Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisėjas Gytis Stasevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A – 60 – 350 / 2008

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3., 2.4.6.3.3.

2008 m. balandžio 18 d.

Panevėžys 1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,

nuteistajam J. J.

teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. apeliacinį skundą dėl 2007 m. lapkričio 27 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal LR BK 140 str. 1d. laisvės apribojimu trims mėnesiams ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. privataus kaltinimo tvarka išnagrinėtoje byloje nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 2 d. apie 14 val. 30 min., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Utenos r., kieme, konflikto metu ranka smogė nukentėjusiajam P. M. į galvą, padarydamas pastarajam kairiojo smilkinio srities sumušimą, pasireiškusį poodine hematoma, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. J. prašo objektyviai išnagrinėti P. M. pretenzijas jam. Skunde nurodo, jog nuosprendyje išdėstyti neteisingi faktai, neišaiškintos ir neįvertintos įvykio aplinkybės, liudytojų parodymai. Konfliktas tarp jo ir P. M. kilo jo žemėje J. B. g. 10, už ūkinių pastatų sklypo pakraštyje, o ne J. B. g. 12 namo kieme kaip teigiama nuosprendyje, bei iš to galima spręsti, kad teismas daro išvadą, kad jis nuėjo į P. M. kiemą ir ten kilo konfliktas. Teismas nepagrįstai atmetė jo, liudytojų E. J. ir V. V. parodymus, kaip prieštaraujančius byloje surinktiems objektyviems įrodymams. Teismas turėjo atmesti nukentėjusiojo bei jo liudytojų parodymus, kurie tiksliai negalėjo nusakyti įvykio vietos, t.y. J. Š. 2007-06-02 pareiškime policijos įgaliotiniui teigia, kad P. M. buvo nuėjęs prie savo žemės riboženklio, ir ten jam bebūnant iš tualeto išėjo nepažįstamas vyras, kuris priėjęs prie P. M. jam su ranka smogė į galvą, (ši liudytoja buvo 60 metrų atstumu nuo įvykio vietos ir jai vaizdą užstojo auganti obelis), analogiškus parodymus davė ir pats nukentėjusysis tam pačiam policijos įgaliotiniui. Tačiau teismo posėdžio metu P. M., J. Š., V. M. teigia, kad prie jo, išeinančio iš tualeto, priėjo P. M.. Teismas neatsižvelgė ir į liudytojo A. V. parodymus, kad jis po incidento apklausęs ir apžiūrėjęs nukentėjusįjį, sumušimo žymių ant P. M. veido nepastebėjo. Taip pat teismas atmesdamas jo ir liudytojų parodymus apie P. M. pribėgimą prie jo, jo pyktį ir agresiją, pasireiškusią įžeidinėjimais ir ketinimu jam smogti, nenustatė konflikto iniciatoriaus, agresijos šaltinio bei jo veiksmų prieš P. M., t.y. nustūmimas buvo tik apsisaugojimo priemonė nuo P. M. agresijos, kuris kumščiais mosavo jam prie galvos.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis P. M. prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nuteistasis J. J. tyrimo pradžioje aiškina, kad įvykio vieta tai prie stulpelio, tai (duomenys neskelbtini), o po to pats pripažįsta, kad “ vos nuėjęs kelis žingsnius nuo tualeto pastūmiau..”- įvykio vieta prie tualeto. Liudytojos J.O. Š. ir V. M. aiškiai matė ir teismo posėdyje patvirtino, kad nuteistasis J. J. žengęs 2-3 žingsnius iš tualeto link jo kumščiu smogė jam į galvą ir neatsisukdamas nuėjo. Įvykio metu J.O. Š. buvo darže 10-12 metrų, o V. M. 5 metrų atstume ir jokia obelis, galėjusi užstoti vaizdą, įvykio vietoje prie tualeto neauga. Policininkas A. V. netvirtino, kad jį apžiūrėjo, o tik nurodė, kad nematė sužalojimų. Liudytoja V. V. nematė įvykio vietos, nes nebuvo savo darže, kadangi nei jis, nei liudytojos J.O. Š. ir V. M. jos nematė, taip pat ir liudytoja E. J. negalėjo matyti įvykio, nes kaip ji pati teigia, įvykio metu buvo šiltadaržyje, kuris dengtas matine plėvele bei yra kieme ir jį nuo įvykio vietos užstoja ūkinis pastatas, už kurio yra tualetas.

