Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajai, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. G.; jos atstovei advokatei Silvai Balčiūnienei;

kaltinamajai, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. K., jos atstovui advokatui Vidmantui Skaburskui;

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo tvarka baudžiamąją bylą, pagal R. G. skundą, kurioje

V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietė, lietuvė, ištekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 140 str. 1 d. ir 155 str.1 d.,

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirb. (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 1 d.,

R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietė, lietuvė, ištekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2011m. balandžio 23 d. apie 19 val., (kaime) daugiabučio namo kieme sudavė R. G. du smūgius kumščiu į galvą, taip sukeldama jai fizinį skausmą ir nežymiai sužalodama, t.y., padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 sr. 1 d.

A. K. 2011m. balandžio 23 d. apie 19 val. (kaime), R. G. bute jai sudavė 4-5 smūgius kumščiu į galvą bei vieną smūgį į kairį petį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir nežymiai sužalodamas, t.y., padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

R. G. 2011 m. balandžio 23 apie 19 val., (kaime) daugiabučio namo kieme, V. K. sudavus R. G. du smūgius kumščiu į galvą, taip sukeliant R. G. fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojant, gindamasi nuo V. K. ir neperžengdama būtinosios ginties ribų, apdraskė V. K. veidą, sudavė smūgius, išrovė plaukų kuokštą 4x3,5 cm plote, t.y., padarė LR BK 28 str. 2 d. ir 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius atitinkančią veiką.

Kaltinamoji, nukentėjusioji bei civilinė ieškovė V. K. kalta pripažino iš dalies ir parodė, kad su vyru ir dukra tą dieną grįžo iš svečių. Buvo išgėrę butelį šampano. Išlipusi iš automobilio, ėja link namų. Tuo metu R. G. išėjo iš savo buto. Į laiptinę atėjo vyras, jam iš paskos R. G.. Ji prie savo buto durų, gal dėl vyro pareikštų priekaištų dėl stogo, gal norėdama įžeisti, pradėjo ją užgaulioti ir tyčiotis dėl žuvusio sūnaus. Dėl to susijaudinusi, puolė prie R. G. ir abi susimušė laiptinėje. Po to R. G. įėjo į savo butą. Persirengusi ji išėjo į tvartą kieme. Pasišėrusi gyvulius pamatė kieme R. G.. Priėjusi prie jos, ėmė papriekaištauti, kad. R. G. tyčiojosi iš jos skausmo dėl sūnaus netekties avarijoje. Abi susistumdė. R. G. buvo jai sugriebusi veidą nagais, kumščiu sudavė į kaktą. Ji pati smūgiavo R. G. dešine ranka ir jai praskėlė antakį namo laiptinėje. R. G. sudavė 4-5 smūgius. O R. G. jai sudavė gal net ir daugiau smūgių. R. G. laiptinėje su šypsena ir ironija veide sakė, „kaip gerai, kad sūnaus netekome, kad jis žuvo“, keikė ir necenzūriniais žodžiais. Vyras priekaištavo R. G., kad ji nesusitvarko kamino, stogo. Į jos butą ji ir sutuoktinis vyru nebuvo įėję. A. K. jos nemušė. Jai padaryta 5 tūkst. litų neturtinė žala.

Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. Su R. G. konfliktuoja nuo to laiko, kai ji kartą specialiai buvo prikišusi skudurų į savo pečių, tai jų bute vos neužsidegė grindys. Jis su žmona remontavo namo stogą. R. G. vėl kaminą išdraskė, kai statė savo kaminą, bet nebesutvarkė. Dėl to pro stogą į butą bėga vanduo. Jis 2011-04-23 parvažiavo iš svečių su žmona ir dukra namo. Sutiko kieme R. G. ir pradėjo jai priekaištauti dėl netvarkomo stogo. Ji ir jis išvadino vienas kitą necenzūriniais žodžiais. R. G. pasakė, kad jis yra „pijokas ir pragėriau vaiką“. Žmona ėjo kartu ir išgirdo tuos žodžius. Žmona pradėjo su R. G. muštis laiptinėje. Jis žmoną atitraukė ir parvedė į butą. Po kokių 10 minučių nuėjęs į kiemą ir pamatė, kad žmona vėl susikibusi su R. G.. Jis smūgių R. G. nesudavė.

