Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Š. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo Š. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 245 str. – 40 ( keturiasdešimties) parų arešto bausme;

pagal BK 287 str. 1 d. – vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šios bausmės subendrintos prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. prie šios bausmės visiškai pridėta neatlikta bausmė paskirta pagal 2011-12-06 baudžiamąjį įsakymą ir paskirta galutinė bausmė - vieneri metai ir vienas mėnuo laisvės atėmimo su 19 MGL (dviejų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimties litų) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. Š. nuteistas už tai, kad jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme ir grasino valstybės tarnautojui. Šias nusikalstamas veikas padarė tokiomis aplinkybėmis:

Š. Š. 2011 m. gruodžio 22 d., 03 val. 15 min. nebūdamas savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Utena, nevykdė Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi jam pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą skirto įpareigojimo būti gyvenamojoje vietoje nuo 21 val. iki 7 val.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 26 d., apie 04 val. 07 min., (duomenys neskelbtini) namo koridoriuje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, prieš valstybės tarnautoją – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus mobiliojo būrio patrulį M. M. panaudojo psichinę prievartą – grasindamas žodžiais „sutiksiu mieste, nukirsiu“, reikalavo, kad M. M. neatliktų savo pareigų, t. y. nefiksuotų jo daromų pažeidimų.

Š. Š. skundžia 2012-08-01 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį, prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį.

Nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, procesinių teisės normų pažeidimo vertinant įrodymus, teismo išdėstytų išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms.

Dėl BK 245 str. numatytos nusikalstamos veikos nurodo, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2011-11-23 nutartimi jam pagal LR Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą buvo skirtas įpareigojimas būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., tačiau įstatyme ir nutartyje nėra nurodyta jo pareiga naktį laukti, kol jis bus patikrintas policijos pareigūnų. Nurodo, kadangi jis buvo tikrinamas nakties metu – 3 val. 30 min., beldimo į duris negirdėjo, nes tuo metu jis miegojo. Tai, kad jis 2011-12-22 buvo namuose, patvirtina liudytojai E. R. ir A. S.. Apeliantas teigia, kad išvada, jog jo nebuvo namuose, nes niekas durų neatidarė, yra tik prielaida - pareigūnai į butą nebuvo užėję, buto neapžiūrėjo ir nekonstatavo fakto, kad namuose jo, apelianto, nėra, taip pat nėra nustatyta, kad jis būtų buvęs kitoje vietoje. Todėl vien ta aplinkybė, jog niekas neatidarė durų 3 val. 30 min. nakties metu, neleidžia daryti išvados, kad jis pažeidė teismo skirtą įpareigojimą. Tam, kad įsitikinti, ar jis tikrai nebuvo namuose, policijos pareigūnai galėjo atvykti jį patikrinti ryte. Pažymi, kad policijos pareigūnai nepakvietė kviestinių, tam kad būtų konstatuotas garsus beldimas į duris. Pažymi, kad jis neturi pareigos įrodinėti to, jog jis buvo namuose ir durų neatidarė, nes miegojo. Būtent policijos pareigūnai turėjo imtis visų įstatymo numatytų priemonių tinkamai ir objektyviai užfiksuoti jo neradimo namuose faktą. Teismo išvados, jog jis namuose nebuvo, nes durų niekas neatidarė ir kad policijos pareigūnai ėmėsi priemonių prikelti jį ir bute esančius žmones, yra neteisingos, nes nepagrįstos objektyviais ir neginčijamais įrodymais. Kadangi neatmetama galimybė, jog jis buvo namuose ir miegojo, tačiau negirdėjo policijos pareigūnų skambučio ir beldimo, nepašalintos abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai ir pagal BK 245 str. yra priimtinas išteisinamasis nuosprendis.

