- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-13
- Bylos Nr.
- A-556-2007-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00510-2009-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- J. B., V. K., V. R., A. B., P. N. I., A. M., A. V. S., J. J., D. P., V. J. B., J. K., I. K., M. U., P. M., O. B., E. M., V. D., I. R., M. S., A. V., L. G., L. M., R. A., A. G., I. V., V. Š., A. A., S. S., J. E. S., O. V. S., L. S., S. Š., A. K., V. I., D. I., D. Š., Ž. A., V. A., N. S., K. Š., V. B., P. L., A. N., V. L., A. V. R.
- Trečiasis asmuo
- L. D., V. S., J. N., A. M., S. P., L. A., J. L., I. S., S. N., G. K., A. J., V. L. K., K. A. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kauno
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybei
- Advokatai
- Linas Meškys, Dainius Svirinavičius, Vilija Vaitkutei-Pavan
- Kategorijos
- 14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
dalyvaujant pareiškėjams J. B., V. K., V. R., A. B., P. N. I., A. M., A. V. S., V. R., J. J., D. P., V. J. B., J. K., I. K.,
pareiškėjų atstovams advokatui Dainiui Svirinavičiui, Remigijui Marmai, Pauliui Miliauskui, Justinui Rakauskui, Leonidui Dukauskui, Gediminui Petrauskui,
tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. D., V. S., J. N., A. M., J. N., S. P., L. A., J. L., I. S., S. N., G. K., A. J., V. L. K., K. A. M.,
trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui advokatui Linui Meškiui, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atstovei advokatei Vilijai Vaitkutei-Pavan, G. R. atstovui G. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. U., V. R., P. M., O. B. ir E. M., A. M., D. P., V. D., I. R., J. J., A. M., M. S., J. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. V., M. S., L. G., L. M., R. A., J. J., A. G., I. V., V. J. B., I. K., V. Š., A. A., V. K., D. P., S. S., J. E. S., O. V. S., L. S., I. R., S. Š., A. K., I. K., V. K., V. I., D. I., V. Š., D. Š., Ž. A., V. A., A. V. S., I. R., N. S., K. Š., V. D., V. B., V. R., A. B., P. N. I., J. K., P. L., A. N., J. B., A. M., V. L., A. B., M. U., A. V. R., V. R., P. M., O. B. ir V. B. skundus atsakovui Kauno rajono savivaldybei, tretieji suinteresuotieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, S. A., A. A., L. A., V. A., A. A., M. A., L. A., R. A., N. A., J. A., J. A., L. B., V. B., A. B., J. B., E. B., E. B., G. B., O. B., A. B., O. B., S. B., A. B., V. B., R. B., A. B., B. B., N. B., S. C., A. Č., R. Č., G. Č., V. Č., V. Č., R. D., M. D., V. D., L. D., D. D., K. D., A. D., D. D., K. D., A. D., B. D., L. P. D., I. E., A. E., J. F., A. F., D. F., G. G., M. G., L. G., R. G., J. G., D. G., V. G., B. G., D. G., Z. G., N. G., A. I., R. I., N. I., R. I., G. J., L. J., A. J., H. J., J. J., M. J., J. J., V. J., Č. J., V. J., Z. J., S. J., J. J., K. J., Z. M. J., A. J., G. J., M. J., H. J., D. R. J., A. J., I. O. J., O. V. J., R. K., E. K., K. K., K. K., T. K., V. K., E. K., A. K., N. K., I. K., A. K., A. K., K. K., R. K., A. A. K., K. K., Z. K., G. R. K., G. K., V. K., K. K., O. K., A. K., A. K., J. K., L. K., V. K., V. K., V. K., M. K., L. K., G. K., M. V. K., N. K., V. L. K., J. K., L. K., Z. K., G. K., O. K., V. K., R. K., R. K., D. K., N. L., J. L., J. L., B. L., V. L., E. L., L. L., R. L. (B.), D. L., D. M., A. M., E. M., V. M., J. M., J. M., Z. M., Z. M., E. M., G. M., E. M., R. M., A. M., J. M., K. A. M., P. M., A. M., A. M., L. M., E. M., V. M., V. M., D. M., B. M., D. M., J. M., E. M., J. M., J. M., J. N., N. N., J. N., J. N., V. N., V. E. N., O. N., I. N., B. N., V. N., R. N., T. N., E. V., S. N., I. N., J. N., J. N., M. N., D. N., G. N., V. E. P., R. P., A. R. P., D. P., R. P., L. P., I. P., V. P., A. P., R. P., A. P., S. P., J. P., A. P., R. P., I. P., I. P., B. J. R., E. R., R. R., H. R., V. R., S. R., T. R., A. R., I. R., G. R., V. S., A. S., V. S., V. S., R. S., J. S., N. S., L. S., V. S., V. S., A. S., A. S., H. S., A. S., A. S., A. S., K. S., A. S., J. S., O. S., A. S., E. S., R. S., N. S., I. S., V. S., V. S., J. S., V. M. St., N. A. S., V. S., J. S., G. B. S., V. S., D. Š., G. Š., S. Š., I. Š., I. Š., E. Š., E. Š., I. Š., R. Š., V. Š., E. Š., A. Š., R. Š., R. Š., O. Š., V. T., I. T., P. U., A. Ū., N. U., R. U., S. U., R. U., A. U., B. V., J. V., E. V., E. K. V., G. V., A. V., R. V., A. A. V., S. V., V. V., V. V., M. V., L. V., J. V., Č. V., P. V., L. V., Č. V., J. Z., P. Z., R. Ž., D. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „Rotveda“, uždaroji akcinė bendrovė „Limedika“, uždaroji akcinė bendrovė „Uneta“, UAB „Serigma“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilisa“, Ramučių žemės ūkio bendrovė, akcinė bendrovė „Axis Industries“, uždaroji akcinė bendrovė „Kyvis“, uždaroji akcinė bendrovė „Elinta“, uždaroji akcinė bendrovė „GNBLIT Kaunas Logistics“, uždaroji akcinė bendrovė „Lavisos LEZ terminalas“, uždaroji akcinė bendrovė „Aurantijus“, uždaroji akcinė bendrovė „FEZ IG“, uždaroji akcinė bendrovė „FEZ Terminal“, uždaroji akcinė bendrovė „Ryterna“, uždaroji akcinė bendrovė „Finnfoam“, uždaroji akcinė bendrovė LEZ terminalas dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai V. L., A. B., M. U., A. V. R., V. R., P. M., O. B. ir V. B. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. TS-346 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos specialiojo plano tvirtinimo“ dalį, susijusią su pareiškėjų valdomais žemės sklypais (II t., b. l. 5-8).
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodė, jog siekis paimti prieš pareiškėjų valią žemės sklypus visuomenės poreikiams yra neteisėtas, nepagrįstas ir antikonstitucinis, nes Kauno rajono savivaldybės, Kauno apskrities viršininko administracijos, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB veiksmai, paimant pareiškėjų žemės sklypus tariamiems visuomenės poreikiams, yra sąlygoti atskirų antikonstitucinių Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatų, ir tai sudaro pagrindą ginčijamą sprendimą panaikinti. Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 1999-12-02 redakcijos 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog laisvosios zonos teritorija užima 1000 ha, o jos ribas nustato šio įstatymo 4 straipsnis; 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos šios zonos teritorijos ribos, o 2 dalyje nurodyta, kad zonos teritorijos ribų schema, pateikta kaip Įstatymo priedas, yra neatskiriama šio įstatymo dalis. Įstatymo paskutinės redakcijos (2005-06-21 Nr. X-262) 3 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad zonos teritorija užima 534 ha. Minėtosios įstatyminės normos prieštarauja Konstitucijos Preambulės nuostatoms, kuriose įtvirtinti Lietuvos Respublikos atviros, teisingos, darnios, pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principai, o taip pat Konstitucijos 23 straipsnio normoms, įtvirtinančioms, jog nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai, nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Nurodyto įstatymo nuostatos grubiai pažeidžia pareiškėjų nuosavybės teises, o taip pat pastarųjų teisių konstitucinius apsaugos principus, suformuluotus Konstitucijos 23 straipsnyje, todėl, pareiškėjų nuomone, teismas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Įstatymo nuostatų neatitikimo Konstitucijai.
Pareiškėjai A. V., M. S., L. G., L. M., R. A., J. J., A. G., I. V., V. J. B., I. K., V. Š., A. A., V. K., D. P., S. S., J. E. S., O. V. S., L. S., I. R., S. Š., A. K., I. K., V. K., V. I., D. I., V.Š., D. Š., Ž. A., V. A., A. V. S., I. R., N. S., K. Š., V. D., V. B., V. R., A. B., P. N. I., J. K., P. L., A. N., J. B., A. M. prašė panaikinti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. TS-346 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos specialiojo plano tvirtinimo“ (I t., b. l. 10-17; VI t., b. l. 36-45).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartimi bylos sujungtos į vieną (III t., b. l. 78).
