- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-16
- Bylos Nr.
- e2-5480-812/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01419-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- I. A.
- Advokatai
- Zita Ragauskaitė
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Valdemarui Ivankevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei I. A. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas R. A. (toliau – ieškovas) prašo:
- nustatyti, kad R. A. nėra E. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ir panaikinti vaiko gimimo liudijime žinias apie tėvą R. A.;
- priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakove I. A. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. A.. 2018 m. kovo mėnesį ieškovo ir atsakovės santuoka iširo, atsakovė pasiėmė daiktus ir išsikėlė gyventi skyrium nuo ieškovo. Ieškovui žinoma, kad atsakovė pradėjo bendrauti su kitu vyru ir su juo apsigyveno. Nuo 2018 m. kovo mėnesio ieškovas nebegyveno su atsakove santuokinio gyvenimo. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ginčo teisenos tvarka, proceso metu sutuoktiniai susitarė santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismas sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Rengiant dokumentus ieškovas nebuvo susitikęs su atsakove, jos nematė ir nežinojo, kad atsakovė laukiasi kūdikio. Tokių duomenų ieškovui nenurodė ir atsakovė. Faktą, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) pagimdė vaiką, kuriam galėjo būti suteikta ieškovo pavardė, 2021 m. rudenį ieškovui pasakė atsakovės sesers draugas. Tik tada ieškovas www.esveikata.lt puslapyje rado duomenis apie tai, kad jis yra įrašytas E. A., g. (duomenys neskelbtini), tėvu. Ieškovas kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos suteikimo ginčijant tėvystę. Ieškovo tėvystę atsakovės dukrai E. A. patvirtinantys dokumentai buvo gauti ir iš VĮ „Registrų centras“. Atsakovė pripažino ieškovui, kad turi dar vieną dukrą, kurios tėvo atsakovui neįvardino, kad jos dukters gimimo akto įraše ieškovas yra įrašytas tėvu, tačiau nurodė, kad tokie duomenys buvo įrašyti ne atsakovės valia, o laikantis teisinio reglamentavimo, todėl pasiūlė ieškovui pačiam kreiptis į institucijas dėl duomenų pakeitimo.
3. Ieškovas nėra ir negali būti atsakovės dukters E. A. biologiniu tėvu, nes su atsakove iki vaiko gimimo nebendravo ne vienerius metus. Be to, ieškovo ir vaiko nesieja socialinė tėvystė – ieškovas nėra matęs atsakovės dukters, su ja nebendrauja, jos neauklėja ir neišlaiko ir nesutinka to daryti. Atsakovė taip pat niekada nereikalavo, kad ieškovas teiktų išlaikymą jos dukrai ir su ja bendrautų. Vaikas turi teisę turėti savo vardą ir pavardę, žinoti tėvus, gyventi su jais, o tėvai turi užtikrinti vaiko išlaikymą, jo teisių įgyvendinimą. Atsakovė, susilaukusi vaiko nuo kito vyro, pati turi pareigą rūpintis vaiko kilmės nustatymu. Ieškovas sutiko, kad byloje būtų skiriama DNR ekspertizė tėvystės patvirtinimui ar paneigimui, tačiau atsakovė neišreiškė sutikimo vykti DNR ekspertizės atlikimui. LR CK 3.52 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo per vienerius metus nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Ieškovas termino tėvystei ginčyti nepraleido.
