- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e2-29314-727/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23201-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Pareiškėjas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Ieškovas
- E. Z.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „ČILI PICA“
- Kategorijos
- 3.1.10.7Procesinių terminų atnaujinimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. Z. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „ČILI PICA“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė E. Z. po Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. DGKS-3121 individualaus ginčo darbo byloje Nr. APS-36-6987, kuriuo netenkintas E. Z. prašymas priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ČILI PICA“ neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas susijusias išmokas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „ČILI PICA“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.
Teisminio nagrinėjimo metu šalys pateikė taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti, bylą nutraukti. 2019 m. lapkričio 18 d. teismo nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, civilinė byla nutraukta. Taikos sutarties 5 punktu šalys, be kita ko, patvirtino, kad joms šioje byloje buvo reikalinga advokatų pagalba, abi šalys savo procesines teises realizavo ir gynė sąžiningai, tik bylos nagrinėjimo metu pateikus abiejų šalių disponuojamus įrodymus ir informaciją geranoriškai nusprendė išspręsti ginčą taikiai, todėl kiekviena šalis pasilieka prie savo patirtų advokatų išlaidų, viena kitai tokių išlaidų neatlygina.
Teisme 2020 m. gegužės 26 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – pareiškėja, VGTPT) prašymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio nustatyta tvarka atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti ir išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą. Pareiškėja nurodo, kad dėl patirtų išlaidų teismas, užbaigdamas bylą, nepasisakė. Su prašymu teikiama šias išlaidas pagrindžianti patikslinanti pažyma.
Šalies argumentai
2020 m. birželio 18 d. gautas atsakovo atsiliepimas, kuriame atsakovas nesutinka su pareiškėjos prašymu atnaujinti procesinį terminą, prašo netenkinti pareiškėjos prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-29314-727/2019. Atsakovo manymu, prašymas dėl procesinio termino atnaujinimo turėtų būti atmestas, nes pareiškėja pastarąjį terminą pradelsė beveik pusę metų, o 2020 m. gegužės 13 d. gavusi advokato prašymą dėl užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą išmokėjimo, į teismą su prašymu priimti papildomą sprendimą kreipėsi neoperatyviai – beveik po dviejų savaičių (2020 m. gegužės 26 d.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas iš dalies.
CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 str. 2 d.). Teismo nutartis šioje byloje yra priimta 2019 m. lapkričio 18 d., todėl terminas dėl papildomo sprendimo priėmimo baigėsi prieš pateikiant šį prašymą. Tačiau šis terminas nėra naikinamasis ir gali būti atnaujinamas. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, įstatymo sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 18 d. teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Pareiškėja, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, apie byloje priimtą nutartį sužinojo tik 2020 m. gegužės 13 d., gavusi advokato, teikusio antrinę teisinę pagalbą ieškovei, prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 7 dalyje nustatytais teisingumo bei protingumo kriterijais bei atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atnaujintinas terminas prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti (CPK 78 straipsnis).
CPK 99 straipsnyje teismui nustatytas įpareigojimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą išspręsti savo iniciatyva pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį su joje nurodytomis sąlygomis ir civilinę bylą nutraukė. Ta pačia nutartimi buvo išspręstas ir bylinėjimosi išlaidų klausimas, t. y. taikos sutarties 5 punktu šalys susitarė, jog „abi šalys savo procesines teises realizavo ir gynė sąžiningai, tik bylos nagrinėjimo metu pateikus abiejų šalių disponuojamus įrodymus ir informaciją geranoriškai nusprendė išspręsti ginčą taikiai, todėl kiekviena šalis pasilieka prie savo patirtų advokatų išlaidų“.
Šiuo atveju valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo suteikta ieškovei E. Z., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu ji buvo 100 procentų atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, šalys taikos sutarties 5 punkte sutarė, kad „savo procesines teises realizavo ir gynė sąžiningai, tik bylos nagrinėjimo metu pateikus abiejų šalių disponuojamus įrodymus ir informaciją geranoriškai nusprendė išspręsti ginčą taikiai“, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 str. 4 d., 94 str. 2 d., 96 str. 5 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi buvo
patvirtinta taikos sutartis, kurioje buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, papildomas sprendimas dėl to nepriimtinas ir prašymas šioje dalyje netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 1 dalimi, 277 straipsnio 5 dalimi, 290-292 straipsniais,
nutaria:
prašymą tenkinti iš dalies.
Atnaujinti prašymo padavimo terminą.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-29314-727/2019.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą teikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.