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodė, jog skundžiamu sprendimu buvo patvirtintas Kauno laisvosios ekonominės zonos (toliau – ir Kauno LEZ) teritorijos specialusis planas, turint tikslą paimti pareiškėjų ir kitų suinteresuotų asmenų žemės sklypus visuomenės poreikiams. Sprendimas pažeidžia pareiškėjų teises, jų teisėtus lūkesčius, įstatymų saugomus interesus. Kauno LEZ specialiojo plano sprendiniais yra pažeidžiamos pareiškėjų nuosavybės teisės, nes dalies pareiškėjų nuosavybės teisėmis valdomi žemės sklypai specialiojo plano sprendiniais yra suskaidomi į atskirus žemės sklypus, žemės sklypų dalis planuojama paimti visuomenės poreikiams, o pareiškėjams lieka tik mažesni, o kai kurių – visai maži žemės sklypai, kuriuose dėl natūralių gamtos kliūčių (upeliai, pelkės ir kt.) bei dėl įvairių apribojimų (aukštos įtampos linijų zonos, kelių, kitų apsaugos zonų) neįmanoma vykdyti jokios veiklos, todėl tokie sklypai nebepatenkins pareiškėjų poreikių. Pareiškėjai nurodė, jog ginčijamas sprendimas buvo patvirtintas nekompetentingo subjekto. Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnis nustato teritorijų planavimo rūšis ir lygmenis. Nagrinėjamoje byloje ginčijamu sprendimu patvirtinto teritorijų planavimo dokumento rūšis yra specialusis planas (Teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 p.), o lygmuo pagal teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančią instituciją yra Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamas teritorijų planavimo dokumentas (Teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 2 d. 3 p.). Pareiškėjai pagrįstai tikėjosi, kad bus vykdomas Vyriausybės nutarimas Nr. 580 ir Kauno LEZ specialųjį planą tvirtins Kauno apskrities viršininko administracija. Sprendimas priimtas tokios teisės neturinčio subjekto, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte numatytą nepiktnaudžiavimo valdžia principą, ignoruojant Kauno apskrities viršininko administracijos sudarytos darbo grupės nutarimus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos. Tokie atsakovo veiksmai, kai buvo nepaisoma imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir buvo ignoruojami kompetentingų institucijų išaiškinimai, grubiai pažeidžia teisės aktų reikalavimus, todėl yra neteisėti, o priimtas sprendimas turi būti panaikintas. Pareiškėjai nurodė, jog buvo pažeistos sprendimo priėmimo procedūros. Atsakovas pažeidė jo veiklą reglamentuojančio Kauno rajono savivaldybės tarybos reglamento 39 punktą, kadangi nei pareiškėjams, nei kitiems žemės sklypų savininkams, nei seniūnaičiui nebuvo pranešta apie planuojamą svarstyti Kauno LEZ specialųjį planą prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios. Pareiškėjai nurodė, jog priimant sprendimą buvo nesilaikoma Teritorijų planavimo įstatyme 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 3, 4 dalių, 33 straipsnio 2 dalies reikalavimų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 21 punkte numatytų viešumą užtikrinančių procedūrų. Kauno LEZ specialiojo plano svarstymo su visuomene viešo aptarimo metu nebuvo aptarta Kauno LEZ specialiojo plano sprendinių strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, ir taip buvo pažeistos pareiškėjų teisės žinoti, koks yra Kauno LEZ specialiojo plano sprendinių vertinimas. Kauno LEZ specialiojo plano viešo susirinkimo metu buvo pristatytas 2008-11-10 Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB susitarimas dėl privačios žemės Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje paėmimo visuomenės poreikiams procedūros grafiko (šis susitarimas vėliau buvo pakeistas ir sudarytas naujas susitarimas). Kadangi tiek pristatytas susitarimas, tiek ir naujas susitarimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl tokio susitarimo pristatymas viešo susirinkimo metu klaidino pareiškėjus ir pažeidė viešumą užtikrinančių procedūrų esmę bei teisės aktuose įtvirtintus tokios procedūros tikslus. 2009 m. kovo 4 d. vyko viešas susirinkimas, kurio metu turėjo būti aptariami Kauno LEZ specialiojo plano sprendiniai, tačiau organizuojant viešą susirinkimą ir aptariant Kauno LEZ specialiojo plano sprendinius, buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai. Viešas susirinkimas turėjo būti organizuojamas praėjus 15 darbo dienų nuo 2009 m. vasario 12 d. pradėtos viešos ekspozicijos, t. y. ne anksčiau kaip 2009 m. kovo 6 d. Tačiau nagrinėjamu atveju viešoji ekspozicija vyko tik nuo 2009 m. vasario 12 d. iki 2009 m. kovo 4 d. Kadangi 2009 m. vasario 16 d. buvo nedarbo diena, o 2009 m. kovo 4 d. vyko viešas susirinkimas, todėl iš viso vieša ekspozicija truko tik 13 darbo dienų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad Teritorijų planavimo įstatymo nustatytos minimalios terminų ribos viešo svarstymo su visuomene procese yra imperatyvios, todėl jos negali būti keičiamos mažinimo linkme. Tais atvejais, kai žemės sklypai specialiojo plano sprendiniais rezervuojami svarbiems objektams plėtoti, tokių žemės sklypų savininkams turi būti asmeniškai pranešta ne tik apie viešą susirinkimą, bet ir apie susipažinimo su specialiuoju planu, jo svarstymo tvarką, vietą ir laiką. Nagrinėjamu atveju Kauno apskrities viršininko administracija, kaip planavimo organizatorius, privalėjo asmeniškai pranešti pareiškėjams apie viešą ekspoziciją ir viešą susirinkimą, tačiau Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalies nuostatų nebuvo laikomasi. Pareiškėjams apie viešą susirinkimą pranešė ne planavimo organizatorius – Kauno apskrities viršininko administracija, bet planavimo rengėjas – VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas, todėl buvo pažeistos ne tik imperatyvios įstatymo nuostatos, bet ir pareiškėjų teisės tinkamai apginti savo pažeistas teises ir interesus. Pareiškėjos J. J., L. M., L. G. apskritai nebuvo informuotos raštu apie įvyksiantį viešąjį Kauno LEZ specialiojo plano aptarimą. Viešumą užtikrinančių procedūrų pažeidimas laikytinas esminiu, todėl sprendimas turi būti naikinamas. Viešo susirinkimo metu nepristačius strateginio pasekmių aplinkai vertinimo rezultatų, buvo pažeistos pareiškėjų teisės dalyvauti strateginių pasekmių aplinkai vertinime, kaip tai numato 2004 m. rugpjūčio 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 967 patvirtintų Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir SPAV aprašas) 9.3. punktas. Viešo susirinkimo metu buvo skirta tik 30 sekundžių informuoti, jog atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, tačiau neaptarta, kokios tokio vertinimo išvados, kokios galimos neigiamos pasekmės aplinkai. Pareiškėjai taip pat nurodė, jog buvo pažeista valstybinės teritorijų planavimo priežiūros tvarka. Teritorijų planavimo nuostatų 3.1. punktas nustato, kad tais atvejais, kai specialusis teritorijų planavimas yra atliekamas Vyriausybės įgaliotos institucijos, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno LEZ specialiojo plano planavimo organizatorius yra Kauno apskrities viršininko administracija, kaip Vyriausybės įgaliota institucija valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą privalėjo atlikti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Konkrečiu atveju, teritorijų planavimo organizatorius ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija yra vienas ir tas pats subjektas – Kauno apskrities viršininko administracija. Sistemiškai aiškinant Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 34 straipsnio l dalį, 2 dalies 1 punktą, 35 straipsnį, Teritorijų planavimo nuostatų 3.1., 20 punktus bei Tikrinimo aprašo 5, 8 punktus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų organizatorius ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija negali būti vienas ir tas pats subjektas. Pareiškėjų teigimu, valstybinės teritorijų planavimo priežiūros tvarkos pažeidimai lėmė, kad nebuvo tinkamai atlikta Kauno LEZ specialiojo plano dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų kontrolė, nesudarytos įstatymų reikalaujamos sąlygos pareiškėjams apginti pažeistas teises, šie pažeidimai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno rajono savivaldybė prašė pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog pareiškėjai nagrinėjamu atveju neturi subjektinės teisės kreiptis gynybos į teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio prasme, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog ginčijamas sprendimas vienaip ar kitaip pažeidžia pareiškėjų teises ar įstatymų saugomus interesus. Kauno rajono savivaldybės taryba skundžiamu 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. TS-346 patvirtino Kauno LEZ teritorijos specialųjį planą, tačiau šiuo sprendimu nebuvo paimti pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai visuomenės poreikiams. Specialiojo plano patvirtinimas nesukelia pareiškėjams neigiamų pasekmių, neapriboja jų teisių, kadangi specialiuoju planu buvo patvirtintas ir nustatytas tik žemės naudojimo reglamentas. Be to, atsakovo teigimu, Kauno rajono savivaldybė nėra atsakinga už teritorijų planavimo viešumą užtikrinančių procedūrų atitikimą įstatymo reikalavimams, nes Kauno LEZ teritorijos specialiojo plano organizatoriumi buvo Kauno apskrities viršininko administracija, kuri atliko ir teritorijos planavimo dokumento valstybinę priežiūrą. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai pateikus teigiamą išvadą dėl teritorijų planavimo dokumento, Kauno rajono savivaldybei nebuvo pagrindo neteikti planavimo dokumento tvirtinimui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepime bei minėtos institucijos teisių perėmėja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad su pareiškėjų skundu nesutinka. Jų teigimu, pareiškėjai neturi subjektinės teisės ginčyti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, jų teisės ir teisėti lūkesčiai nepažeidžiami. Visa Kauno LEZ teritorija yra išsidėsčiusi išimtinai Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, Kauno LEZ teritorija išsiskiria administraciniu (savivaldybės) bendrumu, todėl Kauno LEZ teritorijos specialusis planas yra rajoninio lygmens, tokio pat lygmens yra ir Kauno rajono savivaldybės bendrasis planas bei Kauno LEZ detalusis planas. Taigi Kauno LEZ specialiojo plano tvirtinimas priskiriamas Kauno rajono savivaldybės tarybos kompetencijai. Nurodė, jog viešo susirinkimo metu, kuris vyko 2009 m. kovo 4 d., strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaita buvo pristatyta, o asmenys, dalyvavę viešame susirinkime, turėjo visas galimybes išsiaiškinti rūpimus klausimus dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekantį subjektą nulemia ne tai, kas atlieka teritorijų planavimą, o tai, kokio lygmens teritorijos planavimas atliekamas, todėl pareiškėjų argumentai, kad teritorijų planavimo priežiūrą turėjo atlikti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nepagrįsti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atsiliepime nurodė, jog ginčijamu specialiuoju planu nėra nuspręsta dėl žemės paėmimo, pareiškėjų teisės nepažeidžiamos, todėl jie neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą. Svarstant Kauno LEZ specialųjį planą buvo užtikrintas viešumas ir suinteresuotų asmenų teisės dalyvauti specialiojo plano svarstymo procese. LR Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 Kauno apskrities viršininko administracijai buvo pavesta vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu organizuoti specialiojo plano parengimo ir patvirtinimo procedūrą, o ne jį tvirtinti, todėl ginčijamą planą kaip rajono lygmens dokumentą patvirtino tinkamas subjektas – Kauno rajono savivaldybė. Žemės sklypų, patenkančių į Kauno LEZ teritoriją, savininkai žinojo apie numatomo 2009 m. rugsėjo 17 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos posėdžio, kuriame buvo nuspręsta priimti skundžiamą sprendimą, darbotvarkę, specialiojo plano valstybinė teritorijų planavimo priežiūra buvo atlikta kompetentingo subjekto, esminių viešumą užtikrinančių procedūrų pažeidimų, kurie būtų nulėmę neteisėto sprendimo priėmimą, nebuvo padaryta, pareiškėjų skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, iš esmės sutiko su Kauno apskrities viršininko administracijos pateiktais argumentais atsiliepime.
