Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, nevedęs, gyvenantis Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2004-08-03 Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metamas, bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn. (BK 92 str.); 2) 2004-11-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 24 str. 4 d., 178 str. 1 d., 189 str. 3 d., laisvės atėmimu 4 mėn., paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2004-08-03 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 m., bausmės vykdymą atidedant 2 m. (BK 92 str.), 2010-02-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti paskirtą 2 m. laisvės atėmimo bausmę, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal BK 181 str. 2 d. (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis N. D. 2004 m. vasario 13 d., apie 15 val., prie prekybinio kiosko, esančio šalia (duomenys neskelbtini) skyriaus, Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su N. S., nuteistu Šiaulių apygardos teismo 2006 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, panaudojant nukentėjusiojo A. J. (buvusi pavardė – L.) atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. N. S. suduodant du kartus nukentėjusiajam kumščiu į krūtinę, o jam (N. D.) grasinant peiliu perdurti nukentėjusiajam koją, atvirai, neturėdamas teisėto pagrindo, vertė A. J. perduoti 85 litus savo naudai.

Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis N. D. 2004 m. gegužės 5 d., apie 12 val., veikdamas bendrai su N. S. ir E. K., nuteistais Šiaulių apygardos teismo 2006 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, Šiaulių m., Javų g., neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojant nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. suduodant nukentėjusiajam ne mažiau kaip 15 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarė krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimą, kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje su nubrozdinimais, taip nežymiai sutrikdant nukentėjusiojo sveikatą, bei pastarąjį vežiojant jam (N. D.) priklausančiu automobiliu „VW Golf“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) taip atimdamas A. J. laisvę, atvirai, neturėdamas teisėto pagrindo, prieš nukentėjusiojo valią, vertė A. J. perduoti 100 litų savo naudai.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis N. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas vyko seniai, ne viską jis pamena, bet įvykis toks buvo. Pripažįsta visas įvykio aplinkybes, kad panaudojo fizinį smurtą prieš A. L. (J.), kad kartu su N. S. ir E. K. reikalavo iš A. L. (J.) atiduoti pinigus. Tiksliai nepamena, bet galėjo būti, kad jis grasino nukentėjusiajam peiliu, galėjo būti, kad jis su N. S. ir E. K. sudavė apie 15 smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam. Nukentėjusysis jam nebuvo skolingas. Iš nukentėjusiojo pinigų jie negavo. Po įvykio kalbėjo su nukentėjusiuoju ir pastarojo mama, atlygino žalą, nukentėjusiajam davė tūkstantį ar du tūkstančius litų.

Įvykio metu jis buvo blaivus, važiavo jo automobiliu „VW Golf“, vairavo jis. 2004 m. vasario mėnesį jis dar buvo nepilnametis. Labai gailisi dėl to, kad taip elgėsi. Dabar yra subrendęs, savo poelgius vertina blogai, buvo susidėjęs su bloga kompanija. Po to jis dirbo Ispanijoje, į Lietuvą nebuvo grįžęs. Išvyko į Ispaniją, nes bandė pakeisti draugų ratą, bet Ispanijoje prisidarė dar daugiau bėdų.

Kaltinamajam N. D. visiškai pripažinus savo kaltę ir nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamajam ir gynėjui bei prokurorei sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo N. D. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusiojo A. J. (buvusi pavardė – L.) parodymais, kad 2004 m. vasario ar kovo mėnesį, kada buvo mokomos mokykloje stipendijos, jis ir G. L., pasiėmę stipendijas po 95 Lt, išėjo parūkyti į lauką, prie kiosko. Prie kiosko buvo N. D. ir N. S., kurie iš jo pareikalavo 85 Lt. Jam atsisakius duoti pinigus, N. D. grasino jam perdurti koją. Jam (nukentėjusiajam) pasakius, kad jis pinigus turi parodyti mamai, N. D. pasiūlė važiuoti pas jo mamą. Visi keturi, tai yra jis, G. L., N. D. ir N. S., maršrutiniu autobusu nuvažiavo į centrinį turgų, kur kavinėje-bare dirbo jo mama V. B.. Jis mamai atidavė savo stipendiją, sakė, kad iš jo nori atimti šiuos pinigus. Tuo metu G. L. laukė jo kavinės salėje, o N. D. su N. S. stovėjo atokiau. Pinigus atidavęs savo mamai, jis nuėjo prie N. D. ir N. S., pasakė pastariesiems, kad pinigus iš jo paėmė mama. Tada visi išsiskirstė. Po to, 2004 m. gegužės 5 d., apie 12 val., per prievartą į automobilį „VW Golf“ jį įsitempė N. S., E. K. ir N. D. ir nusivežę į užmiestį reikalavo 100 Lt. Jam atsisakius duoti pinigus, jis buvo sumuštas (1 t., 35–36, 46–50 b. l.).

