Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Futbolo klubas „Aukštaitija“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. A. O. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. kovo 26 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savarankiškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas 2025 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė grąžinti jį į užsienio valstybę, t. y. įpareigojo savarankiškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 14 d. nuo sprendimo įteikimo dienos. Sprendime nurodė, kad į Šengeno erdvę ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjas atvyko 2025 m. kovo 4 d. ir joje buvo iki 2025 m. kovo 26 d, iš ten atvyko į Lietuvą. Šengeno erdvėje (duomenys neskelbtini) piliečiai, kuriems yra taikomas bevizis režimas, gali būti ne ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Migracijos departamentas priėmė sprendimą, nes asmuo viršijo buvimo Lietuvos Respublikoje laiką. Pareiškėjas Šengeno erdvėje išbuvo 214 dienų, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 29 d., ir nepateikė duomenų, kad 2025 m. vasario 4 d. išvyko iš Šengeno erdvės į (duomenys neskelbtini). 2025 m. kovo 3 d. pareiškėjui buvo išduotas naujas pasas ir tą pačią dieną pareiškėjas vėl atvyko į Šengeno erdvę. Atsakovas sprendime pažymėjo, kad sprendimo priėmimo metu pareiškėjas turėjo kitą (duomenys neskelbtini) pasą, galiojantį nuo 2024 m. birželio 30 d. iki 2034 m. birželio 30 d., kuriuo remiantis asmuo į Šengeno erdvę atvyko 2024 m. liepos 1 d. ir buvo iki 2025 m. sausio 30 d. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas Šengeno erdvėje buvo iš viso 153 dienas per 180 dienų laikotarpį. Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvoje yra pagal futbolo klubo (duomenys neskelbtini) kvietimą, šiame klube žaidžia. Nurodė, kad su Lietuvą jį sieja ekonominiai ryšiai. Iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) išvyko 2025 m. vasario 4 d., kur buvo išduotas naujas pasas. Į Lietuvą vėl atvyko 2025 m. kovo 4 d. Visą mėnesį pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini), kur tvarkėsi dokumentus. Nurodė, jog buvo įsitikinęs, kad vieno mėnesio nebuvimas Šengeno erdvėje suteiks galimybę vėl būti Lietuvoje 90 dienų. Per šį laikotarpį pareiškėjas planavo susitvarkyti dokumentus, leidžiančius laikinai gyventi Lietuvoje ir žaisti futbolą. Kreipėsi į Migracijos tarnybą išduoti darbinę vizą. Tarpininkavimo raštą išdavė futbolo klubas „(duomenys neskelbtini)“. Leidimas laikinai gyventi nebuvo išduotas, nustačius, kad pareiškėjas per ilgai buvo Lietuvoje. Panaikinus ginčijamą sprendimą, pareiškėjas galėtų tvarkytis leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiams yra taikomas bevizis režimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Nustatyta, kad Migracijos departamentas 2025 m. sausio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 25S30825 grąžinti asmenį į užsienio valstybę (toliau – Sprendimas), kadangi asmuo buvo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį užsieniečiams nustatytą buvimo laiką. 2025 m. sausio 30 d. duomenimis asmuo Šengeno erdvėje viso buvo išbuvęs 214 dienų, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 29 d. Šengeno erdvėje ir Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai 124 dienas. Pažymėjo, kad duomenų apie sprendimo įvykdymą Migracijos departamentas negavo, tačiau asmuo paaiškino, kad 2025 m. sausio 4 d. išvyko iš Šengeno erdvės į (duomenys neskelbtini). 2025 m. kovo 3 d. asmeniui buvo išduotas naujas (duomenys neskelbtini) piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmuo 2025 m. kovo 4 d. vėl atvyko į Šengeno erdvę. Pažymėjo, kad sprendimo priėmimo metu asmuo turėjo kitą (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2024 m. birželio 30 d. iki 2034 m. birželio 30 d., kuriuo remiantis, asmuo į Šengeno erdvę ((duomenys neskelbtini)) atvyko 2024 m. liepos 1 d. ir buvo Šengeno erdvėje iki 2025 m. sausio 30 d. Asmuo jokių galiojančių dokumentų, suteikiančių jam teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje, nepateikė, be to, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 23 straipsnio 1 punkto nuostatoje nurodyta, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką, asmuo nuo 2025 m. sausio 22 d. Šengeno erdvėje ir Lietuvos Respublikoje neteisėtai buvo 63 dienas. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į turimus duomenis bei teisės aktų nuostatas, priėmė 2025 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 25S79402 grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (iki 2025 m. balandžio 9 d.). Valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti – (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Įstatymas numato aiškią pareigą užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos, leidimo laikinai gyventi galiojimo ar bevizio režimo pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas viršijo leistiną buvimo laiką Šengeno erdvėje, todėl Migracijos departamentas, priešingai nei teigia pareiškėjas, pagrįstai taikė Įstatymo normas ir priėmė ginčijamą sprendimą. Nurodė, kad pareiškėjo bevizio režimo numatytas laikas, kuris yra viršytas, skaičiuojamas naudojantis Šengeno skaičiuokle, kurioje aiškiai paskaičiuota, kad viršytas laikas yra 63 dienos (nuo 2024 m. gruodžio 27 d. iki 2025 m. vasario 4 d. viršyta 40 dienų, o nuo 2025 m. kovo 4 d. iki 2025 m. kovo 26 d. viršyta 23 dienos). Pareiškėjas turėjo pasą, kuris išduotas 2024 m. birželio 30 d. ir galiojo iki 2034 m. birželio 30 d. Šiame pase yra spaudas, kad asmuo į Šengeno erdvę ((duomenys neskelbtini)) atvyko 2024 m. liepos 1 d. Jau po nustatyto fakto apie jo neteisėtą buvimą ES ir Šengeno erdvėje, pareiškėjas vėl atvyko su nauju pasu, kuris išduotas 2025 m. kovo 3 d. ir galioja iki 2035 m. kovo 3 d., kuriame yra tik spaudas, kad asmuo į Šengeno erdvę ((duomenys neskelbtini)) atvyko 2025 m. kovo 4 d. Taigi šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas žinojo apie bevizio režimo reikalavimus ir nevyko į Šengeno erdvę su senuoju pasu, kuriame matyti jo pirmojo atvykimo spaudas ir išbūtas laikotarpis, kuris viršijo beviziui režimui numatytą 90 d. laikotarpį per 180 d. Pareiškėjas išsiėmė naują pasą, kuriame nėra spaudų apie jo sienos kirtimus ir taip suklaidino pasieniečius, kurie esant senajam pasui su spaudais apie pareiškėjo atvykimą 2024 m. liepos 1 d. ir išvykimą iš 2025 m. vasario 4 d., būtų pareiškėjo neįleidę į ES ir Šengeno erdvę. Be to, šias aplinkybes pagrindžia ir faktas, kad pareiškėjas jau buvo supažindintas su Migracijos departamento 2025 m. sausio 30 d. sprendimu, t. y. su tuo, kad jis Šengeno erdvėje ir Lietuvos Respublikoje gali būti 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jis nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, pažeidė teisės aktų reikalavimus, o skunde dėstomi argumentai nepaneigia Migracijos departamento sprendime padarytų motyvuotų išvadų, kad asmuo yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį užsieniečiams nustatytą buvimo laiką. Pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, jog jį su Lietuva sieja ekonominiai ryšiai, nepaneigia Migracijos departamento išvados, kad Šengeno erdvėje ir Lietuvos Respublikoje pareiškėjas buvo neteisėtai 63 dienas. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad duomenų apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. MIGRIS duomenimis asmuo neturi / neturėjo Lietuvos Respublikos išduotų vizų ir / ar leidimų gyventi. Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Sodra) duomenimis asmuo nedirba / nedirbo Lietuvos Respublikoje registruotose įmonėse. Asmuo paaiškino, kad į Lietuvos Respubliką atvyko žaisti futbolą. Migracijos departamento duomenimis, asmuo nėra / nebuvo pateikęs prašymo išduoti Lietuvos Respublikos vizą ar leidimą gyventi. Kitų reikšmingų socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika nenustatyta, t. y. aplinkybių, kurių pagrindu užsienietis galėtų būti negrąžinamas, nenustatyta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Futbolo klubas "(duomenys neskelbtini)" atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 25S79402 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2025 m. kovo 26 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 25S79402 grąžinti į užsienio valstybę pareiškėją, t. y. įpareigoti savarankiškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2025 m. balandžio 9 d. Valstybė, į kurią įpareigojama išvykti – (duomenys neskelbtini).

Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) 23 straipsnio 1 punkto pagrindu.

UTPĮ 23 straipsnio 1 punkte numatyta, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką.

UTPĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje turėdamas galiojantį kelionės leidimą, jeigu to reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2018/1240, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Užsienietis, turintis riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimą, išduotą pagal Reglamento (ES) 2018/1240 44 straipsnį, suteikiantį teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje ne ilgiau kaip 90 dienų nuo pirmo atvykimo su šiuo leidimu dienos.

Pareiškėjas yra Peru Respublikos pilietis, kuriam taikomas bevizis režimas, todėl pagal aukščiau aptartą teisės normą, Lietuvos Respublikoje jis galėjo būti ne ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.

Pareiškėjas skundu neginčija Migracijos departamento nustatytų aplinkybių, o būtent, kad asmuo nuo 2024 m. rugsėjo 28 d. iki 2025 m. kovo 26 d. Šengeno erdvėje ir Lietuvos Respublikoje periodiškai buvo nuo 2024 m. rugsėjo 28 d. iki 2025 m. vasario 4 d. (130 dienų) ir nuo 2025 m. kovo 4 d. iki 2025 m. kovo 26 d. (23 dienas).

Pareiškėjo skundo teiginys, jog vieno mėnesio nebuvimas Šengeno erdvėje suteiks vėl galimybę joje būti 90 dienų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Migracijos departamento sprendime nurodyta, kad 2025 m. sausio 30 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 25S30825 grąžinti asmenį į užsienio valstybė, kadangi asmuo buvo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį užsieniečiams nustatytą buvimo laiką.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog iš Lietuvos Respublikos 2025 m. vasario 4 d. išvyko į (duomenys neskelbtini), kurioje tvarkėsi dokumentus, t. y. 2025 m. kovo 3 d. pareiškėjui išduotas naujas pasas.

Byloje nustatyta, kad priimant 2025 m. sausio 30 d. sprendimą pareiškėjas turėjo nuo 2024 m. birželio 30 d. iki 2034 m. birželio 30 d. galiojantį (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau vizito (duomenys neskelbtini) metu jam buvo išduotas naujas piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas Migracijos departamento aplinkybes, sutinka su atsiliepime nurodytu argumentu, jog pareiškėjas, žinodamas apie 2025 m. sausio 30 d. sprendime nurodytas aplinkybes, tikslingai išsiėmė naują pasą, kuriame nebuvo spaudo apie atvykimą į Šengeno zoną, siekdamas suklaidinti apie savo buvimo Šengeno zonoje trukmę.

UTPĮ 124 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo, tačiau nepateikė duomenų, kurie patvirtintų tokį jo teiginį. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Migracijos departamentas pateikė ištrauką iš MIGRIS sistemos, kurioje duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų teikęs prašymus Migracijos departamentui, nėra.

Pareiškėjas teismui pateikė 2025 m. vasario 5 d. Sporto veiklos sutartį, kuri galėtų būti pagrindas teikti prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, tačiau pati savaime nesuteikia pareiškėjui teisės likti Šengeno zonoje ar Lietuvos Respublikoje ilgiau nei 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.

UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo laiką.

Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio nuostatas individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, nuostatos taip pat įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).

Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą, byloje esančius duomenis bei nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog Migracijos departamento 2025 m. kovo 26 d. priimtas sprendimas Nr. 25S79402 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo pareiškėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. A. O. A. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.