Kiti tretieji suinteresuotieji asmenys bei jų atstovai, dalyvavę teismo posėdyje, prašė pareiškėjų skundus patenkinti ir panaikinti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. TS-346. Trečiojo suinteresuoto asmens E. M. atstovas P. M. atsiliepime iš esmės rėmėsi tais pačiais motyvais, kurie išdėstyti pareiškėjų patikslintame skunde.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu (VIII t., b. l. 20-34) pareiškėjų O. V. S., L. S. ir S. S. atžvilgiu administracinę bylą nutraukė. Kitų pareiškėjų skundus atmetė kaip nepagrįstus.
Teismas nustatė, jog ginčas byloje kilo dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. TS-346 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos specialiojo plano tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjai nagrinėjamu atveju turi materialinį teisinį suinteresuotumą ginčijant Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. TS-346, kadangi juo buvo patvirtintas Kauno LEZ specialusis planas, o pareiškėjų nuosavybės teisėmis valdomi žemės sklypai ar jų dalis patenka į Kauno LEZ teritoriją. Ginčo, kad pareiškėjų žemės sklypai patenka į Kauno LEZ teritoriją, šioje byloje nėra. Tačiau tam, kad teisės būtų ginamos teismine tvarka, svarbu nustatyti, ar jos objektyviai buvo pažeistos ginčijamo sprendimo priėmimu, ar padaryti procedūriniai pažeidimai padarė įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Teismas nurodė, kad 1996 m. spalio 22 d. Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu Nr. I-1591 įsteigta Kauno LEZ. 2000 m. rugpjūčio 31 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 44 buvo patvirtintas LEZ detalusis planas. 2006 m. birželio 14 d. LR Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“, kuriuo patvirtino Kauno LEZ teritorijos ribas. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtinta nuostata, jog savivaldybės tarybos kompetencijai priskiriamas savivaldybės lygmens specialiųjų ir detaliųjų planų tvirtinimas. Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentus tvirtina savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius. To paties įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyti teritorijų planavimo lygmenys pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį. Kauno LEZ specialiojo plano III tome nurodyta, jog LEZ teritorijos pagrindinė dalis yra Karmėlavos seniūnijos ribose, o į Neveronių seniūniją patenka tik nedidelis miško fragmentas (I t., b. l. 180). Pagal Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymą bei 2009 m. sausio 29 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-1 patvirtintą Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, Karmėlavos ir Neveronių seniūnijos patenka į Kauno rajono, o ne miesto ribas. Taigi Kauno LEZ teritorija yra išsidėsčiusi išimtinai Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, išsiskiria administraciniu (savivaldybės) bendrumu ir atitinka rajono teritorijų planavimo lygmenį. Rajoninio lygmens yra ir jau patvirtinti Kauno rajono savivaldybės bendrasis planas (2009 m. sausio 29 d. savivaldybės tarybos sprendimas Nr. TS-1) bei Kauno LEZ detalusis planas (2000 m. rugpjūčio 31 d. savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 44). LR Vyriausybė 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 pavedė Kauno apskrities viršininko administracijai, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, parengti ir patvirtinti Kauno LEZ specialųjį planą. Kadangi Teritorijų planavimo įstatymas numato, jog savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentus tvirtina savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius (4 str. 2 d. 5 p.), todėl Kauno rajono savivaldybės taryba pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo normomis, patvirtino Kauno LEZ specialųjį planą. Iš nutarimo Nr. 580 turinio, specialiojo plano aiškinamojo rašto akivaizdu, jog Kauno apskrities viršininko administracijai buvo pavesta organizuoti minėto specialiojo plano rengimo ir tvirtinimo procedūrą, o ne jį tvirtinti, nes priešinga nuostata prieštarautų Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio nuostatoms dėl teritorijų planavimo rūšių ir lygmens (4 str. 1 d. 2 p., 2 d. 5 p.), valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą reglamentuojančioms normoms (Teritorijų planavimo įstatymo 34 str. 1 d., 2 d. 2 p. bei 35 str. 1, 2 ir 3 p.), savivaldybės tarybos kompetencijai, įtvirtintai Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punkte. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų taikymo aspektu padarė išvadą, jog ginčijamą aktą patvirtino kompetentingas subjektas. Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. gegužės 27 d. pasitarime priimti nutarimai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2009 m. liepos 24 d. rašte Nr. (6.5)-2D-1706 išdėstyti nurodymai, Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje teikimas, kuris nebuvo išnagrinėtas teismine tvarka, negali pakeisti, padaryti įtakos viešojo administravimo subjekto kompetencijai, kurią nustato pirmiau nurodytos Teritorijų planavimo įstatymo normos. Teismas taip pat nurodė, kad specialiuoju planu nėra sprendžiami su nuosavybės teisėmis į žemės sklypus susiję klausimai, nėra vykdomos žemės sklypų paėmimo procedūros ar sprendžiami atlyginimo dydžiai už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus, todėl specialusis planas pagal savo turinį bei esmę negali pažeisti ir nepažeidžia pareiškėjų nuosavybės teisių į žemės sklypus (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 27 d.). Pareiškėjų argumentas dėl kai kurių sklypų „suskaidymo“, ribų neatitikimo taip pat nepagrįstas, kadangi Kauno LEZ teritorijos ribos yra patvirtintos LR Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580, todėl žemės sklypų „suskaidymas“ yra nulemtas ne Kauno LEZ specialiojo plano sprendinių, o minėto LR Vyriausybės nutarimo, kurio teisėtumas neginčijamas, todėl žemės sklypų, suskaidymo, ribų klausimas nėra ginčijamo akto dalykas bei teisinė pasekmė. Kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, žemės paėmimo procedūra jau yra pradėta ankstesnių dėl LEZ teritorijos priimtų administracinių aktų pagrindu, dėl kai kurių sklypų paėmimo vyksta ginčas teisme (II t., b. l. 28-36, 64), todėl pareiškėjų argumentai, teigiant, jog ginčijamas aktas yra žemės paėmimo procedūros pagrindas, pripažintini nepagrįstais. Teismas pažymėjo, jog konkretūs specialiojo plano sprendiniai administracinėje byloje neginčijami. Ginčijamu įsakymu rekomenduojama Kauno apskrities viršininko administracijai tiems žemės savininkams, kurių sklypus Kauno LEZ teritorijos riba padalija ir dėl to ne visas žemės sklypas bus paimamas visuomenės poreikiams, atsižvelgti į savininkų patiriamus nuostolius (4 p.), taigi įsakymu, priešingai nei teigia pareiškėjai, rekomenduojama įvertinti būsimus nuostolius, o ne apribojama jų nuosavybės teisė. Žemės paėmimo procedūros tvarką nustato Žemės įstatymo 46-47 straipsniai, todėl šie klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjai pirmiau nurodytų teiginių dėl jų pažeistų teisių nepagrindė jokiais įrodymais, todėl jų nurodytos aplinkybės administracinėje byloje yra neįrodytos (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p.). Teismas pažymėjo, jog iš Kauno LEZ teritorijos specialiojo plano IV tome „Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas“ 2 priede „Visuomenės informavimas“ esančių laikraščių iškarpų bei internetinių svetainių išrašų matyti, jog apie Kauno LEZ teritorijos specialiojo plano SPAV buvo pranešta spaudoje ir internete, taip pat daugiau nei prieš mėnesį pranešta apie viešą susipažinimą su Kauno LEZ teritorijos specialiojo plano SPAV, tačiau, kaip patvirtina tame pačiame priede esantis protokolas, viešajame susipažinime nedalyvavo nei vienas žemės sklypų, patenkančių į Kauno LEZ teritoriją, savininkas, todėl pagrįstai 2008 m. gegužės 8 d. Visuomenės pasiūlymų dėl Kauno LEZ specialiojo plano SPAV teikimo pažymoje konstatuota, jog visuomenės pasiūlymų dėl Kauno LEZ specialiojo plano SPAV nebuvo gauta. Teismas konstatavo, jog pareiškėjų teisės žinoti, koks yra Kauno LEZ specialiojo plano sprendinių vertinimas, nebuvo pažeistos, priešingai – pareiškėjams buvo sudarytos sąlygos įgyvendinti savo teises, t. y. susipažinti su Kauno LEZ specialiojo plano sprendiniais, Kauno LEZ specialiojo plano sprendinių SPAV ataskaita, teikti dėl jos pasiūlymus ir net aptarti viešo susirinkimo metu. Teismas pažymėjo, jog Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai nenumato specialiojo plano sprendinių strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos viešo aptarimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokia pareiga neįvykdyta ir nėra pagrindo teigti, jog dėl to buvo pažeistos pareiškėjų teisės tinkamai dalyvauti Kauno LEZ specialiojo plano viešame aptarime. Skunde nurodyta aplinkybė, jog Kauno LEZ specialiojo plano Viešo susirinkimo metu buvo pristatytas 2008 m. lapkričio 10 d. Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB susitarimas dėl privačios žemės Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje paėmimo visuomenės poreikiams procedūros grafiko, kuris vėliau buvo pakeistas ir sudarytas 2010 m. vasario 8 d. Susitarimas dėl privačios žemės Kauno LEZ paėmimo visuomenės poreikiams procedūros grafiko Nr. 4FS-31-(6.32), teisėjų kolegijos nuomone, neturėjo neigiamos įtakos procedūrų viešumui ir pareiškėjų teisėms, kadangi byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kad paskelbta informacija neatitiktų tikrovės, būtų klaidinamo pobūdžio. Teisėjų kolegija sutiko su pareiškėjų argumentu, jog buvo pažeistas Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytas terminas, tačiau pažymėjo, kad nukrypimas nuo minėto termino šiuo atveju nežymus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai aktyviai dalyvavo Kauno LEZ specialiojo plano rengimo procese, apie Kauno LEZ specialiojo plano rengimą nuolat buvo pateikiama informacija spaudoje, internete, pareiškėjai buvo informuojami raštu ir pan., 2009 m. kovo 4 d. viešame susirinkime dalyvavo 112 dalyvių, taip pat ir didžioji dalis pareiškėjų bei trečiųjų suinteresuotųjų asmenų, susirinkimo metu taip pat buvo galima susipažinti su parengtais Kauno LEZ specialiojo planavimo dokumentais, be to, iki šio susirinkimo vieša ekspozicija vyko 13 darbo dienų, todėl nenustatyta, jog aptartas nežymus Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkto pažeidimas turėjo (galėjo turėti) įtakos priimto sprendimo teisėtumui. Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog skelbimas apie pradedamą rengti Kauno LEZ teritorijos specialųjį planą buvo iškabintas Karmėlavos seniūnijos skelbimų lentoje 2007 m. liepos 4 d. ir publikuotas Kauno rajono laikraštyje „Naujos Tėviškės žinios“ 2007 m. liepos 10 d. Nr. 124. Skelbimas, kad parengta Kauno LEZ teritorijos specialiojo plano koncepcija, publikuotas Kauno rajono savivaldybės tinklalapyje 2008 m. gruodžio 30 d. Skelbimas apie tai, kad prasideda parengtų Kauno LEZ teritorijos specialiojo plano sprendinių viešas aptarimas, buvo paskelbtas Kauno rajono savivaldybės tinklalapyje 2009 m. sausio 19 d., Karmėlavos seniūnijos skelbimų lentoje ir Kauno rajono laikraštyje „Naujos Tėviškės žinios“ 2009 m. sausio 21 d. Nr. 12 (Kauno LEZ teritorijos specialusis planas, V t., 1 dalis „Viešo svarstymo ataskaita“, b. l. 4-22). Byloje taip pat yra duomenys (Kauno LEZ teritorijos specialusis planas, V t., 1 dalis „Viešo svarstymo ataskaita“, b. l. 5, 24-38), jog apie tai, kad prasideda parengtų Kauno LEZ teritorijos specialiojo plano sprendinių viešas aptarimas, ir informacija apie viešo svarstymo procedūras bei planuojamą viešo susirinkimo datą į planuojamą Kauno LEZ teritoriją patenkančių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, taip pat suinteresuotoms institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms 2009 m. sausio 21 d. buvo išsiųsti 366 registruoti laiškai, supažindinantys su parengtų Kauno LEZ specialiojo plano sprendimų pristatymo visuomenei tvarka. Tai, kad registruotus laiškus apie viešo svarstymo procedūras žemės sklypų valdytojams ir naudotojams siuntė ne planavimo organizatorius – Kauno apskrities viršininko administracija, bet planavimo rengėjas – VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas, nėra esminis pažeidimas. Teisėjų kolegijos nuomone, svarbiausia yra tai, kad pareiškėjams buvo pranešta apie Kauno LEZ specialiojo plano viešą ekspoziciją ir viešą svarstymą, o ne tai, kuris subjektas tokį pranešimą pateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjams, asmeniškai gavus pranešimus, buvo sudarytos visos galimybės pasinaudoti teisėmis teikti pasiūlymus, reikšti pastabas ar pretenzijas dėl specialiojo planavimo. Byloje taip pat nustatyta, jog žemės sklypų valdytojams ir naudotojams laiškai buvo siunčiami jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Informacija apie deklaruotas gyvenamąsias vietas buvo gauta iš Gyventojų registro tarnybos. Dalis laiškų (28 laiškai) grįžo nepasiekę adresato. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 20.3 punkte numatyta, jog parengus teritorijų planavimo dokumento projektą, planavimo organizatorius raštu praneša apie viešo svarstymo procedūras žemės sklypų valdytojams ir naudotojams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu. Kauno LEZ specialiojo plano V tomo 2 dalyje „Viešojo svarstymo ataskaita“ 20 priedo „Gyventojų registro tarnybos informacija apie žemės sklypų savininkų (naudotojų) deklaruotas gyvenamąsias vietas“ 354 psl. (128 numeris) yra nurodyta, kad J. J. „gyvenamosios vietos nedeklaravo“. Be to, kaip patvirtina Kauno LEZ teritorijos specialiojo plano „Viešo svarstymo ataskaita“ (V t., 1 dalis, b. l. 64), J. J. pateikė pasiūlymą dėl Kauno LEZ specialiojo plano, todėl pareiškėja pasinaudojo teisėmis, jas realizavo. Į planuojamą Kauno LEZ teritoriją patenkančių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, taip pat suinteresuotoms institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms 2009 m. sausio 21 d. išsiųstų registruotų laiškų sąrašo 184 eilės numeriu nurodyta, jog toks laiškas buvo išsiųstas L. G. adresu (duomenys neskelbtini). (Kauno LEZ teritorijos specialusis planas, V t., 1 dalis „Viešo svarstymo ataskaita“, b. l. 30), todėl nepagrįstas pareiškėjų teiginys, jog L. G. nebuvo tinkamai informuota. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, konstatavo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai L. M. būtų pranešta raštu, todėl priėjo prie išvados, jog buvo padarytas Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje numatytas pažeidimas. Tačiau byloje esantys laikraščių nuorašai bei internetinių svetainių išrašai patvirtina, jog informacija, susijusi su Kauno LEZ specialiojo plano rengimu bei tvirtinimu, buvo nuolat skelbiama viešai. Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje nėra duomenų, jog būtų buvęs paskelbtas ginčijamo sprendimo projektas Kauno rajono savivaldybės tarybos reglamento 39 punkte nustatyta tvarka, tačiau 2009 m. rugsėjo 15 d. žemės savininkų susirinkimo protokolo turinys (III t., b. l. 57 -60) patvirtina, jog apie 2009 m. rugsėjo 17 d. Kauno LEZ specialiojo plano svarstymą jiems buvo žinoma, todėl šis pažeidimas neturėjo esminės įtakos pareiškėjų teisėms. Teismas nurodė, kad pareiškėjai turi teisę teismine tvarka ginti tik savo interesus (ABTĮ 5 str. 1 d.), jie nėra įgalioti atstovauti visiems tarybos nariams, gyventojams, bendruomenei, todėl argumentai dėl minėtų subjektų teisių pažeidimo nėra pagrįsti. Teismas konstatavo, kad Kauno apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Teritorijų planavimo nuostatų 3.2. punktu, pagrįstai atliko Kauno LEZ specialiojo plano valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą, surašydama 2009-06-23 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP-1122 (I t., b. l. 126). Tai, jog specialiojo plano organizatorius buvo Kauno apskrities viršininko administracija, o prieš tvirtinant jį tikrino Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyrius, teisėjų kolegijos vertinimu, teisės aktų reikalavimai ir pareiškėjų interesai nebuvo pažeisti. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog nuosavybės teisė nėra absoliuti. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ir teisines priemones (nuosavybės paėmimo tvarką ir sąlygas), kurias teisėtai naudojant leidžiama iš asmens paimti jam priklausančią nuosavybę. Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymu (1995 m. birželio 28 d. Nr. I-976) buvo nustatyta laisvųjų ekonominių zonų steigimo, funkcionavimo Lietuvos Respublikoje tvarka, minėto įstatymo 6 straipsnyje reglamentuotas LEZ valdymas, nustatant, jog zonos valdymo bendrovė yra juridinis asmuo, kuri veikia pagal Akcinių bendrovių įstatymą, todėl pareiškėjų abejonės dėl Kauno LEZ valdymo UAB dalyvavimo LEZ valdyme yra nepagrįstos, nes ši funkcija jai pavesta įstatymo, remiantis kuriuo bei vėliau priimtais teisės aktais (Kauno LEZ įstatymu, Vyriausybės nutarimu Nr. 580) atsirado teisėtas pagrindas ginčo sklypus panaudoti visuomenės poreikiams LEZ įstatymu numatytai veiklai. Teismas padarė išvadą, jog Konstitucijos 23 straipsnio nuostatos bei pareiškėjų teisėti lūkesčiai nėra pažeisti, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl minėtų teisės aktų atitikimo Konstitucijai, todėl kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra pagrindo. Teismas priėmė pareiškėjų O. V. S., L. S. ir S. S. atsisakymą nuo skundo, nustačius, kad jis neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia pareiškėjų ir kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų interesų, jų atžvilgiu byla nutraukė (ABTĮ 101 str. 3 p.). Teismas išaiškino, jog bylą nutraukus, kreiptis į teismą dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, tarp tų pačių šalių nebegalima (ABTĮ 102 str.). Trečiųjų suinteresuotų asmenų D. M., E. Š., V. E. N. prašymą dėl jų nelaikymo trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nepatenkino (ABTĮ 48 str. 2 d.).
