Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko Ramūno Stasiulio skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4130-963/2016) V. Ž. (V. Ž.) pripažintas kaltu ir nubaustas 289 Eur bauda, kartu atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams, už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 20 d., apie 7.40 val., Klaipėdoje, Rimkų g., vairavo transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (0,65 promilės), t. y. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

2017 m. balandžio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas V. Ž. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi tenkino V. Ž. prašymą ir sutrumpino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-4130-963/2016 paskirtą vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir nustatė, kad V. Ž. bus laikomas atlikęs šią nuobaudą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

2017 m. gegužės 2 d. skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Stasiulis prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį, paliekant galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. priimtą nutarimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba mano, kad V. Ž. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad aplinkybės, jog asmuo nuoširdžiai gailisi, vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui ir siekiant rūpintis artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti.

Skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė išskirtinų aplinkybių, kuriomis remdamasis sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. V. Ž. nurodyti dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, šeiminiai, asmeniniai, dvasiniai) yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai nėra pagrindas trumpinti skirtos nuobaudos terminą, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė.

Skunde nurodoma, jog V. Ž. padarė tyčinį, pavojingą administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei, vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Savo veiksmais V. Ž. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tuo sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turi būti įvykdytas iki galo, nes kitaip nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.

Atkreipiamas dėmesys, kad įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. V. Ž. žinojo, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam yra baudžiama teisės vairuoti atėmimu, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi to išvengti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimu V. Ž. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarimo, kuriuo buvo taikytas specialiosios teisės atėmimas, priėmimo iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria sutrumpintas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas, priėmimo praėjo daugiau nei septyni mėnesiai. Iš bylos duomenų matyti, kad nubaustasis V. Ž. paskirtą baudą sumokėjo (b. l. 28), specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų (b. l. 19–20), mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 29), atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 31).

Sprendžiant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo nepakanka vien konstatuoti, jog asmuo įgyvendino ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas, būtina įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog nors V. Ž. iki aptariamo administracinio teisės pažeidimo buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nagrinėjamu atveju pirmą kartą buvo nubaustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (b. l. 10–11, 19–20). Taip pat būtina atkreipti dėmesį, jog V. Ž. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,65 promilės (b. l. 6), kuris nežymiai viršija įstatymo normų leistiną girtumo laipsnį – 0,40 promilės, kuriam esant dar galima vairuoti transporto priemones ir už tai nėra numatyta administracinė ar baudžiamoji atsakomybė. Šios aplinkybės apibūdina V. Ž. asmenybę, rodo, kad minėtas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nėra nuoseklus V. Ž. gyvenimo būdo rezultatas, jis nėra linkęs pažeisti įstatymuose įtvirtintus reikalavimus ir nepaisyti nustatytų draudimų. Taigi apygardos teismas daro išvadą, jog nors V. Ž. padarytas pažeidimas yra itin šiurkštus ir tik dėl laimingo atsitiktinumo neatsirado sunkių padarinių pažeidėjo ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei, tačiau akivaizdu, kad aptariamas pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio. Sutiktina, kad neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, tačiau skiriant nuobaudą taip pat būtina užtikrinti proporcingumo principo įgyvendinimą – pripažintam kaltu asmeniui skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui, be to, yra būtina atsižvelgti į pažeidėjo asmenybę.

Nei skiriant V. Ž. administracinę nuobaudą, nei po to nėra gauta jokių jį neigiamai charakterizuojančių duomenų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balandžio 5 d. charakteristikoje V. Ž. charakterizuojamas kaip pasižymintis darbštumu, atkaklumu, pareigingumu, strateginiu mąstymu, sugebėjimu operatyviai priimti sprendimus, nurodoma, kad V. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 1994 m. (duomenys neskelbtini), dėl padaryto pažeidimo labai išgyveno, visiškai atsisakė alkoholio (b. l. 18). Taigi matyti, jog V. Ž. yra atsakingas, darbštus asmuo, o padarytas teisės pažeidimas buvo vienkartinio pobūdžio, ir byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad yra tikimybė, jog V. Ž. ateityje gali vėl pažeisti įstatymų reikalavimus ir nepaisyti nustatytų draudimų. Nors teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog aplinkybės, kad asmuo dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, sumokėjo paskirtą baudą, taip pat šeiminio-asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis artimaisiais, nuvykimas į darbą) nesuteikia pagrindo švelninti administracinę atsakomybę, tačiau nagrinėjamu atveju, apygardos teismo vertinimu, pažeidėjas savo elgesį vertina kritiškai, pasidarė tinkamas išvadas, yra atsakingas visuomenės narys, prisiėmė visas dėl nuobaudos paskyrimo kilusias neigiamas pasekmes, naujų teisės pažeidimų nepadarė, stengiasi laikytis visuomenėje priimtų socialinių normų, todėl galima daryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog V. Ž. ateityje naujų teisės pažeidimų nebedarys ir ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos tikslai šiuo metu yra pasiekti.

Apygardos teismas pažymi, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, vis dėlto administracinės nuobaudos taikymas, kai jau yra pasiekti jai keliami tikslai, būtų ne tik neproporcingas padarytam pažeidimui, bet neatitiktų ir teisingumo principo reikalavimų. Taigi visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas švelninti administracinę atsakomybę – taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti V. Ž. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes bei pareiškėjo kartu su prašymu pateiktus duomenis įvertino visapusiškai ir, tenkindamas V. Ž. prašymą, priėmė pagrįstą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko Ramūno Stasiulio skundo ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.