Dėl BK 287 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų policijos pareigūnų reikalavęs elgtis pagal jo nurodymus. Kaltinime nurodyta frazė – „sutiksiu mieste – nukirsiu“ negali būti laikoma reikalavimu elgtis pagal nurodymus ir vertinama reikalavimu policijos pareigūnams nefiksuoti jo pažeidimų. Tai, kad policijos pareigūnai patikrinimo lape nurodė, jog jis 2011-12-22 nebuvo rastas namuose, jis policijos pareigūnų veiksmus pagrįstai įvertino kaip neteisėtus ir provokuojančius, todėl jo išsakyta frazė, gali būti vertinama tik kaip pernelyg emocingai išreikštas jo pasipiktinimas netinkamais policijos pareigūnų veiksmais. Pažymi, kad nukentėjusysis nurodė, kad jis, apeliantas, pradėjo kelti konfliktą po to, kai tikrinimo lape pamatė žymą apie tai, jog jis nebuvo rastas namuose. Nuosprendyje nenurodyti motyvai, iš kurių būtų aišku, kuo remdamasis teismas frazę „sutiksiu mieste – nukirsiu“ įvertino kaip grasinimą, kuris ateityje gali būti realizuotas. Policijos pareigūnas M. M. jį, apeliantą, pažįsta senai, byloje nėra jokių duomenų, kad jis elgtųsi agresyviai kitų pareigūnų atžvilgiu. Nurodo, kad jis neturėjo tikslo sudaryti situaciją, kad policijos pareigūnai jaustųsi nejaukiai ir bijotų. Be to, policijos pareigūnai nenurodė, kad jo, apelianto, išsakytą frazę, jie vertina kaip grasinimą, kuris gali būti įgyvendintas. Pažymi, jeigu jo grasinimai būtų įvertinti kaip realūs, jis būtų buvęs sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą. Apibendrindamas nurodo, kad jo veiksmuose nėra BK 287 str. 1 d. sudėties, todėl jis dėl šios veikos padarymo yra išteisintinas.

Teismo posėdyje nuteistasis Š. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Š. Š. pripažintas kaltu pagal BK 245 str. dėl to, kad jis 2011 m. gruodžio 22 d. 03 val. 15 min. nebuvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), Utena, t. y. nevykdė Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi jam pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą skirto įpareigojimo būti gyvenamojoje vietoje nuo 21 val. iki 7 val. Apeliantas skunde nurodo, kad jis namuose 2011 m. gruodžio 22 d., 03 val. 15 min. buvo, tačiau kadangi jis nakties metu miegojo, atvykusių jį patikrinti policijos pareigūnų skambučio ir beldimo negirdėjo. Apygardos teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Š. Š. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 245 str.

Nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma, kad tai, jog jis 2011-11-22 buvo namuose patvirtina liudytojų E. R. ir A. S. parodymai, kadangi liudytojai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu tokios aplinkybės nenurodė ( b. l. 123). Liudytoja E. R. patvirtino, kad durų skambutis veikia normaliai ir skambinant į duris jis kambaryje girdisi. Būtent skambučiu tikrinimus atlikę pareigūnai ir pažadindavo ( b. l. 123).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad į Š. Š. buto duris buvo skambinama ir beldžiama, skambutis veikė ir jis buvo girdimas, todėl teismas neturi pagrindo tikėti apelianto versija, kad jis namuose patikrinimo metu buvo, tačiau miegojo ir beldimo bei skambučio negirdėjo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo išvada, kad Š. Š. 2011 m. gruodžio 22 d. 03 val. 15 min. nebuvo rastas namuose adresu (duomenys neskelbtini), yra pagrįsta ir teisinga, jis už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą nuteistas pagrįstai. Nors apeliantas teigia, kad jis namuose miegojo ir laukti atvyksiančių policijos pareigūnų neprivalo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog jei asmeniui paskirtas teismo įpareigojimas atitinkamu metu būti namuose, pats asmuo turi pareigą rūpintis, kad jį galima būtų rasti ir patikrinti, bei pats rūpintis, kad jis galėtų išgirsti atvykusius policijos pareigūnus, taip pat užtikrinti pareigūnams sąlygas jį patikrinti.

