- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-558-614/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17846-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- T. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas T. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos dizainerių sąjungai dėl juridinio asmens sprendimų pripažinimo negaliojančiais ab initio, tretieji asmenys – V. B., R. L., M. K., J. M., A. K.. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kol bus priimtas sprendimas civilinėje byloje, uždrausti V. B. ar kitam suvažiavimo, valdybos ar V. B. įgaliotam asmeniui atlikti pakeitimus Juridinių asmenų registre Lietuvos dizainerių sąjungos 2017 m. balandžio 22 d. suvažiavimo ir 2017 m. gegužės 6 d. pakartotinio ir neeilinio suvažiavimų metu priimtų sprendimų pagrindu; kol bus priimtas sprendimas civilinėje byloje, sustabdyti 2017 m. kovo 6 d. Juridinių asmenų registre įregistruotos Lietuvos dizainerių sąjungos valdybos įgaliojimus.Atsakovė Lietuvos dizainerių sąjunga su ieškovo prašymu sutiko. Nurodė, kad ieškiniu prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės padėtų užtikrinti Lietuvos dizainerių sąjungos interesų apsaugą. Šiuo metu Lietuvos dizainerių sąjungoje yra susiklosčiusi tokia situacija, kai Juridinių asmenų registre įregistruota valdyba neatitinka įstatų reikalavimų – nors šiuo metu galiojančių Lietuvos dizainerių sąjungos įstatų 38 punktas nustato, kad jos valdybą sudaro 6 nariai, tačiau Juridinių asmenų registre įregistruotą Sąjungos valdybą sudaro 9 nariai. Ši situacija reiškia, kad iš esmės nėra aišku, kurie 6 iš 9 Juridinių asmenų registre nurodytų asmenų Lietuvos dizainerių sąjungos vardu gali priimti sprendimus, todėl tokia valdyba faktiškai negali priimti jokių sprendimų. Vis dėlto, nepaisydami aiškios valstybės įmonės Registru? centro pozicijos dėl Juridinių asmenų registre įregistruotos valdybos galimybių priimti sprendimus, V. B., R. L., M. K., J. M. ir A. K. šaukia Sąjungos valdybos posėdžius, juose priima sprendimus ir siekia juos įregistruoti Juridinių asmenų registre. Pasak atsakovo, Sąjungos interesus geriau apgintų sąmoningai neteisėtai veikiančios valdybos įgaliojimų sustabdymas bei uždraudimas įregistruoti neteisėtai veikiančios valdybos inicijuotų suvažiavimų sprendimus. Pritaikius ieškovo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bus užtikrintas status quo išsaugojimas ir jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Tretieji asmenys V. B., R. L., M. K. ir J. M. prašė atmesti ieškovo prašymą. Nurodė, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės akivaizdžiai neatitinka proporcingumo, ekonomiškumo principų, nėra susijusios su byloje pareikštais reikalavimais panaikinti valdybos priimtus nutarimus. Ieškovas šioje byloje ginčija Sąjungos valdybos nutarimus, tačiau nėra pareiškęs reikalavimo nei panaikinti įrašus Registrų centre, nei juos ištaisyti, nei panaikinti registruotos valdybos įgaliojimus ar dokumentą, kurio pagrindu buvo išviešinta tokia valdybos sudėtis, kokia šiuo metu registruota. Juridinių asmenų registre 2017-03-06 įrašai apie Sąjungos valdybos sudėtį atlikti įsiteisėjusios 2017-04-22 Vilniaus apygardos teismo nutarties pagrindu, todėl yra nenuginčijami, teisėti ir galiojantys. Ieškiniu nėra prašoma panaikinti 2017-04-22 Sąjungos narių suvažiavimo, 2017-05-06 pakartotinio suvažiavimo ar neeilinio suvažiavimo priimtų sprendimų, taigi nėra ginčijamas jų teisėtumas, todėl prašymas taikyti su tokiais sprendimais susijusias priemones yra neproporcingas ir nepagrįstas. Prašymas uždrausti V. B. ar kitam įgaliotam asmeniui Juridinių asmenų registre registruoti duomenų pakeitimus yra visiškai nesusijęs su byloje pareikštais reikalavimais ir nėra aišku, kaip nepritaikius prašomų priemonių, teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas. Šioje byloje taip pat nėra reiškiami jokie reikalavimai dėl konkrečių valdybos narių tariamai neteisėtų veiksmų, tariamos žalos Sąjungai atlyginimo, todėl ieškovo abstraktaus pobūdžio samprotavimai neturi jokios teisinės reikšmės nei ieškiniu pareikštiems reikalavimams, nei prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Teismas dėl ieškovo prašymo uždrausti V. B. ar kitam suvažiavimo, valdybos ar V. B. įgaliotam asmeniui atlikti pakeitimus Juridinių asmenų registre Lietuvos dizainerių sąjungos 2017 m. balandžio 22 d. suvažiavimo ir 2017 m. gegužės 6 d. pakartotinio ir neeilinio suvažiavimų metu priimtų sprendimų pagrindu pažymėjo, kad tokio pobūdžio prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su ieškovo ginčijamais valdybos sprendimais. Taikomos ieškinio užtikrinimo priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, taip pat turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu.Teismas dėl ieškovo prašymo sustabdyti 2017 m. kovo 6 d. Juridinių asmenų registre įregistruotos Lietuvos dizainerių sąjungos valdybos įgaliojimus pažymėjo, kad kol nėra ginčijama viešajame registre nurodyta valdybos sudėtis, tol nėra pagrindo stabdyti šio valdymo organo įgaliojimus. Ieškovo neatskleista, kodėl nesustabdžius valdybos įgaliojimų, būtų sunku ar neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą tuo atveju, jeigu jis būtų palankus ieškovui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde ieškovas T. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, yra tiesiogiai susijusios su ieškovo ieškinyje ginčijamais atsakovės valdybos sprendimais. Ieškiniu ginčijami sprendimai, kuriais nuspręsta šaukti 2017 m. balandžio 22 d. suvažiavimą yra neatsiejamai susiję su ieškovo prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kadangi jeigu toks reikalavimas būtų tenkintas, minėtas suvažiavimas būtų laikomas sušauktas neteisėtai. Tačiau jeigu šio suvažiavimo pagrindu būtų atlikti pakeitimai Juridinių asmenų registre, sprendimas būtų tiesiog deklaratyvaus pobūdžio ir jokių teisinių padarinių nesukeltų.Jeigu ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos, tokia situacija sąlygotų tai, jog šiuo metu neteisėtai veikiančios valdybos 2017 m. balandžio 22 d. suvažiavimo bei 2017 m. gegužės 6 d. pakartotinio ir neeilinio suvažiavimo metu priimti sprendimai, nors ir nesantys teisėti, visiškai nepagrįstai, nesant jokiam teisiniam pagrindui, būtų įteisinti, kas būtų visiškai nelogiška žinant, kad šiuo metu veikianti atsakovo valdyba veikia neteisėtai.Akivaizdų Lietuvos dizainerių sąjungos valdybos neteisėtumą konstatavo ir VĮ „Registrų centras“, preliminariai vertindamas ieškinio pagrįstumą, todėl laikytina, kad teismas turėjo įvertinti ir oficialius rašytinius įrodymus spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, tačiau to nepadarė.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas šioje civilinėje byloje yra akivaizdus, kadangi atsakovo valdyba apskritai veikti negali, nes yra neteisėta, o nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, Lietuvos dizainerių sąjungos valdyba galėtų ir toliau priimti analogiškus sprendimus, kurie yra ginčijami šioje civilinėje byloje.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepaisė proceso šalių interesų pusiausvyros, perdėtai suteikė pranašumo kitai proceso šaliai, taip visiškai nepagrįstai suvaržydamas ieškovo teises siekti, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir netaptų nebeįmanomas.Atsiliepime į atskirąjį skundą Tretieji asmenys V. B., R. L., M. K. ir J. M. teismo prašo skundą atmesti ir skirti ieškovui 5792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovas šioje byloje ginčija konkrečius Lietuvos dizainerių sąjungos valdybos nutarimus, tačiau nėra pareiškęs reikalavimo nei panaikinti neteisingus įrašus VĮ Registrų centre, nei juos ištaisyti, nei panaikinti registruotos valdybos įgaliojimus ar dokumentą, kurio pagrindu buvo išviešinta tokia valdybos sudėtis, kokia šiuo meru registruota.Ieškovo dėstomi samprotavimai ir teiginiai apie registruotos ir išviešintos valdybos teistumą bus iš esmės nagrinėjime tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o stadijoje dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikšti reikalavimai iš esmės nevertinami. Pirmos instancijos teismas, preliminariai įvertinęs pareikštą ieškinį, neturėjo pagrindo bent preliminariai abejoti registruotos valdybos teisėtumu.Taip pat visiškai nepagrįsti apelianto teiginiai, jog teismas, vertindamas jo prašymo pagrįstumą, privalėjo įvertinti ir oficialius rašytinius įrodymus, kuriems, ieškovo nuomone, priskirtinas VĮ Registrų centro 2017-03-16 raštas. Šis dokumentas turi būti vertinamas kaip paprastas rašytinis įrodymas kartu su visais kitais byloje esančiais įrodymais, kadangi šiame dokumente pateiktas vertinimas (nuomonė), kuris nei teismui, nei kitiems asmenims nėra privalomas ir pats savaime teisinių padarinių byloje sukelti negali. Be to, aiškindamas susiklosčiusią situaciją Lietuvos dizainerių sąjungos valdyme bei nurodydamas, kaip ją spręsti, VĮ Registrų centras akivaizdžiai viršijo savo kompetenciją.Ieškovas prašymu stabdyti valdybos įgaliojimus iš esmės siekia sutrikdyti Lietuvos dizainerių sąjungos veiklą ir ją padaryti neįmanomą, kadangi pritaikius jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, Lietuvos dizainerių sąjungoje negalėtų veikti nė vienas valdymo organas, asociacijos veikla sustotų.Ieškovo prašymas ir atskirasis skundas dėl teisėtos ir pagrįstos pirmos instancijos teismo nutarties pareikštas iš esmės piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, veikiant prieš Lietuvos dizainerių sąjungos, kaip viešojo juridinio asmens , interesus, nesant jokio pagrindo prašomų priemonių taikymui, ignoruojant įsiteisėjusia teismo nutartimi atliktus ir išviešintus įrašus Juridinių asmenų registre, todėl teismas turėtų įvertinti tokį ieškovo elgesį, vertindamas atskirojo skundo pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės - uždraudimas V. B. ar kitam suvažiavimo, valdybos ar V. B. įgaliotam asmeniui atlikti pakeitimus Juridinių asmenų registre Lietuvos dizainerių sąjungos 2017-04-22 suvažiavimo ir 2017-05-06 pakartotinio ir neeilinio suvažiavimų metu priimtų sprendimų pagrindu, yra nesusijusios su ieškovo ginčijamais valdybos sprendimais. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo nesutikti. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-896/2014). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas šioje byloje neginčija nei 2017-04-22 eilinio suvažiavimo priimtų sprendimų, nei 2017-05-06 pakartotinio suvažiavimo priimtų sprendimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atlikti pakeitimus Juridinių asmenų registre Lietuvos dizainerių sąjungos 2017-04-22 suvažiavimo ir 2017-05-06 pakartotinio ir neeilinio suvažiavimų metu priimtų sprendimų pagrindu pripažino nesusijusį su ieškovo ginčijamais valdybos sprendimais ir šį ieškovo prašymą atmetė. Nors apeliantas nurodo, kad ieškiniu ginčijamas sprendimas, kuriuo nutarta šaukti 2017-04-22 suvažiavimą, tačiau pačiame suvažiavime priimtų sprendimų ieškovas neginčija, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždraudimą šio suvažiavimo metu priimtų sprendimų pagrindu atlikti pakeitimus Juridinių asmenų registre. Ieškovas taip pat prašė iki tol, kol bus priimtas sprendimas civilinėje byloje, sustabdyti 2017 m. kovo 6 d. Juridinių asmenų registre įregistruotos Lietuvos dizainerių sąjungos valdybos įgaliojimus. Ieškovo teigimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, Lietuvos dizainerių sąjungos valdyba galėtų ir toliau priimti analogiškus sprendimus, kurie yra ginčijami šioje civilinėje byloje. Tačiau pažymėtina, kad laikinąsias apsaugos priemones teismas taiko tik tuo atveju, jeigu patenkinus pareikštą reikalavimą, teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas, tačiau šios priemonės nėra skirtos užtikrinti, kad ieškovui netektų reikšti naujų ieškinių ateityje. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas yra susijęs su byloje pareikštais materialiniais reikalavimais ir jei šiuo atveju ieškovo T. K. pareikšti reikalavimai pripažinti negaliojančiais ab initio Lietuvos dizainerių sąjungos priimtus nutarimus būtų patenkinti, tokie teisiniai padariniai, kurių laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia ieškovas, savaime atsirastų iš teismo sprendimo. Kadangi nėra grėsmės, jog tuo atveju jei sprendimas būtų priimtas ieškovo naudai, jis bus neįvykdytas, nėra, todėl ir pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra (CPK 144 str. 1 d.).Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, neįvertino oficialaus rašytinio įrodymo – VĮ „Registrų centras“ pateikto preliminaraus ieškinio vertinimo. Tačiau, kaip teisingai nurodo ir tretieji asmenys atsiliepime į atskirąjį skundą, VĮ Registrų centro raštas turi būti vertinamas kaip paprastas rašytinis įrodymas kartu su visais kitais byloje esančiais įrodymais, kadangi šiame dokumente pateiktas vertinimas (nuomonė), kuris nei teismui, nei kitiems asmenims nėra privalomas ir pats savaime teisinių padarinių byloje sukelti negali. Be to, preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, teismas neturi vertinti ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo, nes tai atliekama išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo stadijoje, ištyrus ir įvertinus visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisiškai kvalifikavus šalių teisinius santykius (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-674/2014; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015ir kt.).
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo
Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį(žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB ,,Oruva” ir Ko” pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-224/2005).Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad vien šalies pasinaudojimas jai suteikta teise kreiptis į teismą su ieškiniu bei kartu prašyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieškiniu reiškiamus reikalavimus, taip pat nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apskundimas, nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme. Todėl prašymas skirti ieškovui baudą netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.