Liudytojos V. B. (K.) parodymais, kad 2004 m. vasario ar kovo mėnesį, jai dirbant kavinėje, atėjo jos sūnus A. L. (J.), padavė stipendiją ir pasakė, kad šiuos pinigus nori iš jo atimti. Į kavinę su sūnumi buvo atėjęs G. L., kitų asmenų ji nematė. 2004 m. gegužės 5 d. grįžusi iš darbo į namus, sužinojo, kad jos sūnų sumušė jaunuoliai, reikalavo pinigų. Ji matė, kad sūnaus drabužiai išvolioti purve, pats sūnus skundėsi, kad skauda krūtinės srityje (1 t., 56–57 b. l.).

Papildomai apklaustos liudytojos V. B. (K.) parodymais, kad apie įvykį prisimena tik tiek, kad 2004 m., jos manymu, pavasarį, pas ją į darbą atėjo sūnus A. su savo draugu G. L. ir padavė savo stipendiją, pasakė, kad jaunuoliai reikalauja šiuos pinigus atiduoti, tačiau kas tie jaunuoliai, sūnus neįvardijo, tik pasakė, kad pastarieji stovi prie mėsos skyriaus. Pamena, kad prie mėsos skyriaus stovėjo 2-3 jai nepažįstami jaunuoliai. Kokią pinigų sumą reikalavo, ji neprisimena. Po kelių mėnesių grįžusi į namus rado sūnų gulintį lovoje, pastarasis skundėsi skausmais. Ji matė, kad sūnus sumuštas, tačiau šis jai nieko nepasakojo. Kas įvyko jai papasakojo dukra E.. Dukra sakė, kad A. sumušė tie patys jaunuoliai, kurie prieš tai reikalavo pinigų. Sumušė dėl to, kad vėl reikalavo pinigų, o kai A. pinigų nedavė, jį įsisodino į automobilį ir nusivežę už miesto stipriai sumušė. Tų jaunuolių tuo metu buvo trys, tačiau ir tada, jos manymu, sūnus nei E., nei jai tų jaunuolių neįvardijo. Kokios pinigų sumos tada jaunuoliai reikalavo, ji neprisimena (2 t., 89 b. l.).

Liudytojo G. L. parodymais, kad 2004 m. vasario mėnesį, po stipendijų paėmimo, jo parsivežti atvažiavo N. S. ir N. D.. Pastarieji pasikvietė A. L. (J.). N. D. liepė duoti pinigus, A. pasakė, kad negali duoti pinigus, kad pinigus turi parodyti ar atiduoti mamai. Jis važiavo kartu su N. S., N. D. ir A. L. (J.) pas pastarojo mamą į turgaus paviljoną. N. D. jam liepė eiti kartu su nukentėjusiuoju. N. D. ir N. S. pasiliko laukti lauke. A. L. (J.) pasakė jam, kad pinigus paėmė mama. Kai nuėjo prie N. S. ir N. D., apie tai šiems pasakė. Kad būtų grasinta nukentėjusiajam, jis negirdėjo ir nematė. 2004 m. gegužės mėn. pradžioje, jis, A. L. (J.), J. ir L. L. per pertrauką išėjo prie mokyklos parūkyti. Prie jų automobiliu „VW Golf“ privažiavo N. S., N. D. ir E. K.. N. D. vairavo automobilį. N. S. pasikvietė nukentėjusįjį, sakė, kad turi pasikalbėti. Nukentėjusysis priėjo prie automobilio, įsėdo ir visi nuvažiavo. Po kelių dienų jis iš A. L. (J.) gavo žinutę, kad pastarasis ligoninėje, vėliau kalbėjosi telefonu ir A. jam pasakė, kad buvo N. D., E. K. ir N. S. sumuštas dėl pinigų, t. y. dėl stipendijos. Pirmos apklausos metu melavo, kad A. L. (J.) yra skolingas E. K., nes N. D. prašė jo taip sakyti (1 t., 51–52, 54–55 b. l.).

