- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-12
- Bylos Nr.
- 2-386-178/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01072-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Robotus“
- Kategorijos
- 127.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 127.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Robotus“ akcininko E. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Robotus“, civilinėje byloje Nr. B2-2848-436/2014.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
Byloje nagrinėjamas ginčas, ar teismas pagrįstai atsisakė atsakovui iškelti restruktūrizavimo bylą.
Pareiškėjas UAB „Robotus“ akcininkas E. T. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Robotus“. Nurodė, kad UAB „Robotus“ susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, nes yra apyvartinių lėšų trūkumas, sugriežtėjusi bankų paskolų teikimo politika, taip pat nepalanki ekonominė situacija šalyje. 2014 m. spalio 31 d. balanso duomenimis UAB „Robotus“ turto turėjo 413 483 Lt sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 1 148 587 Lt. Viena iš pagrindinių įmonės veiklų – projekto roboto glaistyklės sukūrimo tęsimas, testavimas, paruošimas gamybai, pardavimas. Su šiuo projektu atsakovas dirba nuo 2007 m., jį išbandė darbo aikštelėje. Projekto kaip nematerialaus turto vertė nuo 1,5 mln. iki 2,5 mln. Lt, o tai iš esmės pakeičia įmonės balanso duomenis. Projektu susidomėjimą išreiškė japonų viena didžiausių statybinių įmonių Takenaka, norėdama tai panaudoti Fukušimoje. Ieškovo teigimu, neiškėlus restruktūrizavimo bylos laikinų finansinių sunkumų turinčiam UAB „Robotus“, jis neturėtų finansinių galimybių grąžinti skolų kreditoriams, būtų negrįžtamai sužlugdytas bendradarbiavimas su kompanijomis Nikon, Wacker-Neuson, MQ, Takenaka. Įmonę restruktūrizuojant būtų sudarytos galimybės toliau tęsti roboto glaistyklės projektą, paruošimą gamybai, pardavimą tarptautinėse rinkose, tęsti statybos darbus, vykdyti senas ir sudaryti naujas sutartis, išvengti įmonės bankroto bei atsiskaityti su kreditoriais. UAB „Robotus“ atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnyje numatytas sąlygas. Įmonė dėl laikinų finansinių sunkumų negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolius. Dėl skolų kreditoriams yra areštuotos sąskaitos bankuose, kas sutrikdė normalią įmonės ūkinę – komercinę veiklą. UAB „Robotus“ nėra nutraukęs veiklos, dirba 14 darbuotojų, turi valdymo organus, yra sudaręs ir vykdo ilgalaikes sutartis su versto partneriais. UAB „Robotus“ vienintelis akcininkas E. T. 2014 m. lapkričio 19 d. nusprendė patvirtinti restruktūrizavimo plano metmenis, kuriose atsispindi pagrindiniai planuojamo restruktūrizavimo proceso bruožai, ateities perspektyvos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad UAB „Robotus“ juridinių asmenų registre įregistruota 2008 m., pagrindinė veiklos sritis – grindų įruošimo ir betonavimo pramoniniuose objektuose darbai. Pagal 2012 metų balanso duomenis įmonės turto apskaityta 797 944 Lt sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 905 591 Lt. 2012 metais įmonė patyrė 128 143 Lt nuostolių. 2013 metų balanso duomenimis UAB „Robotus“ turto apskaityta 647 489 Lt sumai, o mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 070 663 Lt. 2013 metais įmonė patyrė 315 527 Lt nuostolius. 2014 m. spalio 30 d. balanso duomenimis UAB „Robotus“ turto apskaityta 413 483 Lt sumai, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 176 634 Lt, trumpalaikis – 236 849 Lt; per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 148 587 Lt. Per 2014 metų pirmus tris ketvirčius įmonė patyrė 311 930 Lt nuostolius. Teismo teigimu, pastaruosius trejus metus įmonės turtas mažėjo, o skolos kreditoriams didėjo, tuo pačiu įmonės nuostoliai taip pat tik didėjo. Be to, pareiškimo teismui pateikimo dieną pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 800 400,34 Lt. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai beveik du kartus viršija į įmonės balansą įrašyto turto vertę, o tai, teismo vertinimu, atitinka Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies nemokumo sąvoką. Be to, įmonė jau keletą metų dirba nuostolingai, turimo ilgalaikio turto pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienai yra 176 634,71 Lt, o pradelsti įsiskolinimai kreditoriams sudaro virš 800 000 Lt. Teismas pažymėjo, kad įmonė daugiausiai yra įsiskolinusi valstybės biudžetui - 448 046 Lt. Restruktūrizavimo plano metmenyse į pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sąrašą yra įtraukti ir gauti išankstiniai mokėjimai (11 484,50 Lt) bei skola atskaitingiems asmenims (127 999,45 Lt), iš viso pradelstų įsipareigojimų suma antros eilės kreditoriams nurodyta 1 049 876,17 Lt bei darbuotojams skola – 98 711,23 Lt, t. y. pradelsti įsipareigojimai kreditoriams iš viso sudaro 1 148 587,40 Lt. Nors gauti išankstiniai mokėjimai bei skola atskaitingiems asmenims nėra detalizuota, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės dar labiau patvirtina prieš tai nustatytą aplinkybę, jog atsakovo pradelsti įsipareigojimai daugiau nei du kartus viršija į įmonės balansą įrašyto turto vertę.
Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, jog restruktūrizavimo atveju įmonei būtų sudarytos galimybės tęsti veiklą pagal pasirašytas ir šiuo metu vykdomas darbų sutartis, todėl įmonė galės gauti didesnes pajamas, kurios visiškai užtikrintų kreditorinių įsipareigojimų padengimą iki 2018 metų pabaigos. Tačiau metmenyse nenurodyta, kokios konkrečiai šiuo metu yra vykdomos sutartys, kokio dydžio pelnus atsakovas planuoja gauti, metmenyse nurodyti tik deklaratyvūs teiginiai, neparemti jokiais įrodymais. Preliminarų verslo planą restruktūrizavimo laikotarpiui UAB „Robotus“ planuoja toliau vykdyti darbus pagal sutartis, parduoti dalį veikloje nenaudojamo turto, akcininkai planuoja investuoti papildomai 130 000 Lt, tačiau, teismo vertinimu, tai yra tik deklaratyvūs teiginiai, neparemti jokiais rašytiniais įrodymais (pvz. sutartimis, turto vertėmis ir pan.). Preliminariame verslo plane nurodyta, jog numatoma gauti pajamų pagal preliminarias sutartis su užsakovais, tačiau teismui nepateikti duomenys, jog tokios sutartys su atsakovu yra sudarytos, jos yra galiojančios ir vykdomos. Iš daugelio sutarčių matyti, kad tik sutartis su UAB „Statoja“ pradėta įgyvendinti. Duomenų apie realiai vykdomas sutartis byloje nėra, todėl nėra galimybės vertinti, kaip bus realiai įgyvendinamas restruktūrizavimo planas. Teismo vertinimu, spręsti, ar realiai galės būti įvykdytas metmenyse nurodytas restruktūrizavimo planas, negalima, nes nėra akivaizdžių įrodymų, kaip per 4 metus galės būti pagerinta įmonės finansinė padėtis ir padengti daugiau kaip du kartus įmonės turimo turto vertę viršijantys pradelsti įsipareigojimai kreditoriams. Teismas sprendė, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės nėra pakankamos siekiant pagrįsti restruktūrizavimo proceso realumą, nes jų įgyvendinimas grindžiamas išimtinai tik prielaidomis. Tuo pačiu nurodytos aplinkybės neleidžia teismui spręsti, kad atsakovas yra laikinų finansinių sunkumų turinti įmonė ir jo patiriamų finansinių sunkumų pobūdis galėtų juos išspręsti restruktūrizavimo plano metmenyse numatytomis priemonėmis. Be to, Kauno apygardos teisme yra nagrinėjamas VSDFV Kauno skyriaus, UAB Eurodebt LT pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Robotus“. Iš VSDFV Kauno skyriaus pareiškimo matyti, jog atsakovo įsiskolinimas socialinio draudimo biudžetui yra ne (kaip nurodo ieškovas) 22 589,73 Lt, bet 202 405 Lt. Todėl atsakovo pradelsti įsipareigojimai yra dar didesni nei nustatyta šioje byloje. Remiantis išdėstytu, teismas konstatavo, kad UAB „Robotus“ turi ne trumpalaikių, bet ilgalaikių finansinių sunkumų, pradelsti įsipareigojimai kreditoriams daugiau kaip du kartus viršija į balansą įrašyto turto vertę, o tai atitinka ĮBĮ įtvirtintą įmonės nemokumo sąvoką, todėl UAB „Robotus“ neatitinka ĮRĮ 4 straipsnio 1 punkte nustatytos sąlygos.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas UAB „Robotus“ akcininkas E. T. (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir iškelti atsakovui UAB „Robotus“ restruktūrizavimo bylą; administratoriumi paskirti A. Š.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nesiėmė būtinų veiksmų išsiaiškinti tikrąją įmonės finansinę padėtį, formaliai vertino ieškinio pagrįstumą, neveikė aktyviai. