Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-11-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-426-576/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-17
Bylos Nr.
AN2-426-576/2021
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00186-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Nida Vigelienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija
Institucija
VA VPK Trakų r. PK, Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-426-576/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00186-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.10.; 21.11.10
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria A. B. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2021 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 87-ANR_N-1040-2021 tenkintas iš dalies ir šiuo nutarimu skirtas 4 (keturių) mėnesių trukmės administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – terminas sumažintas iki 1 (vieno) mėnesio.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2021 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 87-ANR_N-1040-2021 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini), A. B. buvo nubaustas už tai, kad jis 2021 m. birželio 1 d., apie 18 val. 30 min., magistraliniame kelyje Vilnius–Varėna–Gardinas, 32,90 kilometre, vairuodamas automobilį BMW (duomenys neskelbtini) sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 110 (šalutinis kelias iš kairės), lenkė kitą automobilį. Šiais veiksmais A. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 200 Eur dydžio bauda bei specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams, atėmimas. Nesutikdamas su nutarimu, A. B. pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, A. B. skundą tenkino iš dalies bei pakeitė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2021-07-01 nutarimo Nr. 87-ANR_N-1040-2021 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) dalį, kuria patrauktam administracinėn atsakomybėn A. B. už Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą skirtas 4 (keturių) mėnesių trukmės administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – terminas ir sutrumpino administracinėn atsakomybėn patrauktam A. B. administracinės poveikio priemonės terminą iki 1 (vieno) mėnesio. Teismas nutartyje nurodė, jog A. B. neginčija padaręs administracinį nusižengimą. Nurodė, jog nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinant padaryto nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes, įvertinus paties pažeidėjo asmenybę, teismas sprendė, jog administracinio poveikio priemonė paskirta pagrįstai, tačiau skirtas poveikio terminas nustatytų byloje faktinių aplinkybių kontekste yra per griežtas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. A. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Apeliantas nurodė, jog nusižengimo fakto jis neginčija, tačiau nusižengimas buvo padarytas dėl būtinojo reikalingumo, todėl tesimas turėjo nutraukti administracinio nusižengimo bylą.

3.2. Skunde nurodoma, jog A. B. norėjo sugrįžti į eismo juostą atgal, tačiau jis pastebėjo, kad juostoje, į kurią jis norėjo sugrįžti, važiuoja kitas automobilis, todėl buvo priverstas padidinti greitį ir užbaigti lenkimo manevrą. Lenkimas sankryžoje įvyko todėl, kad lenkiamas automobilis tyčia padidino greitį ir taip sutrukdė jam laiku užbaigti manevrą.

3.3. Nurodoma, jog teismas neteisingai interpretavo jo paaiškinimus, kad jis nematė kelio ženklo, nes vieta, kuria jis važiavo jam buvo žinoma, jis turėjo žinoti apie kelyje esantį ženklą. Jis lenkti automobilį pradėjo leistinoje vietoje dar iki kelio ženklo, todėl atliekant lenkimo manevrą jam jau nebuvo būtina matyti kelio ženklą, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis pervertino savo galimybes lenkimo manevrą atlikti saugiai, nepažeidžiant KET reikalavimų.

Atsiliepimas

4. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog tenkinti pareiškėjo skundą ir naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartį nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

4.1. Skunde nurodoma, kad A. B. skundas yra nepagrįstas, nes jis būdamas ne kartą baustas už KET pažeidimus ir naujai darydamas pažeidimą nesielgė atsakingai visos visuomenės atžvilgiu, be to jis galėjo nuspėti galimas pasekmes, kilsiančias jam bei jo artimiesiems dėl neleistino elgesio. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo jam nutraukti administracinio nusižengimo teiseną bei panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartį, kadangi nebus pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Susipažinus su apeliaciniu skundu nustatyta, kad A. B. neginčija, jog jis padarė administracinį nusižengimą, tačiau nurodo, jog jį atliko esant būtinajam reikalingumui, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju yra tikrinama, ar buvo būtinojo reikalingumo sąlygos. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Ši teisės norma numato alternatyvias veikas, kurios užtraukia administracinę atsakomybę, be to, yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma į reguliavimą, įtvirtintą Kelių eismo taisyklėse.