Pagal BK 287 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai.

Teismas nesutinka su apelianto vertinimu, kad jo išsakyta frazė tebuvo pernelyg emociškai išreikštas pasipiktinimas policijos pareigūnų veiksmais. Kolegija laiko, kad Š. Š. išsakyta frazė „sutiksiu mieste – nukirsiu“ yra konkretus, realus ir akivaizdus grasinimas policijos pareigūnui pavartoti jo atžvilgiu fizinį smurtą ir visiškai atitinka BK 287 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo būdą – psichinės prievartos panaudojimą. Šią išvadą patvirtina byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusysis M. M. parodė, kad tikrinant Š. Š. 2011-12-26 šis pasirašęs ir grąžindamas tikrinimo lapą jam pasakė „sutiksiu mieste – nukirsiu“, todėl jis dėl daromo spaudimo informavo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato budintį specialistą. Š. Š. išsakytus žodžius vertina kaip spaudimo jam darymą tiek atliekant jam tarnybines pareigas ateityje, tiek dėl atliktų pareigų – nustatyto Š. Š. padaryto pažeidimo (b. l. 109-111). Tai, kad Š. Š. išsakė minėtus grasinimus nukentėjusiajam, patvirtino ir liudytojas A. K. ( b. l. 109-111). Tai, kad grasinimas buvo realus ir galėjo policijos pareigūną įbauginti, patvirtina ne tik aptarti nukentėjusiojo paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu, bet ir byloje nustatyta aplinkybė, jog buvo tikrinama, ar Š. Š. vykdo teismo nustatytą įpareigojimą būti namuose, kuris skirtas būtent pagal LR Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą ( b. l. 20). Nustatytomis aplinkybėmis nukentėjusysis M. M. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai yra realūs ir kad gali būti įvykdyti.

Nors Š. Š. reikalavimo nefiksuoti jo daromų pažeidimų – nebuvimo namuose teismo įpareigotu būti namuose laiku neišreiškė konkrečiais žodžiais, be to teigia, kad jo pasipiktinimą sukėlė neteisėti policijos pareigūnų veiksmai užfiksuojant jo neradimą namuose 2011-12-22, kuomet, apelianto teigimu, jis namuose buvo, tačiau byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia Š. Š. padarytą tyčinę nusikalstamą veiką. M. M. ir A. K. parodė, kad Š. Š., tikrinamas 2011-12-26 ir pasirašydamas tikrinimo lape pastebėjo, kad jis policijos pareigūno M. M. nebuvo rastas namuose atliekant patikrinimą 2011-12-22, po ko Š. Š. pradėjo elgtis agresyviai ir su tikrinimo lapu įžengė atgal į savo butą. M. M. pareikalavus grąžinti patikrinimo lapą Š. Š. jame pasirašė, tačiau jį grąžindamas pasakė – „sutiksiu mieste – nukirsiu“ ( b. l. 109-111). Jokių kitų aplinkybių byloje, dėl kurių Š. Š. galėjo išsakyti minėtą frazę, byloje nenustatyta, be to, pats apeliantas nurodo, kad jo pasipiktinimą sukėlė būtent ta aplinkybė, kad patikrinimo lape 2011-12-22 buvo įrašyti duomenys apie jo neradimą namuose. Taigi visos paminėtos aplinkybės patvirtina, kad Š. Š., išsakydamas M. M. „sutiksiu mieste – nukirsiu“, t. y. grasindamas policijos pareigūnui fizinio smurto pavartojimu, siekė policijos pareigūną priversti dagiau nefiksuoti jo daromų pažeidimų, t. y. susilaikyti nuo tokių veiksmų atlikimo jo naudai, ir norėjo taip elgtis.

Motyvuojamoji dalis

Tokiu būdu skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo Š. Š. apeliacinį skundą atmesti.