Liudytojo L. L. parodymais, kad 2004 m. gegužės pradžioje jis, D. J., A. L. (J.), G. L. iš mokyklos išėjo į lauką parūkyti, prie kiosko. Prie jų privažiavo automobilis „VW Golf“, kurį vairavo N. D.. Iš automobilio išlipo N. S., priėjo, su visais pasisveikino, o A. L. (J.) pasakė: „einam pakalbėti”, ir abu nuėjo link automobilio, po to nuvažiavo. Ar nukentėjusysis pats įsėdo į automobilį, ar jį įsitempė, jis nematė. Praėjus gal savaitei laiko iš A. L. (J.) jis sužinojo, kad tie jaunuoliai pastarąjį sumušė dėl pinigų (1 t., 58–59 b. l.).

Liudytojo D. J. parodymais, kad 2004 m. gegužės pradžioje per pertrauką, apie 11 val., jis, L. L., A. L. (J.) ir G. L. iš mokyklos išėjo į lauką parūkyti. Privažiavo kažkoks automobilis, iš jo išlipo jam nepažįstamas jaunuolis, priėjo prie jų. Tas jaunuolis su A. L. (J.) kažką kalbėjo, po to jie abu nuėjo prie automobilio ir kažkur išvažiavo. Tą dieną A. L. (J.) į paskaitas nebegrįžo. Po kelių dienų jis sužinojo, kad A. L. (J.) tie jaunuoliai sumušė dėl pinigų (1 t., 60–61 b. l.).

Lietuvos TU Teismo medicinos instituto Šiaulių ekspertinio skyriaus specialisto išvada Nr. G 670/04(04), kurioje nurodyta, kad A. L. (J.) padarytas krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas, kraujosruva krūtinės ląstos kairėje su nubrozdinimais. Sužalojimai atitinka įvykio aplinkybes. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais dviejų smūginių kontaktų poveikyje. Sužalojimai griuviminei traumai nebūdinti. A. L. (J.) padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 39 b. l.).

Asmens atpažinimo pagal nuotraukas protokolu, kuriame užfiksuota, kad A. L. (J.) atpažino N. D., kaip jaunuolį pravarde „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, jog tai vienas iš trijų jaunuolių 2004 m. gegužės mėnesio pradžioje reikalavusių iš jo pinigų, vairavęs automobilį bei sudavęs jam smūgius rankomis ir kojomis (1 t., 40–42 b. l.).

Asmens atpažinimo pagal nuotraukas protokolu, kuriame užfiksuota, kad A. L. (J.) atpažino N. S., kaip jaunuolį pravarde „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, jog tai vienas iš trijų jaunuolių 2004 m. gegužės mėnesio pradžioje nusivežusių jį į Javų gatvę ir reikalavusių 100 Lt, sėdėjęs šalia vairuotojo, nusitempęs jį į automobilį, daugiausiai reikalavęs pinigų ir telefono, daužęs rankomis ir spardęs (1 t., 43–45 b. l.).

Ikiteisminiame tyrime Nr. 42-1-370-04 įtariamuoju apklaustas E. K., nuteistas 2006 m. kovo 6 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, parodė, kad A. L. (J.) jam buvo skolingas 20 Lt, todėl prašė pastarojo, kad gražintų skolą, neįvardydamas sumos. Jis nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį, kurio net smūgiu nepavadintų. A. L. (J.) žadėjo pinigus grąžinti greitu laiku. Maždaug po dviejų savaičių sutiko nukentėjusįjį ir paklausė ar neturi grąžinti skolos. Nukentėjusysis atsakė, kad neturi, sakė, kad turėtų greitai gauti pinigų ir tada grąžins. Ar po to karto dar prašė pinigų, neprisimena. 2004 m. gegužės 5 d., žinodamas, kad A. L. (J.) mokosi proftechninėje mokykloje, kartu su G., ir, važiuodamas kartu su savo draugais N. S. ir N. D. pro šalį, sugalvojo užvažiuoti į mokyklą ir paklausti apie skolos grąžinimą. Važiavo N. D. vairuojamu automobiliu „VW Golf“, šviesiai žalios spalvos, 4 durų. Kai privažiavo prie mokyklos, pamatė, kad prie kiosko sėdi A. ir rūko. Prieš važiuojant prie mokyklos savo draugams pasakė, kad reikia atsiimti skolą iš „(duomenys neskelbtini)“, tokia A. L. (J.) pravardė. Privažiavus prie nukentėjusiojo, kažkuris iš jų pašaukė pastarąjį pro langą. Nukentėjusysis priėjo ir jis (E. K.) pakvietė sėstis į mašiną. Nukentėjusysis atsisėdo į mašinos galą, šalia jo. Tada jis paprašė grąžinti skolą. A. L. (J.) pradėjo aiškinti, kad neskolingas, paskui, kad pamirštų tą skolą. Bekalbant N. D. pradėjo važiuoti. Kokiu būdu visi atsidūrė Javų gatvėje, pasakyti negali, nes neprisimena. Pakeliui nukentėjusysis juos išvadino necenzūriniais žodžiais, todėl jis pastarajam liepė ramintis ir su keliu (šonu) trinktelėjo jam į koją. Nuvažiavę į Javų gatvę, visi keturi išlipo iš mašinos. Dar bandė gražiuoju su nukentėjusiuoju pasikalbėti, bet šis nėjo į kalbas ir toliau agresyviai elgėsi, tai jis nukentėjusiajam vieną kartą įspyrė į užpakalį. Ką nukentėjusiajam darė draugai, nematė. Gal N. sudavė kokius du nestiprius smūgius. Ar sudavė N., neprisimena. Jis sudavė tik todėl, kad nukentėjusysis nemandravotų. Jokių telefonų neprašė. Paskui vėl visi keturi įsėdo į automobilį ir A. L. (J.) paleido Gegužių gatvėje. Prieš įsėdant į automobilį A. L. (J.) ant akies buvo mėlynė. Nei jis, nei jo draugai nukentėjusiojo nedaužė (1 t., 66–67, 72, 75 b. l.).