Teismo posėdyje nuteistasis prašo skundą tenkinti, nukentėjusysis ir jo atstovas- atmesti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad J. J. nusikaltimą padarė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Utenos r., kieme. Apeliantas šią aplinkybę ginčija.

Nusikaltimo padarymo vieta yra viena iš esminių nusikaltimo aprašymo aplinkybių, kaip laikas, būdas bei padariniai.

Lietuvių kalbos žodyne ( adresas internete http://www.lkz.lt/startas.htm) sąvokos „kiemas“ pagrindinė reikšmė yra nurodyta kaip „plotas žemės tarp vienos sodybos pastatų“. Tokia prasme ši sąvoką suprantama ir visuomenėje.

Atsižvelgiant į tai, kad konflikto vieta absoliučiai visų jame dalyvavusių bei mačiusių asmenų yra nurodyta vienoda- t.y. ties žemės sklypų tarp (duomenys neskelbtini) namų riba, o ne (duomenys neskelbtini) namo kieme. Vadinasi, apylinkės teismas, nustatydamas nusikaltimo padarymo vietą, padarė aiškiai bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 3 p.)

Tačiau ši apylinkės teismo padaryta klaida nėra esminė, kadangi nagrinėjamo nusikaltimo padarymo itin tiksli vieta šios nusikalstamos veikos sudėčiai reikšmės neturi. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis ir visi liudytojai nurodė iš esmės tą pačią konflikto vietą, tarp jų nurodytos vietos yra ne didesnis kaip 2 metrų atstumas. Taigi šioje dalyje jokių prieštaravimų nėra.

Tuo pačiu nepagrįsta apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusysis P. M. ir liudytoja J.O. Š. savo paaiškinimuose policijos pareigūnui iš karto po įvykio neteisingai teigė, jog konflikto metu P. M. buvęs prie riboženklio, kadangi, ką apeliacinės instancijos teisme patvirtino tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis, minimas riboženklis yra tik apie 20 metrų atstumu nuo konflikto vietos, o skunde minimuose paaiškinimuose visiškai nenurodyta, kokiu atstumu P. M. prie riboženklio buvo priėjęs.

Apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai J. J. pripažino kaltu padarius nusikaltimą.

Pagal BK 140 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta už tyčia, mušant ar kitaip smurtaujant, žmogui padarytą nežymų sužalojimą ar trumpą susargdinimą arba fizinio skausmo sukėlimą. Šiuo nusikaltimo objektas yra žmogaus sveikata.

Nukentėjusysis P. M. 2007-06-02 pareiškimu kreipėsi į policiją, kuriame nurodė, kad tą dieną J. J. sudavė jam smūgį ranka į galvą, dėl ko jis nugriuvo (b.l. 35) Tokius parodymus nukentėjusysis davė tiek pirmos, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu.

Nuteistasis J. J. 2007-06-02 paaiškinime policijai nurodė, kad tą dieną prie P. M. priėjęs nebuvo, su juo nekalbėjo, smūgio jam nesudavė (b.l. 38). Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, taip pat ir apeliacinės instancijos teisme J. J. nurodė, kad jis pastūmė link jo einantį agresyviai nusiteikusį P. M. į krūtinę, dėl ko pastarasis nugriuvo. Taip J. J. išvengė didesnio konflikto kilimo. J. J. paaiškino, kad policijos pareigūnui iš karto po šio įvykio nesakė apie P. M. pastūmimą, nenorėdamas iš šio įvykio „išpūsti burbulo“.

Analogiškai P. M. parodė ir liudytojos V. M. ir J. O. Š..

Nuteistasis parodymų patikrinimo vietoje metu, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme taip pat patvirtino, kad konflikto metu matė šias liudytojas, tik teigia, kad J.O. Š. nuo įvykio vietos buvo pakankamai toli, be to, jai vaizdą užstojo obelis, todėl ji paties įvykio matyti negalėjo. Pastaroji nuteistojo išvada yra visiškai subjektyvi ir vertinant J.O. Š. parodymus teismui lemiamos reikšmės turėti negali.

