- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2009-01-09
- Bylos Nr.
- A2.6.-9-639/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Pažeidėjas
- E. L.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) bedarbio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnas E. L., surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 232 punkto reikalavimus, 2008 m. lapkričio 29 d., apie 22³⁵ val., Vaičiuliškio kaime, Anykščių rajone, vairuojant transporto priemonę „Opel vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvykus eismo įvykiui iš įvykio vietos pasišalino.
E. L. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 130 straipsnio 1 dalį.
Protokolą surašiusios institucijos atstovas M. Eimontas papildai paaiškino, jog jis yra Utenos apskrities VPK Anykščių komisariate patrulis. 2008-11-29 d. dirbo kartu su patruliu Dariu Zalatoriu. Iš budėtojo gavo pranešimą apie eismo įvykį, įvykusį Vaičiuliškių kaime. Įvykio metu buvo partrenktas arklys. Automobilis pasišalino iš įvykio vietos. Nuvykus į įvykio vietą rado nugaišusį arklį, bei vedusio jį K. V. brolį. K. V. brolis paaiškino, kad jam paskambino brolis K. V. ir pranešė, kad eitų ieškoti arklio, nes jis buvo nutrenktas automobilio ir kažkur pabėgo. Daugiau nieko nepaaiškino. K. V. brolis palydėjo į tikslią įvykio vietą, rado plastikines violetinės spalvos šukes, buvo kraujo dėmės. Po to jie nusibraižė įvykio vietą. Namuose rado K. V. miegantį, bandė jį pažadinti, bet jis nereagavo į aplinką, nes buvo per daug išgėręs. K. V. broliui pasakė, kad atvažiuos kitą dieną apklausti. K. V. blaivumo negalėjo nustatyti. Tą patį vakarą išvažiavo ieškoti automobilio. Tačiau automobilio nerado, po to kitą dieną, būdintis jam pranešė, kad atvažiavo pilietis dėl eismo įvykio, kurio metu nuo sužalojimų nugaišo arklys. Atvykus į komisariatą rado E. L., iš jo paimtas paaiškinimas. Vakare atėjus į darbą, nuvyko apžiūrėti jo automobilio. Automobilis buvo uždarytas garaže Janušavos kaime, pas L. L. tėvus. K. V. paaiškino, kad ėjo į namus iš kito kaimo ir vedėsi arklį. Pripažino, kad buvo neblaivus. Pripažino, kad vedėsi arklį ne ta kelio puse, be atšvaitų, nebuvo šviesą atspindinčių elementų. Kai įvyko eismo įvykis buvo rūkas. Paaiškino, kad automobilio šviesas pamatė prieš pat. K. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir pasišalinimo iš įvykio vietos. E. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pasišalinus iš įvykio vietos neišsiaiškinus aplinkybių.
Teigė, jog jei įvykio vietoje K. V. ir E. L. būtų užfiksavę aplinkybes pasinaudodami supaprastinta tvarka, nebūtų reikėję kviesti policijos pareigūnų. Išsiaiškinus aplinkybes matėsi, kad dėl eismo įvykio kaltas K. V., kuris pats pripažino, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis. Taigi E. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas vien dėl to, kad jis pasišalino iš eismo įvykio. Prašė skirti įstatymo numatytą administracinę nuobaudą.
E. L. protokole užfiksuotą faktą ir padaręs pažeidimą pripažino iš dalies. Paaiškino, 2008 lapkričio 29 d. vairavo transporto priemonę „Opel Vectra“. Važiavo su žmona ir dukra į Staškūniškio kaimą žvyruotu keliu. Buvo vakaras ir rūkas. Įjungus ilgąsias šviesas nieko nesimatė, todėl važiavo su trumposiomis šviesomis. Prieš įvažiuojant į kaimą pasimatė kažkas juodas, todėl pasuko į kelkraštį. Tačiau pajuto, kad ant automobilio arklys užšoko. Pavažiavus apsisuko ir grįžo. Išlipus iš automobilio pastebėjo, kad arklys stovi, paeina. K. V. pasakė, kad kviesti policijos pareigūnų nereikia. Sakė, kad susitarsime. K. V. pažinojo. Po eismo įvykio žmona paskambino svainiui ir jie atvažiavo. Žmona kartu su dukra nuėjo ir atsisėdo į svainio automobilį, o jis kartu su svainiu M. V. palydėjo K. V. ir jo arklį link jo parodytų namų. K. V. sakė, kad neblaivus. Jiems buvo aišku, kas kaltas yra dėl šio eismo įvykio. Susitarimo su K. V. dėl eismo įvykio neįformino. Policijos nekvietė, nes K. V. teigė, kad žalą atlygins. Apgadintą automobilį nuvariavo pas savo tėvus. Buvo išdaužtas stiklas, veidrodėlis, žibintas, kapotas, šoninės durelės. K. V. pasakė, kad kitą dieną jį susiras. Kitą dieną palaukus iki pietų ir nepasirodžius K. V., pats nuvyko į policijos komisariatą ir pranešė apie įvykį. Buvo surašytas jo paaiškinimas ir jam surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Į policijos komisariatą nuvyko todėl, kad K. V. žalos neatlygino ir šiuo metu ji neatlyginta. Prisipažįsta iš dalies, nes mano, kad tarp jo ir K. V. susitarimas buvo. Žinojo, kad jei eismo įvykio metu žmonės nenukenčia, galima susitarti ir nekviesti policijos pareigūnų. Be to, nera kaltas dėl eismo įvykio. Kadangi jų susitarimas nebuvo tinkamai įformintas. Jis iš įvykio vietos nepasišalino, sustojo, įsitikino, kad žmogus nesužeistas, gyvulys taip pat, pasidomėjo, nuvedė link namų.