Ikiteisminiame tyrime Nr. 42-1-370-04 įtariamuoju apklaustas N. S., nuteistas 2006 m. kovo 6 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, parodė, kad A. L. (J.) nemušė, 100 Lt nereikalavo. Taip pat nematė, kad jo draugai A. L. (J.) būtų sudavę. Nukentėjusįjį yra matęs tik kelis kartus, tiesiogiai su pastaruoju nėra bendravęs, pažįsta tik iš matymo. 2004 m. gegužės 5 d. draugai buvo su automobiliu „VW Golf“, kurį vairavo N. D., gale sėdėjo E. K.. Jis atsisėdo į automobilio priekį, šalia N.. Tiksliai neprisimena, kaip nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) profesinės mokyklos. Kokiu tikslu važiavo prie tos mokyklos, taip pat nežinojo. Privažiavus prie mokyklos, jis pamatė A. L. (J.), kuris pasirodė kažkur matytas, todėl nusprendė, kad pastarasis yra kažkieno draugas. Nukentėjusysis pats priėjo prie jų automobilio ir įsėdo, sėdėjo gale ir kalbėjosi su E. K.. Iš pradžių jie kalbėjosi draugiškai. Tik kai kalba užėjo apie nukentėjusiojo 20 Lt skolą E. K., A. L. (J.) pasidarė labai agresyvus, pradėjo mandravoti. E. K. paklausus apie skolos gražinimą, nukentėjusysis bandė apskritai išsiginti skolos, vartojo necenzūrinius žodžius. Taip besikalbant, jie važinėjosi po pietinę miesto dalį. Per visą tą laiką, kol kartu su jais buvo A. L. (J.), niekas pastarojo nemušė, niekas nereikalavo 100 Lt (1 t., 83–84, 91, 95, 101, 105 b. l.).

Visuma šių byloje surinktų įrodymų leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis N. D. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Remiantis kaltinamojo N. D. prisipažinimu, nukentėjusiojo A. J. (L.), liudytojų V. B. (K.), G. L., L. L., D. J. parodymais, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, taip pat teismo medicinos specialisto išvada, patvirtinančia nukentėjusiojo parodymus, asmens atpažinimo protokolais, iš dalies ir 2006 m. kovo 6 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu jau nuteistų už tą pačią nusikalstamą veiką N. S. ir E. K. parodymais, byloje nustatyta, kad kaltinamasis N. D., veikdamas bendrininkų grupėje, tiek 2004 m. vasario 13 d., tiek 2004 m. gegužės 5 d. nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu panaudojant fizinį smurtą, grasinant panaudoti fizinį smurtą (2004-02-13), atimant nukentėjusiajam laisvę (2004-05-05), neturėdamas teisėto pagrindo reikalavo iš nukentėjusiojo A. J. pinigų (prievartavo turtą). Nors kaltinamasis N. D. ir neatliko visų kaltinime nurodytų veiksmų, juos atliko bendrininkai, kaltinamojo N. D. veiksmus teismas vertina kaip bendrininkavimą prievartaujant turtą ir pripažįsta jį nagrinėjamos nusikalstamos veikos vykdytoju, nes, remiantis teismų praktika, nėra būtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus, bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų. Byloje nustatytos aplinkybės rodo buvus susitarimą tarp kaltinamojo N. D. ir jau už nagrinėjamą nusikalstamą veiką nuteistų asmenų, ir nėra svarbu, ar kaltininkų veiksmai buvo aptarti prieš susitinkant su nukentėjusiuoju A. J., ar kilo spontaniškai jį sutikus. Pažymėtina, kad dalis tęstinės nusikalstamos veikos buvo padaryta kaltinamojo N. D. vairuojamame automobilyje, todėl nusikalstamas bendrininkų sumanymas negalėjo būti įgyvendintas be jo pritarimo, jis vežiojo nukentėjusįjį po Šiaulius, taip atimdamas pastarajam laisvę.

