- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- e2S-3068-275/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33127-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Pareiškėjas
- L. V.
- Kreditorius
- Luminor Bank AB
- Kategorijos
- 3.1.7.1.4Žyminio mokesčio mokėjimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto Luminor Bank AB atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotojas Luminor Bank AB, antstolis Donatas Kisielius, G. Š.-V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas L. V. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti neteisėtus antstolio Donato Kisieliaus patvarkymus: 2018 m. rugsėjo 26 d., Nr. S-18-174-16686 ir 2018 m. spalio 18 d., Nr. S-18-174 vykdomojoje byloje Nr. 0174/18/01910, kurių pagrindu 2018 m. rugsėjo 26 d. Turto arešto aktu vykdomoje byloje atitinkamai areštavo ir nustatė pareiškėjui (skolininkui) priklausančio nekilnojamojo turto - 0,0831 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, kurio bendras plotas sudaro 296.02 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 850 000,00 Eur sumai už kurią ir ketina pardavinėti varžytinėse pagal išieškotojo (hipotekos gavėjo) AB Luminor Bank, pateiktą vykdomąjį įrašą Nr. 14-4073, išduotą Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro.
2. Skundo reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio Donato Kisieliaus paskelbtas žemės sklypo su gyvenamuoju namu, kurio bendras plotas 296,02 kv. m. ir kiemo statiniais (tvora), esančių adresų (duomenys neskelbtini), varžytynes iki kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymas patenkintas ir sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas pateiktu skundu kelia antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0174/18/01910 teisėtumo klausimą teigdamas, jog organizuojant ir vykdant varžytines buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, sprendė, jog yra tikslinga sustabdyti vykdymo veiksmus iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
4. Suinteresuotas asmuo išieškotojas Luminor Bank AB pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės- pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti; leisti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai. Nurodo, kad teismas nevertino preliminariai skundo pagrįstumo bei skundžiamoje nutartyje nieko nepasisakė dėl realios grėsmės būsimo pareiškėjui galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimo, t. y. pirmosios instancijos teismas nenurodė nei kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis jis remiasi ir kodėl būtent buvo padaryta tokia teismo išvada, kad sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, kad vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nėra absoliutus pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus.
5. Neegzistuoja būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pareiškėjas teigia, kad turto vertė turi būti didesnė, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiškėjui nepateikus jokių jo poziciją pagrindžiančių įrodymų, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo skundo reikalavimus, o tuo pačiu ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, jog byloje esami įrodymai bei kartu su atskiruoju skundu pateikiama skelbimo kopija, patvirtina, jog antstolio nustatyta turto vertė nėra per žema – pats pareiškėjas bando realizuoti namą už žymiai mažesnę kainą, nei yra įkainojęs antstolis – šiuo metu bandoma turtą parduoti už 740 000 EUR. Taigi, pats pareiškėjas savo veiksmais patvirtina, jog antstolio nustatyta turto kaina (850 000 EUR) nėra per žema.
6. Vadovaujantis teismų praktika, turto įkainojimas dar nereiškia, kad būtent už tokią kainą turtas bus realizuotas varžytynėse. Objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi, nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai savaip vertina parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, ir varžytynėse vykstanti konkurencija nustato parduodamo turto realią rinkos kainą. Nagrinėjamu atveju yra svarbi faktinė aplinkybė, kad nors pareiškėjas laiko, jog turto vertė yra didesnė, jis nenurodo asmens (pirkėjo), kuris sutiktų už didesnę kainą įsigyti turtą CPK 704 str. pagrindu. Tai taip pat parodo, kad turto kaina nėra per žema, o pareiškėjas tik vilkina vykdymo procesą.
7. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas sąlygoja Banko nuostolius. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neproporcingai pažeidžia Banko kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus bei išieškotojo, teises ir gina pareiškėjo, kuris piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, interesus.
8. Kadangi skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės pažeidžia Banko turtinius interesus, nes užkerta kelią vykdyti 700 000 EUR viršijančios skolos išieškojimą iš įkeisto turto, tuo atveju, jei skundžiama nutartis būtų panaikinta pirmosios instancijos teismo, prašome leisti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai.