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad įmonės restruktūrizavimo procesas, kuris gali trukti iki 4 metų, neatstatys įmonės mokumo. Teismas neįvertino sutarties su UAB „Statoja“ masto, kuris yra didelis – visų metų apimties, todėl yra labai realūs planuojami kaštai ir pelnas. Teismas neatsižvelgė į ieškinyje nurodytą nematerialųjį turtą – projekto robotizuota glaistyklė vystymą. Šiuo projektu susidomėjo kompanija Nikon ir Miuncheno technologinių universitetas. Teismas neįsigilino į restruktūrizavimo planą, neįvertino minėto projekto ir grindų atlikimo darbų vertės, pajamų, pelnų. Taip pat yra aiškus įmonės dalyvio noras išsaugoti verslą, t. y. prašymas iškelti restruktūrizavimo bylą ir 130 000 Lt investavimas į įmonę.Dalis kreditorių sutinka, kad jų reikalavimai būtų patenkinti po to, kai bus atsiskaityta su VSDFV ir VMI. Apelianto teigimu, VSDFV inkasiniai reikalavimai ir buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios išbalansuota atsakovo veikla. Teismas neįvertino, jog sudarytos ir teismui pateiktos naujos preliminarios sutartys patvirtina realias galimybes įmonei tęsti veiklą. Nevykdant preliminariųjų sutarčių, galimas patirtų nuostolių atlyginimas. Dėl sąskaitų arešto yra paralyžuota įmonės veikla, neįmanoma laimėti skelbiamų viešųjų konkursų, sunku ieškoti naujų klientų, partnerių ar sudarinėti naujas sutartis. Taip pat nėra realaus pagrindo investuoti į įmonę, todėl sunku pateikti neginčijamų ir nedeklaratyvių įrodymų dėl įmonės mokumo atstatymo, kol yra tokia įmonės padėtis.Iškėlus UAB „Robotus“ restruktūrizavimo bylą ir įmonei pradėjus veikti pagal parengtą restruktūrizavimo planą, kurio laikymąsi prižiūrės administratorius, bus galima sudaryti sąlygas investavimui į įmonę, sudarinėti naujas sutartis, laimėti viešuosius pirkimus. Be to, atsigaunantis statybų sektorius sukuria naujas darbo vietas, teikiama vis daugiau užsakymų rangovams, todėl tikimasi ir atsakovo veiklos rodiklių gerėjimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti UAB „Robotus“ restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Restruktūrizavimo proceso – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Įmonė, turinti finansinių sunkumų, – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 str. 1 d.). Įmonės restruktūrizavimo procesas reiškia visumą ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.). ĮRĮ 4 straipsnyje numatyta, kad restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai.
Žemesnės instancijos teismas
ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje reglamentuoti atvejai, kada teismas atsisako kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki. Tai reiškia, kad spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau nustatęs, kad egzistuoja bent viena iš ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant turi būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas neprivalo nustatinėti ir įsitikinti, kad įmonė neatitinka kiekvienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytų sąlygų. Kitaip tariant, įmonei gali būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą nepaisant to, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytas vieną ar kelias sąlygas (ĮRĮ 7 str. 5 d. 1 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2340/2013, 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2754/2013; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1986/2014).