III.
Pareiškėjai M. U., V. R., P. M., O. B. apeliaciniu skundu (VIII t., b. l. 189-197) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjų M. U., V. R., P. M. ir O. B. ir priimti naują sprendimą, kuriuo šių pareiškėjų skundą patenkinti; kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo (1996-10-22 Nr. I-1591) 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, šio įstatymo 1999-12-02 redakcijos (Nr. VIII-1457) 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, šio įstatymo 2005-06-21 redakcijos (Nr. X- 262) 3 straipsnio 1 dalies normos, o taip pat, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“, LR Vyriausybės 2007 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 464 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1094 ,,Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“ pakeitimo“ dalys, kiek visos jos aktualios pareiškėjų nuosavybės teisėms į minėtuosius jų žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje ((duomenys neskelbtini)), atitinka Konstitucijos Preambulę (ir konkrečiai – joje suformuluotus Lietuvos Respublikos atviros, teisingos, darnios visuomenės ir teisinės valstybės principus – Preambulės 7 d.), o taip pat Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalį (Nuosavybė neliečiama), 2 dalį (Nuosavybės teises saugo įstatymai), 3 dalį (Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama); šią administracinę bylą apeliacijoje sustabdyti, kol Konstituciniame Teisme nebus baigta nagrinėti atitinkama byla pagal prašomą kreipimąsi.
Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia tuo, kad po Įstatymo priėmimo tų žemės sklypų savininkais pareiškėjai buvo ir tebėra tik formaliai, t. y. pareiškėjų nuosavybės teisė į jiems priklausančius žemės sklypus (teisė disponuoti, naudotis, valdyti tuos žemės sklypus) yra pažeista. Pareiškėjai negalėjo ir negali jame vykdyti statybos darbų, be to, apribotas jų disponavimas ta žeme (negali pilnavertiškai niekam jos perleisti, niekas po įstatymo priėmimo iš jų tos žemės nebūtų pirkęs ir nepirktų abi šalis tenkinančiu būdu). Pareiškėjų manymu, yra iš esmės neteisingas ir ydingas, prieštaraujantis Konstitucijai Kauno laisvosios ekonominės zonos kūrimas, remiantis minėtuoju Įstatymu, į jos teritoriją inkorporuojant ir pareiškėjams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, taip iš karto pažeidžiant jų nuosavybės teises. Kadangi pagal anksčiau minėtuosius LR Vyriausybės nutarimus atsakovų žemės sklypai, kuriuos Kauno apskrities viršininko administracija siekia paimti iš pareiškėjų, kurie įeina į Kauno LEZ detalųjį planą, patvirtintą atsakovo Kauno rajono savivaldybės sprendimu, patenka į LR Vyriausybės patvirtintą Kauno laisvosios ekonominės zonos teritoriją, tų LR Vyriausybės nutarimų dalis, aktuali minėtiesiems pareiškėjų žemės sklypams (esantiems (duomenys neskelbtini)), kelia abejonių dėl atitikimo toms pačioms Lietuvos Konstitucijos normoms, kurioms, pareiškėjų įsitikinimu ir teigimu, neatitinka ir juos (pareiškėjus) liečiančios Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. I-1591 (1996-10-22) normos. Tos abejonės faktiniai pagrindai iš esmės yra taip pat tie patys, kaip ir dėl Įstatymo atitikimo Konstitucijai.
Šalies argumentai
Pareiškėjai E. M., A. M., D. P., V. D., I. R., J. J., A. M., M. S., J. B. apeliaciniu skundu (IX t., b. l. 14-34) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. TS-346 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos specialiojo plano tvirtinimo“; kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar LR Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“ 1 dalis, ta apimtimi, kad patvirtina Kauno laisvosios ekonominės zonos ribas, kurios pažeidžia žemės savininkų teises, suskaidydamos žemės sklypus ir žemės savininkams palikdamos tik mažus žemės sklypus, kuriuose dėl natūralių gamtos kliūčių (upeliai, pelkės ir kt.) bei dėl įvairių teisinių apribojimų (aukštos įtampos linijų zonos, keliai, įvairios kitos apsaugos zonos) nėra įmanoma vykdyti jokios veiklos, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui; kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar LR Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo piano rengimo“ 1 dalis, ta apimtimi, kad paveda Kauno apskrities viršininko administracijai parengti ir patvirtinti Kauno LEZ specialųjį planą, neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsniui ir Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktui bei Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktui, 34 straipsnio 1 daliai ir 35 straipsniui.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia tuo, kad atsakovas neturėjo kompetencijos patvirtinti Kauno LEZ specialiojo plano. Teritorijų planavimo rūšys ir lygmenys yra atskiri ir nepriklauso vienas nuo kito (t. y. jeigu nustatytas rajono lygmuo pagal planuojamos teritorijos dydį, tai dar nereiškia, kad tvirtinanti institucija yra atitinkama savivaldybė). Nagrinėjamoje byloje ginčijamu sprendimu patvirtinto teritorijų planavimo dokumento rūšis yra specialusis planas (Teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 p.), lygmuo pagal planuojamos teritorijos dydį yra rajono lygmuo (Teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 3 d. 3 p.). Teismas klaidingai taikė ir aiškino Teritorijų planavimo įstatymo normas. Vien tik dėl to, kad Kauno LEZ specialusis planas yra rajono lygmens pagal planuojamos teritorijos dydį ir ši teritorija patenka į atsakovo veiklos teritoriją, dar nereiškia, kad pagal tvirtinančią instituciją Kauno LEZ specialusis planas yra savivaldybės lygmens. Kauno LEZ teritorija nėra paprasta teritorija, kuri patenka į atsakovo veiklos teritoriją. Ši teritorija yra sukurta priimant specialų Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymą. Būtent Vyriausybė, priimdama nutarimą, įgyvendino Įstatymo reikalavimus ir nustatė Kauno LEZ ribas. Vyriausybė įpareigojo Kauno apskrities viršininko administraciją (toliau – ir KAVA), vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, parengti ir patvirtinti Kauno LEZ specialųjį planą. Dėl šios priežasties Kauno LEZ specialiojo plano lygmuo pagal teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančią instituciją yra Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamas teritorijų planavimo dokumentas (Teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 2 d. 3 p.). Todėl Kauno LEZ specialųjį planą buvo aiškiai pavesta tvirtinti KAVA. Kitoks aiškinimas prieštarautų Teritorijų planavimo įstatymui ir nepagrįstai susiaurintų Vyriausybės teises teritorijų planavimo kontekste, kurios numatytos specialiu Įstatymu. Viešojo administravimo srityje viešojo administravimo subjektai turi vadovautis išskirtinai įstatymais bei kitais teisės aktais, ir negali būti kalbama apie susiformavusią praktiką. Tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad Kauno LEZ specialusis planas pagal tvirtinančią instituciją yra savivaldybės lygmens, tada tektų konstatuoti, kad nutarimas, pagal kurio nuostatas Kauno LEZ specialusis planas pagal tvirtinančią instituciją yra Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamas teritorijų planavimo dokumentas, prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio ir Savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktui. Sistemiškai aiškinant Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 34 straipsnio 1 dalį ir 35 straipsnį, darytina išvada, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentų organizatorius ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija negali būti vienas ir tas pats subjektas. Kauno LEZ specialiuoju planu, o ne Vyriausybės nutarimu buvo apribotos pareiškėjų nuosavybės teisės, t. y. jų žemės sklypai buvo rezervuoti visuomenės poreikiams. Tokias išvadas patvirtina ir Žemės įstatymo 45 straipsnis, pagal kurio nuostatas žemė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik jeigu tai yra numatyta specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose. Kauno