Kaltinamoji , nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. G. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji 2011-04-23 vakare išleido anūkę į kiemą. Gyvena daugiabučiame name, pirmame aukšte. Po kurio laiko išėjo jos ieškoti. Tuo metu grįžo automobiliu į kiemą kaimynai K.(šeima) K. (vyras) užstojo jai kelią. Buvo neblaivus. Ėmė reikšti priekaištus, kad ji netvarkanti namo stogo ir ėmė įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Ji nieko jam nesakė. Tačiau jis ėjo iš paskos ir visą laiką koneveikė Tada ji nusprendė grįžti į savo butą. Kartu į butą įėjo A. K., V. K. ir jų duktė G. K.. K. (vyras) ėmė ją mušti kumščiais, K. (žmona) pasiėmė peilį nuo stalo ir laikė, o K. (duktė) stovėjo. K. (vyras) sudavė į galvą, petį. Jis sudavė 4-5 smūgius. Po to jie išėjo. Tada ji užrakino butą ir išėjo pas kaimynę D. Kieme priekyje ėjo link tvarto V. K., kuri pribėgo ir pradėjo mušti kumščiais, sudavė 2 nesmarkius smūgius į veidą. Nuo smūgių skaudėjo. Tada ji gynėsi ir sugriebė V. K. už plaukų, dėl to išrovė jai plaukų. Iš kur V. K. atsirado kiti sužalojimai, nežino. V. K. buvo neblaivi. Po to R. G. iškvietė policiją. Daugiausia sumušė A. K. (vyras), jis padarė sužalojimus A. K., o V. K. smūgiavo. Pagrindinės kraujosrūvos buvo nuo A. K. smūgių. Yra buvusi K. (šeimos) sūnaus laidotuvėse. Dėl jų sūnaus niekada nėra nieko blogo pasakiusi. Kad jų sūnus žuvo – jie patys yra kalti. Prašo priteisti 3000 litų neturtinės žalos iš A. K. ir 2000 Lt. iš V. K.. Po įvykio, vyko į gydymo įstaigą, man susiuvo žaizdą voke, kurį prakirto K. (vyras). Gulėjo ligoninėje stebėjimui, bet iš jos išsiprašė, nes gegužės 1 d. buvo motinos mirties metinės. Labai blogai jautėsi, kad per metines turėjo būti sužalota , buvo gėda prieš žmones. Veidas nuo kraujosruvų buvo pajuodęs, kraujosruvos matėsi kokias dvi savaites. Žaizdos siūlus išėmė po 3-4 dienų, vėl turėjo kęsti fizinį skausmą. Be to, kai kieme susikibo su V. K., matė ketverių metų anūkė, buvusi už kokių 2 metrų.

Liudytoja E. S. parodė, kad G.(šeima) yra laiptinės, kurioje yra 6 butai, kaimynai; jie iš jos nuomoja 3 ha žemės. Su K. (šeima) buvo problemos dėl vaikų, kurie rinkdavosi laiptinėje. 2011m. balandžio 23 d. plovė laiptinę. R. G. išėjo į kiemą. Kai grįžo K. (šeima), jis liko kieme, o V. K. ėjo į laiptinę. A. K. ėmė šaukti ant R. G. keiksmažodžiais. Dėl ko šaukė ji nesuprato. R. G. vis bandė jam kažką paaiškinti. Į laiptinę įėjusi K. (žmona), po atėjo K. (vyras) ir G., kurie barėsi. Kai G. ėjo į savo butą, jie iš karto abudu paskui ją į G. butą. Girdėjo, kad bute kilo didelis triukšmas ir barnis. Laiptinėje niekas niekam nesudavė. Kada K.(šeima) išėjo iš G. buto nematė. Po kurio laiko į laiptinę išėjo G. Dešinėje jos veido pusėje matėsi žaizda, veidas buvo patinęs. Gelumbauskienė pasakė, kad jai kelis kartus sudavė K. (vyras). G. išėjo į kiemą ieškoti anūkės. Kas atsitiko kieme, ji nematė, nes nuėjo į savo butą. Kai visi dar buvo laiptinėje, negirdėjo, kad G. ką nors sakiusi apie K. (šeimos) sūnų.

Liudytoja A. S. parodė, kad ji yra R. G. dukra. Grįžusi namo, pamatė, kad atvažiavusi policija. Mamos veidas buvo sutinęs, kruvinas ir ji rašė pareiškimą. Paskui motina papasakojo, kad A. K. įsiveržęs pas ją į namus ir ją sumušė.

Liudytojas I. G. parodė, kad jam žmona sakė, jog kaimynai buvo įsiveržę į butą ir, kad A. K. ją sumušė. Žmonai buvo prakirstas antakis, buvo kraujosruvų.