Kaltinamojo N. D. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 181 str. 2 d. (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija), kadangi nukentėjusiojo turtas buvo prievartaujamas panaudojant fizinį smurtą ir atimant nukentėjusiajam laisvę.

Kaltinamasis N. D. teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų, todėl teismas tai pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam N. D. teismas vadovaujasi BK 54 str., kuris reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus. Remdamasis minėto įstatymo nuostatomis teismas vertina ne tik kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo požymius, jo turinį bei pobūdį, bet ir kaltininko asmenybę.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant šios bylos aplinkybes, teismas atsižvelgia ne tik į tai, kad kaltinamajam N. D. skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgia ir į BK 41 str. nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę ir skirtas bausmei individualizuoti, kadangi bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, tai yra ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką.

Vertindamas kaltinamojo N. D. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikaltimą, įstatymo leidėjo priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamo tęstinio nusikaltimo darymo pradžioje (2004-02-13) jis dar buvo nepilnametis, veikos padarymo metu nebuvo teistas, tačiau buvo baustas administracine tvarka (2 t., 15–16 b. l.), Šiaulių m. II-ojo PK charakterizuojamas neigiamai (2 t., 19 b. l.). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo ilgas laiko tarpas (10 metų), kartu įvertindamas ir tą aplinkybę, kad kaltinamasis buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų.

Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis BK 61 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą, kai nustatytos ar nenustatytos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, atsižvelgęs ir į tai, kad už kaltinamojo N. D. įvykdytą nusikaltimą yra numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas iki 8 metų, teismas sprendžia, kad laisvės atėmimo bausmės, žymiai mažesnės nei įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis, paskyrimas kaltinamajam neprieštarautų įstatyme numatytiems bausmės tikslams. Skiriamos bausmės dydį teismas nustato kaltinamajam N. D. atsižvelgęs ir į jau nuteistiems jo bendrininkams paskirtas bausmes. Taip pat kaltinamajam N. D. taikytinos ir BK 64¹ str. nuostatos, nes jis prisipažino kaltu ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Taip kaltinamajam paskirta bausmė bendrinama su bausme, paskirta 2004 m. lapkričio 2 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuri subendrinta su bausme, paskirta 2004 m. rugpjūčio 3 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, bausmes iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d.), kadangi nusikaltimą, už kurį dabar teisiamas, kaltinamasis N. D. padarė iki ankstesnių teismo nuosprendžių priėmimo.

Remdamasis tais pačiais padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančiais bylos duomenimis laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam N. D. teismas skiria atlikti pataisos namuose (BK 50 str. 3 d.).

Pagal BPK 103 str. 6 p., proceso išlaidas sudaro ne tik šio straipsnio 1–5 punktuose numatytos išlaidos, bet ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 str. 1 d. teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis 2K-210/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, to neneigia ir pats kaltinamasis N. D., žinodamas, kad jo atžvilgiu yra vykdomas baudžiamasis persekiojimas, jis išvyko į užsienį ir pasislėpė, t. y. ekstradicijos išlaidų atsiradimą lėmė paties kaltinamojo sąmoningi veiksmai, todėl šios išlaidos (7847,60 Lt) iš Ispanijos Karalystės pargabenant kaltinamąjį N. D. į Lietuvos Respubliką (2 t., 80–83) pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Civilinio ieškinio, daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

N. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 2 d. (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) ir jam paskirti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., N. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatant laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šią bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2004 m. lapkričio 2 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams, ir N. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką N. D. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014 m. liepos 24 d.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014 m. liepos 24 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo N. D. palikti tą pačią – suėmimą.

Priteisti iš N. D. 7847,60 Lt ekstradicijos išlaidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam N. D. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.