LEZ specialiajame plane nenumačius paimti visuomenės poreikiams ir mažų bei menkaverčių apeliantų sklypų dalių, tokia žemė pagal galiojantį Žemės įstatymą negalės būti paimama visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės turinį (valdyti, naudoti ir disponuoti), darytina išvada, kad visuomenės poreikiams numačius paimti tik tas žemės sklypų dalis, kurios nėra apribotos gamtinėmis ir teisinėmis kliūtimis, o apeliantams paliekant žemės sklypus, kuriuose neįmanoma vykdyti jokios veiklos, yra pažeidžiamos jų nuosavybės teisės. Taip pat prie tokių žemės sklypų dalių nėra numatyti ir suprojektuoti privažiavimai, todėl apeliantai negalės prieiti ir naudotis jų nuosavybės teisėmis priklausančiais sklypais. Pagal Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d. nutarimą tokiu atveju, jeigu teisė taip apribojama, kad jos įgyvendinti pasidaro neįmanoma, jeigu teisė suvaržoma peržengiant protingai suvokiamas ribas arba neužtikrinamas jos teisinis gynimas, tai tokiu atveju būtų pagrindo teigti, jog pažeidžiama pati teisės esmė, o tai tolygu šios teisės neigimui. Pažymi, kad organizuojant viešą susirinkimą ir aptariant Kauno LEZ specialiojo plano sprendinius buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai. Teismas visiškai neanalizavo ir netyrė apeliantų pateiktų įrodymų (išrašo iš gyventojų registro, pateikto kartu su pareiškėjų 2010 m. birželio 8 d. prašymu), kuriame aiškiai nurodyta, kad J. J. savo gyvenamąją vietą deklaravo dar (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat rėmėsi J. J. pateiktu 2009 m. vasario 24 d. pasiūlymu ir konstatavo, kad ji savo teisėmis pasinaudojo ir jas realizavo. Tačiau teismas visiškai netyrė šio pasiūlymo turinio. Šiame pasiūlyme J. J. informavo KAVA, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie viešą susirinkimą ir viešą ekspoziciją, dėl to prašo pakartoti viešojo svarstymo procedūrą. Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio pažeidimas laikytinas esminiu net ir tuo atveju, jeigu bent vienas žmogus nebuvo informuotas apie jo nuosavybės rezervavimą visuomenės poreikiams. Tai reiškia, kad L. M. nuosavybės teisės buvo apribotos pažeidžiant įstatymus, o pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo praktiką teisinėje valstybėje nuosavybės teisės ribojimai, pažeidžiant įstatymus, yra negalimi. Apeliantų nuomone, viešo susirinkimo metu buvo pristatytas Susitarimas, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Viešo susirinkimo metu pristatant Susitarimą apeliantai buvo suklaidinti, todėl viešo susirinkimo tikslas nebuvo pasiektas. Apeliantai nebuvo supažindinti su Kauno LEZ specialiojo plano strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita. Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija) 6 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad skirtingiems visuomenės dalyvavimo procedūrų etapams įgyvendinti numatomi pagrįsti terminai, suteikiantys pakankamai laiko pagal 2 dalies nuostatas visuomenei informuoti, jai pasirengti ir veiksmingai dalyvauti priimant sprendimus aplinkosaugos srityje. Kauno LEZ specialiojo plano strateginių pasekmių aplinkai vertinimas atliktas pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas. 2010 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu teismui buvo pateikti detalūs argumentai ir įrodymai, kad apie Kauno LEZ specialiojo plano strateginių pasekmių aplinkai vertinimą apeliantams nebuvo pranešta pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus. Nevertindamas ir netirdamas pateiktų įrodymų, teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį ir 86 straipsnio 2 ir 3 dalis. Nurodo, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliko tokios teisės neturintis subjektas. Teismas visiškai nevertino ir netyrė apeliantų argumentų dėl valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos vengimo nagrinėti jų skundus. Pažymi, kad teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė ABTĮ įtvirtintus imperatyvius reikalavimus. Apeliantams nebuvo sudarytos galimybės tinkamai apginti savo teises (ABTĮ 53 str. 2 d.). 2010 m. rugsėjo 9 d. vykusio posėdžio metu į Kauno apygardos administracinio teismo salę netilpo visi apeliantai ir kiti žemės savininkai, kurie buvo proceso dalyviai. Dėl šių priežasčių proceso dalyviai negalėjo tinkamai apginti savo pažeistų teisių. Teismas viso teismo posėdžio metu nesinaudojo teismo posėdžio salėje buvusiomis techninėmis priemonėmis (mikrofonais), todėl didelė dalis proceso dalyvių, buvusių teismo koridoriuje, negirdėjo, ką kalba teismas, taip pat negalėjo išreikšti savo pozicijos. Todėl buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teismas netyrė ir nevertino didelės dalies apeliantų pateiktų argumentų ir įrodymų, todėl nebuvo pagrįstai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertintas ir išnagrinėtas bylos aplinkybių visetas, taip pažeidžiant imperatyvias ABTĮ nuostatas.
Pareiškėjai V. Š., D. Š., Ž. A., V. A., L. G., V. B., V. K., V. J. B., S. Š., S. S., K. Š., A. K., I. K., A. M., A. G., I. V., V. Š., A. A., V. R., A. B., P. N. I., J. K., I. K., V. K., V. I., D. I., N. S., J. E. S., O. V. S., L. S., I. R. prisideda prie E. M., A. M., D. P., V. D., I. R., J. J., A. M., M. S., J. B. apeliacinio skundo.
Tretieji suinteresuoti asmenys J. S., A. V., V. S., T. R., I. P., Č. V., L. M., V. S., L. V., L. N., D. D., A. I., R. Š., A. P., S. A., A. A., M. A., J. A., A. B., G. Č., V. Č., M. D., L. D., D. D., K. D., B. D., I. E., A. E., J. F. R. G., G. J., J. J., Č. J., Z. J., D. R. J., A. J., V. K., A. K., A. K., K. K., R. K., A. A. K., K. K., G. R. K., G. K., K. K., A. K., A. K., J. K., V. K., M. V. K., O. K., J. K., Z. K., B. L., D. L., E. L., L. L., Z. M., E. M., J. M., K. A. M., J. M., E. M., J. N., V. N., B. N., V. N., R. N., E. V., S. N., I. N., J. N., J. N., D. N., V. P., R. P., R. R., V. S., A. S., A. S., O. S., E. S., J. V., I. Š., I. Š., A. Š., R. Š., V. T., A. U., G. V., B. S., V. S., E. B. prisideda prie E. M., A. M., D. P., V. D., I. R., J. J., A. M., M. S., J. B. apeliacinio skundo.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno rajono savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (IX t., b. l. 109-119; 173-179) prašo atmesti apeliacinius skundus ir Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Pareiškėja E. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (IX t., b. l. 103-105) palaiko visus 2010 m. spalio 4 d. apeliacinio skundo argumentus tiek, kiek jie neprieštarauja E. M. pateiktame apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai ir argumentams.
Pareiškėjas A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (IX t., b. l. 129-131) palaiko visus 2010 m. spalio 4 d. apeliacinio skundo argumentus tiek, kiek jie neprieštarauja A. M. pateiktame apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai ir argumentams.
Pareiškėja J. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą (IX t., b. l. 132-134) palaiko visus 2010 m. spalio 4 d. apeliacinio skundo argumentus tiek, kiek jie neprieštarauja jos pateiktame apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai ir argumentams.
Pareiškėja D. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą (IX t., b. l. 135-137) palaiko visus 2010 m. spalio 4 d. apeliacinio skundo argumentus tiek, kiek jie neprieštarauja jos pateiktame apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai ir argumentams.
Pareiškėjas V. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą (IX t., b. l. 138-140) palaiko visus 2010 m. spalio 4 d. apeliacinio skundo argumentus tiek, kiek jie neprieštarauja jo pateiktame apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai ir argumentams.
Pareiškėjas J. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (IX t., b. l. 141-143) palaiko visus 2010 m. spalio 4 d. apeliacinio skundo argumentus tiek, kiek jie neprieštarauja jo pateiktame apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai ir argumentams.