Liudytoja L. D. parodė, kad ji buvo kieme su R. G. anūke. Einat link laiptinės, susitiko R. G.. Iš paskos jai ėjo A. K. ir jie barėsi. A. K. matėsi, kad buvo neblaivus ir jis negražiais žodžiais koneveikė R. G.. Sakė, kad užmuš, kad ji čia negyvens. Mergaitė pamatė, kad jie barasi ir pradėjo verkti. R. G. nuėjo į savo laiptinę pirma, o K.(vyras) iš paskos. Ji su mergaite liko lauke. Po 15 min. ji su mergaite ėjo į namus ir susitiko R. G.. Jos veidas buvo kruvinas, ji verkė, buvo užsiėmusi už akies ir pasakė, kad ją sumušė A. K.. Tada iš tvarto atbėgo V. K. ir puolė ant R. G.. V. K. buvo neblaivi. Tada bandė jas skirti. V. K. buvo įsikabinusi R. G. į plaukus.Vėliau V. K. pasakė, kad tai konfliktas buvo dėl jos sūnaus M.

Liudytoja G. K. parodė, kad ji su tėvais grįžo į namus. Motina išlipo iš mašinos ir nuėjo į laiptinę. Tuo metu per kiemą ėjo R. G.. Tėvas ėmė sakyti jai, kad susitvarkytų kaminą. Laiptinėje ji išgirdo, kad kažkas susigrūmė. Girdėjo, kaip mama sakė, kad jai mirusio sūnaus neprikaišios. Laiptinėje tėvas laikė motiną apkabinęs, nes R. G. su motina mušėsi prie G. buto durų. Išskyrus jas, parėjo į namus. Paskui motina išėjo šerti gyvulių. Parėjusi motina parodė delne kuokštą plaukų. Sakė, kad lauke vėl susimušė su R. G..

Liudytoja B. S. parodė, kad išgirdo laiptinėje triukšmą ir pažiūrėjusi pamatė, kaip R. G. mušėsi su V. K.. Paskui ėjo šerti gyvulių ir sutiko V. K.. Jos buvo veidas nubrozdintas, rankos mėlynos, išpešti plaukai. Sakė, kad R. G. ją užgauliojo dėl vaiko.

Iš specialisto išvados matyti, kad R. G. muštinė žaizda dešinės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, dešiniajame žande ir kairiajame žaste, muštinė žaizda ir pogleivinė kraujosruva apatinės lūpos vidiniame paviršiuje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Muštinė žaizda susiūta. ( b.l. 7).

Iš specialisto išvados matyti, kad V. K. dėl poodinių kraujosruvų dešiniam dilbyje ir dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai kairės speninės ataugos srityje, abiejose kaktos pusėse, dešiniajam skruoste, apatiniame žandikaulyje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( b.l. 50).

Iš prokuroro 2011-12-09 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl LR BK 284 str. 1 d. buvo nutrauktas ir pasiūlyta suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka ( b.l. 10-14).

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 20 str. 5 d., išnagrinėjęs priešpriešinius kaltinimus, įvertinęs kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, teismo medicinos specialisto išvadas, rašytinius įrodymus atskirai ir kaip jų visumą, daro išvadą, kad V. K. kaltė, kad ji 2011m. balandžio 23 d. apie 19 val., (kaime) daugiabučio namo kieme sudavė R. G. du smūgius kumščiu į galvą, taip sukeldama jai fizinį skausmą ir nežymiai sužalodama, t.y., padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d., yra įrodyta.

Taip pat daro išvadą, kad įvertinus nukentėjusiųjų , liudytojų parodymus, specialisto išvadas yra įrodyta A. K. kaltė, kad jis 2011m. balandžio 23 d. apie 19 val. (kaime) R. G. bute jai sudavė 4-5 smūgius kumščiu į galvą bei vieną smūgį į kairį petį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir nežymiai sužalodamas, t.y., padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Iš kaltinimų jiems pašalintina, kad jie buvo neblaivūs, nes objektyviais bylos duomenimis nėra patvirtintas jų neblaivumas, kuris galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas neturi pagrindo netikėti pačios nukentėjusios R. G., liudytojų E. S., L. D. parodymais apie tai, kad R. G. A. K. mušė jos bute, o po to jai kieme sudavė smūgius V. K.. Teismas vertina kritiškai liudytojos B. S. parodymus teisiamajame posėdyje apie tai, kad ji matė R. G. ir V. K. besimušančias laiptinėje prie buto durų, nes iš prokuroro nutarimo, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parodė, kad ji matė, kad jos tik ginčijosi laiptinėje, bet kad tarp jų laiptinėje vyktų muštynės nematė. Liudytojos G. K. parodymus, kuri yra kaltinamųjų duktė, apie tai, kad tėvai nebuvo užėję į R. G. butą, o laiptinėje su R. G. mušėsi tik motina, vertina kritiškai, kaip prieštaraujančius kitų liudytojų, nesaistomų giminystės ryšiais su kaltinamaisiais A. K. ir V. K. parodymams.

