D. S., nukentėjusiojo G. L., liudytojų D. M., S. D., iš dalies nuteistojo M. R. parodymais, slapto sekimo protokole užfiksuotais duomenimis, daiktų apžiūros protokolais, telefonų skambučių suvestinėmis bei kitais įrodymais, aptartais skundžiamame teismo nuosprendyje.

Nuteistasis D. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio dieną jis kartu su M. R. buvo atėję pas nukentėjusįjį G. L., išėjus iš nukentėjusiojo namų, M. R. jam prisipažino paėmęs nukentėjusiajam priklausančio automobilio raktelius. D. S. prisipažino, kad vieną kartą skambino M. K., kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“, dėl automobilio, taip pat parodė, kad M. R. stovėdamas tolėliau kalbėjosi telefonu su M. K., bet pokalbio negirdėjo. Vėliau susitikus su M. K., kuris atvažiavo kartu su N. L. ir dar vienu jaunu vaikinu, pasikalbėjo, M. R. atvairavo automobilį ir D. S. su M. R. M. K. perdavė automobilio raktelius, po ko, su M. K. atvažiavęs jaunas vaikinas nuvairavo pagrobtą automobilį, o M. K. kartu su N. L. nuvažiavo iš paskos. Vėliau M. K. su N. L. grąžino automobilio raktelius, kad juos būtų galima grąžinti nukentėjusiajam. D. S. su M. R. automobilio raktelius numetė prie nukentėjusiojo buto durų. Šiuos parodymus nuteistasis D. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje ir akistatos su M. R. metu (b.l. 66-68, 172-174, 176, t. 2, b.l. 24-27, 47-55, 58-60, t. 3, b.l. 49-50, t. 4). Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų metu D. S. atpažino M. K., kaip asmenį pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo atvažiavęs tamsios spalvos „VW Golf“ markės automobiliu, taip pat D. S. atpažino ir N. L., kurį pažįsta iš matymo ir kuris tą dieną buvo atvažiavęs kartu su M. K., pravarde „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 33-35, t. 3).

Nuteistojo D. S. duoti parodymai esminėse aplinkybėse sutampa su nukentėjusiojo G. L., liudytojų D. M., S. D. parodymais ir kita byloje ištirta rašytine medžiaga.

Nukentėjusysis G. L. ir liudytojas D. M. parodė, kad įvykio dieną pas G. L. buvo atėjęs D. S. su draugu M. R., jiems išėjus nukentėjusysis pasigedo automobilio raktelių, dėl ko G. L. telefonu papriekaištavo D. S. ir sakė grąžinti raktelius; ryte valytoja grąžino laiptinėje prie durų numestus raktelius (b.l. 16-17, 21-22, 24-26, t. 1, b.l. 52-53, t. 4). Liudytojas D. M. parodė, kad kai jis sugrįžo į nukentėjusiojo butą po varžybų, į (duomenys neskelbtini) išvažiavę asmenys buvo jau sugrįžę ir jis bute matė padėtus automobilio raktelius, išlydėjęs D. S. su draugu, D. M. pasiūlė G. L. pasižiūrėti ar ko netrūksta, tuomet nukentėjusysis nerado automobilio raktelių, tačiau pastebėjęs lauke stovintį automobilį, pagalvojo, kad rakteliai nusimetė ir jų nebeieškojo (b.l. 73-75, t. 1, b.l. 53, t. 4). Liudytoja S. D. parodė, kad ryte, valydama laiptinę, prie buto Nr. 24 durų rado numestus automobilio raktelius, kuriuos grąžino nukentėjusiajam (b.l. 86-87, t. 1, b.l. 76, t. 4).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad iš M. K. kratos metu paimtuose mobiliojo ryšio telefonuose yra įrašyti N. L. ir D. S. telefonų numeriai (b.l. 142-151, t. 1). Nuteistųjų N. L., M. K., D. S. mobiliojo ryšio telefonų suvestinės patvirtina, kad 2005-04-12, 02:49 val., iš D. S. įvykio metu naudoto mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta į mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi M. K., pokalbis truko 133 sekundes; 05:19 val., į D. S. mobiliojo ryšio telefono abonentą iš M. K. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento buvo išsiųsta trumpoji SMS žinutė, 2005-04-12 05.27 val. buvo skambinta į D. S. telefoną iš N. L. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir pokalbis truko 43 sekundes (b.l. 17-26, t. 2). Iš protokolo apie techninėmis priemonėmis atliekant operatyvius veiksmus surinktus dokumentus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti protokolo priedo matyti, kad 2005-04-12 02:49 val. tarp kaltinamojo M. K., kuris įvykio metu naudojosi telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kaltinamojo D. S., kuris įvykio metu naudojosi telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), vyko pokalbis, kurio metu D. S. su M. K. bendravo dėl „Audi Coupe“ automobilio pagrobimo bei užvedimo raktelių grąžinimo nukentėjusiajam, be to, M. K. buvo nurodęs, kad su D. S. susitiks už 15 min. prie parduotuvės (b.l. 30-33, t. 2). Šios paminėtos aplinkybės patvirtina nuteistojo D. S. parodymuose nurodytas aplinkybes, jog jis įvykio metu bendravo ne tik telefonu su M. K., bet ir buvo susitikę. Tokiu būdu, kolegija daro išvadą, kad neginčytinai įrodyta, kad automobilio „Audi 90 Coupe“ pagrobime dalyvavo ir M. K. su N. L.. Nors pagal nuteistojo D. S. parodymus, atvažiavęs kartu su M. K. N. L. nieko nesakė, bet jis dalyvavo pokalbyje tarp M. K. ir D. S. bei M. R., be to, kartu su M. K. išvažiavo paskui trečio asmens vairuojamą pavogtą automobilį, po to kartu su M. K. atvežė automobilio raktelius, t.y. tokiais veiksmais (konkliudentiniai veiksmai) N. L. pritarė daromai nusikalstamai veikai – automobilio pagrobimui ir jo paslėpimui. Tokiu būdu, kolegija laiko įrodytu, kad nusikalstamos veikos padaryme kaip padėjėjai dalyvavo M. K. ir N. L..