Pareiškėja I. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą (IX t., b. l. 144-146) palaiko visus 2010 m. spalio 4 d. apeliacinio skundo argumentus tiek, kiek jie neprieštarauja jos pateiktame apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai ir argumentams.
Pareiškėja M. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (IX t., b. l. 147-149) palaiko visus 2010 m. spalio 4 d. apeliacinio skundo argumentus tiek, kiek jie neprieštarauja jos pateiktame apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai ir argumentams.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus (IX t., b. l. 87-93; 152-158; 159-171) prašo pareiškėjų M. U., V. R., P. M., O. B. ir V. D., J. J., D. P., A. M., E. M., A. M., M. S., J. B., I. R. apeliacinius skundus atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atsiliepimu į apeliacinius skundus (IX t., b. l. 82-85; 183-190) prašo pareiškėjų M. U., V. R., P. M., O. B. ir I. R., V. D., M. S., J. J., D. P., A. M., E. M., J. B., A. M. apeliacinius skundus atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš M. U., V. R., P. M. ir O. B. patirtas atstovavimo išlaidas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Kauno LEZ kūrimas nėra niekaip susijęs su žemės sklypų paėmimu trečiųjų asmenų tikslams ar interesams. Pareiškėjų nedalyvavimas Kauno LEZ įstatymo priėmimo procese neturi ir negali turėti jokios įtakos Kauno LEZ įstatymo konstitucingumui. Tvirtinant Kauno LEZ specialųjį planą nebuvo jokių esminių procedūrinių pažeidimų, turinčių reikšmės ginčijamo sprendimo teisėtumui. Svarstant Specialųjį planą buvo užtikrintas viešumas ir suinteresuotų asmenų teisės dalyvauti Specialiojo plano svarstymo procese. SPAV ataskaita visuomenei pristatyta teisės aktų nustatyta tvarka. Specialiojo plano valstybinė teritorijų planavimo priežiūra buvo atlikta tinkamai ir teisėtai. Kauno LEZ įstatymo bei Vyriausybės nutarimų normos neprieštarauja Konstitucijos Preambulės nuostatoms bei Konstitucijos 23 straipsnio normoms. Nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą nebuvo pažeistos ABTĮ 52 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo O. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (IX t.,b. l. 77-79) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį dėl jos nuosavybės teisių bei teisėtų lūkesčių, ir priimti sprendimą patenkinti apeliacinį skundą dalyje dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir administracinės bylos apeliacijoje sustabdymo iki Konstitucinio Teismo sprendimo priėmimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Axis Industries“ atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (IX t., b. l. 106-107) prašo atmesti visą apeliacinį skundą, o Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti galioti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (IX t., b. l. 150) nurodo, kad pritaria jame išdėstytiems teiginiams. LEZ planas, jo įgyvendinimo eiga ir sąlygos privalo (privalėjo) būti derinamos vienodomis sąlygomis su visais žemės, patenkančios į LEZ teritoriją, savininkais, neišskiriant atskirų grupių. Tuo atveju, jei su savininku susisiekti neįmanoma (nebuvo įmanoma), o planas reikalingas padėti kurti Lietuvos gyventojų gerovę, turi būti vadovaujamasi viešumo, lygiateisiškumo, sveiko proto ir nešališkumo principais bei siekiama apginti savininkų teises, užtikrinant jiems vienodas sąlygas ir veikti visuomenės gerovės, o ne atskirų suinteresuotų grupių labui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjai iš esmės kelią reikalavimą panaikinti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. TS-346 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos specialiojo plano tvirtinimo“ (I t., b. l. 22; toliau – ir Sprendimas), kuriuo, be kita ko, buvo patvirtintas Kauno laisvosios ekonominės zonos (toliau – ir LEZ) specialusis planas, t. y. pirmiausia yra keliamas šio specialiojo plano teisėtumo klausimas. Kiti šioje dalyje pareiškėjų keliami reikalavimai yra išvestiniai iš pastarojo. Atitinkamai tokia šios administracinės bylos dalyko apibrėžtis pirmiausia suponuoja būtinybę pasisakyti dėl pareiškėjų teisės kreiptis į administracinį teismą, ginčijant minėtą Sprendimą šioje dalyje.
Dėl pastarosios procesinės aplinkybės paminėtina, jog administracinių bylų teisenoje yra nustatyta speciali norminių aktų teisėtumo tyrimo procesinė tvarka, pasireiškianti tuo, jog ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan. (Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 str. 1 d, 3 p., 92, 110–112, 116 str.). Todėl pareiškėjų teisės į teisminę gynybą realizavimui nagrinėjamu atveju tampa aktualus ginčijamu sprendimu patvirtinto Kauno LEZ specialiojo plano, kaip specialiojo teritorijų planavimo dokumento, teisinis statusas, šio akto teisinės prigimties analizė.
Šiuo aspektu primiausia pastebėtina, jog nei ginčo teisinių santykių atsiradimo, nei šiuo metu galiojančios Teritorijų planavimo įstatymo bei jį lydinčių teisės aktų nuostatos eksplicitiškai neapibrėžia specialiojo teritorijų planavimo dokumentų teisinio statuso, kiek tai susiję su jo priskyrimu individualiems ar norminiams administraciniams aktams.
Iš tiesų, skirtingai nei bendrasis ar detalusis planavimas, specialusis teritorijų planavimas pasižymi didele šio planavimo dokumentų, išvardintų Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 redakcija), įvairove. Ši įvairovė lemia, jog specialusis teritorijų planavimo dokumentas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką gali būti priskiriamas arba prie norminių, arba prie individualių administracinių aktų. Paminėtina, kad administracinėje byloje Nr. AS62‑216/2008 teisėjų kolegija yra pažymėjusi, jog Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis nustato, kad specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai gali rengti ir kitus reikalingus specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kas leidžia daryti išvadą, jog išsamaus specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sąrašo įstatymas nenustato. Be to, vien faktas, jog konkretus teritorijų planavimo dokumentas yra priskirtinas prie specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, neleidžia daryti išvados, jog jis yra norminio ar individualaus pobūdžio aktas. Tai, ar konkretus specialiojo teritorijų planavimo dokumentas yra norminis ar individualus, gali būti sprendžiama tik kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šio dokumento reguliavimo apimtį ir jo pobūdį bei kitus kriterijus (2008 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62‑216/2008).
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi, norminis teisės aktas – „įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei“. Taigi šiems aktams priskiriamas ir norminis administracinis aktas (greta įstatymų ir kitų teisės aktų) (pvz., žr. 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438‑560/2009, Administracinė jurisprudencija Nr. 7(17), 2009), kuris Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžiamas, kaip „teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei“.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog norminiuose teisės aktuose, kuriems, kaip minėta, priskiriami ir norminiai administraciniai aktai, įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie paprastai orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (2003 m. kovo 24 d. plenarinės sesijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A5‑63/2003, Administracinių teismų praktika Nr. Nr. 4, 2004). Aptariamų aktų požymiai yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar ginčijamas teisės aktas gali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu, būtinai turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8‑78/2006; 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-01/2007).
Vienas iš norminio administracinio akto požymių yra jį priėmusio subjekto statusas – tam, kad tam tikras teisės aktas galėtų būti pripažintas norminiu administraciniu aktu, jis turi būti priimtas viešojo administravimo subjekto (2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2‑736/2002). Šiuo aspektu pabrėžtina, kad byloje nėra ginčo dėl pastarosios sąlygos tenkinimo – skundžiamą Sprendimą priėmė Kauno rajono savivaldybės taryba, t. y. viešojo administravimo subjektas, vykdydamas viešojo administravimo funkcijas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1, 3–5, 9 d.; Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d. 1 p.). Tačiau būtina pažymėti, kad ne kiekvienas viešojo administravimo subjekto priimtas teisės aktas yra norminis administracinis aktas. Tam, kad tam tikras teisės aktas būtų pripažintas norminiu, be visų kitų nurodytų norminių teisės aktų požymių, turi būti nustatyta, kad jame įtvirtintos elgesio taisyklės turi visuotinio privalomumo požymį (2010 m. balandžio 6 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A444‑1406/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010).
Šiuo klausimu pirmiausia pažymėtina, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumento, nagrinėjamu atveju – Kauno LEZ specialiojo plano privalomumas atitinkamų visuomeninių teisinių santykių dalyviams yra eksplicitiškai įtvirtintas Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog „patvirtinto specialiojo plano sprendiniai yra privalomi planuojamai veiklai, taip pat jie nustato privalomus reikalavimus kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti“.
Pasisakant dėl ginčijamo akto visuotinumo (adresatų, t. y. asmenų, kuriems jis skirtas, rato), pirmiausia pažymėtina, kad ginčo specialiojo teritorijų planavimo dokumentu buvo nustatyti tam tikri Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu (toliau – ir Steigimo įstatymas) įsteigtos Kauno LEZ teritorijos, kurios ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“, vystymo ir tvarkymo reikalavimai, priemonės bei kryptys. Šių teritorijų steigimo, funkcionavimo ir likvidavimo Lietuvos Respublikoje tvarką bei sąlygas, taip pat joje veikiančių ūkio subjektų teisinį statusą nustato Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas (toliau – ir Pagrindų įstatymas).
