- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- 2A-1723-524/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Alona Romanovienė, Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1723-524/2012
2012 m. gruodžio 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės ir Audriaus Saulėno, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. K. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo iškelti automobilių stovėjimo aikštelę bei neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją besąlygiškai ir nedelsiant įvykdyti sveikatingumo nuostatas – iškelti esamą automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), už 10 metrų nuo minėto namo ribų, priteisti 10000 Lt kompensaciją padarytai neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovo butas yra pirmame aukšte ir buto langai išeina į šalia namo įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę, dėl kurios ieškovui kyla nepatogumų, t. y. triukšmas dienos metu ir naktį, kenksmingų teršalų poveikis sveikatai ir nuolatinė psichologinė įtampa dėl sutrikdyto poilsio bei miego. Ieškovas kreipęsis į atsakovę jau 2002 metais dėl žalios vejos įrengimo vietoje automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau problema neišspręsta iki šiol. Be to, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė neatitinka 2001-01-05 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.10 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ir jų priežiūros tvarkos patvirtinimo“ bei statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 nuostatų, numatančių minimalius automobilių stovėjimo aikštelių atstumus iki gyvenamųjų namų.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2012-06-05 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministro 2001-01-05 įsakymas Nr. 10 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarkos patvirtinimo“ neteko galios Sveikatos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“. Šio įsakymo 32 punktas, kuriuo buvo nustatyti atstumai nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki gyvenamojo namo, neteko galios Sveikatos apsaugos ministro 2009-12-21 įsakymu Nr. V-1052. Šiuo metu galiojančioje minėto teisės akto redakcijoje nėra nuostatos, nustatančios atstumus nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki gyvenamojo namo. Teismas atsižvelgęs į tai, kad daugiabutis gyvenamasis namas pastatytas ir šalia automobilių stovėjimo aikštelė įrengta 1975 metais, t. y. iki minėtų nuostatų, reglamentuojančių automobilių stovėjimo aikštelių minimalius atstumus iki gyvenamųjų namų, įsigaliojimo, konstatavo, jog tenkinti ieškovo reikalavimo nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių esant privalomas viešosios atsakomybės sąlygas, t. y. nei neteisėtų atsakovo veiksmų, nei žalos, nei priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos, todėl ieškovo reikalavimą dėl 10000 Lt kompensacijos neturtinei žalai atlyginti taip pat atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas J. K. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012-06-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Moralinę žalą patyrė dėl statomų automobilių prie jo daugiabučio namo keliamo triukšmo. Teismas galėjo būti šališkas, tai lėmė sprendimo nepagrįstumą. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl automobilių stovėjimo aikštelės panaikinimo ir vietoje jos žalios vejos įrengimo į atsakovą raštu kreipėsi 2002-08-26, taip pat neatsižvelgė į Seimo kontrolieriaus atlikto skundo pažymą dėl atsakovės savivaldybės administracijos veiksmų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Palangos miesto apylinkės teismo 2012-06-05 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nuostatos, kurias prašo įvykdyti ieškovas, atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, negali būti taikomos. Jos taikomos rengiant teritorijų planavimo dokumentus nesuplanuotose teritorijose, naujai statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant gyvenamuosius pastatus. Atsakovė teigia, kad ieškovas neįrodė nė vienos iš privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad ieškovas yra pirmajame aukšte esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, savininkas. Prie gyvenamojo namo yra įrengta 7 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, į kurią išeina ieškovo buto langai. Tiek gyvenamasis namas, tiek minėtoji automobilių stovėjimo aukštelė Bangų g. 6, Palangoje, pastatyti 1975 metais. Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 32, teritorija, kurioje stovi daugiabutis namas, numatyta kaip daugiaaukštės gyvenamosios paskirties teritorija.
