- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-08
- Bylos Nr.
- 3K-3-113/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aloyzas Marčiulionis (pirm.), Sigitas Gurevičius, Virgilijus Grabinskas (pran.)
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- UAB „Mogita“
- Kategorijos
- 123.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 19 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Mogita“ prevencinį ieškinį atsakovui A. Š. dėl draudimo nutraukti patalpų nuomos sutartį ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Mogita“ prevenciniu ieškiniu prašė uždrausti atsakovui A. Š. pačiam ar per trečiuosius asmenis trukdyti naudotis penkeriems metams išsinuomotomis 219,65 kv. m negyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini) šalių 2006 m. liepos 1 d. sudarytoje nuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis. Ieškovas nurodė, kad iš atsakovo nuomojamos negyvenamosios patalpos buvo remontuojamos, šalys sutarė, kad iki 2007 m. sausio 31 d. bus mokamas pusės nustatyto dydžio nuomos mokestis. Ieškovas savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, tačiau 2006 m. rugpjūčio 30 d. atsakovas atsiuntė pranešimą, kuriame nurodė, kad nuo 2006 m. rugsėjo 15 d. nuomos sutartis yra nutraukiama, nenurodydamas sutarties nutraukimo pagrindo. Tokie atsakovo veiksmai sukelia realų žalos dėl nepagrįsto nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą atsiradimo pavojų (nuostoliai dėl išlaidų patalpų remontui, prekių nuvertėjimo nuostoliai dėl jų pergabenimo, išlaidos reklamai, kuri persikėlimo atveju klaidintų pirkėjus, personalo atleidimo išlaidos ir kt.), todėl teismas turėtų uždrausti atsakovui pačiam ar per trečiuosius asmenis trukdyti naudotis išsinuomotomis patalpomis.
Atsakovas A. Š. pareiškė priešieškinį ieškovui, prašydamas nutraukti šalių 2006 m. liepos 1 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, iškeldinti ieškovą iš užimamų negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovo 69 880,86 Lt žalos atlyginimą. Atsakovas nurodė, kad po nuomos sutarties sudarymo ieškovas, nesuderinęs su atsakovu ir negavęs jo sutikimo, išgriovė kai kurių patalpų sienas, perplanuodamas patalpas į prekybos salę; be projekto, pažeisdamas saugios eksploatacijos ir patikimumo techninius reikalavimus, atliko patalpų vidaus elektros tinklo rekonstrukciją; savavališkai patalpose panaikino vandentiekio ir nuotekų vamzdynus, nutraukdamas vandens tiekimą ir kanalizaciją į indų plovyklos, daržovių paruošimo, buities kambario, šaldymo kameros, plovyklos, dviejų virtuvių, koridoriaus, dviejų tualetų patalpas; uždengė patalpose esančias namo fekalinės kanalizacijos pravalas, dėl to 2006 m. rugsėjo 28 d. užsikimšus namo fekalinei kanalizacijai nebuvo galima likviduoti avarijos ir buvo padaryta žala butams Nr. 202 ir Nr. 203. Taigi ieškovas, atlikdamas nurodytus veiksmus, pažeidė CK 6.483 straipsnio 4 dalį, 6.489 straipsnio 1 dalį, 6.493 straipsnio 1 dalį, 6.500 straipsnį, taip pat nuomos sutarties 4.3, 4.5 punktų nuostatas. Dėl to 2006 m. rugpjūčio 30 d. ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie sutarties nutraukimą nuo 2006 m. rugsėjo 15 d. UAB „Mogita“ atsisako nutraukti 2006 m. liepos 1 d. sudarytą nuomos sutartį, neatlaisvina užimamų negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), todėl sutartis nutrauktina, ieškovas iškeldintinas teismo tvarka ir iš jo priteistina 69 880,86 Lt žalos, padarytos nuomojamoms patalpoms, atlyginimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. balandžio 19 d. sprendimu atmetė prevencinį ieškinį ir tenkino dalį priešieškinio - nutraukė šalių 2006 m. liepos 1 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pripažino, kad ši sutartis nutraukta nuo 2006 m. rugsėjo 15 d., priteisė atsakovui iš ieškovo 38 871,36 Lt žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė sutartinio pobūdžio prievoliniai santykiai - buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (CK 6.477 straipsnis). Ginčo sutarties 4.12, 4.13 punktuose šalys numatė galimybę sutartį nutraukti ir joje nenustatytais pagrindais. Nors atsakovas 2006 m. rugpjūčio 30 d. pranešime ir nenurodė ginčo nuomos sutarties nutraukimo pagrindo, tačiau, atsižvelgiant į jo formuluotę ir nuomos sutarties nuostatas, darytina išvada, kad jis rėmėsi sutarties 4.13 punktu. Kadangi ginčo nuomos sutarties 4.12, 4.13 punktuose buvo įtvirtinta galimybė vienašališkai ją nutraukti ir numatytos sankcijos už tokį jos nutraukimą, tai atsakovas turėjo teisę ją nutraukti nuo 2006 m. rugsėjo 15 d. (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.217 straipsnio 5 dalis). Dėl to ieškovo prevencinis ieškinys atmestinas. Kadangi sutarties nutraukimo pagrindu laikytinas jos 4.13 punktas, tai atsakovas privalo sumokėti ieškovui šešių mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą – 31 009,50 Lt. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka išsikelti iš negyvenamųjų patalpų, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl ieškovo iškeldinimo iš užimamų patalpų atmestinas. Spręsdamas dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti žalos atlyginimą teismas nustatė, kad ieškovui išnuomotų patalpų tikslinė paskirtis - maitinimo, o patalpa turi kavinės statusą. Byloje šalys patvirtino, kad atsakovo nurodomi darbai šiose patalpose buvo atlikti. Pagal CK 6.489 straipsnio 1 dalį nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu turtu atsižvelgdamas į sutartyje nustatytas sąlygas ir turto paskirtį, o pagal CK 6.483 straipsnio 4 dalį nuomos sutarties šalys per sutarties galiojimo laiką neturi teisės keisti išnuomoto daikto formos ir paskirties. Ginčo sutartyje nėra nuostatų, pagal kurias ieškovas būtų galėjęs atlikti nuomojamų patalpų rekonstrukciją. Priešingai, sutarties 4.5 punkte nustatyta, kad nuomininkas gali patobulinti ir (arba) pertvarkyti nuomojamas patalpas tik iš anksto gavęs nuomotojo (atsakovo) rašytinį sutikimą. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina išnuomotą daiktą, jis nuomotojui privalo atlyginti dėl pablogėjimo atsiradusius nuostolius. Pagal byloje esančius duomenis patalpų grąžinimo į buvusią padėtį darbų bendra suma – 69 880,86 Lt, ir ieškovas pateiktų apskaičiavimų neginčija. Taigi atsakovui iš ieškovo priteistina 69 880,86 Lt žalos atlyginimo. Kadangi atsakovas privalo ieškovui sumokėti 31 009,50 Lt dydžio baudą už sutarties nutraukimą prieš terminą, tai ši suma įskaitytina į žalos atlyginimo sumą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. liepos 12 d. sprendimu panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 19 d. sprendimą ir ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė. Kolegija uždraudė atsakovui pačiam ar per kitus asmenis trukdyti ieškovui naudotis išsinuomotomis patalpomis 2006 m. liepos 1 d. nuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis. Kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas sutartį nutraukė sutarties 4.13 punkto pagrindu. Atsakovas priešieškiniu nepripažino, kad nutraukė sutartį nuo 2006 m. rugsėjo 15 d., ir prašė teismo šią sutartį nutraukti, nes ieškovas be jo sutikimo neteisėtai atliko patalpų pertvarkymus. Teismo teigimu, atsakovas, pranešdamas ieškovui apie sutarties nutraukimą, elgėsi nesąžiningai, todėl prevencinis ieškinys, atsakovui neatsisakius savo reikalavimų, laikytinas pagrįstu ir tenkintinu. Be to, atsakovas neįrodė, kad ieškovas naudojasi patalpomis neteisėtai, blogina patalpų būklę, to nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, o atsakovas šios teismo sprendimo dalies neskundė.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas A. Š. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, priteisiant atsakovui iš ieškovo 69 880,86 Lt žalos atlyginimo, 2319,19 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant priešieškinį, ir 758,99 Lt išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu. Pateikiami tokie kasacinio skundo argumentai:
1. Kolegija nenurodė teisės normų, kuriomis remdamasi atmetė priešieškinio reikalavimus. Teismas be teisinio pagrindo tenkino prevencinį ieškinį, nenustatęs CK 6.255 straipsnyje nustatytų aplinkybių. Konkrečios neteisėtos atsakovo veiklos, dėl kurios ieškovui ateityje galėtų atsirasti reali žala, ieškovas nenurodė nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu. Ieškovas neįrodinėjo, kad jam dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atsiras žalos grėsmė ateityje. Atsakovo pranešimo ieškovui apie vienašalį nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą, nustatytą nuomos sutarties 4.9 punkte, CK 6.217 straipsnio 5 dalyje, CK 6.497 straipsnio 1 dalyje, negalima pripažinti neteisėtais veiksmais, dėl kurių ieškovui gali atsirasti žala. Šiuo atveju atsakovas, siekdamas apginti savo nuosavybę ir pažeistas teises dėl to, kad nuomininkas pablogino jam išnuomotų patalpų ir įrengimų būklę, nutarė nutraukti nuomos sutartį prieš terminą ir iškeldinti nuomininką sutartyje ir įstatymuose įtvirtintais pagrindais.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kolegija nepagrįstai netaikė CK 6.217 straipsnio 5 dalies, 6.497 straipsnio 1, 3 dalių, neatsižvelgė į nuomos sutarties 4.9-4.9.4 punktuose nustatytą nuomotojo teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas be nuomotojo leidimo atliko patalpų pertvarkymo darbus, taip sąmoningai pablogindamas išsinuomotų patalpų ir jose esančių įrengimų būklę, todėl atsakovas pagal nuomos sutarties 4.9.3 punktą turėjo teisę vienašališkai nutraukti su ieškovu sudarytą patalpų nuomos sutartį prieš terminą. Byloje nustatyta, kad ieškovas naudojosi patalpomis nuo sutarties sudarymo dienos. Kolegija netinkamai vertino bylos įrodymus, neatsižvelgė į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 6.500 straipsniu, nustačius nuomotojo nuostolius, pareiga įrodinėti, kad patalpos pablogėjo ne dėl nuomininko kaltės, tenka nuomininkui. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį kiekviena terminuotos nuomos sutarties, kurioje numatyti vienašališki jos nutraukimo atvejai, šalis, remdamasi sutartyje nustatytomis aplinkybėmis, gali įgyvendinti jai sutartimi suteiktą teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, atitinkamai informuodama apie tai kitą sutarties šalį. Tokią nuomotojo galimybę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą lemia įstatymo leidėjo ir sutartyje nustatyta teisė nuomotojui operatyviai ginti savo pažeistus interesus, t. y. kad nuomininkas tinkamai vykdytų sutartį, negadintų toliau išsinuomotų patalpų ir nepadarytų nuomotojui dar didesnės žalos. Šalių sudarytos nuomos sutarties 4.9.3 punkte nustatyti atvejai, kai nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą, t. y. tada, kai jam tampa žinoma, kad nuomininkas sąmoningai ar dėl neatsargumo blogina patalpų ar įrengimų būklę (sutarties 4.9.3 punktas). Taigi atsakovas, remdamasis sutarties 4.9.3 punktu ir CK 6.217 straipsnio 5 dalimi, turėjo teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė sutarties 4.13 punktą ir sumažino žalos atlyginimą 31 009,50 Lt suma, taikydamas šešių mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą. Sutartį atsakovas nutraukė sutarties 4.9.3 punkto pagrindu, o sutarties 4.12 ir 4.13 punktuose nustatytą baudą šalis moka tik tada, kai sutartis nutraukiama prieš terminą šioje sutartyje nenustatytais pagrindais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Mogita“ prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Jame nurodyta, kad prevencinis ieškinys šioje byloje pareikštas pagrįstai, nes atsakovas be teisinio pagrindo ketino nutraukti nuomos sutartį ir taip galėjo padaryti ieškovui nuostolių. Atsakovas neįrodė, kad ieškovė kaltais veiksmais pažeidė sutartį. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.