Pirmos instancijos teisme apklaustos liudytojos E. J. bei V. V. parodė, kad jos taip pat matė konfliktą. E. J. parodė, kad J. J. tik pastūmė P. M. ir šis pargriuvo, t.y. davė tokius pat parodymus, kaip ir J. J.. Tuo tarpu V. V. parodė, kad pirmas J. J. pastūmė P. M., po ko J. J. taip pat pastūmė P. M. ir pastarasis atsisėdo ant žemės.

Iš byloje esančio išrašo iš greitosios medicinos pagalbos iškvietimo žurnalo matyti, kad 2007-06-02 15.10 val. P. M. buvo kviesta greitoji medicinos pagalba. Nurodyta kvietimo priežastis- spaudimas (b.l. 57).

Liudytoja V. M. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad po konflikto su J. J. P. M. dėl sužalojimo padidėjo kraujospūdis, o tai, atsižvelgiant į tai, jog jam operuota širdis, kelia pavojų jo gyvybei, todėl paskambinusi į greitosios medicinos pagalbos stotį, tokią kvietimo priežastį ir nurodė.

Teismo medicinos specialisto išvados, kurioje P. M. konstatuotas kairio smilkinio sumušimas, pasireiškęs poodine hematoma, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris galėjo būti padarytas 2007-06-02, aprašomojoje dalyje nurodyta, kad greitosios medicinos pagalbos 2007-06-02 siuntime nurodyta: GMP kvietė, kad 14.30 val. supykęs kaimynas kumščiu smogė į kairį smilkinį. Čiuopiant kairio smilkinio srityje jaučiama poodinė hematoma (b.l. 4)

Taigi, nukentėjusiojo P. M. parodymus apie tai, kad jį suduodamas smūgį kumščiu į kairį smilkinį, kuriuos jis nuosekliai davė tiek iš karto po įvykio policijos pareigūnui bei medicinos darbuotojui, tiek vėliau viso teismo proceso metu, visiškai patvirtina ne tik analogiškai parodžiusios liudytojos V. M. bei J.O. Š., bet ir objektyvūs, medikiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Esant šioms aplinkybėms, netikėti nukentėjusiojo bei minėtų liudytojų V. M. bei J.O. Š. parodymais nėra jokio pagrindo. Aplinkybė, kad liudytojas A. V.- policijos pareigūnas, iš karto po konflikto atvykęs pas M. bei bendravęs su nukentėjusiuoju P. M.- parodė nematęs ant P. M. veido sužalojimų, jokiu būdu nereiškia, kad medicinos darbuotojo bei teismo medicinos specialisto užfiksuotų sužalojimų nebuvo.

Tuo tarpu liudytojos V. V. parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Niekas iš byloje apklaustų liudytojų, taip pat ir nukentėjusysis P. M. bei nuteistasis J. J. neparodė, kad P. M. pirmas pastūmė J. J., be to, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu niekas iš konflikto dalyvių ir liudytojų nenurodė V. V. buvimo vietos, V. V. taip pat neparodė liudytojų V. M. ir J.O. Š. buvimo vietų, tuo tarpu kai liudytoja J.O. Š. nurodė savo buvimo vietą už kelių metrų nuo V. V. nurodytos jos buvimo vietos. Be to, byloje yra V. V. pareiškimas, kuriame yra nurodyta surašymo data- 2007-07-08, kurį 2007-07-11 taikinamajame posėdyje pateikė nuteistasis J. J., kuriame V. V. nurodė konflikto, įvykusio tarp M. ir J. J. prieš 4-5 metus aplinkybes, tačiau nenurodė, kad matė šioje byloje nagrinėjamą konfliktą (b.l. 17).

Esant šioms aplinkybėms, liudytojos V. V. parodymai, kaip visiškai prieštaraujantys byloje surinktų įrodymų visetui, apylinkės teismo buvo visiškai pagrįstai atmesti ir jais priimant skundžiamą nuosprendį nesivadovauta.