Byloje kilo ginčas dėl to, kad prie ieškovo namo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė yra per arti namo ir dėl per arti statomų automobilių triukšmo ir išmetamųjų dujų ieškovas patiria kenksmingą teršalų poveikį sveikatai, nuolatinę psichologinę įtampą dėl sutrikdyto poilsio ir miego. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad atmetęs ieškovo ieškinį pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog daugiabutis gyvenamasis namas pastatytas bei šalia automobilių stovėjimo aikštelė įrengta 1975 metais, t. y. iki 2001-01-05 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 10 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ir jų priežiūros tvarkos patvirtinimo“ bei statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 nuostatų, reglamentuojančių automobilių stovėjimo aikštelių minimalius atstumus iki gyvenamųjų namų, įsigaliojimo, todėl šios nuostatos negali būti taikomos. Civiliniuose teisiniuose santykiuose apie ginčijamo veiksmo teisėtumą turi būti sprendžiama laikantis to veiksmo įvykdymo metu galiojusių materialinės teisės normų, reglamentavusių šiuos materialinius teisinius santykius reikalavimų(CK 1.7 str.). Todėl šioje byloje ieškovui pasirinkus tokį savo teisių gynimo būdą – įpareigojimą iškelti automobilių stovėjimo aikštelę į kitą vietą, turi būti analizuojamos šios aikštelės įrengimo metu galiojusios teisės normos. Pagal CPK 178 str. suformuluotas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas privalėjo pateikti įrodymus, jog 1975 metais ši aikštelė buvo suprojektuota pažeidžiant tuo metu galiojusią tvarką. Tokių įrodymų byloje nėra, o STR 2.02.08: 2005 ,,Automobilių saugyklų projektavimas‘‘ taikytinas naujoms statyboms ir atgaline tvarka pagal CK 1.7 str. nuostatas netaikomas. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos Respublikos seimo kontrolieriaus pažyma (b. l. 43–49) neįrodo ginčo aikštelės įrengimo neteisėtumo, o šios pažymos 17 rekomendacija siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei tobulinti teisinį reglamentavimą, todėl darytina išvada, kad ši pažyma yra rekomendacinio pobūdžio. Šioje byloje ieškovas neįrodė, jog savo subjektinę teisę gina jo pasirinktu tinkamu gynimo būdu, nes šioje byloje akivaizdu, kad ieškovo nurodomas teises pažeidžia automobilių tarša, jų kiekis ir keliamas triukšmas. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008), todėl šiuo atveju atsakyti turėtų automobilių, kurių tarša viršija leistinas normas bei kelia triukšmą, savininkai ar institucijos, kurios atsakingos už šių normų patikrą ir laikymąsi, nes tokia atsakomybė siejama su konkrečiu fiziniu ar juridiniu asmeniu, daugiabutį namą eksploatuojančia bendrove ar bendrija, jeigu tokia įkurta. Įpareigojimas perkelti aikštelę į kitą vietovę yra siejamas su Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatų įgyvendinimu, teritorijų planavimu, todėl ieškovas privalėjo įrodyti, kad tokia galimybė yra, kad tokiam tikslui yra suprojektuotas žemės sklypas.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių esant privalomas viešosios atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos). Nekonstatavus atsakovės neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reikalavimą dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą ir kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais.
Pažymėtina, kad įstatymas suteikia teisę dalyvaujantiems byloje asmenims pareikšti nušalinimą teisėjams, jeigu jų dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi dalyvaujantiems byloje asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą (CPK 65, 66, 68, 71 straipsniai). Visais atvejais teisėjai gali būti nušalinami ne esant dalyvaujančių asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jų šališkumo, t. y. tik esant konkrečioms aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumu. Ieškovas nenurodo nė vieno CPK 65–66 straipsniuose numatytų pagrindų teisėjui nušalinti pagrindų, jo nurodoma aplinkybė dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo nepagrįsta konkrečiais įrodymais, kitų teisėjo nušalinimo pagrindų nenustatyta (CPK 66 straipsnis), todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentas dėl teismo šališkumo yra nepagrįstas.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.