Atsiliepimas
9. Pareiškėjas (skolininkas) L. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjęs pareiškėjo skundą nurodė, kad sprendžia, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10. Kaip matyti iš pridedamo įrodymo AB Telia elektroninio laiško L. V. anksčiau negalėjo gauti 2018-09-26 Turto arešto akto ir 2018 m. rugsėjo 26 d. antstolio D. Kisieliaus patvarkymo telefonu Nr. +370 614 88008, kadangi AB Telia neteikė šiam numeriui paslaugų ir jis buvo atjungtas. Realiai pareiškėjas minėtus dokumentus gavo tik per savo atstovą 2018-10-17. Todėl kitoks termino skaičiavimas laikytinas akivaizdžiu skolininko teisių pažeidimu. Todėl pareiškėjui laiku pateikus motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės, antstolis D. Kisielius neturėjo teisės nepaskyręs ginčo turtui ekspertizės jo rinkos vertei nustatyti, skelbti varžytinių. Pareiškėjui (skolininkui) laiku per CPK 681 str. 3 d. numatytą terminą, antstolis turėjo paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti o neskelbti varžytines. Tad toks pažeidimas yra akivaizdus imperatyvių proceso normų pažeidimas.
11. Bankas nepagrįstai abejoja grėsme būsimo pareiškėjui galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimo ir dėl to taip pat nepagrįstai laiko skundžiamą teismo nutartį nemotyvuota. CPK 182 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismo pripažintų visiems žinomomis aplinkybių įrodinėti nereikia. Kadangi vykdymo procese varžytinių procesas yra smulkiai aprašytas, taip pat yra nustatyti konkretūs terminai ir pasekmės, daugiau nei akivaizdu, jog teismui nesustabdžius varžytinių, o turtą arba pardavus už mažesnę ne jos rinkos kainą, ar turtą pasiėmus Bankui, varžytinės iš naujo negalėtų būti skelbiamos ir pareiškėjas turto nebeatgautų, t. y. jam palankus teismo sprendimas negalėtų būti įgyvendintas. Tad teismui aprašyti CPK VI dalies vykdymo procesų normų, kad pagrįstų visiems žinomų ir pripažintų vykdymo proceso pasekmių, tikrai nebuvo jokio pagrindo. Todėl teismo nutartis yra visiškai pagrįsta ir teisinga.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iki bus išnagrinėtas pareiškėjo L. V. skundas dėl antstolio veiksmų.
13. Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis Donatas Kisielius vykdo vykdomąją bylą pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2015 m. rugsėjo 9 d. išduotą vykdomąjį įrašą išieškotojo Luminor AB naudai. Turto arešto aktu 2018-09-26 buvo areštuotas skolininko L. V. asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas t. y. 0,0831 ha bendro ploto žemės sklypas su gyvenamuoju namu, kurio bendras plotas sudaro 296.02 kv. m. ir kiemo statiniais (tvora), adresu (duomenys neskelbtini). Įkainota areštuota turto bendra - 850 000 Eur vertė. 2018 m. rugpjūčio 3 d. surašytas raginimas įvykdyti sprendimą, L. V. įteiktas 2018 m. rugsėjo 7 d., pakartotinai 2018 m. rugsėjo 11 d. bei 2018 m. rugsėjo 7 d. raginimas įteiktas ir solidariai atsakingai G. Š.-V. Skolininkas L. V. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame nurodo, jog antstolis neteisingai nustatė areštuoto nekilnojamojo turto kainą.
14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimui neįvykdyti. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).
15. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
16. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
17. Šioje byloje skundžiami antstolio veiksmai, susiję su areštuoto turto įkainojimu, skolininkui nesutinkant su antstolio nustatyta verte, bet neteikiant įrodymų, kurie pagrįstų, tokius skolininko teiginius. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo preliminariai nevertino ir nepasisakė dėl skundu reiškiamų reikalavimų pagrįstumo bei galimo palankaus teismo sprendimo, kaip būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi byla buvo išnagrinėta ir skolininko L. V. skundas buvo atmestas. Minėtas procesinis sprendimas nėra įsiteisėjęs, dėl jo yra paduotas atskirasis skundas. Tačiau, teismų praktikoje yra formuojama nuostata, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (pvz., Lietuvos apeliacinio tesimo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014, kt.). Nustatyta faktinė aplinkybė, jog yra išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, pagal anksčiau nurodytą teismų praktiką sudaro prielaidas konstatuoti, jog egzistuoja pagrįstos abejonės dėl galbūt pareiškėjui palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo minėtoje (skundo dėl antstolio veiksmų) byloje. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog nėra būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – tikėtinai pagrįsto reikalavimo.
18. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kurią yra pagrindas naikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
19. Apeliantas pateikęs skundą prašo leisti nutartį vykdyti skubiai, kadangi skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės pažeidžia Banko turtinius interesus, nes užkerta kelią vykdyti 700 000 Eur viršijančios skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Pažymėtina tai, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (LR CPK 339 str.). Atsižvelgiant į tai, būtinumo leisti šią nutartį vykdyti skubiai, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 str., 290-291 str., 316 str., 337 str. 1 d. 2 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo L. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atmesti.