- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-28
- Bylos Nr.
- 2S-1049-56/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kutrienė Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- V. S.
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-05-28 nutarties kuria ieškovui gražintas patikslintas ieškinys.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas V. S. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti negaliojančiais nuo išdavimo dienos ieškovo atsakovui O. M. 2002-08-20 išduotą įgaliojimą (registro Nr. 133) patvirtintą Mariampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojo ir 2002-10-01 išduotą įgaliojimą (registro Nr. 135) patvirtintą Mariampolės pataisos namų direktoriaus; priteisti iš atsakovo ieškovui padarytą 5498,27 Lt materialinę žalą bei 1000 Lt nematerialinę žalą.
Nurodė, kad atsakovas O. K. 2002-09-18 atvykęs į pasimatymą su ieškovu į pataisos namus apgaulės būdu iš ieškovo gavo įgaliojimą, pagal kurį O. M. įgijo teisę disponuoti pastarojo turtu ir žadėjo pardavęs ieškovui priklausiusį butą adresu (duomenys neskelbtini), padengti civilinio ieškinio sumą 5498,27 Lt, o už likusią sumą nupirkti ieškovui mažesnį butą. Įgaliojimas (registro Nr. 133) buvo pasirašytas 2002-09-20 ir patvirtintas Mariampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojo Z. K.. Įgaliojimu ieškovas vienerių metų laikotarpiui suteikė O. M. teisę atstovauti jį valstybinėse institucijose ir teismuose. 2002-10-01 ieškovas pasirašė dar vieną įgaliojimą suteikdamas O. M. parduoti konfiskuotą ieškovo butą adresu (duomenys neskelbtini). Įgaliojimas (registro Nr. 135) buvo patvirtintas Mariampolės pataisos namų direktoriaus parašu. Gavę minėtus įgaliojimus ieškovo butą neteisėtai užvaldė O. M., O. K., V. J.. Kartu ieškovui buvo padaryta 63 610 Lt turtinė žala. Pagal trečiojo asmens prievolę teismas 2005-10-04 patenkinęs ieškinį iš ieškovo, V. J. naudai priteisė 5241,03 Lt įsiskolinimą bei 257,24 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pasirašydama ieškovo įgaliojimus pataisos namų administracija žinojo jog butas adresu (duomenys neskelbtini), yra konfiskuotas ir neturėjo teisės jų tvirtinti, todėl remdamasis Civilinio kodekso 2.136 bei 2. 137 straipsniais nurodo jog pataisos namų išduoti įgaliojimai turėjo būti pripažinti negaliojančiais nuo jų išdavimo momento. Dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė 5 498,27 Lt materialinę žalą bei 1000 Lt nematerialinę žalą kurią ir prašė priteisti iš atsakovo.
Ieškovas 2009-04-27 pateikė teismui prašymą kuriame prašė teismo priimti patikslintą ieškinį. Patikslintame ieškinyje ieškovas atsisakė nuo materialinio teisinio reikalavimo priteisti 5 498,27 Lt materialinę žalą bei 1000 Lt neturtinę žalą, prašė teismo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Patikslintame ieškinyje keliamas reikalavimas pripažinti negaliojančiais atsakovui O. M. 2002-08-20 išduotą įgaliojimą (registro Nr. 133) patvirtintą Mariampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojo ir 2002-10-01 išduotą įgaliojimą (registro Nr. 135) patvirtintą Mariampolės pataisos namų direktoriaus.
Teismas 2009-04-27 nutartimi iš dalies patenkino ieškovo prašymą ir iš dalies dalies atleido jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo įpareigodamas ieškovą sumokėti 20 Lt, atleidžiant jį nuo 156 Lt žyminio mokesčio dalies ir 80 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidedant iki teismo sprendimo priėmimo.
Ieškovas 2009-05-05 sumokėjo teismo 2009-04-27 nutartimi nustatytą 20 Lt sumą ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus.
Teismas 2009-05-18 nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2009-06-01 pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus.
Teismas pažymėjo, jog ieškovas pateikdamas ieškinį nesuformulavo ieškinio dalyko. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindžia apgaule, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Teismas vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 2 dalimi sprendė, jog prie ieškinio turi būti pridėti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Negalėdamas jų gauti ieškovas turi teisę prašyti teismo, kad būtini įrodymai būtų išreikalauti. Teismas padarė išvadą jog patikslintas ieškinys pateiktas su trūkumais.
Ieškovas 2009-05-25 pateikė teismui patikslintą ieškinį su ieškovo nuomone pašalintais trūkumais.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-05-28 nutartimi patikslintas ieškinys laikytas nepaduotu ir gražintas jį padavusiam asmeniui.