LEZ – tai ūkinei-komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje yra Pagrindų įstatymo nustatytos ūkio subjektams specialios ekonominės ir teisinės funkcionavimo sąlygos. Šioje teritorijoje neturi būti nuolatinių gyventojų (Pagrindų įstatymo 2 str. 1 d.). Vadovaujantis Pagrindų įstatymo 3 straipsniu (2004 m. vasario 12 d. įstatymo Nr. IX-2014 redakcija), Lietuvos Respublikoje steigiamoje zonoje gali būti plėtojama prekybos, gamybos, importo ir eksporto, verslo ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiama veikla, o šios veiklos rūšis nustato atskiras įstatymas dėl konkrečios zonos steigimo. Kauno LEZ įsteigimo tikslas – nustatytoje teritorijoje efektyviai panaudoti gretimą Kauno oro uostą, šalia esančius geležinkelius ir automagistrales, efektyviai panaudoti Lietuvos geopolitinę padėtį, Kauno regiono potencialą ir Kauno miesto infrastruktūrą, sudaryti palankesnes sąlygas užsienio investavimui, naujoms technologijoms bei naujoms darbo vietoms kurti (Steigimo įstatymo 1 str. 2 d.). Vadovaujantis Steigimo įstatymo 5 straipsniu, šioje zonoje plėtojama transporto ir tarptautinio krovinių vežimo, prekybos, gamybos bei verslo veikla.
Sistemiškai analizuojant tiek paminėtas, tiek kitas Pagrindų ir Steigimo įstatymų nuostatas, darytina išvada, kad Kauno LEZ – tai įstatymų leidėjo nustatyto ploto ir apibrėžta Lietuvos Respublikos teritorijos dalis (Steigimo įstatymo 3 str. (2005 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. X-262 redakcija), kurioje nustatytas specialus teisinis (Pagrindų įstatymo 4 str.) bei ūkinės‑komercinės ir finansinės veiklos režimas. Šios aplinkybės leidžia lengvai identifikuoti visos aptariamos teritorijos ir joje esančių žemės sklypų bei vykdomos veiklos konkretų funkcinį bendrumą, be kita ko, sudarantį pagrindą Kauno LEZ specialųjį planą vertinti, kaip rajono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentą (Teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 3 d. 3 p.). Be to, tai, jog ginčo specialiojo planavimo dokumentu nėra siekiama nustatyti konkrečių (inter alia – pareiškėjams priklausančių) žemės sklypų ar jų grupių, kaip savarankiško planavimo objektų, tvarkymo ir (ar) naudojimo režimo (reikalavimų), aiškiai atspindi ir Kauno LEZ specialiojo plano sprendinių konkretizavimo lygis.
Iš tiesų, kaip matyti iš Kauno LEZ specialiojo plano aprašomosios dalies (I t., b. l. 179–194) ir šio planavimo dokumento sprendinių schemos (I t., b. l. 195), šio specialiojo plano sprendiniai yra programinio (nustato teritorijos (atskirų jos dalių) vystymo (įskaitant ūkinės-komercinės ir finansinės veiklos) prioritetus) ir nevienkarčio taikymo pobūdžio. Ginčo teritorijoje esančių individualių žemės sklypų, tarp kurių yra ir pareiškėjams priklausantys, atžvilgiu minėti sprendiniai vertintini kaip abstraktūs (nekonkretūs), šie sprendiniai realizuojami tik paskesniuose individualiuose teisiniuose santykiuose, be kita ko, susijusiuose ir su konkrečių administracinių procedūrų, tokių kaip sklypų formavimas statinių ir kitų pastatų statybai, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams, statybos leidimo išdavimo ir kt., atlikimu. Be to, patys sprendiniai adresuoti visiems visuomeninių teisinių santykių, susijusių su veikla (plačiąja prasme) Kauno LEZ teritorijoje, dalyviams, t. y. ne konkretiems, bet rūšiniais požymiais apibrėžtiems subjektams.
Taigi ginčo specialiojo teritorijų planavimo dokumentas iš esmės nustato Kauno LEZ teritorijos bendruosius vystymo, naudojimo bei apsaugos principus (prioritetus, tam tikras bendras elgesio taisykles), kuriais turi vadovautis visi planuojamos teritorijos nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai, t. y. – individualiais požymiais neapibūdinti subjektai.
Savo ruožtu, remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjų ginčijamas atsakovo Sprendimas, ta dalimi, kuria buvo patvirtintas Kauno LEZ specialusis planas, yra laikytinas norminiu administraciniu aktu. Kadangi, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 ir 52 straipsniais, teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą, kurie apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas bei pareiškėjo pasirinktos gynybos būdą, priklauso pareiškėjui, jų skundai šioje dalyje vertintini kaip abstraktūs prašymai ištirti norminio administracinio akto – Kauno LEZ specialiojo plano – teisėtumą minėto įstatymo 110 straipsnio prasme.
Pastaroji aplinkybė bei tai, jog pareiškėjai (tiek skundo padavimo, tiek šiuo metu) nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse (2007 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. X-1386 ir 2010 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. XI-740 redakcijos) nurodytą su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turinčių teisę kreiptis subjektų ratą, lemia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra tenkinama viena iš būtinų sąlygų, reikalingų pradėti norminio administracinio akto teisėtumo patikrą. Šiuo klausimu taip pat pažymėtina, kad net ir tais atvejais, kai asmuo kelia ginčą dėl konkrečių norminio administracinio akto požymius atitinkančio specialiojo teritorijų planavimo dokumento (specialiojo plano) sprendinių, apimančių jo valdomą ir (ar) naudojamą žemės sklypą atžvilgiu, jis turi teisę prašyti ištirti norminio administracinio akto teisėtumą tik jei teisme būtų nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo (pagal analogiją, pvz., žr. 2010 m. kovo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662‑1285/2010; 2007 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17‑301/2007).
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjų skundus šioje dalyje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p.), o jį priėmęs ir nustatęs minėtas aplinkybes – vadovautis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu. Tai nebuvo atlikta, todėl padaryta pažaida šioje dalyje taisytina: Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas naikintinas ir administracinė byla pasisakoma apimtimi nutrauktina.
V.
Pasisakant dėl pareiškėjų reikalavimų, susijusių su atsakovo 2009 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo 2 – 4 punktų panaikinimu, pirmiausia pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis anksčiau paminėtomis teisės normomis, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie (pa)veikia asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes nagrinėdamas tokius skundus teismas asmens teisių ar įstatymo saugomų interesų apginti negalėtų, skundo tenkinimo atveju asmens teisinė padėtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (šiuo klausimu, pvz., žr. 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525‑540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146‑391/2009; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143‑560/2010).
Vertinant minėtus atsakovo Sprendimo 2 – 4 punktus, akivaizdu, jog juose įtvirtinti įpareigojimai Kauno LEZ valdymo UAB ir Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui bei rekomendacija Kauno apskrities viršininko administracijai niekaip patys savaime nelemia pareiškėjų teisių ir pareigų, neturi įtakos jų teisėtiems interesams. Savo ruožtu, atsižvelgiant į paminėtas procesines taisykles, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti ir nagrinėti šioje dalyje iškeltų reikalavimų, todėl byla šioje dalyje taip pat turėjo būti nutraukta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.).
Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjai, teikdami skundus pirmosios instancijos teismui, buvo sumokėję 100 Lt žyminį mokestį už kiekvieną skundą (I t., b. l. 65, pavedimą atliko pareiškėjas A. M.; II t., b. l. 9, pavedimą atliko pareiškėjų atstovas advokatas Dainius Svirinavičius), o teikdami apeliacinius skundus – 50 Lt (IX t., b. l. 44, pavedimą atliko pareiškėjas A. M.). Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punktu, bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme, žyminis mokestis grąžintinas. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje buvo pateikti kolektyviniai skundai, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.), žyminis mokestis grąžintinas faktiškai atitinkamą mokėjimo pavedimą atlikusiems (pavedimo kvituose nurodytiems) asmenims (pareiškėjams ar jų atstovams).
Esant tokiai apeliacinės instancijos teismo išvadai, nebelieka teisinės prasmės svarstyti dėl pareikštų prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria pareiškėjų A. V., M. S., L. G., L. M., R. A., J. J., A. G., I. V., V. J. B., I. K., V. Š., A. A., V. K., D. P., J. E. S., I. R., S. Š., A. K., I. K., V. K., V. I., D. I., V. Š., D. Š., Ž. A., V. A., A. V. S., I. R., N. S., K. Š., V. D., V. B., V. R., A. B., P. N. I., J. K., P. L., A. N., J. B., A. M., V. L., A. B., M. U., A. V. R., V. R., P. M., O. B. ir V. B. skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti, ir administracinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Likusioje dalyje dėl O. V. S., L. S. ir S. S. atsisakymo nuo skundo priėmimo ir bylos nutraukimo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Grąžinti pareiškėjui A. M. sumokėtą 150 Lt (vienas šimtas penkiasdešimt litų) žyminį mokestį.
Grąžinti pareiškėjų atstovui advokatui Dainiui Svirinavičiui sumokėtą 100 Lt (vienas šimtas litų) žyminį mokestį.
Nutartis neskundžiama.