Apeliantų versiją, kad jie su D. S. nebuvo susitikę, nekalbėjo, jį pažįsta tik iš matymo ir pastarasis juos apkalba, yra paneigta aukščiau išvardintais įrodymais, kurie tarpusavyje sudaro visumą. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad D. S., nurodydamas, kad nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo M. K. ir N. L., apkalba apeliantus, nes iš pradžių nuteistasis D. S. neprisipažino padaręs nusikalstimą, tačiau iš vėlesnių D. S. parodymų matyti, jog jis niekieno neverčiamas, dalyvaujant advokatui, savo gera valia davė parodymus, kuriuos patvirtino ne tik parodymų patikrinimo vietoje, akistatos su M. R. metu, bet ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantai ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus pagal jiems pareikštus įtarimus padarius nusikalstamą veiką. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, kuomet nuteistasis D. S. jau buvo davęs parodymus, ir žinodami byloje surinktą medžiagą, apeliantai davė parodymus, kurių byloje surinkti įrodymai nepatvirtinta. Todėl teismas apeliantų duotus parodymus laiko jų pasirinkta gynybos pozicija bei siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad M. K. ir N. L. pagrįstai pripažinti kaltais padėję pagrobti nukentėjusiojo G. L. automobilį.

Tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad M. K. ir N. L. padėjo įvykdyti automobilio vagystę, iš anksto pažadėdami paslėpti M. R. pagrobtą automobilį. Nustatyta, kad automobilis buvo laikomas garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), mūrinių garažų masyve iki 2005-05-09. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytų M. K. ir N. L. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad apeliantai padėjo pagrobti nukentėjusiojo automobilį ir jį pagrobė, todėl šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nuteistojo M. K. apeliaciniame skunde pastebėtas kaltinimo netikslumas ištaisytinas, nurodant, kad M. K. ir N. L. padėjo pagrobti M. R. iš nukentėjusiojo G. L. pagrobtą automobilį, kurį M. R. atvarė iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, iš kur M. K. ir N. L. pagrobtą automobilį nuvarė į kitą vietą. Tokiu būdu, nuosprendis keistinas patikslinant byloje nustatytas aplinkybes.