Teismas pažymėjo, kad ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė jog atsakovo atžvilgiu neturi jokių reikalavimų ir pasirinko netinkamą atsakovą. Byla teisme nagrinėjama ginčo teisenos tvarka ir ieškovas turėjo apibrėžti nagrinėjamos bylos dalyką ir bylos šalis. Tai yra imperatyvus įstatymo reikalavimas. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, jog atsakovo atžvilgiu reikalavimų neturi, nes atsakovas nėra įgaliotas subjektas panaikinti ieškovo patvirtintus įgaliojimus, tai gali padaryti tik teismas. Nesutikdamas su tokiu ieškovo argumentu teismas konstatavo, jog kreipdamasis į teismą ieškovas privalėjo suformuluoti ieškinio pagrindą ir nurodyti ko pareikštu ieškiniu siekia. Ieškovo pareiga nurodyti konkretų asmenį, pažeidusį ar ginčijantį ieškovo subjektinę teisę, t.y. atsakovą dėl kurio teismas turėtų priimti konkretų sprendimą. Teismas sprendė, jog ieškovui nesuformulavus reikalavimo bei nenurodžius asmens kuriam reiškiamas reikalavimas ieškinio nėra ir civilinis procesas negali būti pradėtas. Nepašalinus ieškinio trūkumų patikslintas ieškinys buvo gražintas ieškovui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas V. S. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir gražinti pirmos instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta, kadangi iš ieškovo reikalaujama kelti nepagrįstus reikalavimus. Ieškovas tinkamai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką reikalaudamas nuo išdavimo dienos pripažinti negaliojančiais ieškovo O. M. 2002-08-20 išduotą įgaliojimą (registro Nr. 133) patvirtintą Mariampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojo ir 2002-10-01 išduotą įgaliojimą (registro Nr. 135) patvirtintą Mariampolės pataisos namų direktoriaus. Reikiami įrodymai byloje pateikti. Ieškinys atitika Civilinio proceso kodekso 115 bei 135 straipsnio nuostatas. Ieškovo reikalavimas panaikinti minėtus įgaliojimus nesusijęs su atsakovu nes jis neįgaliotas atlikti tokias funkcijas. Ieškovo nuomone teismas savo iniciatyva turi į bylą įtraukti trečiuosius asmenis, jeigu byla liečia jų interesus. Ieškovas mano, kad nagrinėjamoje byloje trečiųjų asmenų teisės pažeistos nebus. Ieškovas kelia reikalavimą panaikinti įgaliojimus kuriuos jis išdavė būdamas apgautas, tačiau teismas jam neišaiškino ar byla gali būti nagrinėjama neįtraukus į bylą atsakovo. O. K. atsakovu byloje įtrauktas nes apgaule iš ieškovo išviliojo ginčijamus įgaliojimus ir naudodamasis jais vykdė neteisėtus veiksmus. Teismas ignoravo ieškovo prašymą prijungti prie nagrinėjamos bylos civilinę bylą Nr. 2-6975-31/2003, kurioje yra reikalingi įrodymai. Nepagrįstai atsisakydamas priimti ieškinį teismas nepagrįstai apribojo ieškovo teisę į pažeistų teisių gynybą.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka pateiktas nebuvo.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas ne visiškai teisingai taikė ir aiškino ieškovo keliamus reikalavimus patikslintame ieškinyje, todėl teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str.). Ieškovo V. S. teisė kreiptis į teismą ir pareikšti ieškinį konkrečiam asmeniui yra neginčijama jo teisė (CPK 5 str.). Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad teismas turėjo spręsti netinkamos šalies pakeitimo tinkama klausimą. Patikslintame ieškinyje ieškovas atsakovu įtraukė O. K., o materialinį teisinį reikalavimą kėlė O. M.. Pirmos instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškovo patikslintą ieškinį sprendė, kad ieškovas pasirinko netinkamą atsakovą ir neapibrėžė ginčo dalyko bei bylos šalių. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. Netinkama šalis civiliniame procese, tai asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, dalyvis ir neturi pareigos atsakyti (netinkamas atsakovas). Civilinio proceso kodekso 45 straipsnis numato teismo teisę esant tam tikroms salygoms pakeisti netinkamą šalį tinkama, kas proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo prasme leidžia greičiau išspręsti kilusį ginčą.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ar nagrinėdamas bylą ir nustatęs, kad ieškinys reiškiamas netinkamam atsakovui turėjo pareigą išaiškinti ieškovui jo teisę kreiptis su prašymu pakeisti netinkamą proceso šalį tinkama. Tokiu atveju teismas keisdamas netinkamą atsakovą tinkamu, ieškovui sutikus, kad atsakovas būtų pakeistas, tiesiog pakeistų netinkamą atsakovą tinkamu, o ieškovui nesutikus pakeisti atsakovą, nagrinėtų bylą iš esmės ir ieškinį atmestu.
CK 1.138 straipsnyje civilinių teisių gynimo būdai įgyvendinami civilinio proceso normų reglamentuota tvarka. CK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyti formalūs reikalavimai ieškinio turiniui. Kaip vienas iš būtinų ieškinio elementų jame nurodytas ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio dalykas (lot. petitum) – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises.
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovas nesuformulavo ginčo dalyko. Patikslintame ieškinyje keliamas materialinis teisinis reikalavimas, pripažinti negaliojančiais, nuo išdavimo dienos, ieškovo O. M. išduotus ir jo patvirtintus 2002-09-20 bei 2002-10-01 Mariampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojo ir direktoriaus patvirtintus įgaliojimus registro Nr. 133 ir 135.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo patikslintame ieškinyje nurodomos tokios prašymo materialinės teisės pozicijos dėl kurių pirmos instancijos teismas gali priimti atitinkamus sprendimus. Nagrinėjamu atveju, byloje procesinės teisės normos turėjo būti taikomos taip, kad be pakankamo pagrindo nebūtų paneigta galimybė ieškovui kreiptis į teismą ir ginti jo manymu pažeistas teises. Tiek sunkus teksto supratimas, tiek jo painumas yra teksto redakcijos, bet ne turinio trūkumas. Ieškinio priėmimo vertinimo esmė yra ta, kad yra aiškios ieškinio nagrinėjimo ribos ir jame aiškiai, nedviprasmiškai išreišta ieškovo valia. Ieškinio dalykas byloje suformuluotas pakankamai tinkamai ir sudaro tinkamą teisinį pagrindą bylai nagrinėti teisme.
Nurodytais argumentais atskirasis skundas tenkintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 p., kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Ieškovo V. S. atskirąjį skundą patenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-05-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5694-845/2009 ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.