7. Skunde teigiama, kad buvo susidariusi būtinojo reikalingumo situacija. Pažymėtina, kad ANK 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taigi ANK 16 straipsnio 1 dalyje nurodytos būtinojo reikalingumo sąlygos, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo nėra traukiamas administracinėn atsakomybėn, t. y.: 1) pavojus gresia pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; 2) pavojus turi būti realus ir akivaizdus; 3) gresiantį pavojų galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, vertybėms, trečiajam asmeniui; 4) padaryta žala turi būti mažesnė nei išvengtoji. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 16 straipsnio 2 dalį, savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad A. B. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas neatsargia kaltės forma (ANK 7 straipsnis), esant jo nerūpestingumui (ANK 9 straipsnio 2 dalis).

8. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kaip sankryžoje, pažymėtoje ženklu Nr. 110 (šalutinis kelias iš kairės) skundą padavusio asmens automobilis lenkia automobilį ir užbaigia lenkimo manevrą jau už sankryžos. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2021 m. liepos 1 d. nutarime Nr. 87-ANR_N-1040-2021 nurodoma, kad tokiais veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 140.1 punkto reikalavimus. Minėtas 140.1 punktas nustato, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“;

9. Apeliantas nurodo, kad jis lenkimo manevrą pradėjo atlikti leistinoje vietoje, dar iki kelio ženklo, todėl jam jau nebuvo būtina matyti kelio ženklo „Šalutinis kelias iš kairės“, tačiau reikšmės turi ne vien lenkimo pradžia, bet ir jo pabaiga. Asmuo, prieš pradėdamas lenkimo manevrą, turi įsitikinti, kad tai daryti leidžiama, kad yra saugu bei įsitikinti, kad šį manevrą spės užbaigti iki kelio ruožo, draudžiančio atlikti lenkimo manevrą. Šiuo gi atveju apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad lenkimo manevras buvo atliktas kelio ruože, kuriame draudžiama lenkti, nesant jokių pateisinamų priežasčių. Pats pažeidėjas privalėjo imtis visų atsargumo priemonių ir įvertinti, kad lenkimo manevro nespės užbaigti iki sankryžos, o nebūdamas tuo tikras, privalėjo neatlikti lenkimo manevro artėjant šiai kelio atkarpai arba, matydamas, jog lenkimo manevro nespės pabaigti iki pavojingo kelio ruožo – sankryžos, privalėjo iki sankryžos grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę, tačiau to nepadarė.

10. Nors apeliantas nurodo, jog lenkimo manevrą sankryžoje jis atliko dėl to, jog lenkiamas automobilis padidino greitį, o į savo eismo juostą jis negalėjo sugrįžti dėl ten važiuojančios kitos transporto priemonės, tačiau teismas pažymi, kad apeliantas prieš pradėdamas lenkimo manevrą privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, o tuo pačiu ir Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ir įsitikinti tokio manevro saugumu, tačiau kaip minėta taip nepasielgė. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, lenkimo būtinumą sąlygojo iš esmės subjektyvus A. B. suvokimas, kad priekyje važiuojanti transporto priemonė važiuoja per lėtai, A. B. veiksmais kilo grėsmė eismo saugumui. Taigi, vairuodamas transporto priemonę A. B. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kas ir sąlygojo administracinio nusižengimo padarymą. Pažymėtina, kad kelių transporto priemonių lenkimas yra ypatingai rizikingas ir pavojingas veiksmas, todėl transporto priemones lenkiantis vairuotojas turėtų įvertinti, ar lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva, ar nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, ar baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei ir nepažeisdamas KET. Analizuojamu atveju pažeidėjas to nepadarė. Todėl nustatyti A. B. veiksmai, kuriais buvo sukelta pavojinga situacija dėl neatsargumo, nesukuria būtinojo reikalingumo situacijos bei nešalina jo atsakomybės.

11. Nagrinėjamu atveju nesant būtinojo reikalingumo sąlygų, pripažintina, kad A. B. buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Nida Vigelienė