Šalies argumentai
Atsakovas A. Š. pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo kasacinio skundo. Atsakovas prašo nutraukti kasacinį procesą ir grąžinti jam 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 1757,40 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje nustatytos aplinkybės
2006 m. liepos 1 d. UAB „Mogita“ ir atsakovas sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Atsakovas penkeriems metams išnuomojo ieškovui patalpas (duomenys neskelbtini) ūkinei-komercinei veiklai vykdyti. 2006 m. liepos 21 d. patalpos buvo perduotos ieškovui. 2006 m. liepos 31 d. ši sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, buvo atliktas išnuomotų patalpų remontas. 2006 m. rugpjūčio 30 d. atsakovas atsiuntė ieškovui pranešimą, kuriuo įspėjo, kad nuo 2006 m. rugsėjo 15 d. šalių sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nutraukiama, nenurodydamas sutarties nutraukimo pagrindo.
V. Kasacinio teismo argumentai
Atsakovas pateikė atsisakymą nuo kasacinio skundo.
Kasacinio skundo atsisakymas yra viena iš kasacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1, 4 dalys, 340 straipsnio 5 dalis, 349 straipsnis). Šios procesinės teisės įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, nes kasacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (kasatoriaus) iniciatyva. Atsisakymas nuo kasacinio skundo teismui nėra besąlyginis pagrindas nutraukti bylą. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima atsisakymo nuo kasacinio skundo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia asmens teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 340 straipsnio 5 dalis). Spręsdama klausimą dėl atsisakymo nuo kasacinio skundo, kolegija turi įsitikinti, kad byloje dalyvaujantis asmuo jo atsisako laisva valia, neveikiamas trečiųjų asmenų, ar jam žinomos atsisakymo nuo skundo pasekmės.
Nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje atsakovo pateiktas atsisakymas nuo kasacinio skundo prieštarauja įstatymams ar pažeidžia kasatoriaus ir kitų asmenų teises bei interesus. Šioje byloje buvo nagrinėtas fizinio ir juridinio asmens komercinio pobūdžio ir neturintis viešojo intereso požymių civilinis ginčas, atsisakymą nuo kasacinio skundo pateikiantis asmuo savo teisinę poziciją yra suderinęs su jo interesams atstovaujančiu advokatu, kuris taip pat pasirašė atsisakymą nuo kasacinio skundo. Iš pareiškimo dėl kasacinio skundo atsisakymo turinio matyti, kad atsakovui teisinės kasacinio skundo atsisakymo pasekmės yra žinomos. Kolegija neturi teisinio pagrindo nepriimti atsakovo pareikšto atsisakymo nuo kasacinio skundo.
CPK 349 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kad atsisakius kasacinio skundo grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis, tačiau CPK 340 straipsnio 5 dalyje nustatyta galimybė kasaciniam teismui atitinkamomis sąlygomis taikyti ir CPK 1-300 straipsnių nuostatas. Dėl to kolegija taiko CPK 87 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir konstatuoja, kad tai neprieštarauja bylų procesą kasaciniame teisme reglamentuojančioms nuostatoms. Palankiai kasatoriui sprendžiant žyminio mokesčio grąžinimo klausimą, iš dalies įgyvendinamas vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Taigi, remiantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, atsakovui atsisakius pareikšto kasacinio skundo, jam grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio.
Pateiktu atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Mogita“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodo, kokio dydžio ir už kokias konkrečiai teisines paslaugas jos turėtos bylos procese. Dėl to atsiliepime į kasacinį skundą nurodytas prašymas pripažįstamas nepagrįstu. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas 2007 m. liepos 12 d. nutartimi sprendė bylinėjimosi išlaidų klausimus ir priteisė ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 349 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Priimti atsakovo A. Š. atsisakymą nuo kasacinio skundo dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 19 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 12 d. nutarties peržiūrėjimo ir kasacinį procesą nutraukti.
Grąžinti atsakovui A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1757 (vienas tūkstantis septyni šimtai penkiasdešimt septyni) Lt žyminio mokesčio, 2007 m. spalio 9 d. sumokėto AB SEB Vilniaus banke.
Netenkinti ieškovo UAB „Mogita“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.