Todėl teismas neturi pagrindo tikėti, kad R. G. ir bute, ir kieme sumušė viena V. K., ir daro išvadą, kad nukentėjusiąją mušė tiek A. K., tiek V. K..

Priešpriešiniame V. K. skunde R. G. buvo kaltinama tuo, kad ji 2011-04-23 apie 19 val., (kaime) daugiabučio namo laiptinėje tyčiodamasi iš prieš trejus metus žuvusio sūnaus M. K., tuo gilai ją įžeidė, pažemino jos orumą, sukėlė psichologinį šoką ir širdgėlą, t.y., padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 155 sr. 1 d. ( b.l. 48). Iš R. G., V. K. ir A. K., liudytojų R. D., E. S. parodymų matyti, kad konfliktas prasidėjo kieme nuo A. K. išreikštų priekaištų ir necenzūrinių žodžių R. G. dėl namo stogo neremontavimo, kuris tęsėsi toliau namo laiptinėje, vėliau R. G. bute, o po kurio laiko vėl kieme tarp V. K. ir R. G.. A. K. parodė, kad R. G. žodžius, kad jis yra „pijokas ir pragėrė vaiką“ pasakė jo atžvilgiu, žmona ėjo kartu ir išgirdo tuos žodžius. V. K. teismo posėdyje parodė, kad R. G. jai pasakė žodžius „kaip gerai, kad sūnaus netekote, kad jis žuvo“ laiptinėje. R. G. teismo posėdyje parodė, kad dėl jų sūnaus niekada nėra nieko blogo pasakiusi.

Dėl šio kaltinimo teismas pažymi, kad privati kaltintoja V. K. skunde nurodė, kad R. G. „tyčiodamasi iš prieš trejus metus žuvusio sūnaus M. K., tuo gilai ją įžeidė, pažemino jos orumą, sukėlė psichologinį šoką ir širdgėlą“, t.y., nenurodė, dėl kokių konkrečių pasakytų žodžių ji jautėsi įžeista, bet nurodė pasekmes – „pažemino jos orumą, sukėlė psichologinį šoką ir širdgėlą“. Kokie konkrečiai žodžiai buvo sakomi ir ar iš viso jie buvo pasakyti nepatvirtino ir pašaliniai asmenys – apklausti liudytojai. Be to, žmogaus įžeidimas žodžiu yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje. Nepadoriai apibūdindamas žmogų, girdint kitiems žmonėms kaltininkas turi suvokti, kad viešai užgauliai žemina žmogų ir to nori, veikia tiesiogine tyčia. Šiuo atveju, konflikto metu asmenų pasakyti užgaulūs žodžiai vieni kitiems, kuriuos girdėjo tik jie patys, neleidžia teismui daryti išvadą, kad R. G. siekė viešai ir tyčia įžeisti žmogų. Todėl pagal šį priešpriešinį skundą dėl įžeidimo pagal LR BK 155 str. 1 d. R. G. išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d.; 303 str. 5 d. 1 p.).

R. G. 2011 m. balandžio 23 apie 19 val., (kaime) daugiabučio namo kieme, V. K. sudavus R. G. du smūgius kumščiu į galvą, taip sukeliant R. G. fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojant, gindamasi nuo V. K. ir neperžengdama būtinosios ginties ribų, apdraskė V. K. veidą, sudavė smūgius, išrovė plaukų kuokštą 4x3,5 cm plote, t.y., padarė LR BK 28 str. 2 d. ir 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius atitinkančią veiką.