4. Atsakovė I. A. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė, parengiamuosiuose teismo posėdžiuose nedalyvavo, į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Kauno m. VTAS, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad ieškovo ir atsakovės šeima Kauno m. VTAS skyriui nėra žinoma. Skyriaus nuomone, nuginčijus ieškovo tėvystę nepilnametei E. A., vaikas liks be tėvo, tikrasis vaiko tėvas nenustatytas, atsakovės pozicija dėl tėvystės nuginčijimo nėra žinoma, todėl Skyrius mano, kad ieškovo reikalavimas neatitinka nepilnamečio vaiko interesų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
6. Vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.150 straipsnio 1 dalis numato, jog nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis). CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nuosekliai laikomasi vertinimo, kad bylos dėl tėvystės nustatymo (nuginčijimo) yra neatsiejamai susijusios su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsniu užtikrinama asmens teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, kuri apima svarbius asmens tapatybės aspektus (žr., pvz., 2014-02-18 sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08; 2017-03-07 sprendimą byloje R. L. ir kiti prieš Daniją, peticijos Nr. 52629/11; 2018-04-05 sprendimą byloje D. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 15074/08; 2018-06-07 sprendimą byloje N. prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 16314/13; ir kt.). Teisė į privataus gyvenimo gerbimą, be kita ko, apima asmens teisę nustatyti santykius su kitais žmonėmis. EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad ši teisė apima ir reikalavimą gerbti asmens sprendimą tapti ar netapti tėvu (žr. 2007-04-10 sprendimą byloje Evans prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 6339/05). Todėl EŽTT praktikoje laikomasi vertinimo, kad asmuo turi teisę bent jau turėti galimybę paneigti tėvystę vaikui, kuris, remiantis moksliniais įrodymais, yra ne jo (žr. 2018-06-07 sprendimą byloje N. prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 16314/13). Atsižvelgiant į tai, asmens teisės nuginčyti tėvystę vaikui, kuris nėra jo biologinis vaikas, ribojimas gali lemti jo teisės į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimą Konvencijos 8 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad ginčuose dėl vaiko kilmės Konvencijos 8 straipsnio aspektu susiduria keli svarbūs interesai – vaiko, tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens, spėjamo vaiko tėvo, vaiko motinos, tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą. Šio pobūdžio bylose EŽTT taiko tokią tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimo pagrįstumo įvertinimo schemą: teisės į privataus gyvenimo gerbimą suvaržymas turi būti atliktas pagal įstatymą, jis turi turėti teisėtą tikslą (pvz., užtikrinti teisinį tikrumą (apibrėžtumą), šeiminių santykių saugumą ar pan.), ribojimas taip pat turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje – reikia pateikti svarbias ir pakankamas priežastis (motyvus) suvaržymui pagrįsti (žr., pvz., EŽTT 2014-02-18 sprendimo byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, par. 61–68, kuriuo konstatuota, kad Konvencijos požiūriu pareiškėjas pagrįstai neturėjo galimybės nuginčyti paties pripažintą vaiko tėvystę (pareiškėjas aiškiai žinojo, kad jis gali būti ne tėvas), vėliau moksliniams įrodymams patvirtinus, kad jis nėra vaiko tėvas, ir nesant aiškios galimybės nustatyti biologinį tėvą; šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; geriausi vaiko interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-03-23 nutartis Nr. e3K-3-168-781/2022).
8. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė I. A. pagimdė dukterį E. A., kurios tėvu Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytas ieškovas R. A.. Duomenys apie vaiko tėvus įrašyti remiantis santuokos (duomenys neskelbtini) sudarymo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini). Prašymą registruoti vaiko gimimą pateikė vaiko motina, (duomenys neskelbtini) prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) gautas per MEPIS. Vaikas gimė po ištuokos nepraėjus 300 dienų.
9. Ieškovo R. A. ir I. A. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai susitarė tik dėl santuokoje gimusio vaiko - R. A. teisių ir pareigų, dėl gimsiančio vaiko teisių ir pareigų nenumatė, nors santuokos nutraukimo metu atsakovė laukėsi kūdikio. Iš ieškovo paaiškinimų, o taip pat iš ieškovo santuokos nutraukimo byloje teismui teiktų procesinių dokumentų: 2020-04-01 patikslinto ieškinio dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, 2020-08-21 bendro šalių prašymo teismui nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turinio nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė nutraukė santuokinį gyvenimą pradėdami gyventi skyrium nuo 2018 m. kovo mėnesio, nuo 2018 m. gegužės mėnesio atsakovė išsikraustė su dukra gyventi atskirai nuo ieškovo ir apsigyveno pas savo tėvus. Šalims nutraukus santuokinius ryšius ir apsigyvenus atskirai, jie bendravimo nebeatnaujino. Iš ieškovo atstovės, įteikusios atsakovei teismo šaukimą į teismo posėdį asmeniškai pasirašytinai, paaiškinimų ir pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu su atsakove duomenų (2022-04-20 Nr. DOK-51576 priedas) nustatyta, kad atsakovė atsisakė atvykti į teismą, apie procesą žino ir patvirtino, kad ieškovas nėra vaiko tėvas, ieškovo duomenys vaiko gimimo liudijime buvo įrašyti ne atsakovės valia ir jai su tuo nesutinkant, todėl atsakovė mano, kad nėra atsakinga už tai, kad ieškovas buvo įrašytas vaiko tėvu.
