- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-26
- Bylos Nr.
- eI3-3962-463/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02058-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- L. V.
- Atsakovas
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos policijos mokykla
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. V. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos policijos mokyklai dėl spendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja L. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2021 m. gegužės 19 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimą Nr. 5-IL-6722 „Dėl L. V., pageidaujančios mokytis Lietuvos policijos mokykloje, tinkamumo vidaus tarnybai“ (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Skunde teismui nurodo, kad nesutinka su Sprendimu ir teigia, kad priimant Sprendimą buvo netinkamai taikytos materialinės teisės normos. Paaiškina, jog pateikė dokumentus dėl mokymosi Lietuvos policijos mokykloje, tačiau Sprendimu buvo nuspręsta, kad ji yra netinkama vidaus tarnybai. Toks sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuris nustato, kad į vidaus tarnybą negali būti priimtas asmuo apie kurį yra nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų.
3. Pareiškėja paaiškina, jog ji 2010 m. vasario 8 d. Jonavos apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu buvo nutraukta. Paaiškina, kad kalta prisipažino, susitaikė su juridiniu asmeniu, taikos sutartimi įsipareigojo atlyginti žalą. Pareiškėja neginčija jokių aplinkybių, kurios konstatuotos nagrinėjant baudžiamąją bylą ir niekada šių aplinkybių neslėpė. Nuo 2010 m. vasario 8 d. nuosprendžio nėra padariusi jokių nusikalstamų veikų, charakterizuojama teigiamai. Mano, kad praėjus daugiau nei 11 metų po veikos padarymo, turi teisę studijuoti Lietuvos policijos mokykloje, o jos anksčiau padarytas elgesys negali būti laikomas kompromituojančiu ir užkertančiu kelią siekti mokslo.
4. Pažymi, kad Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnis reglamentuoja priėmimo į vidaus tarnybą apribojimus: Į vidaus tarnybą negali būti priimtas asmuo: 1) kuris neatitinka šiame statute nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų; 2) kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu; 3) kuris pateikia informaciją apie save ar savo privačius interesus, žinodamas, kad ji neteisinga; 4) kuris nėra lojalus Lietuvos valstybei; 5) kuris skiriamas į pareigas statutinėje įstaigoje, kurioje pareigas eina jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis (artimaisiais giminaičiais laikomi tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai (įtėviai) ir vaikai (įvaikiai), seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai (įbroliai) ir seserys (įseserės) (toliau – asmens artimasis giminaitis) ar asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės ryšiais (svainystė yra santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos) (toliau – asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės ryšiais), jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais; 6) kai yra šio statuto 24 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų aplinkybių; 7) apie kurį yra nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų.
5. Pareiškėjos teigimu, aplinkybė, jog ji buvo kaltinama padariusi nusikaltimą, pripažinta kalta ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, yra susijusi su Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu reikalavimu būti nepriekaištingos reputacijos, o ne su kompromituojančių duomenų buvimu. Šiems argumentas pagrįsti remiasi Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio nuostata, kuri reglamentuoja nepriekaištingos reputacijos sąvoką, jos taikymą ir aiškinimą.
6. Teigia, kad aplinkybė, jog ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuo to laiko praėjo daugiau kaip 11 metų, laikoma, kad tai yra reputacijos vertinimo kriterijus, o ne pareiškėją kompromituojantys duomenys. Atsakovas tik dėl to, kad ji buvo teisiama prieš 11 metų, užkirto kelią stoti į Lietuvos policijos mokyklą.
7. Pareiškėja taip pat remiasi Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarimu, kuriame konstatuota, jog neterminuotas draudimas stoti į valstybės tarnybą gali būti nustatytas tik asmenims, padariusiems itin pavojingus nusikaltimus.
Atsiliepimas
8. Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
9. Atsiliepime nurodo, kad atlikus pareiškėjos patikrinimą valstybės informacinėse sistemose ir registruose bei kriminalinės žvalgybos subjektų informacinėse sistemose bei įvertinus surinktus duomenis, buvo priimtas Sprendimas, kuriuo, dėl Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų aplinkybių (kai nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų) pareiškėjos atžvilgiu, buvo nuspręsta, kad pareiškėja yra netinkama vidaus tarnybai.
10. Pažymi, kad Vidaus tarnybos statute nėra įtvirtintos kitų kompromituojančių duomenų definicijos. Tiesiogiai kompromituojantys duomenys, Vidaus tarnybos statumo prasme, reiškia patikimus duomenis apie pretendentų, kurie leidžia pagrįstai preziumuoti, kad tam tikros asmens dalykinės ar asmeninės savybės, jo ryšiai (aplinka) ar kitos aplinkybės ateityje jam trukdys tinkamai vykdyti įstatymu nustatytas funkcijas vidaus tarnyboje. Dėl šios priežasties Vidaus tarnybos statute nėra įtvirtintas kompromituojančių duomenų baigtinis sąrašas – kiekvienu atveju tokie duomenys vertinami individualiai ir priimamas sprendimas dėl asmens tinkamumo vidaus tarnybai.