Kaip minėta, liudytoja E. J. apie konflikto aplinkybes bei J. J. veiksmus parodė analogiškai kaip ir J. J.. Tačiau ir šios liudytojos parodymų nėra pagrindo vertinti kaip patikimų, kadangi ji yra nuteistojo žmona, niekas, išskyrus nuteistąjį J. J. neparodė ją buvusius įvykio vietoje, be to, kaip matyti iš pirmos instancijos teisiamojo posėdžio protokolo, šią liudytoją J. J. nurodė ir paprašė ją apklausti teisiamajame posėdyje tik 2007-10-01, nors teisiamasis posėdis byloje prasidėjo 2007-07-23, tačiau šio posėdžio metu apie tai, kad įvykio liudytoja yra jo žmona, neužsiminė. Todėl kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, visiškai pagrįstai atmetė kaip prieštaraujančius įrodymų visetui ir liudytojos E. J. parodymus.

J. J., neigdamas smūgio sudavimą P. M., teigia, kad jis P. M. pastūmė gindamasis, manydamas, kad pastarasis gali prieš jį pavartoti smurtą.

BK 28 str. numato asmens teisę į būtinąją gintį ir tai, jei neperžengiamas ginties ribos, yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti atsakomybė.

Tačiau gintis galima tik nuo akivaizdaus ir realaus pavojingo kėsinimosi. Akivaizdžiu laikomas kėsinimasis, kai žala jau daroma arba yra labai aiški jo grėsmė. Realiu kėsinimasis laikomas, kai jis yra iš tikrųjų, t.y. egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad gintis negalima, kai nėra pakankamo pagrindo tikėtis kėsinimosi ir ginamasi iš baimės ar nepagrįsto įtarumo.

Šiuo atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad J. J. buvo P. M. užpultas ir pastarajam nuo tokio užpuolimo buvo būtina gintis. Tiek nukentėjusysis P. M., tiek liudytojos V. M. ir J.O. Š. parodė, kad prieš J. J. smogiant P. M., šis tik papriekaištavęs J. J. dėl žemės sklypo matavimo ir jokių aktyvių veiksmų nedarė. J. J. parodė, kad P. M. mojavo rankomis prie pat jo veido, todėl jis pamanęs, kad P. M. gali jam smogti. Savo apeliaciniame skunde J. J. taip pat nurodė, kad jam kelią pastojus P. M., jis buvo sutrikęs ir pasimetęs, P. M. jam kėlė baimę, todėl jam ir kilo mintis apsiginti. Taigi akivaizdu, kad minimo konflikto pradžia buvo P. M. pasakyti žodžiai, tačiau jokia akivaizdi grėsmė J. J. iškilusi nebuvo, tuo pačiu nebuvo ir realaus kėsinimosi į J. J. sveikatą, tai buvo ne realus, o tik jo vaizduotėje egzistavęs kėsinimasis. Tokiu būdu nėra pagrindo išvadai, kad J. J., sužalodamas P. M., veikė būtinosios ginties sąlygomis.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apylinkės teismo sprendimas J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. ir jį nubausti, yra visiškai teisėtas ir pagrįstas.

Ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pagal nuteistojo J. J. apeliacinį skundą. Nukentėjusysis P. M. šioje proceso stadijoje naudojosi advokato paslaugomis, už kurias sumokėjo 472 litus. Be to, jis du kartus vyko į teismo posėdžius ir šios kelionės jam kainavo iš viso 106 litus. Visos šios išlaidos yra pagrįstos teismui pateiktais advokato pinigų priėmimo šaknele bei autobusų bilietais ir jos pripažįstamos proceso išlaidomis. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas yra iš esmės visiškai nepagrįstas, nukentėjusiojo prašymas atlyginti jam proceso išlaidas, kurias jis turėjo dėl paduoto apeliacinio skundo, tenkintinas visiškai ir šios išlaidos papildomai priteistinos iš J. J. (BPK 103 str. 1 p., 6 p., 105 str. 1 d., 106 str. 2 d.)

Rezoliucinė dalis

nutarė:

2007 m. lapkričio 27 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti.

Nustatyti, kad 2007 m. birželio 2 d. apie 14 val. 30 min., Utenos rajono (duomenys neskelbtini), ties žemės sklypų tarp (duomenys neskelbtini) namų riba, konflikto metu ranka smogė nukentėjusiajam P. M. į galvą, padarydamas pastarajam kairiojo smilkinio srities sumušimą, pasireiškusį poodine hematoma, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. J. P. M. papildomai 578 litus proceso išlaidų.