10. Esant nustatytoms aplinkybėms, E. A., gimusi (duomenys neskelbtini), po ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo, tačiau nepraėjus 300 dienų, negali būti biologinė ieškovo duktė, o ieškovas negali būti biologinis vaiko tėvas. Atsakovei neatvykstant į teismo posėdžius ir nepasisakant dėl DNR ekspertizės skyrimo byloje, DNR ekspertizė byloje nebuvo skirta. Byloje nebuvo pateikta duomenų, iš kurių būtų galima daryti bent tikėtiną išvadą, kad ieškovas galėtų būti atsakovės dukters E. A. biologiniu tėvu. Byloje taip pat nebuvo gauta jokių duomenų, kad ieškovą ir E. A. sieja tėvo ir vaiko tarpusavio ryšys. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas nėra matęs atsakovės dukters E. A., jos neauklėja, neišlaiko ir neturi ketinimų prisiimti tėvo pareigas. Be to, ieškovo ryšys su biologine dukra R. A. taip pat yra visiškai nutrūkęs – ieškovas vaiko auklėjime nedalyvauja ir su vaiku nebendrauja, teikia tik priteistą išlaikymą vaikui. Taigi, ieškovo ir buvusios sutuoktinės bei nepilnamečio šalių vaiko santykiai su ieškovu yra visiškai nutrūkę.
11. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos šalių gyvenimo skyrium nuo 2018 m. pavasario ir nebendravimo aplinkybės leidžia pripažinti, kad ieškovas nežinojo apie tai, kad atsakovė, nenutraukusi santuokos su ieškovu, laukiasi vaiko. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė nepranešė ieškovui apie tai, kad pagimdė vaiką, kuriam buvo suteikta ieškovo pavardė. Iš VĮ „Registrų centras“ 2021-12-14 pažymos duomenų nustatyta, kas ieškovo atstovei duomenys apie ieškovo vaikus pateikti pagal 2021-12-13 prašymą. Ieškovas kreipėsi į teismą 2022-02-01, nesuėjus vienerių metų terminui nuo vaiko gimimo momento.
12. Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl vaiko tėvystės nustatymo atsakovei vengiant teismo proceso. Tačiau šiuo atveju teismas sprendžia, kad atsakovė geriausiai žino, kas yra jos vaiko tėvas ir turės teisę inicijuoti tėvystės nustatymo procedūrą ateityje kai pati dėl to apsispręs. Ieškovo tėvystės vaikui palikimas nenuginčyta, kai vaikas gimė šalims faktiškai negyvenant santuokoje, po jos nutraukimo, kai vaiko ir tėvu įrašyto asmens nesieja visiškai joks tarpusavio socialinis, šeiminis ryšys ir nėra pagrindo manyti, kad toks susiformuos ateityje, o atsakovė atsisako dalyvauti teismo procese, neatitinka nei vaiko, nei asmens, įrašytu vaiko tėvu, interesų. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas, pripažintina, kad ieškovas R. A. nėra E. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ir panaikintinas E. A. gimimo įraše esantis duomenų apie tėvą įrašas.
13. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
14. Bylinėjimosi išlaidos byloje sudaro: 35,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, 85 Eur ieškovo sumokėtas žyminis mokestis, 600 Eur patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos. Ieškinys tenkinamas visiškai. Teismas sprendžia, jog šioje byloje ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovės veiksmų, už kurių pasekmes ji yra atsakinga - atsakovė, nenutraukusi santuokos, palaikė nesantuokinius ryšius su kitu asmeniu ir apsisprendė susilaukti vaiko, nesiėmė iniciatyvos, kad santuoka su ieškovu R. A. būtų nutraukta iki artimų santykių su kitu asmeniu pradžios, dėl to ieškovas turėjo kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Vadovaujantis išdėstytu, visos procese patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.
15. Ieškovui grąžintinas nepanaudotas 330 Eur avansas DNR ekspertizės išlaidoms apmokėti, sumokėtas į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2022-03-15. Ieškovas įpareigotinas pateikti teismui savo sąskaitos numerį ir banko pavadinimą avanso grąžinimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniu, 392 straipsniu, 399 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad ieškovas R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra E. A., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Panaikinti E. A., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti ieškovui R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 685 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti į valstybės biudžeto pajamas iš atsakovės I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 35,84 Eur (trisdešimt penkis eurus 84 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, įmokos kodas 5662.
Grąžinti ieškovui R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepanaudotą 330 Eur avansą DNR ekspertizės išlaidoms apmokėti, sumokėtą į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2022 m. kovo 15d. Įpareigoti ieškovą R. A. pateikti teismui sąskaitos numerį ir banko pavadinimą avanso grąžinimo įvykdymui.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai – Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriui.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.