E. L. veika perkvalifikuotina ir skirtina administracinė nuobauda.
Byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimais ir kitais dokumentais nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 29 d., apie 22³⁵ val., Vaičiuliškio kaime, Anykščių rajone, įvyko eismo įvykis kurio metu E. L. vairuojamas automobilis „Opel vectra“, atsitrenkė į K. V. vedamą arklį. Tačiau E. L. iš įvykio vietos nepasišalino, kaip kad nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, o pasiliko įvykio vietoje, įsitikino, kad niekas iš žmonių, dėl eismo įvykio nenukentėjo. Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. V. kuris nurodė, kad 2008-11-29 d. po 21 val. vakaro, tamsiu paros metu, vedė arklį keliu. Nei jis, nei arklys neturėjo šviesą atspindinčių elementų. Vedė arklį kairiąją kelio puse. Nesuprato, kad veda arklį priešinga eismui kryptini. Buvo išgėręs du buteliukus po 0.5 l, 4.7 proc. stiprumo, Švyturio alaus. Pajuto, kad automobilis atsitrenkė į arklį. Apsidarė ir pastebėjo, kad arklys kitoje kelio pusėje. Arklys ėjo pats tik sunkiai. Privažiavo automobilis ir pasisiūlė jam padėti. Sutiko, kad policijos nekviestų.
ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybę tam kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Taigi, tam kad kvalifikuoti asmens veiką pagal ATPK 130 str. 1 d. būtina konstatuoti, jog toks vairuotojas pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 232 punktas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) numato, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo vykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema. nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Ir tik jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Taigi galiojančios Kelių eismo taisyklės numato ir numatė, kad įvykus eismo įvykiui, galima nekviesti policijos į įvykio vietą, jei su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių. Iš bylos duomenų matyti, kad kaip tokia situacija šioje byloje ir susidarė. Kadangi dėl eismo įvykio nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, tiek E. L. tiek K. V. sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių ir nutarė nekviesti policijos į eismo įvykio vietą. Kai abu eismo įvykio dalyviai sutaria, dėl eismo įvykio aplinkybių ir nutaria nekviesti policijos į eismo įvykio vietą, tai jie po to savaime suprantama gali palikti eismo įvykio vietą ir tęsti kelionę. Kas ir buvo padaryta šiuo atveju.
Taigi E. L. pažeidžiant Kelių eismo taisykles nepasišalino iš eismo įvykio vietos. Bylos duomenimis jis sustojo, išsiaiškino aplinkybes padėjo nuvesti arklį ir pan. Pasišalinti iš eismo įvykio vietos jis ir neturėjo jokio intereso, kadangi ne jis kaltas dėl eismo įvykio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitą dieną E. L. pats atvyko į policijos komisariatą, po to kai K. V. nebevykdė susitarimo dėl žalos atlyginimo. Dėl išdėstyto pripažintina, kad E. L. veikoje nėra APTK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo būtinojo požymio pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, todėl nėra ir minėto pažeidimo sudėties.
Tačiau, kaip minėta pagal Kelių eismo taisyklių 232 punkto reikalavimus eismo dalyviai, sutarę dėl eismo įvykio aplinkybių ir nutarę nekviesti policijos, privalo surašyti eismo įvykio deklaraciją, joje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema. To E. L. nepadarė. Tokiu būdu jis nepilnai laikėsi Kelių eismo taisyklių 232 punkto reikalavimų. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato konkrečios atsakomybės už paminėtos deklaracijos (schemos) nesudarymą, tačiau ATPK 124 str. 6 d. numato atsakomybę už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytus ATPK.
ATPK 284 str. 2 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Taigi, įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius. Taip pat įstatymas nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo iniciatyva.
ATPK 224 str., nustatantis apylinkės teismo kompetenciją, nenumato, kad apylinkės teismai nagrinėtų bylas, iškeltas pagal ATPK 124 str. 6 d. Sutinkamai su ATPK 225 str. šios kategorijos bylas nagrinėja policijos institucijos. Tačiau pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra konstatavęs, kad „... Kad teismas, yra vienintelė teisingumą vykdanti institucija. Šiuo atveju teismas, skirdamas nuobaudą, veikia kaip pirmosios instancijos teismas, ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės tuo, kad jo administracinę bylą nagrinės ne policija, o apylinkės teismas, nėra suvaržomos. Be to, apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylas, negali turėti siauresnės kompetencijos nei valstybės institucijos“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7 psl. 279-280). Taigi, teismas savo praktikoje jau yra pripažinęs galimybę teismui skirti nuobaudą už pažeidimo nenumatyto ATPK 224 str. padarymą.
Dėl išdėstyto, E. L. veika perkvalifikuotina iš ATPK 130 str. 1 d. į ATPK 124¹ str. 6 d.
Teismas skirdamas E. L. nuobaudą atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad E. L. prisipažįsta teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. L. administracinėn atsakomybėn ankščiau nebuvo trauktas, bedarbis. ATPK 124¹ str. 6 d. numato dvi alternatyves nuobaudas įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 40 litų. Įvertinus teisės pažeidimo aplinkybes teismas mano, kad E. L. tikslinga skirti minimalią nuobauda (baudą) numatyta ATPK 124¹ str. 6 d. sankcijoje, t.y. skirti 20 litų baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 – 288 str., teisėjas
nutarė:
E. L. už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirti dvidešimties litų baudą.
Baudą sumokėti bet kuriame banke į Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Anykščių skyriaus sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 55634, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Kvitą pristatyti į teismo raštinę.
Nutarimas per 10 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.