Be to, iš byloje esančių slapto sekimo protokolų matyti, kad atliekant garažo, esančio (duomenys neskelbtini), mūrinių garažų masyve, (duomenys neskelbtini) garažo iš dešinės slaptą sekimą 2005-04-19, laikotarpyje nuo 16:30:10 val., iki 16:47:05 val., automobiliu „VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojosi M. K. (automobilis registruotas M. K. tėvo A. K. vardu), atvykę trys vaikinai iš garažo išsinešė pilkos spalvos plokščią dėžę bei tamsios spalvos dėžę (1 t., b.l. 90-102). 2005-05-10 slapto sekimo protokole užfiksuota, jog atliekant slaptą sekimą susijusį su garažais, esančiais (duomenys neskelbtini), mūrinių garažų masyve, (duomenys neskelbtini) garažų iš dešinės nustatyta, jog 2005-05-09, laikotarpyje nuo 11:05:40 val., iki 11:20:49 val., prie garažų atvykę keturi vaikinai iš garažo išvaro pilkos spalvos automobilį „Audi Coupe", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t, b.l. 103-111). Šie duomenys leidžia manyti, kad būtent iš nukentėjusiojo G. L. pavogtas automobilis buvo paslėptas (duomenys neskelbtini) esančiame mūrinių garažų masyve, (duomenys neskelbtini) garaže iš dešinės ir duoda pagrindą išvadai, kad automobilis „Audi 90 Coupe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išvarytas iš to paties garažo, iš kurio 2005-04-19 atvažiavę trys jaunuoliai išsinešė pilkos spalvos plokščią dėžę bei tamsios spalvos dėžę. Apelianto M. K. skundo argumentas, kad iš slapto sekimo protokolo nesimato automobilio valstybiniai numeriai ir kad tai gali būti ir kitas automobilis, paneigtinas būtent slapto sekimo protokolu, kuriame nurodytas iš garažo išvarytas automobilis ir nurodyti minėto automobilio valstybiniai numeriai. Todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad slapto sekimo protokole nurodyti duomenys yra neteisingi. Kad 2005-04-19 slapto sekimo metu užfiksuoti trijų jaunuolių iš sekamo garažo išnešti pilkos spalvos plokštė ir tamsios spalvos dėžė buvo paimti iš nukentėjusiajam G. L. priklausančio automobilio patvirtina nukentėjusiojo G. L. apklausos protokolas, daiktų apžiūros protokolai.

Nukentėjusysis G. L. parodė, kad automobilį “Audi Coupe” jis įsigijo jau su įmontuota garso aparatūra, todėl logiška, kad jis negalėjo pateikti aparatūros dokumentų, tačiau nukentėjusysis pateikė automobilyje buvusios aparatūros apibūdinimą: garso stiprintuvas „Magnat“, truputį apsitrynęs, tamsiai mėlynos spalvos, 30 cm pločio ir apie 40 cm ilgio, užrašas „MAGNAT“ yra per vidurį; CD grotuvas „PIONEER“ su nuimamu dangteliu, įjungus mygtukai degė žalia spalva, o ekranas mėlynai; žemo dažnio kolonėlė buvo mėlynos spalvos veilokiniu audiniu, apie 30 cm pločio, 50 cm ilgio ir apie 30 cm aukščio; kolonėlės dėžė buvo trapecijos formos, buvo pavadinimas „Axton Z series“; garso kolonėlės buvo kiaušinio formos, juodos spalvos, pavadinimas „Elipse“ (b.l. 21-22, t. 1) ir tai patvirtinta bylos duomenimis. 2005-04-21 automobilio „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas patvirtina, kad M. K. naudojamame automobilyje pagal nukentėjusiojo pateiktą apibūdinimą buvo rastas garso stiprintuvas ir garso kolonėlės (b.l. 131-138, t. 1). Apžiūrėjus M. K. automobilyje rastus daiktus: garso stiprintuvą ir garso kolonėles, jų apibūdinimas sutapo su nukentėjusiojo pateiktuoju apibūdinimu. Be to, pas M. K. automobilyje minėta aparatūra rasta tuomet, kai buvo baigtas slaptas sekimas garažo, iš kurio 2005-04-19 trys jaunuoliai (nustatyta, kad tie jaunuoliai - M. K., N. L. ir R. P.), išsinešė pilkos spalvos plokščią dėžę ir tamsios spalvos dėžę, kai bandė minėtą aparatūrą įmontuoti M. K. automobilyje. Nuteistojo M. K. teigimas, kad jo automobilyje rasta aparatūra nepriklauso nukentėjusiajam, nes pastarasis nepateikė dokumentų, patvirtinančių jų įsigijimą, be to, daiktai yra nevienetiniai, laikytinas jo pasirinkta gynybos pozicija. Iš bylos medžiagos matyti, kad būtent pats M. K. skirtingai parodė aparatūros atsiradimo pas jį aplinkybes ir tai leidžia padaryti išvadą dėl jo parodymų nepatikimumo: apklausos metu 2005-04-22 ir 2005-06-14 teigė tokią aparatūrą įsigijęs Pabalių turguje iš nepažįstamo asmens už 300 Lt prieš savaitę iki jo sulaikymo (b.l. 152-153, 154-158, t. 1 ), tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad tą aparatūrą gavo iš Vokietijos dovanų nuo draugų (b.l. 52, t. 4). Šie M. K. parodymai nepagrįsti. Priešingai, byloje nustatyta, kad minėti daiktai, dalyvaujant pačiam M. K., 2005-04-19 buvo išnešti iš garažo, kuris buvo slapta sekamas policijos pareigūnų, pas M. K. minėta aparatūra rasta 2005-04-21, t.y. po 2 dienų, kai aparatūra buvo išnešta iš garaže paslėpto nukentėjusiojo G. L. automobilio. Be to, M. K. parodymus, jog jis nusipirko aparatūrą ar ją gavo dovanų nuo draugų, patvirtinančių objektyvių duomenų nėra pateikta. Tokiu būdu, atsižvelgiant į paminėtas visas aplinkybes, daroma išvada, kad M. K. automobilyje rasta aparatūra yra iš nukentėjusiojo pagrobto automobilio.