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo finansinė padėtis atitinka nemokumo sąvoką; atsakovo finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio; restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės nėra pakankamos siekiant pagrįsti restruktūrizavimo proceso realumą. Apeliantas, kvestionuodamas šias teismo išvadas, teigia, kad teismas nesiėmė būtinų veiksmų išsiaiškinti tikrąją įmonės finansinę padėtį; neįsigilino į pateiktą restruktūrizavimo planą; neįvertino sutarties su UAB „Statoja“ masto, o pateiktos naujos preliminarios sutartys patvirtina realias galimybes įmonei tęsti veiklą; neatsižvelgė į nematerialųjį turtą – projekto robotizuota glaistyklė vystymą bei į tai, kad dalis kreditorių sutinka, kad jų reikalavimai būtų patenkinti po to, kai bus atsiskaityta su VSDFV ir VMI.
Taigi, nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas tiek dėl to, ar pagal bylos duomenis atsakovas gali būti laikomas mokia įmone, turinčia tik laikinų finansinių sunkumų, tiek dėl atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse numatytų restruktūrizavimo priemonių realumo.
Dėl atsakovo finansinės padėties nustatymo
Kaip minėta, vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų yra įmonės nemokumas ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 4 str. 3 p., 7 str. 5 d. 1 p., 3 p., ĮBĮ 2 str. 8 d.). Tam, kad būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 3 punkto pagrindu, t. y. kad įmonė yra nemoki, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis įmonės nemokumą apibrėžia kaip įmonės būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, spręsdamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, kadangi tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas. Šiame kontekste pastebėtina, kad bankroto byla įmonei jau ir yra inicijuota. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas, ar nereikia atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. dėl įmonės nemokumo, neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip yra ir dėl to, jog teismui pripažinus, kad įmonė yra restruktūrizuotina, t. y. turi laikinų finansinių sunkumų, savaime neišnyksta įmonės bankroto galimybė. Nustačius, kad įmonės restruktūrizavimas negali būti įgyvendintas, pavyzdžiui, nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas (ĮRĮ 28 str. 1 d. 4 p.), restruktūrizavimo byla gali būti nutraukta ir gali būti pradėtos įmonės bankroto procedūros (ĮRĮ 28 str. 2 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1986/2014).
Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovo finansinė padėtis iš esmės atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nemokumo sąvoką. Su šia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, nes ji padaryta remiantis teismui pateiktais rašytiniais įrodymais inter alia finansinės atskaitomybės duomenimis. Balanso už 2013 metus duomenimis, UAB „Robotus“ turtas sudarė 647 489 Lt (ilgalaikis turtas 211 987 Lt, trumpalaikis turtas 435 502 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 070 663 Lt (b.l. 22). 2014 m. spalio 30 d. sudaryto balanso duomenis patvirtina, kad per 2014 metų pirmus tris ketvirčius įmonės turtas sumažėjo iki 413 483 Lt sumos (ilgalaikis turtas iki 176 634 Lt, trumpalaikis turtas iki 236 849 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai išaugo iki 1 148 587 Lt (b.l. 20). Taip pat UAB „Robotus“ tiek 2013 metais, tiek ir 2014 metais dirbo nuostolingai, atitinkamai patyrė 315 527 Lt ir 311 930 Lt nuostolio (b.l. 21, 23). 2014 m. spalio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita taip pat patvirtina, kad 2014 metais žymiai sumažėjo ir atsakovo pardavimo pajamos.
Iš apelianto pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad pradelsti kreditoriniai įsiskolinimai darbuotojams sudaro 98 711,23 Lt, o kitiems kreditoriams – 1 049 876,17 (b.l. 53-54). Apeliantas minėtame sąraše nurodo, kad valstybės biudžetui įsiskolinimas sudaro 448 046 Lt, o valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 22 589,73 Lt. Tačiau apelianto nurodytas įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neatitinka viešai skelbiamos informacijos, iš kurios matyti, kad UAB „Robotus“ įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui šiuo metu sudaro jau 80 452,59 Eur, kas atitiktų 277 786,70 Lt. Taigi, nagrinėjimo metu apelianto pradelsti įsiskolinimai kreditoriams sudaro ne mažesnę nei 1 403 784,37 Lt sumą, t. y. beveik 3,5 karto viršija į įmonės balansą įrašyto turto vertę.
Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį, teigia, kad teismas neatsižvelgė į ieškinyje nurodytą nematerialųjį turtą – projekto robotizuota glaistyklė vystymą, kurio vertė sudaro nuo 1,5 mln. iki 2,5 mln. Lt, kas iš esmės pakeičia įmonės balanso duomenis. Su šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Visų pirma, sudarytuose balansuose inter alia ir paskutiniame 2014 m. spalio 30 d. balanse nurodyta, kad įmonė turi tik 20 Lt vertės nematerialaus turto. Taigi, apeliantas neįrodė projekto robotizuota glaistyklė kaip nematerialaus turto realumo bei jo vertės (CPK 12 str., 178 str.). Be to, apeliantui nedetalizavus, kas sudaro balanse nurodytą nematerialųjį turtą, galima būtų spręsti, kad, jei minėtas projektas kaip nematerialus turtas ir yra įrašytas į balansą, tai jis vertintas 20 Lt suma. Juolab, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių projekto vertę. Antra, apelianto argumentai, kad šiuo projektu susidomėjo kompanija Nikon ir Miuncheno technologinių universitetas, nepatvirtina apelianto realiai galimai gautinų iš to pajamų. Iš pateiktų teismui susirašinėjimų elektroniniu paštu matyti, kad kompanija Nikon tik svarsto apie glaistyklės roboto įsigijimą, o Miuncheno technikos universitetas tik rengiasi išleisti leidinį, kuriame ketina įdėti šios sistemos nuotrauką (b.l. 33-37, 104-105). Trečia, nors apeliantas ir nurodo, kad su šiuo projektu dirba nuo 2007 metų, tačiau iš jo argumentų spręstina, kad jis vis dar yra vystomas, todėl vertinti jo realią vertę nėra pagrindo, juo labiau, spręsti apie realių pajamų iš šio projekto gavimo laiką. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad apelianto nurodomas nematerialusis turtas – projekto robotizuotos glaistyklės vystymas nekeičia atsakovo 2014 m. spalio 30 d. balanse įrašyto turto vertės.
Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nurodo, jog teismas nesiėmė būtinų veiksmų išsiaiškinti tikrąją įmonės finansinę padėtį. Tačiau iš esmės neginčija ir su atskiruoju skundu nepateikia jokių kitų finansinių įmonės dokumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą nei pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo atsakovo finansinę padėtį ta apimtimi, kuri reikšminga sprendžiant restruktūrizavimo tikslingumo klausimą, bei iš nustatytų aplinkybių, kurių apeliantas nepaneigė, padarė pagrįstas nagrinėjamo klausimo išsprendimui išvadas, t.y. kad UAB „Robotus“ turi jau ne trumpalaikių, bet ilgalaikių finansinių sunkumų, nes iš pateiktų balansų duomenų matyti, jog įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai žymia suma viršijo į balansą įrašyto turto vertę ne tik 2014 ir 2013 metais, bet ir 2012 metais (b.l. 20, 22, 24).
Dėl atsakovo restruktūrizavimo plano metmenų
Kadangi tiek restruktūrizavimas, tiek bankrotas yra įmonės mokumo problemų sprendimo priemonės, teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turi vertinti ne tik įmonės pateiktus finansinius dokumentus, tačiau ir jos veiksmus rinkoje, kitus su vykdoma veikla susijusius duomenis. Turi būti įvertintos realios galimybės, taikant ĮRĮ nustatytas procedūras, išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.). Šios priemonės preliminariai numatomos įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio iškelti restruktūrizavimo bylą pagrįstumo, taip pat turi įvertinti ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau ir tai, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės nėra pakankamos siekiant pagrįsti restruktūrizavimo proceso realumą, nes jų įgyvendinimas grindžiamas išimtinai tik prielaidomis, nesant jokių įrodymų apie tai, kad toks planas realiai bus įgyvendintas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis išvadomis bei apelianto argumentus, kad teismas neįsigilino į restruktūrizavimo planą, neįvertino planuojamų darbų vertės, pajamų, pelnų bei preliminarių sutarčių, kurios patvirtina realias galimybes įmonei tęsti veiklą, atmeta kaip nepagrįstus.