11. Atsakovo teigimu, centrinės policijos įstaigos vadovo dispozicijoje įvertinti grėsmes ir rizikas perspektyviai, atsižvelgiant į visuomenės ir kitų policijos sistemos darbuotojų lūkesčius, taip pat į teisinius ir moralės aspektus bei visapusiškai įvertinti, kaip tai bus priimta policijos bendruomenėje ir visuomenėje, ir, kaip asmuo galės priimti teisingus, nešališkus sprendimus bei taikyti teisės imperatyvus. Centrinės policijos įstaigos vadovas kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę spręsti, ar turima kompromituojanti informacija apie asmenį yra pakankama, kad būtų galima atsisakyti jį priimti į vidaus tarnybą. Nors pareiškėja padariusi nusikalstamas veikas jas pripažino ir atlygino nuostolius, tai palengvino padėtį jai, kuomet buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal keturias atskiras nusikalstamas veikas. Tuo tarpu, būsimam darbdaviui, kuris atsako už institucijos su specialiaisiais įgaliojimais reputaciją, pasitikėjimą ir institucinį skaidrumą, tokie faktai, nustatyti kompromituojantys pareiškėjos praeities duomenys, vienareikšmiškai rodo pareiškėjos asmens netinkamumą vidaus tarnybai.
Motyvuojamoji dalis
12. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pretenduoja tapti policijos sistemos, kurios viena iš užduočių yra nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencija, išaiškinimas ir atitinkamų poveikio priemonių taikymas, pareigūne, jos anksčiau praeityje visuotinai priimtinų elgesio taisyklių nesilaikymas įvertintinas kaip nesuderinamas su policijos veiklos principais, veiksmai nesuderinami su policijos pareigūno elgesio standartams keliamais reikalavimais. Dėl to Sprendimu konstatuota, kad nustatytų duomenų visuma yra kompromituojanti L. V. asmenį ir jos tinkamumą vidaus tarnybai, taip pat atsižvelgta į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto padalinio rekomendaciją neišduoti siuntimo pareiškėjai dalyvauti atrankoje į Lietuvos policijos mokyklą.
13. Pažymi, kad nors pareiškėja formaliai atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, tačiau ankstesnių padarytų keturių atskirų nusikalstamų veikų faktas, nesuderinamas su būsimos pareigūnės veikla priimant sprendimus kitų asmenų atžvilgiu bei užtikrinant teisingumą policijos sistemoje.
14. Daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas, priimtas vadovaujantis esamu teisiniu reglamentavimu, pagrįstas patikrinimo metu nustatytomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Padarytų nusikalstamų veikų faktas pareiškėjos praeityje, atsižvelgus į policijos sistemai keliamus uždavinius ir tarnybos specifiką, pareigūnams keliamus aukštus moralės bei garbės standartus, laikytinas akivaizdžia bei pakankama aplinkybe dėl pareiškėją kompromituojančių duomenų buvimo. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad toks pareiškėjos elgesys ir gyvenimo faktai galėtų nulemti neigiamą visuomenės požiūrį į vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą ateityje, akivaizdžiai žemintų vidaus tarnybos autoritetą, jį kompromituotų, nėra pagrindo nesutikti su Sprendimo motyvais. Esami faktai laikytini kompromituojančia informacija, leidusią atsakovui, įvertinusiam visus duomenis ir tinkamai naudojantis diskrecijos teise, priimti pagrįstą, teisingą ir teisėtą Sprendimą, kad pareiškėja, vis dėlto, yra netinkama vidaus tarnybai.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos policijos mokykla atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
16. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visą.
17. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus. Atsakydama į teismo klausimus paaiškino, kad priimant Sprendimą buvo vertinama tai, kad pareiškėja buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir būtent šiuos duomenis buvo įvertinti kaip kompromituojantis duomenis. Kitų pažeidimų nebuvo rasta. Atsakydama į pareiškėjos atstovo klausimus nurodė, kad negali paaiškinti, kada duomenis, apie pareiškėjos atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, bus vertinami kitaip, t. y. kaip ne kompromituojančiais duomenimis.
Teismas konstatuoja:
18. Byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta, kad pareiškėja yra netinkama vidaus tarnybai, teisėtumo bei pagrįstumo.
19. Nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. vasario 23 d. su prašymu „Dėl siuntimo išdavimo“ kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydama išduoti siuntimą dalyvauti atrankoje į Lietuvos policijos mokyklą.
20. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas 2021 m. gegužės 19 d. priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą. Sprendime nurodoma, kad buvo surinkta informacija ir nustatyta, kad 2010 m. vasario 8 d. Jonavos rajono apylinkės teismas priėmė nuosprendį dėl pareiškėjos, kai buvo nustatyta, kad ji iššvaistė jai patikėtą svetimą UAB „Top Sport“ priklausantį turtą, dėl to bendrovei padarė turtinės žalos. Pareiškėja kalta prisipažino. Teismas skirdamas pareiškėjai bausmę atsižvelgė į tai, kad ji padarė atskiras keturias nusikalstamas veikas. Veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų. Pareiškėja susitaikė su juridinio asmens atstovu, pastarasis jai atleido, taikos sutartimi įsipareigojo atlyginti civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą. Nuspręsta pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, o baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti. Sprendime nurodoma, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto padalinys nerekomenduoja išduoti siuntimą pareiškėjai dalyvauti atrankoje į Lietuvos policijos mokyklą, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą informaciją. Sprendime nurodoma, kad pareiškėja pretenduoja tapti policijos sistemos, kurios viena iš užduočių yra nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencija, išaiškinimas ir atitinkamo poveikio priemonių taikymas, pareigūnu. Jos visuotinai priimtinų elgesio taisyklių nesilaikymas yra vertintinas kaip nesuderinamas su policijos veiklos principais, veiksmai nesuderinami su policijos pareigūno elgesio standartams keliamais reikalavimais. Vertino, kad šių nustatytų duomenų visuma yra kompromituojanti pareiškėjos asmenį ir jos tinkamumą vidaus tarnybai.
21. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Sprendimą.
22. Vidaus tarnybos statuto 12 straipsnis reglamentuoja priėmimą į statutines profesinio mokymo įstaigas. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į statutinę profesinio mokymo įstaigą šios įstaigos vadovo įsakymu priimami ir į šios įstaigos kursantų sąrašus įrašomi asmenys: 1) ministro nustatyta tvarka išduotu siuntimu dalyvavę statutinės profesinio mokymo įstaigos atliekamoje atrankoje, jos metu atrinkti mokytis šioje įstaigoje ir pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį; 2) turintys ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, aukštąjį koleginį, iki 2009 metų įgytą aukštesnįjį arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą, nusiųsti į įvadinio mokymo kursus statutinėje profesinio mokymo įstaigoje ir pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį. Asmenų priėmimo į statutines profesinio mokymo įstaigas tvarką nustato ministras (Vidaus tarnybos statuto 12 straipsnio 2 dalis). Į statutinę profesinio mokymo įstaigą draudžiama priimti asmenį, kuris neatitinka šio statuto 8 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų ir kai yra šio statuto 16 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 6 ir 7 punktuose nurodytų aplinkybių (Vidaus tarnybos statuto 12 straipsnio 3 dalis).
23. Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnis reglamentuoja priėmimo į vidaus tarnybą apribojimus. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, kad į vidaus tarnybą negali būti priimtas asmuo: 1) kuris neatitinka šiame statute nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų; 2) kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu; 3) kuris pateikia informaciją apie save ar savo privačius interesus, žinodamas, kad ji neteisinga; 4) kuris nėra lojalus Lietuvos valstybei; 5) kuris skiriamas į pareigas statutinėje įstaigoje, kurioje pareigas eina jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis (artimaisiais giminaičiais laikomi tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai (įtėviai) ir vaikai (įvaikiai), seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai (įbroliai) ir seserys (įseserės) (toliau – asmens artimasis giminaitis) ar asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės ryšiais (svainystė yra santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos) (toliau – asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės ryšiais), jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais; 6) kai yra šio statuto 24 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų aplinkybių; 7) apie kurį yra nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų.
24. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Pareiškėjos teigimu, atsakovas netinkamai taikė materialines teisės aktų nuostatas. Pareiškėjos teigimu, aplinkybė, jog ji buvo kaltinama padariusi nusikaltimą, pripažinta kalta ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, yra susijusi su Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu reikalavimu būti nepriekaištingos reputacijos, o ne su kompromituojančių duomenų buvimu. Tai yra reputacijos vertinimo kriterijus, o ne pareiškėją kompromituojantys duomenys.
25. Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjos argumentais sutinka. Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio „Nepriekaištinga reputacija“ 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas pretenduojantiems į vidaus tarnybą asmenims ir pareigūnams būti nepriekaištingos reputacijos. Pažymėtina, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, bent vieną iš kurių atitinkantis asmuo pagal Vidaus tarnybos statutą nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu: 1) pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar yra panaikintas, arba pripažintas kaltu dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo ir nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai, arba turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo; 2) įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai; <...>. Taigi, iš paminėtų Vidaus tarnybos statuto nuostatų matyti, jog būtent ši teisės norma (Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnis) pateikia aplinkybes, kuomet asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Būtent šiose aplinkybėse įvardijamas ir baudžiamosios atsakomybės santykis, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Todėl sistemiškai vertinant Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio ir Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio nuostatas, galima daryti išvadą, kad asmens teistumas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės turėtų būti vertinami nepriekaištingos reputacijos kontekste. Pažymėtina, kad ir pati Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata „apie kurį yra nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų“ leidžia prieiti išvados, kad ji turėtų būti taikoma, kuomet yra „kitų“ (nepatenkančių į Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalies 1–6 punktus) patikrintų kompromituojančių duomenų.
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovas netinkamai taikė Vidaus tarnybos statuto nuostatas, t. y. nagrinėjamu atveju, duomenys apie pareiškėjos atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės turėjo būti įvertinti „Nepriekaištingos reputacijos“ kontekste. Dar daugiau, patvirtinant atsakovo pateiktą vertinimą, susidarytų situacija, kuomet duomenys, susiję su asmens teistumu, atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės neribotą laiką galėtų būti vertinami kaip kompromituojantis duomenis, taip nustatant neterminuotą draudimą asmeniui stoti į vidaus tarnybą. Nagrinėjamu atveju svarbu paminėti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, pateiktus 2021 m. balandžio 14 d. nutarime. Konstitucinis Teismas nurodė, kad „Sprendžiant dėl ginčijamos Statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos atitikties Konstitucijos 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėtina, kad, kaip minėta, pagal Konstituciją, inter alia jos 33 straipsnio 1 dalį, 48 straipsnio 1 dalį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnybos santykius ir siekdamas konstituciškai pagrįsto tikslo užtikrinti valstybės tarnyboje einančių pareigas asmenų patikimumą, privalo nustatyti inter alia su šių asmenų reputacija susijusius stojimo į valstybės tarnybą reikalavimus, be kita ko, reikalavimą nebūti teistam už tam tikrus nusikaltimus; nustatant šį reikalavimą turi būti paisoma konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, pagal kurį negali būti nustatyti didesni konstitucinės teisės stoti į valstybės tarnybą ribojimai, negu būtina valstybės tarnyboje einančių pareigas asmenų patikimumui užtikrinti, inter alia negali būti paneigta šios teisės esmė; tai reiškia, kad turi būti atsižvelgiama į nusikaltimų pavojingumą, todėl neterminuotas draudimas stoti į valstybės tarnybą gali būti nustatytas tik asmenims, padariusiems itin pavojingus nusikaltimus, inter alia Lietuvos valstybei ar valstybės tarnybai“ ir pripažino kad Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata „pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar yra panaikintas“ prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
27. Ginčo, kad pareiškėja atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, byloje nėra, todėl teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako. Atsakovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog nagrinėjamu atvejų kitų kompromituojančių duomenų, išskyrus faktą, kad pareiškėja buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatyta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas priimdamas Sprendimą netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą bei nepagrįstą Sprendimą, kuris naikinamas, o pareiškėjos skundas tenkinamas pilnai.
28. Pareiškėja teismo prašo priteisti 500 Eur bylinėjimosi. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios. Priteisdamas atstovavimo išlaidas, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis.
Pareiškėja prašo priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo teismui parengimą.
Pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2021 m. birželio 17 d. pasirašė atstovavimo sutartį su advokatu A. K., kuris įsipareigojo pareiškėjai teikti sutartyje nurodytas teisines paslaugas. Advokatas išrašė pareiškėjai sąskaitą faktūrą Nr. 64 apmokėjimui, kurią pareiškėja apmokėjo.
2021 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 1 566,40 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas koeficientas – 2,5 t. y. už 2021 m. birželio 17 d. skundo surašymą maksimaliai galima priteisti suma būtų 3 916 Eur (2,5x1566,40). Teismui pateikti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad už 2021 m. birželio 17 d. skundo surašymą pareiškėja sumokėjo 500 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijose už ieškinio rengimą ar atsiliepimą į ieškinį numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių, kurios yra 3 916 Eur tiek už ieškinio rengimą, tiek ir už atsiliepimą į ieškinį, todėl priteistina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84−87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos L. V. skundą patenkinti.
Panaikinti 2021 m. gegužės 19 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 5-IL-6722 „Dėl L. V., pageidaujančios mokytis Lietuvos policijos mokykloje, tinkamumo vidaus tarnybai“.
Pareiškėjos L. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų patenkinti.
Priteisti L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.