Taip pat paneigtinas nuteistojo M. K. skundo argumentas, kad jis įvykio metu D. S. neskambino, jam SMS žinutės nerašė, nes SIM kortelę, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paskolinęs pažįstamai vardu Sandra, tačiau jo paties teigimu tai buvo 2005-04-17 (b.l. 154-158, t. 1), t.y. jau po 2005-04-12, kuomet buvo pagrobtas nukentėjusiojo automobilis. Be to, iš sankcionuoto telefoninio pokalbio suvestinės matyti, kad M. K. mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), D. S. gavo iš nuteistojo M. K. motinos, kai buvo užėjęs ieškodamas paties M. K. (b.l. 30-33, t. 2). Tokiu būdu, atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, teismas neturi pagrindo tikėti nuteistojo M. K. parodymais, jog jis nedalyvavo jam inkriminuotame nusikaltime.

M. K. skundo teiginys, jog kaltinamajame akte nepagrįstai nurodyta, kad jis buvo susitikęs su D. S. ir tai patvirtina jo parodymai, nors jis duodamas parodymus apie susitikimą nenurodė, yra nepagrįstas, nes kaltinamajame akte nurodyta, kad „kaltinamasis M. K. kaltu dėl inkriminuojamos veikos neprisipažino, savo kaltę neigė bei atsisakė duoti bet kokius parodymus“ (b.l. 13, t. 4). Kitų duomenų kaltinamajame akte apie tai, kad jis davė parodymus, jog buvo susitikęs su D. S., nėra.

Dėl M. K. paskirtos bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. K. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, nepažeidė LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, į tai, kad padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, į nustatytą nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į nuteistojo M. K. asmenybę: charakterizuojamas neigiamai, yra baustas administracine tvarka, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 4 kartus, iš jų tris kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, yra nedirbantis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad M. K. laikytinas recidyvistu, nes iš bylos medžiagos matyti, kad iki skundžiamu nuosprendžiu pripažintos padarytos nusikalstamos veikos M. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002-09-05 nuosprendžiu pagal 1961 m. LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams su 200 Lt vertės turto konfiskavimu. Nors nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 1 p. ir M. K. buvo atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, tačiau 2000-04-11 LR Įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 9 str. numato, kad amnestijos pritaikymas nepanaikina teistumo. Pagal 1961 m. LR BK 58 str. 1 d. 4 p., neturinčiais teistumo laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu daugiau kaip trejiems metams, bet ne daugiau kaip šešeriems metams, jeigu per penkerius metus nuo tos dienos, kurią baigė atlikti bausmę (pagrindinę ir papildomą), nepadaro naujo nusikaltimo. Tiek pagal 1961 m. LR BK 58 str., tiek ir pagal šiuo metu galiojančio BK 97 str. nuostatas, jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo eiga nutrūksta, šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo, be to, asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. Byloje nėra duomenų, kad M. K. atžvilgiu 2002-09-05 nuosprendis dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą, įsigaliojusį nuo 2003-05-01) buvo peržiūrėtas, todėl nuteistojo atžvilgiu sprendžiant teistumo klausimą, teismas vadovaujasi iki 2003-05-01 galiojusio Baudžiamojo įstatymo normomis. Kaip matyti, M. K. buvo teistas 2002-09-05 nuosprendžiu laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn. su 200 Lt turto konfiskavimu, tai teistumas jam būtų pasibaigęs 2007-09-05, o naują nusikalstamą veiką padarė 2005-02-12, t.y. nepasibaigus teistumo terminui, todėl ankstesnio teistumo terminas nutrūko ir pradėtas skaičiuoti iš naujo jau nuo 2005-06-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio. Tokiu būdu, pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad M. K. nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. LR BK 27 str. 1 d. numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų ir toks asmuo yra recidyvistas. Kadangi teistumas M. K. pagal 2002-09-05 nuosprendį nebuvo išnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nebuvo panaikintas, o skundžiamu nuosprendžiu M. K. pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad M. K. pripažįstamas recidyvistu (LR BK 27 str.).