Restruktūrizavimo plano metmenyse be kitų reikalavimų, turi būti nurodomas ir preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės. UAB „Robotus“ restruktūrizavimo plano metmenyse numatyti trys pagrindiniai lėšų šaltiniai, iš kurių atsakovas planuoja atstatyti įmonės mokumą bei grąžinti susidariusias skolas kreditoriams: 1) iš einamosios įmonės veiklos uždirbtas pelnas; 2) užbaigti šiuo metu vykdomi darbai bei atgautos lėšos iš debitorinių skolų; 3) pajamos ir įmonės turto pardavimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių apelianto nurodytų pajamų šaltinių deklaravimas savaime dar nereiškia jų realumo įmonės mokumui atstatyti bei kreditorinių įsiskolinimų padengimui. Atsakovo normalios veiklos atkūrimas iš esmės siejamas su ketinimu toliau vykdant tą pačią veiklą gauti iš jos pajamų. Metmenyse numatyta gauti pajamų pagal preliminarias sutartis su užsakovais, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, jog tokios sutartys su atsakovu yra sudarytos, jos yra galiojančios ir vykdomos. Šių teismo argumentų apeliantas nepaneigė ir atskirajame skunde, o tik patvirtino teismo argumentą, kad tik sutartis su UAB „Stoja“ yra pradėta įgyvendinti. Nors apeliantas teigia, kad teismas neįvertino sutarties su UAB „Statoja“ masto, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kol dar atsakovas nepradėjo šioje sutartyje numatytų darbų vykdyti, teigti, kad atsakovas ir gaus joje numatytas pajamas, nėra pakankamo pagrindo. Be to, atsakovas planuoja užbaigti ir šiuo metu vykdomus darbus, tačiau byloje nepateikta nė viena sutartis bei nenurodyta, kokios šiuo metu yra realiai vykdomos sutartys, vykdomų darbų apimtys, terminai bei planuojamos pajamos. Be to, restruktūrizavimo bylos iškėlimas iš esmės nėra būtinas tam, kad apeliantas galėtų atsiskaityti su kreditoriais iš numatomų gauti pajamų pagal vykdomas sutartis. Atsakovas nurodo sieksiąs atgauti lėšas iš debitorių, tačiau nenurodo debitorinių įsiskolinimų sumos, tuo tarpu iš 2014 m. spalio 30 d. balanso duomenų matyti, kad įmonės per vienerius metus gautinos sumos sudaro tik 1 508 Lt (b.l. 20). Taip pat gautinos pajamos iš įmonės turto pardavimo vertintinos rezervuotai, nes, kaip minėta, atsakovo įsiskolinimai kreditoriams viršija beveik 3,5 karto turimą turtą. Apeliantas nenurodo nei konkretaus turto, kurį planuoja parduoti restruktūrizavimo metu, nei galimai gautinų pajamų dydžio. Taigi, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių numatomo parduoti įmonės turto realią vertę ir planuojamų gauti pajamų dydį (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad tokių duomenų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Taigi, apeliantas pateikia tik iš esmės deklaratyvius teiginius, neįrodančius, kad įmonė turi tokio turto, kurį realizavus restruktūrizavimo metu, būtų gautos lėšos atsiskaityti su kreditoriais bei atstatyti įmonės mokumą (CPK 185 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad akcininko siekis investuoti 130 000 Lt taip pat yra tik deklaratyvaus pobūdžio teiginys.
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, metmenyse bei pateiktame preliminariame verslo plane nėra nurodyta visuma konkrečių ir realių ekonominių priemonių, atitinkančių ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurių įgyvendinimas leistų pasiekti įmonės restruktūrizavimo tikslus, t. y. atkurti atsakovo mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Minėta, atsakovo pateikti argumentai bei priemonės mokumui atstatyti yra deklaratyvaus pobūdžio. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nėra pakankamai tikėtino pagrindo išvadai, jog metmenyse nurodytas restruktūrizavimo planas galėtų būti realiai įvykdytas (ĮRĮ 7 str. 5 d. 2 p., 5 str. 1 d. 7 p., 12 str. 2 d.).
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą išsprendė visapusiškai, įvertindamas ne tik įmonės finansinius duomenis, bet ir atsižvelgdamas į tai, kokios įmonės metmenyse yra nurodytos priemonės veiklos nuostolingumui mažinti bei kokios yra galimybės toliau vykdyti veiklą ir gauti pajamas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.