Teismo posėdyje R. G. parodė, kad po konflikto bute, išėjus jai į kiemą, V. K. pribėgo ir pradėjo ją mušti kumščiais, sudavė 2 nestiprius smūgius į veidą. Nuo smūgių skaudėjo. Tada ji gynėsi ir sugriebė V. K. už plaukų, dėl to išrovė jai plaukų. Teismo posėdyje V. K. pripažino, kad ji, pasišėrusi gyvulius, pamatė kieme R. G., priėjo prie jos ir ėmė papriekaištauti, kad. R. G. tyčiojosi iš jos skausmo dėl sūnaus netekties avarijoje ir abi susistumdė. R. G. buvo jai sugriebusi veidą nagais, kumščiu sudavė į kaktą. Liudytoja L. D. parodė, kad ji matė, kaip iš tvarto pribėgusi V. K., puolė ant R. G., įsikibo R. G. į plaukus.

Dėl šio kaltinimo teismas daro išvadą, kad R. G. formaliai ir padarė veiką, atitinkančią LR BK 140 str. 1 d. požymius ( atitinkamai smūgių sudavimas, plaukų išrovimas, sukėlę fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą V. K., tačiau R. G. veiksmuose kartu yra ir baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė - būtinoji gintis, ginant savo asmenį, neperžengiant jos ribų (LR BK 28 str. 2 d.).Veika padaryta būtinosios ginties sąlygomis, ginantis nuo prasidėjusio V. K., naudojusios fizinį smurtą, užpuolimo. Todėl šioje kaltinimo dalyje baudžiamoji byla R. G. nutrauktina ( LR BPK 3 str. 1 d. 9 p., 254 str. 4 d.).

R. G. skunde V. K. buvo kaltinama, kad ji 2011-04-23 apie 19 val., (kaime) daugiabučio namo kieme, būdama neblaivi, viešai keikdama necenzūriniais žodžiais pažemino R. G. ir taip padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 155 sr. 1 d. ( b.l. 1-6), o A. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011-04-23 apie 19 val., Radviliškio r., (kaime) daugiabučio namo kieme, būdamas neblaivus, viešai keikdamasis necenzūriniais žodžiais ją pažemino ir taip padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 155 str. 1 d. ( b.l. 1-6).

Pagal šiuos kaltinimus dėl įžeidimų pagal LR BK 155 str. 1 d. V. K. ir A. K. išteisintini, nes konflikto metu konflikto dalyvių išsakyti buityje naudojami necenzūriniai žodžiai, turi administracinio teisės pažeidimo, o ne nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 155 str. požymių ( LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d.; 303 str. 5 d. 1 p.).

Skiriant bausmes V. K. ir A. K. teismas atsižvelgia į tai, kad padaryti nesunkūs nusikaltimai, kaltinamieji neteisti, todėl jiems skirtina švelniausia bausmė, numatyta įstatyme - viešieji darbai.

Kaltinamųjų V. K. ir A. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

R. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Dėl kaltinamųjų panaudoto fizinio smurto buvo ji pažeminta ir patyrė išgyvenimus, fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sužalojimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamųjų veiksmais nebuvo padaryta turtinė žala, nežymus sveikatos sutrikdymas sunkesnių pasekmių ar nukentėjusios nedarbingumo nesukėlė, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas ( LR CK 6.250 str.).

V. K. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, nes civilinis ieškinys gali būti nagrinėjamas tik su baudžiamąja byla, o baudžiamoji byla R. G. nutraukiama ( LR BPK 109 str.).

Iš V. K. ir A. K. priteisiamos lygiomis dalimis proceso išlaidos nukentėjusiai R. G., turėtos šiame privataus kaltinimo procese ir yra iš viso 1500 Lt. - už advokato teisinę pagalbą ir atstovavimą ( LR BPK 105 str. 1, 3 d.).

Vadovaudamasis LR baudžiamojo proceso kodekso 303-308 str., 254 str. 4 d., 3 str. 1 d. 9 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. pripažinti kalta pagal LR BK 140 str. 1 d. ir skirti viešuosius darbus trims mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai atidirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Pagal kaltinimą LR BK 155 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu V. K. išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. K. pripažinti kaltu LR BK 140 str. 1 d. ir skirti viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai atidirbti po 16 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Pagal kaltinimą LR BK 155 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu A. K. išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. K. R. G. 1500 litų neturtinei žalai atlyginti ir 750 litų proceso išlaidų.

Priteisti iš V. K. R. G. 500 litų neturtinei žalai atlyginti ir 750 litų proceso išlaidų.

R. G. pagal kaltinimą LR BK 155 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; baudžiamąją bylą jai pagal kaltinimą LR BK 140 str. 1 d.ir 28 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymu nutraukti, nes veika padaryta neperžengiant būtinosios ginties ribų.

V. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Radviliškio rajono apylinkės teismą.