Atsižvelgiant į BK 54 str. 2 d. aplinkybes, į nuteistojo asmenybę, į tai, kad jis yra recidyvistas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam M. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką parinko laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį, vadovaudamasis BK 61 str. 2 d. nuostata, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, paskyrė artimą BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui bausmę (BK 178 str. 2 d. numato laisvės atėmimo bausmę nuo trejų mėnesių iki penkerių metų (Lietuvos Respublikos 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314, įsigaliojusio 2004-07-13 redakcija)). Tokiu būdu, nuteistajam M. K. šioje byloje už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra sankcijos ribose ir nėra per griežta, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo paskirtos bausmės švelninti.

Pirmosios instancijos teismas teisingai subendrino M. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2008-06-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, taikydamas dalinį bausmių sudėjimo principą. Kadangi M. K. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-06-25 nuosprendžiu buvo nuteistas subendrinta bausme laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams, o skundžiamu nuosprendžiu trejiems metams laisvės atėmimu, todėl pagal bausmės trukmę, griežčiausia bausme laikytina subendrinta bausmė pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-06-25 nuosprendį, ir prie šios bausmės BK 63 str. 4 d. numatytu bausmių subendrinimo būdu, pridėta tik dalis skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės dalis – tik vieneri metai laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kolegija nenustatė, kad nuteistajam paskirtos bausmės subendrintos pažeidžiant BK 63 str. nuostatas. Tokiu būdu, nuteistajam M. K. paskirta subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta ir jos švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Taip pat teismas nenustatė, kad apylinkės teismas nuteistajam N. L. bausmę paskyrė pažeisdamas bausmės skyrimo pagrindus, nes paskyrė bausmę BK 178 str. 2 d. sankcijos ribose. Nepažeidžiant BK 63 str. 4 d. nuostatų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai N. L. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Kadangi ankstesniu nuosprendžiu N. L. paskirta subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra griežtesnė nei skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, todėl pagal teismų praktiką dėl bausmių bendrinimo esant BK 63 str. 9 d. numatytam atvejui, kuri naujai pakoreguota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. gegužės 22 d. nutartimi Nr. 2K-P-193/2007, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme; tais atvejais, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 str. 1 d., 63 str. 9 d. ar BK 63 str. 1 d. ir 9 d.) ir paskirta subendrinta bausmė, tarpusavyje bendrinamos tik tos nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, kurios turi būti apimamos, o po to jos subendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme; kai bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu bendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitos bausmės pridedamos (t. y. subendrinamos apėmimo, dalinio sudėjimo ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra pirmesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – pridedamos prie šios bausmės. Tokiu būdu, N. L. prie Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-06-25 nuosprendžiu paskirtos subendrintos 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės skundžiamu nuosprendžiu už padarytą nusikalstamą veiką pridėta tik dalis bausmės – 1 metai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kolegija pastebi, kad ir N. L. paskirta bausmė nėra per griežta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų N. L. ir M. K. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nuosprendį pakeisti: nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyti, kad N. L. ir M. K. 2005-04-12 nuo 02:49 val. iki 05:27 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme padėjo įvykdyti nusikalstamą veiką – automobilio vagystę, t.y. iš anksto pažadėdami paslėpė jiems pateiktą M. R. iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, (duomenys neskelbtini), atvarytą, M. R. nusikalstamu būdu įgytą turtą – vagystės būdu pagrobtą G. L. priklausantį automobilį „Audi 90 Coupe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 7000 Lt vertės, su jame buvusiais daiktais: garso stiprintuvu „Magnat“ – 800 Lt vertės, žemų dažnių garso kolonėle „Axton Z Series“ – 100 Lt vertės, CD grotuvu „Pioneer“ – 300 Lt vertės, 2 vnt. garso kolonėlėmis „Elipse“ – 300 Lt vertės, viso turto už 8500 Lt vertės.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.