Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžio, kuriuo (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 149 straipsnio 1 dalyje ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus 1/3, paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Į bausmės atlikimo laiką nutarta įskaityti sulaikymo laiką nuo (duomenys neskelbtini). Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) sulaikymo dienos. Paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus nutarta pakeisti į suėmimą. Tuo pačiu nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys ir iš (duomenys neskelbtini) priteista 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.2. Pažymi, kad nors formaliai nėra galimybių svarstyti klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo (duomenys neskelbtini), tačiau atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, būdą ir jos pavojingumą bei teismo skirtą galutinę bausmę, visos kitos sąlygos (išskyrus nusikalstamos veikos pobūdį), prielaidas spręsti bausmės atidėjimo klausimą sudaro. Apelianto vertinimu, šie aspektai yra reikšmingi ir teismo turėjo būti įvertinti, paskiriant galutinę bausmę. Atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su apelianto padaryta nusikalstama veika, jos pobūdžiu, įvertinus apelianto asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai apeliantui gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis (duomenys neskelbtini) ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir sušvelninti paskirtą bausmę. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendį nepakeistą.

Įrodymų tyrimo atnaujinimas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kadangi apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas D. Vaičiulis (duomenys neskelbtini) inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, kaltės bei kvalifikacijos neginčija, o nesutinka tik su paskirta bausme, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato apeliacinio skundo argumentais, ir siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išnaudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę ir atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendyje padarytos išvados dėl (duomenys neskelbtini) kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstos, tačiau gavus papildomų duomenų apie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sveikatos būklę, turi būti peržiūrimas paskirtos bausmės dydis.

9. Pažymėtina, jog bausmė, tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausme valstybė siekia perauklėti nuteistąjį. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK kodekso bendrosios dalies nuostatų. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

10. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, susijusius su (duomenys neskelbtini) paskirta bausme, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas (duomenys neskelbtini)bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis)), kaltės formą ir baigtumo stadiją (padarytas tyčinis baigtas nusikaltimas). Skiriant bausmę atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę, į tai, kad (duomenys neskelbtini) praeityje teistas vieną kartą, teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, (duomenys neskelbtini) centro įskaitoje neįrašytas. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, kad prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi, ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Nors nuteistojo gynėjas prašo pripažinti dar vieną lengvinančią aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) ėmėsi veiksmų atlyginti padarytai neturtinei žalai, tačiau iki pat apeliacinio skundo nagrinėjimo, žala nukentėjusiajai nebuvo atlyginta, todėl tai neatitiktų BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto esmės, nes kaltininkas turi būti savo noru atlyginęs ar pašalinęs padarytą žalą, o ne ėmęsis veiksmų atlyginti padarytą žalą, tik siekdamas išvengti realios laisvės atėmimo bausmės.

11. Nuteistojo gynėjas prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau kartu ir nurodo, kad jos negali būti taikomos. Toks nuteistojo gynėjo argumentas nelogiškas ir niekaip negali būti taikomas, kadangi remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Iš šios nuostatos matyti, kad įstatymų leidėjas šiuo metu galiojančia BK 75 straipsnio redakcija nėra numatęs galimybės atidėti bausmės vykdymą asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą, todėl nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir prašymas atidėti paskirtos bausmės vykdymą atmestinas.

12. Nors negali būti sprendžiamas klausimas dėl BK 75 straipsnio nuostatų, tačiau iš nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė švelnesnės, nei įstatymo numatyta, bausmės skyrimo galimybės vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

13. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015). Taigi, švelnesnės bausmės paskyrimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu iš esmės yra išimtinis.

14. Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Aptariamos nusikalstamos veikos straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

15. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, tik nustačius bent dvi BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teismas gali taikyti BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, t. y. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

16. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, aplinkybių ir būtinų sąlygų skirti (duomenys neskelbtini) švelnesnę bausmę, taikant BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas nėra, tačiau nepagrįstai neaptarta galimybė (duomenys neskelbtini) atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Kolegijos nuomone, šioje byloje yra nustatytos aplinkybės, apibūdinančios ir nusikalstamos veikos pavojingumą, ir tą veiką padariusio nuteistojo asmenybę, kurios yra išimtinės ir rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

17. Nuteistasis (duomenys neskelbtini) padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai - žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, tačiau vertinant šios bylos kontekste, įvykdyta veika, nusikaltimo motyvai ir jo priežastys žinomi visa apimtimi tik dviem asmenims, nuteistajam ir nukentėjusiajai. Kaip matyti iš teisme gauto teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto, nors (duomenys neskelbtini) nusikaltimo padarymo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, vis dėl to, negalima neatkreipti dėmesio į tai, kad (duomenys neskelbtini) konstatuoti (duomenys neskelbtini) sutrikimai: (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) taip pat turi (duomenys neskelbtini) sutrikimų: (duomenys neskelbtini). Nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 69). Svarbus ir pačios nukentėjusiosios elgesys ir suvokimas nusikalstamos veikos metu. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) parodė, (duomenys neskelbtini) pasiūlius užeiti į jo namus (duomenys neskelbtini), ji savo noru nuėjo pas jį į namus. Po įvykio sudavė (duomenys neskelbtini) ir išėjo, ir tik vėliau, nuėjus pas (duomenys neskelbtini), pasipasakojo kas nutiko. Be to, byloje nėra duomenų apie nukentėjusiajai padarytus sveikatos sužalojimus, išgyvenimus, skausmus ir t. t., tik vienintelis nukentėjusiosios nurodytas argumentas, kad jai skaudėjo, kai (duomenys neskelbtini) ją laikė suspaudęs (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 53-54). Pažymėtina ir tai, kad kaip nurodė pati nukentėjusioji, ji neprašė (duomenys neskelbtini), kad kviestų policiją, kas nepaneigia nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją, tačiau rodo, kad ji nebuvo iki tiek pavojinga ir paveikusi nukentėjusiąją, kad jai būtų reikėję pagalbos. Be šių duomenų, svarbi ir nuteistojo (duomenys neskelbtini) charakteristika, kuri pagal bylos duomenis yra labiau teigiama, nei neigiama, kadangi kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi, praeityje teistas vieną kartą, teistumas senai išnykęs, nebaustas administracine tvarka, šiuo metu dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu nuteistasis (duomenys neskelbtini) nurodė, kad yra pasiryžęs atlyginti žalą nukentėjusiajai ir dar iki šio nuosprendžio priėmimo. Įvertinus jau aptartas aplinkybes, yra pagrindas padaryti išvadą, kad paskyrus ir švelnesnę bausmę, nei numato įstatymas už šį nusikaltimą, ateityje (duomenys neskelbtini) nedarys kitų nusikalstamų veikų. Aukštesniojo teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) paskyrus net ir minimalią BK 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, tai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytai bausmės paskirčiai. Visuma išdėstytų aplinkybių taip pat leidžia padaryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant (duomenys neskelbtini) švelnesnę negu BK 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę.

18. Atsižvelgiant į išdėstytą nuosprendis dalyje dėl (duomenys neskelbtini) paskirtos bausmės keičiamas, paskirtą bausmę sušvelninant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Skiriant (duomenys neskelbtini) bausmę pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, nustatytina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu – laisvės apribojimas. Nustatant jos dydį kolegija dar kartą atsižvelgia į jau aptartas bylos aplinkybes ir skiriamas tokio dydžio laisvės apribojimas, kuris, kolegijos nuomone, būtų proporcingas baudžiamojo įstatymo pažeidimui, išimtinėms aplinkybėms, nuteistojo asmenybei ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria (duomenys neskelbtini) nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo (duomenys neskelbtini). Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo (duomenys neskelbtini) sulaikymo dienos. Paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus nutarta pakeisti į suėmimą.

(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį, taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį ir (duomenys neskelbtini) paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytą įpareigojimą ir (duomenys neskelbtini) įpareigoti visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į atliktą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo (duomenys neskelbtini) (1 parą), laikant, kad (duomenys neskelbtini) yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

Kardomąsias priemones - dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.